- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eAN2-49-879/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00074-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Agnės Golubovės 2025 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4334-2025 (ROIK: 24262900160) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Eur bauda už tai, kad 2024 m. gruodžio 12 d., 11 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. 4902 (24,180 km, koordinatės: (duomenys neskelbtini)), neturėdamas kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimo, vykdė darbus kelio juostoje (įrengė nelegalią nuovažą). Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1, 3 punktus ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 punktą ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. K. pateikė skundą, tačiau Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi (toliau- skundžiama nutartis) A. K. skundas atmestas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde teigiama, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Institucija turi teisę surašinėti nutarimus dėl ANK 459 str., 460 str. numatytų nusižengimų, tačiau, anot pareiškėjo, teismas nepasisakė dėl jo esminio klausimo, t. y. ar pagal šioje konkrečioje byloje surinktas faktines aplinkybes toks Institucijos nutarimas, kaip jis yra surašytas, yra pagrįstas ir teisėtas.
3.2. Taip pat pareiškėjas teigia, kad teismas išėjo už administracinės bylos nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl pačių kelio nuovažą leidžiančių dokumentų. Pareiškėjo teigimu, teismas teisingai konstatuoja, kad jis turi statybų leidimus statiniams statyti (tarp jų ir 40 metrų asfaltuotai nuovažai), kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, tačiau jų galiojimą nepagrįstai sieja su vėlesniais nei statybos leidimo išdavimo data, teisės akto Statybos techninio reglamento ( toliau-STR) 1.07.01:2002 pakeitimais, sąlygojančiais statybos leidimų galiojimą. STR pakeitimai, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys teisės aktai, paprastai atgaline data negalioja. Todėl, anot pareiškėjo, turėdamas statybą leidžiančius dokumentus tokius, kokie jie yra statybos leidimo išdavimo metu galiojusių įstatymų sąlygomis, jis neturi pareigos kiekvieną kartą, viešojo administravimo subjektams pakeitus kažkuriuos vėlesnius teisės aktus, rūpintis tuo, kad jo turimi dokumentai tuos vėlesnius jų reikalavimus atitiktų. Tai viešojo administravimo subjektų pareiga rūpintis tuo, kad jų vėlesni teisės aktų pakeitimai tinkamai atlieptų ankstesnių jų išduotų jo turimų dokumentų reikalavimus. Šiuo atveju teismas apsiribojo konstatavimu, kad byloje nėra duomenų, kad Statybos leidimas būtų pratęstas ir net nesistengė aiškintis ar pagal jo statybą leidžiantiems dokumentams keliamus teisės aktų reikalavimus apskritai tokie statybos leidimai turi būti pratęsinėjami pagal naujas tvarkas ar prasitęsia pagal statybos leidimui taikomas statybos leidimo išleidimo metu galiojusias tvarkas. Pareiškėjas nurodo, kad kelio savininko leidimas statyti nuovažą yra, projektas yra pasirašytinai suderintas su tuometiniu kelio savininku nustatyta tvarka. Esama nuovaža pagerinta (papiltas žvyras, kad nemirktų), turint platesnį kelio savininko leidimą visai nuovažai pilnai įrengti (asfaltuoti 40 metrų ir pan.) ir tokiu būdu visada buvo ir yra legalus statinys. Pareiškėjas papildomai pažymi, statybą leidžiantys dokumentai yra galiojantys, išduoti su kelio savininku suderinta tuo metu galiojusia tvarka (nes kaip ir dabar taip ir leidimo išdavimo metu, statybos leidimo negalima buvo gauti nesuderinus su kelio savininku) ir prasitęsė įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nenurodo, dėl kokių kokybinių statybos leidimo turinio reikalavimų statybas leidžiantys dokumentai negalioja ir apsiriboja procedūriniais jo statybos leidimams netaikytinais STR pakeitimais.
