Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeninės TV sistemos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skaitmeninės TV sistemos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skaitmeninės TV sistemos“ pagal LR DK 107 str. 1 d, neteisėtu; negrąžinti jos į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės UAB „Skaitmeninės sistemos“ vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovės UAB „Skaitmeninės sistemos“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; priteisti nesumokėtą darbo užmokestį 194,73 Eur; priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad buvo priimta į darbą atsakovės bendrovėje ir su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Priimant ieškovę į darbą ji buvo informuota apie tai, kad, be pagrindinio atlyginimo, ji gaus papildomą apmokėjimą už kiekvieną sudarytą sutartį su klientu ar kiekvieną sutarties pratęsimą. Ieškovė pagal vasario mėnesio grafiką turėjo dirbti po 9 valandas per dieną, tačiau faktiškai ji išdirbo daugiau valandų, kadangi trūko darbuotojų, jai teko dirbti po 13,5 valandų per dieną. Teigė, kad darbdavys negalėjo jos atleisti, kadangi ieškovė darbdaviui apie savo nėštumą pranešė tinkamai ir laiku. Dėl to, kad buvo neteisėtai atleista, ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, neigiamus išgyvenimus ir emocijas, jai sutriko miegas, ji jautė nerimą, todėl prašo priteisti iš atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimą.Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog V. G. atleidimas iš einamų pareigų buvo visiškai teisėtas. Ieškovė buvo įspėta apie atleidimo faktą, dokumentai apie šį faktą išsiųsti elektroniniu paštu ir registruotu paštu. Dėl atsakingų asmenų nurodymų nevykdymo, klaidingų ataskaitų teikimo ir ataskaitų nesudarymo, dėl dažnų klaidų pardavimuose ir nelojalių atsiliepimų apie kolegas bei apie įmonę ieškovei 2016 m. kovo mėn. 15 d. buvo išsiųstas įspėjimas apie atleidimą iš einamų pareigų. Ir nuo 2016 m. kovo mėn. 18d. remiantis LR DK 107 str. 1d. ieškovė buvo atleista iš einamų pareigų. Atsakovei pateikus įspėjimą apie atleidimą ieškovė užsiminė apie nėštumą, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovės V. G. 2016-01-27 sudaryta darbo sutartis su UAB „Skaitmeninės TV sistemos“ pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta neteisėtai. Laikė, kad V. G. 2016-01-27 su UAB „Skaitmeninės sistemos“ sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei V. G. iš atsakovės UAB „Skaitmeninės sistemos“ vidutinį darbo užmokestį (17,70 Eur vienai darbo dienai neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-03-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; vieno ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 371,7 Eur neatskaičius mokesčių (17,7 Eur x 21)); 29,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtas valandas su viršvalandžiais ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 95 Eur žyminio mokesčio ir 137,37 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso 232,37 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai, kadangi ieškovė, informuodama darbdavį apie nėštumą ir pateikdama medicininę pažymą apie nėštumą, išreiškė valią pasinaudoti įstatymo jai suteikta garantija, taigi būtent nuo pažymos apie nėštumą pateikimo dienos darbdaviui - atsakovei UAB „Skaitmeninės sistemos“ - atsirado pareiga, o darbuotojai – teisė, susijusi su apribojimais nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, ieškove.Nustatė, sprendė, kad ieškovės argumentas, jog 2016 m. vasario mėnesį jį dirbo viršvalandinį darbą, už kurį jai turi būti papildomai apmokėta, yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę gauti priemoką už viršvalandinį darbą taip, kaip šalys ir buvo susitarusios, t. y. 19,08 Eur (2,13 Eur x 18:2) ir neišmokėtą darbo užmokestį už neapskaičiuotas darbo valandas - 10,65 Eur, viso 29,73 Eur.Teismas atsižvelgė į ieškovės reikalavimą negrąžinti jos į ankstesnį darbą, todėl konstatavo, kad darbo sutartis su ieškove laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Pripažinęs ieškovės atleidimą neteisėtu ir jai neprašant grąžinti į pirmesnį darbą UAB „Skaitmeninės sistemos“, ieškovei iš atsakovės priteisė jos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai 165,00 Eur papildomo darbo užmokesčio už sudarytas sutartis su klientais bei sudarytus sutarčių pratęsimus, kadangi nustatė, jog duomenų, kad šalys būtų darbo sutartyje ar kitu bendrovės norminiu aktu įtvirtinę susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už sudarytą sutarčių/pratęsimų su klientais skaičių, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad pats neteisėto atleidimo pripažinimo teisme faktas yra viena iš priemonių atlyginti atleistai darbuotojai jos patirtą žalą, todėl padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 2 000 Eur suma yra per didelė ir ją sumažino iki 100 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:Teismo sprendimas priimtas už akių, nedalyvaujant nei vienam atsakovės atstovui. Atsakovei buvo panaikintos prisijungimo galimybės per elektroninę teismų sistemą, o kitokio pranešimo apie numatoma teismo posėdį nebuvo išsiųsta. Todėl teismas pažeidė atsakovės teises ginti savo interesus.Teismo išvados dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo – nepagrįstos. Už papildomai dirbtas valandas 2016 m. vasario mėn. 5, 6, 7, 8 dienomis ieškovei buvo papildomai sumokėta. Visos ieškovės darbo laiko žiniaraštyje nurodytos valandos yra apmokėtos.Atsakovė laiku nebuvo informuota apie ieškovės nėštumą. