Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „FASADO construction“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rekostata“ ieškinį atsakovui UAB „FASADO construction“ dėl vienašalių priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo UAB „FASADO construction“ priešieškinį ieškovui UAB „Rekostata“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rekostata“ ieškinį atsakovui UAB „FASADO construction“ dėl vienašalių priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas UAB „FASADO construction“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Rekostata“ 38 513,92 Eur dydžio įsiskolinimą, 33 459,96 Eur dydžio nuostolius, 2218,49 Eur delspinigius, 198,75 Eur palūkanas, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui UAB „Rekostata“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo ir/arba piniginių lėšų areštą 74 391,12 Eur priešieškinio sumai užtikrinti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi jau yra areštavęs UAB „Rekostata“ turto 6267,71 Eur sumai, be to, ieškovo įsiskolinimas atsakovui yra labai didelis, ieškovo finansinė padėtis pagal viešai prieinamus ir teismo 2016-02-03 nutartyje analizuotus finansinius duomenis yra akivaizdžiai bloga, ieškovas nekilnojamojo turto neturi, geranoriškai nesumoka už atliktus statybos rangos darbus, dėl ko atsakovui kyla abejonės, kad priėmus galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo UAB „Rekostata“ ieškinys atsakovui UAB „FASADO construction“ dėl vienašalių priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo UAB „FASADO construction“ priešieškinis ieškovui UAB „Rekostata“ dėl skolos priteisimo. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas UAB „FASADO construction“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui priklausantį turtą 74 391,12 Eur priešieškinio sumai. Pasak atsakovo, ieškovo įsiskolinimas atsakovui yra labai didelis, ieškovo finansinė padėtis pagal viešai prieinamus finansinius duomenis yra akivaizdžiai bloga, ieškovas nekilnojamojo turto neturi, geranoriškai nesumoka už atliktus statybos rangos darbus, dėl ko atsakovui kyla abejonės, kad priėmus galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. atsakovo UAB „FASADO construction“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo ieškovui UAB „Rekostata“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 35 000 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto ieškovui leido atsiskaityti su atsakovu, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui, o kitą prašymo dalį atmetė. Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad ieškovas 2016-05-03 sumokėjo atsakovui 11 549,79 Eur pagal neginčijamus darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1, 2, 3, be to, pateikė į bylą duomenis, jog jo finansinė padėtis yra gera ir pakankama teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, teismas atsižvelgė į tai, jog ginčo šalys yra pareiškusios viena kitai priešpriešinius reikalavimus

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, įskaitydamas UAB „Rekostata“ ieškiniu prašomą priteisti sumą. Pasak apelianto, pateiktu ieškiniu UAB „Rekostata“ neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „FASADO construction“ atžvilgiu, todėl sumažindamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teismas iš esmės išsprendė dėl UAB „FASADO construction“ teisių ir teisėtų interesų suvaržymo UAB „Rekostata“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Akcentuotina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).

Akcentuotina ir tai, jog klausimą, ar taikyti ir kokia apimti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad nuspręsdamas sumažinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog 2016 m. gegužės 3 d. ieškovas UAB „Rekostata“ sumokėjo atsakovui 11 549,79 Eur sumą, kas rodo, kad ieškovas pripažino dalį atsakovo priešieškinio reikalavimo ir jį geranoriškai įvykdė. Atitinkamai po minėto įvykio, sumažėjo ir atsakovo priešieškiniu reikalaujama priteisti skolos suma. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo UAB „Rekostata“ finansinę padėtį ir ieškovo galimybes įvykdyti priešieškinį.

Skunde apeliantas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas UAB „Rekostata“ neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, todėl teismas negalėjo sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, įskaitydamas ieškovo pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pati aplinkybė, jog ieškiniu atsakovas nereiškė prašymo užtikrinti galimai jam palankaus sprendimo vykdymą, per se nereiškia, jog toks užtikrinimas yra nereikalingas ir negali būti taikomas. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu teiginiu, kad esant priešpriešiniams reikalavimas, teismas privalo įvertinti abiejų šalių reiškiamus reikalavimus ir tai, ar šalys bus pajėgios juos įgyvendinti.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas išsprendė dėl UAB „FASADO construction“ teisių ir teisėtų interesų suvaržymo ieškovo UAB „Rekostata“ atžvilgiu, kadangi pirmosios instancijos teismas, sumažindamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą ieškovo UAB „Rekostata“ atžvilgiu, jokių suvaržymų atsakovui nesukūrė, o savo sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis apie ieškovo finansinę padėtį ir atsakovui atliktais mokėjimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be skolos dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Aplinkybė, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gerą ieškovo finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti priešieškiniu keliamus reikalavimus, vis tiek taikė laikinąsias apsaugos priemones mažesnei nei prašyta sumai, parodo ne tik tai, kad minėta nutartis nepažeidžia atsakovo UAB „FASADO construction“ teisių ir teisėtų interesų, bet ir tai, jog ginčijama nutartis priimta įvertinus abiejų šalių pareikštų reikalavimų apimtį bei galimas grėsmes jų įvykdymui.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, jog tarp ieškovo UAB „Rekostata“ ir atsakovo UAB „FASADO construction“ tebevyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-16061-910/2016), todėl nesant sprendimo dėl ieškovo ir atsakovo reiškiamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešieškinis turi būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.