3.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad akcinė bendrovė „Via Lietuva“ yra netinkama būti pripažinta nukentėjusiuoju asmeniu byloje. Pareiškėjas pažymi, kad „Via Lietuva“ nėra viešojo administravimo subjektas, o tik paprasta akcinė bendrovė. Anot pareiškėjo, tik LR Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija gali būti tinkamas nukentėjusysis asmuo, kadangi būtent jai (Susisiekimo ministerijai) LR Vyriausybė suteikė pareigą kontroliuoti statybas kelių apsaugos zonoje. Akcinė bendrovė „Via Lietuva" neturėjo teisės dalyvauti byloje dėl surašyto pranešimo Utenos apskrities VPK apie ANK pažeidimą ir neturi teisės atsakinėti statybų kelių juostoje klausimais byloje nei savo vardu nei LR Susisiekimo ministerijos vardu.
3.4. Galiausiai pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nukentėjusysis nėra institucija, todėl su nukentėjusiuoju neatlikti kažkokie derinimai, pagal ANK 459 str. 8 d. atsakomybės neužtraukia. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. 1p., 3 p. ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 str. 3 p., 19 str., 2 p. 4 papunktyje nurodyta, kad rajoninių kelių apsaugos zonoje kurią sudaro žemės juosta po 20 metrų į abi puses. Tuo tarpu iš bylos matyti, kad jokių duomenų apie tai, kada ir kokie žemės darbai yra vykdyti, kokios medžiagos ir kada, kokiais kiekiais ir kiek laiko sandėliuotos nėra. Kiek jam žinoma, jokie žemės darbai (grunto kasimo, supylimo, tankinimo) kelio apsaugos zonoje niekada nebuvo vykdyti ir jokios medžiagos kelio apsaugos zonoje nebuvo ir nėra sandėliuojamos. Kokiais daviniais remiantis tyrėja nustatė tokias aplinkybes yra neaišku. Tokie teiginiai nepagrįsti įrodymais byloje. Taip pat pareiškėjas teigia, kad tyrėja patraukė administracinėn atsakomybėn ne tą asmenį. Nurodo, kad jis, kaip sklypo savininkas niekada nebuvo sulaikytas menamo nusikaltimo vietoje, jis pats darbų nevykdė. Jei kas ir turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tai darbus vykdantis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko nuovažos pagerinimo darbus ir turėjo gauti visus su darbais susijusius derinimus. Ar jis tokius derinimus atliko, pareiškėjas informacijos neturi. „(duomenys neskelbtini)" liko neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, jo sklype neatliko visų sutartų darbų, neperdavė jo pasirašytų sutarties dokumentų, jam sumokėtų pinigų paėmimo kvitų, jo vengia ir su juo nebendrauja. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjas mano, kad nenustačius byloje faktinių aplinkybių – nei nuovažos buvimo fakto, nei savininko buvimo fakto, nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 459 str. ANK 460 str.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos AVPK tyrėja prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo skundžiamą nutartį nepakeistą, o A. K. skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra teisinga ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje yra išsamiai aptartos narinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei tinkamai įvertinti tyrimo metu surinkti ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys, kartu padarytos pagrįstos išvados. Mano, kad apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį ir tenkinti skundą, yra nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiais argumentais, savo paties vertinimu, interpretuoja padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl tai nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo sudėties ir nešalina taikytinos administracinės atsakomybės. Skunde išdėstyta pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis AB ,,Via Lietuva“ prašo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Utenos apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Teigia, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu akcentavo aplinkybę, kad tyrėja neturėjo teisės surašyti protokolo dėl kelio statinių pripažinimo nelegaliais, neva tokius nutarimus gali surašyti tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, tačiau tokie argumentai, anot nukentėjusiojo, yra pagrįsti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad A. K. nubaustas ne už ANK XXI skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba“, o už ANK XXII skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu“ numatytus administracinius nusižengimus. Todėl vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 ir 460 straipsnius surašo policijos pareigūnai. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
