Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, susipažinęs su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos l. e. Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjo pareigas A. S. teikimu, rašytinio proceso tvarka sprendė klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-397/2016 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. ir pagal BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. paskirta jam bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. paskirta jam bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų ir šešių mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikui nustatytos pareigos – tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiame nuosprendyje liko neišspręstas nuteistajam D. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas.

Kauno apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. K.. Teikime nurodoma, kad pažyma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą teismui buvo pateikta laiku bei tinkamu būdu – elektronine forma, pasirašyta saugiu elektroniniu parašu. Todėl prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-397/2016 ir priteisti iš kaltinamojo D. K. 185,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Teikimas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2016-04-19 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-7-(2.10)-4356, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam D. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 185,28 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaltinamojo gynėjas advokatas R. L., esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str.1 d. 4 p. numatytam pagrindui.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju D. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos l. e. Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjo pareigas A. S. teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.