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, jog jai nėštumo pažymą išsiuntus 2016 m. kovo mėn. 16 d elektroniniu paštu E. O., ieškovė gavo elektroninio pašto automatinį atsakymą „Ačiū už Jūsų laišką. Šiuo metu esu išvykusi. Skubiu klausimu kreipkitės tel. 8618-14110“. Pažymėtina, kad E. O., tuo metu ėjusi direktorės pareigas, nuo 2016-03-16 iki 2016-03-21 nebuvo nei darbe, nei Lietuvoje, todėl neturėjo galimybės matyti atsiųstos pažymos. Ieškovė nėštumo pažymą darbdaviui turėjo įteikti pasirašytinai. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovės argumentai, jog jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį nepagrįsti, kadangi atsakovės atstovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, jai buvo išsiųstas teismo šaukimas, tačiau į teismo posėdį atsakovės atstovai neatvyko, nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo motyvai dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo yra motyvuoti ir pagrįsti.Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė netinkamai informavo apie nėštumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo ir privalėjo tinkamai pasirūpinti savo korespondencijos priėmimu. Todėl, ieškovei išsiuntus pažymą apie nėštumą E. O. elektroniniu paštu, laikytina, kad atsakovė apie nėštumą informuota tinkamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl informavimo apie pirmosios instancijos teismo posėdį

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises ginti savo interesus, kadangi nepranešė apie 2016 m. lapkričio 29 d. vykusį teismo posėdį, taip pat panaikino atsakovės prieigą prie EPP sistemos. Procesinio šaukimo įteikimo institutu įgyvendinama dalyvaujančio byloje asmens teisė gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tinkamu šio instituto taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti pagrindines šalių teises, tokias kaip teisminės gynybos prieinamumo, rungimosi ir kt. Dalyvaujančiam byloje asmeniui sudaroma galimybė įstatymo nustatyta tvarka efektyviai ginti savo pažeistas teises. Tačiau dalyvaujantys byloje asmenys naudodamiesi šiomis teisėmis privalo vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą (CPK 7 straipsnis). Atsižvelgiant į šį principą CPK įtvirtinta pranešimų apie teismo posėdžių vietą ir laiką įteikimo tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. atsakovei paštu išsiuntė ieškinio kopiją ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. 2016 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme atsakovė per EPP sistemą pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. birželio 13 d. atsakovė per EPP sistemą teikė patikslintus atsiliepimus į ieškinį, 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė 2016-09-13 įsakymo kopiją. 2016 m. spalio 17 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl teismo posėdžio datos skyrimo. Šiame prašyme nėra nurodyta aplinkybių, jog atsakovės prieiga EPP sistemoje nėra aktyvi, taip pat nėra nurodymo teismo procesinius dokumentus siųsti atsakovei paštu, o ne per EPP sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė procesinius dokumentus teismui teikė per EPP sistemą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei teismo procesinius dokumentus pagrįstai įteikė taip pat per EPP sistemą. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismo šaukimas į 2016 m. lapkričio 29 d. 09:30 val. vyksiantį teismo posėdį atsakovei buvo išsiųstas. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas šaukimą į 2016 m. lapkričio 29 d. 09:30 val. vyksiantį teismo posėdį išsiuntė per EPP sistemą 2016 m. lapkričio 9 d. 10:43 val. Duomenų byloje, jog atsakovės paskyra buvo/yra neaktyvi – nenustatyta. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir leistų teisėjų kolegijai padaryti priešingas išvadas, nei nagrinėjamu atveju nustatyta.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovės atstovė dalyvavo tik pirmajame parengiamajame posėdyje 2016 m. rugpjūčio 3 d. Į 2016 m. rugsėjo 14 d. parengiamąjį posėdį atsakovės atstovė neatvyko, 2016 m. spalio 18 d. parengiamasis posėdis atidėtas šalių prašymu, į 2016 m. lapkričio 9 d. parengiamąjį posėdį atsakovės atstovė neatvyko. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu, ir kaip minėta nutarties 17 p., pakartotinai išsiuntė atsakovei teismo šaukimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė, 2016 m. spalio 17 d. pateikusi prašymą dėl naujos bylos nagrinėjimo datos paskyrimo, bylos nagrinėjimo eiga nebesirūpino, į paskirtą parengiamąjį posėdį 2016 m. lapkričio 9 d. neatvyko, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės procesines teises.

Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo ir nurodo, kad ieškovės dirbtos papildomos valandos yra apmokėtos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės nenuoseklią poziciją dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo. Iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė neigė, jog ieškovė 2016 m. vasario mėn. dirbo viršvalandžius. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovė neviršijo nustatytos vidutinės darbo trukmės per 2016 m. vasario mėn. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog V. G., paprašyta D. S., 2016m. vasario mėn. 5,6,7,8 dienomis dirbo kaip ir numatyta darbo grafike po 9 val. per dieną nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, tačiau nurodė naują aplinkybę, jog aukščiau nurodytomis dienomis ieškovės darbo metu buvo paprašyta atlikti jai nepriklausantį darbą pagal pareigybę, už kurį ir buvo papildomai sumokėta, kaip ir buvo susitarta. Pažymėtina, kad atsakovė prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovei buvo sumokėtas uždarbis už papildomai atliktą darbą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog viršvalandinio darbo faktą patvirtina byloje esantys susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp ieškovės, E. O. ir D. S., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė turi teisę gauti priemoką už viršvalandinį darbą taip, kaip šalys buvos susitarusios, pagrįsta.

Dėl nėštumo pažymos įteikimo

Apeliantė teigia, jog ieškovė tinkamai neįteikė nėštumo pažymos, todėl V. G. atleidimas yra teisėtas. Iš bylos duomenų (susirašinėjimo elektroniniu paštu) matyti, kad 2016 m. kovo 15 d. ieškovė gavo elektroninį laišką iš E. O., kuriame buvo prisegtas įspėjimas apie atleidimą. Įspėjime nurodyta, kad su ieškove nuo 2016 m. kovo 18 d. sudaryta darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis LR DK 107 str. 1 d. Nustatyta, kad ieškovė tą pačią dieną – 2016 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu informavo E. O., kad yra nėščia, o kitą dieną, t. y. 2016 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku, adresuotu E. O., ji pateikė medicininę pažymą apie nėštumą.Apeliantės argumentai, jog E. O., tuo metu ėjusi direktorės pareigas, nuo 2016-03-16 iki 2016-03-21 buvo išvykusi, neturėjo galimybės patikrinti siunčiamos korespondencijos, ir ieškovė apie tai buvo informuota automatiniu atsakymu į savo siųstą laišką, vertintini kritiškai. Iš bylos duomenų nustatyta, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika visais su darbo organizavimu susijusiais klausimais bendrauti elektroniniu paštu, todėl darytina išvada, jog ieškovės lūkestis, kad nėštumo pažyma, išsiųsta elektroniniu paštu, yra įteikta tinkamai, pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 15 d. siųstame elektroniniame laiške ieškovė informavo E. O. apie savo nėštumą ir įspėjo, jog 2016 m. kovo 16 d. pateiks pažymą apie nėštumą. Tai, kad E. O. buvo žinoma apie ieškovės ketinimą pateikti nėštumo pažymą, įrodo E. O. atsakymas į ieškovės laišką, kuriame E. O. nurodo „va ir išaiškėjo tikroji priežastis dėl sveikatos pažymos nepateikimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. O., įspėta, kad ieškovė ketina elektoriniu paštu pateikti pažymą apie nėštumą, privalėjo pasirūpinti, kad jai siunčiama korespondencija būtų priimta ir perduota atsakingam įmonėje asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, jog ieškovė pažymą apie nėštumą įteikė tinkamai, todėl vadovaujantis DK 132 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė atleista iš darbo neteisėtai.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistinos 63,69 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Skaitmeninės TV sistemos“, įmonės kodas 302476150, priteisti 63,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai pervedamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 - AB „Swedbank“ banke, LT787290000000130151 - AB „Citadele“ banke, LT744010051001324763 - AB DNB banke, LT057044060007887175 - AB SEB banke, LT327180000000141038 - AB Šiaulių banke, LT747400000008723870 - Danske banke, LT122140030002680220 - Nordea banke, LT427230000000120025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.