5.2. Nukentėjusysis nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad AB „Via Lietuva“ yra netinkamas nukentėjusysis šioje byloje ir jis neturėjo teisės kreiptis į policijos komisariatą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės kelius, taip pat vykdant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas valstybės nuosavybėn įgytus su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, statyba, rekonstravimu, taisymu (remontu) susijusius techninius projektinius dokumentus patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja - akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą AB „Via Lietuva“, kaip kelio valdytojai, tenka pareiga užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl, AB „Via Lietuva“, vykdydama įstatymų jai deleguotas funkcijas ir 2024 m. gruodžio 12 d. nustačiusi, jog valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) 24,180 km dešinėje kelio pusėje, (duomenys neskelbtini) kaime, neturint kelio savininko (AB „Via Lietuva“) leidimo buvo vykdyti darbai kelio juostoje, pagrįstai kreipėsi su pareiškimu į Utenos apskr. VPK., o tyrėja pradėjo tyrimą ir Institucijos nutarimu skyrė A. K. 320 Eur baudą už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 8 dalyje ir 460 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kiti pareiškėjo nurodyti teiginiai nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju AB „Via Lietuva“ turėjo teisę ir pareigą kreiptis į policijos komisariatą, o nurodyta institucija turėjo įgaliojimus vykdyti tyrimą ir surašyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
5.3. Anot nukentėjusiojo, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas visiškai pagrįstai vertino pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog jis neva turi kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimą statyti nuovažą. Teismas teisingai pažymėjo, jog nuo pareiškėjo akcentuojamo statybos leidimo išdavimo praėjo daugiau nei 21 metai, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą kelio statyba per 10 metų laikotarpį nebuvo pripažinta tinkama naudoti ir įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turėjo kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo. Nukentėjusysis akcentuoja 2008 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. D1 -11/3-3 bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-348, nuostatos ir teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisę įrengti nuovažą asmuo įgyja tik pasirašęs sutartį su kelio savininku (valdytoju) ir gavęs leidimą (sutikimą) vykdyti darbus. Kadangi pareiškėjas nebuvo kreipęsis į AB „Via Lietuva“ tokio leidimo, tad darbus valstybinės reikšmės kelyje jis vykdė savavališkai, ką teisės aktai draudžia, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda.
5.4. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo, kuris turi atsakyti, nes pareiškėjas nuovažos įrengimo darbus vykdė ne pats, o samdė įmonę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo argumentai, kad nuovažos pagerinimo darbus vykdė rangovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši bendrovė turėjo gauti visus derinimus, yra nepagrįsti ir neturintys reikšmės. Gi, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas yra statytojas (užsakovas), todėl būtent jam, o ne jo rangovui, taikomos pareigos dėl statybos leidimo gavimo, statinio statybos techninės priežiūros organizavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir pan. (14 straipsnis). Be to, Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būti ypatingųjų statinių (tokių kaip kelias, nuovaža) statybos rangovu gali tik atestuoti asmenys, todėl pareiškėjas privalėjo kreiptis į rangovą, turintį teisę užsiimti tokia veikla. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad aptariama nuovaža įrengta ne pagal nuovažų įrengimui taikytinus reikalavimus, ji net neatitinka ir pareiškėjo turimo projekto, o tai patvirtina, kad ją įrengė rangovas, neturintis reikiamo atestato. Atitinkamai tokia nuovaža kelia grėsmę eismo saugumui, o siekiant išvengti būtent tokių situacijų, kaip susiklostė pareiškėjo atveju, ir yra nustatytas atitinkamas pirmiau minėtas teisinis reguliavimas. Todėl leidimas (sutikimas) vykdyti darbus yra reikšmingas ir privalomas.
A. K. apeliacinis skundas netenkinamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliaciniame skunde keliamas administracinės atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį, 460 straipsnio 1 dalį ir apelianto kaltės klausimas, nurodant, jog jis turi kelio savininko leidimą statyti nuovažą, jis yra galiojantis, o jei vėliau pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl nuovažos įrengimo, tai tokius derinimus ir sutikimus turėjo gauti darbus atlikęs asmuo, o ne jis. Taip pat keliamas klausimas dėl surašyto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nukentėjusiojo asmens tinkamumo šioje administracinio nusižengimo byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl A. K. kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 459 straipsnio 8 dalyje, 460 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas gana išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 459 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis.
9. ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimą, kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimą, medžiagų ir krovinių sandėliavimą, nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimą kelio šlaitais, griovių gadinimą, želdinių niokojimą, šiukšlių ir sniego vertimą automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimą į kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimą kelio juostose.
10. Apariamu atveju A. K. nubaustas už darbų vykdymą kelio juostoje (įrengė nelegalią nuovažą) nesuderinus nustatyta tvarka, t. y. neturint kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimo. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,7690 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). 3 010 kv. m Žemės sklypo ploto patenka į kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis) teritoriją. Šios teritorijos įregistravimo pagrindas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija; 2024 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje Nr. 3-302 (išrašo 11.2 punktas), teritorija galioja nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. Kad 2024 m. gruodžio 12 d., 11 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (24,180 km, koordinatės: (duomenys neskelbtini)), vykdė darbus kelio juostoje (įrengė nelegalią nuovažą) ginčo nėra. Tai užfiksuota AB „Via Lietuva“ pranešime Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, įvykio vietoje darytose fotonuotraukose bei papildomuose AB „Via Lietuva“ paaiškinimuose. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad buvo atliekami nuovažos įrengimo darbai (pasak A. K., kelio nuovaža egzistavo visada, buvo atlikti tik rekonstrukcijos darbai). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aptariamu atveju kelio apsaugos juostoje darbai buvo vykdomi ir nuovaža įrengta neturint leidimo, kadangi, jo vertinimu, kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimas statyti nuovažą yra, nes 2004 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) apima visą objekto statybą, tame tarpe leidžiantis įrengti pagrindiniame brėžinyje konkrečiai pažymėtą 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Šis statybos leidimas užregistruotas VĮ „Registrų centras“ (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra pakankamas visai nuovažai pilnai įrengti (asfaltuoti ir pan.), todėl nuovaža visada buvo ir yra legalus statinys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
11. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus, organizuoti renginius be kelio savininko sutikimo draudžiama. Sutikimą dirbti įvairius darbus, organizuoti renginius valstybinės reikšmės keliuose ir (ar) kelių juostose išduoda valstybinės reikšmės kelių valdytojas. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Iš esmės veikla ir darbai kelių apsaugos zonose yra nedraudžiami, tačiau įstatyme numatytais atvejais tam būtinas atitinkamas leidimas.
12. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rajoninių kelių apsaugos zonos dydis - tai žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas. Iš paminėtų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų išplaukia, kad bet kokių statinių, tame tarpe ir inžinierinių (šiuo atveju nuovažos), statybai reikalingus vykdyti kasimo, supylimo, tankinimo darbus kelio apsaugos zonoje galima tik turint kelio savininko leidimą.
13. Kaip minėta, apeliaciniame skunde tvirtinant, kad A. K. turi kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimą statyti nuovažą, nepagrįstai daroma nuoroda į 2004 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, anot A. K., leidžia jam įrengti pagrindiniame brėžinyje konkrečiai pažymėtą 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. K. minimu Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leidžiama žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti ūkininko sodybą: gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatą (pritaikant kaimo turizmo paslaugoms), pirtį, stoginę automobiliams, pavėsinę su židiniu, lieptą ir du tiltelius. Tuo tarpu 2004 m. rugpjūčio 2 d. Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotu Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas), buvo leidžiama žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti 1,18 ha ploto vandens telkinį, kartu ir 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga. Taigi, iš to seka, kad būtent šiuo Statybos leidimu A. K. grindžia nuovažos įrengimo teisėtumą.
14. Aptariamu atveju, vertinant Statybos leidimo galiojimą ir teisinį reglamentavimą, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, pažymi, kad Statybos leidimo išdavimo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau - STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“). Tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis, nurodoma ir pačiame Statybos leidime. Pabrėžtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir išsamiai aprašė šio Statybos leidimo galiojimą siejant jį su vėlesniais teisės akto STR 1.07.01:2002 pakeitimais, sąlygojančiais statybos leidimų galiojimą. Gi, tuo metu galiojančio STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 22 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas galioja 10 metų. Raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius, galioja 3 metus. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 23 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas netenka galios šiais atvejais: 23.1. kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 23.2. teismo sprendimu; 23.3. jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti; 23.4. kai statybos leidimą įstatymų nustatyta tvarka panaikina jį išdavęs viešojo administravimo subjektas. Taigi, atsiradus bent vienai iš nurodytų sąlygų, Statybos leidimas netenka galios.
