Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. nubausta už tai, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. 6 d. 10 val. 38 min. Kauno g., Kėdainiuose, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. V. S. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjas, laikydamasis šių konstitucinių reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Taigi, vertindamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 6 d. 10.40 val. buvo nustatytas 0,53 promilių girtumas, pakartotinai 10.58 val. nustatytas 0,49 promilių girtumas, t. y. pritaikius paklaidą 0,47 prom. girtumas. Skunde nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad alkoholį pareiškėja vartojo iš vakaro, prie vakarienės stalo išgėrė taurę vyno ir stiklą alaus. Apie 21.30 val. nuėjo miegoti, o atsikėlė 8 val. ryte. Pareiškėja nurodė negalėjusi įtarti, kad jos organizmas dar nebus išskaidęs iš vakaro vartoto alkoholio. Nors šis viršijimas nėra itin ženklus, tačiau jis nėra taip pat ir visai nežymus. Teismas šiuo atveju pritaria Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai, kad asmeniui, esančiam tokio neblaivumo laipsnio, koks buvo nustatytas pareiškėjai, transporto priemonių vairavimas gali pasunkėti dėl sulėtėjusios reakcijos, gebėjimo greitai reaguoti, sulėtėjusio atsako į netikėtas situacijas keliuose. Akivaizdu, jog pareiškėja apsiriko netinkamai vertindama situaciją ir savo organizmo galimybes, tačiau ši aplinkybė nešalina jos atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Vertinant pareiškėjos asmenybę svarbu pažymėti ir tai, jog darbdavių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)) ji yra charakterizuojama išimtinai teigiamai. Skunde pareiškėja nurodė, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, stengiasi dirbti, išlaikyti šeimą ir būti dora piliete. Pareiškėja pripažino savo kaltę, sumokėjo dalį baudos ir išklausė papildomus vairuotojų mokymus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metų laikotarpį matyti, jog ji buvo bausta už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas ir pan.), baudos sumokėtos. Visgi, Institucija atsiliepime nurodė, kad pareiškėja už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra baudžiama jau trečią kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį (nustatytas 0,56 ± 0,02 prom. neblaivumas, o 2014 m. birželio 23 d. nutarimu buvo nubausta pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį už tai, kad vairavo automobilį kai jai buvo nustatytas 1,6 promilės girtumas. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodyta išvada, jog bendra pareiškėjos nusižengimų istorija aiškiai rodo, kad jos elgesys yra labiau sisteminis nei atsitiktinis elgesys ir tai neigiamai charakterizuoja pareiškėjos asmenybę. Nors V. S. moka paskirtas baudas, baustumai už praeityje padarytus šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jau yra išnykę, tačiau jau trečią kartą pasikartojantis pareiškėjos elgesys vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio rodo, jog asmuo yra nepakankamai kritiškai linkęs vertinti savo ankstesnio elgesio, o praeityje jai skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė.

Pareiškėja, prašydama sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, prašymą motyvuoja ir tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, kadangi pareiškėjos darbo vieta yra nutolusi 15 km atstumu nuo jos namu. Be to, pareiškėja viena prižiūri ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, kuriuos apie 15 km atstumu veža iki mokyklos ir darželio. Pareiškėja taip pat turi sveikatos problemų, serga linfangiomatoze(lymphedema), todėl ligos pablogėjimo atvejais mobilumas darosi ribotas. Be to, pareiškėja nurodė ir tai, kad rūpinasi savo močiute A. P. gim (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėja nuveža pas gydytojus, aprūpina vaistais, maistu. Pažymėtina, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas neabejotinai sukels nepatogumų pareiškėjai ir jos artimiesiems, jų įprastai gyvenimo rutinai, tačiau visos aukščiau nurodytos nurodytos aplinkybės, nėra laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurių egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėja gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų nuvežti iki darbo vietos, vaikai gali į mokyklą važiuoti mokykliniais autobusais ir pan. Nors pažeidėja turi sveikatos problemų, tačiau yra darbinga, dirba padavėja. Pažeidėjai neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Tai, kad V. S. nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos pačio netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, šioje administracinio nusižengimo byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, sušvelninti jai paskirtą minimalią nuobaudą (baudą) ir sutrumpinti specialiosios teisęs atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jos nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė ir bauda yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui.

Skunde pareiškėja nurodė, jog jei teismas nuspręstų nesutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo iki 2 mėnesių, tuomet sutinka, kad jai buvo paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengi antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant trumpesnius jų terminus, nei numatyti minimalūs ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnius baustumus, kitas pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, teismui jau nusprendus netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir V. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui.

Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 6 d., todėl administracinio poveikio priemonės terminas ir bus skaičiuojamas nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. (ANK 686 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir paskirti V. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.