15. Šiuo atveju nustatyta, kad A. K. Statybos leidimas buvo išduotas 2004 m. rugpjūčio 2 d. Nuo Statybos leidimo išdavimo praėjo daugiau nei 21 metai. Byloje nėra duomenų, kad Statybos leidimu leisti statyti statybos objektai, tarp jų ir 40 metrų kelias su asfaltbetonio danga, iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. (per 10 metų nuo Statybos leidimo išdavimo) būtų buvę pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 24 punkte buvo nustatyta, kad 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios (jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti), statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka. Išduodant statybos leidimą tęsti nebaigtą statinio statybą, jame šalia naujo statybos leidimo Nr. ir datos įrašoma netekusio galios statybos leidimo Nr. ir data. Šioje byloje jokių duomenų, jog A. K. išduoto Statybos leidimo galiojimas būtų buvęs pratęstas nėra ir pats pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Todėl darytina išvada, kad A. K. akcentuojamas Statybos leidimas, leidžiantis įrengti ir 40 metrų ilgio kelią su asfaltbetonio danga, nuo 2014 m. rugpjūčio 2 d. neteko galios, t. y. atsiradus STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 23.3. punkto sąlygai. Atitinkamai, A. K. argumentai, kad kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimas statyti nuovažą yra, jis yra galiojantis, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Kaip jau aptarta anksčiau, iš byloje esančių AB „Via Lietuva“ Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išsiųsto pranešimo bei priedų (nuotraukų), matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. 11 val. 58 min. Žemės sklype fiksuota nuovaža. Be to, iš Google Street View aiškiai matyti, kad jokie nuovažos darbai iki 2023 m. nebuvo vykdomi, o tai neabejotinai patvirtina, kad nuovaža įrengta (rekonstruota) jau netekus galios Statybos leidimui, t. y. po 2014 m. rugpjūčio 2 d. Šiuo gi atveju, pažymėtina, kad visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtintas kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, kuris iš esmės pakeitė reikalavimus nuovažų nuo valstybinės reikšmės įrengimui, rekonstravimui, remontui. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formą ir sąlygas nustato Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-348, kuris reglamentuoja nuovažos įrengimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų įvykdęs minėtų teisės aktų reikalavimus, t. y. nuovažos įrengimui gavęs AB „Via Lietuva“ sutikimą ir sudaręs prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, todėl A. K. darbus valstybinės reikšmės kelyje vykdė pažeisdamas Kelių įstatymo 13 straipsnio 1, 3 punktus ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 punktą, 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.
17. Apeliaciniame skunde ginčijant savo kaltę, A. K. nurodo, kad nuovažos pagerinimo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji ir turėjo gauti visus su darbais susijusius derinimus bei leidimus. Visgi, sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kelių apsaugos zona įregistruota 2024 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (2024 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Utenos rajono savivaldybės teritorijoje Nr. 3-302 (išrašo 11.2 punktas). Pareiškėjas tvirtina, kad rekonstrukcijos darbus pagal 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą rangos sutartį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokias aplinkybes paneigia MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo M. B., kuris nurodė, jog patikrinus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) administratoriui perduotus dokumentus, sutarties su A. K. nėra. Taip pat patvirtino, kad patikrinus bendrovės išrašytas sąskaitas faktūras, nerasta informacijos apie tokiam asmeniui suteiktas paslaugas. Jokių dokumentų, t. y. sutarčių, sąskaitų-faktūrų ir pan., patvirtinančių sudarytą rangos sutartį, nepateikė ir pats apeliantas. Tai paneigia faktą, kad nuovažą įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad tai buvo padaryta 2022 m. pagal rangos sutartį. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad iš Google Street View aiškiai matyti, kad jokie nuovažos darbai iki 2023 m. nebuvo vykdomi. Be to, iš byloje esančių foto nuotraukų, matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. 11 val. 58 min. Žemės sklype fiksuota nuovaža įrengta (rekonstruota) neseniai (nesutankinta nuovaža, nesutvarkyti ir nesutvirtinti šlaitai, nėra augmenijos natūralaus apaugimo ir t.t.). Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas daro išvadą, kad A. K. buvo žinoma, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir, kad norėdamas kelio apsaugos zonoje vykdyti darbus ir įrengti nuovažą turi pasirašyti sutartį ir gauti kelio savininko leidimą. Jis sąmoningai ignoravo šias įstatyme numatytas pareigas, todėl jo veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 459 straipsnio 8 dalyje, 460 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai.
18. Apeliantas skunde teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju nepagrįstai pripažintas AB „Via Lietuva“. Anot apelianto, „Via Lietuva“ nėra viešojo administravimo subjektas, o tik paprasta akcinė bendrovė, todėl šiuo atveju tinkamas nukentėjusysis asmuo gali būti tik viešojo administravimo subjektas - LR Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija. Tačiau sutikti su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo.
19. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės kelius, taip pat vykdant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas valstybės nuosavybėn įgytus su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, statyba, rekonstravimu, taisymu (remontu) susijusius techninius projektinius dokumentus patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja - akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Taigi, šiame įstatyme aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad būtent AB „Via Lietuva“, o ne LR Susisiekimo ministerijai, yra pavesta valdyti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius bei suteikti, kai tam yra sąlygos, leidimą vykdyti darbus kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą AB „Via Lietuva“, kaip kelio valdytojai, tenka pareiga užtikrinti, kad valstybinės reikšmės kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Aptariamu atveju nustatyta, kad nuovaža įrengta nelegaliai, nuovaža įrengta ne pagal nuovažų įrengimui taikytinus reikalavimus, ir dėl to, AB „Via Lietuva“ kaip kelio valdytojai, tenka pareiga užtikrinti, kad ji būtų pašalinta. AB „Via Lietuva“ pateikė turtinės žalos lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog nuovažos kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) 24,18 km šalinimo kelio sklypo ribose darbai sudaro 786,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiuoju pagrįstai pripažintas AB „Via Lietuva“, o ne LR Susisiekimo ministerija, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas.
20. Pasisakant ir tuo pačiu atmetant apelianto argumentus susijusius su tuo, kad tyrėja, būdama policijos pareigūnė, neturėjo teisės surašyti protokolo dėl kelio statinių pripažinimo nelegaliais, pažymėtina, kad A. K. ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegalių statinių statybą. Kaip minėta, administracinis tyrimas buvo pradėtas gavus AB „Via Lietuva“ pranešimą, kad 2024 m. gruodžio 12 d., 11 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), neturint kelio savininko AB „Via Lietuva“ leidimo vykdyti darbus kelio juostoje (įrengta nelegali nuovaža). Tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1, 3 punktų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 punkto ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunkčio nuostatos ir padaryti ANK 459 straipsnio 8 dalies, 460 straipsnio 1 dalies administraciniai nusižengimai. Gi, remiantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 459 ir 460 straipsnius surašo policijos pareigūnai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir administracinio nusižengimo protokolą surašė Utenos AVPK tyrėja, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos ANK 589 straipsnio nuostatos. Be kita ko pažymėtina, kad iš Utenos AVPK surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo matyti, kad surašytame protokole buvo išdėstyti privalomi duomenys ir pažeidimo esmė, kaip to ir reikalaujama ANK 609 straipsnio 1 dalyje. Ne teismo tvarka priimtame nutarime, laikantis ANK 618 straipsnio reikalavimų, buvo pakartota pažeidimo esmė ir išdėstytos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kurios motyvuotai įvertintos priimtame nutarime. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tiek A. K.2025 m. liepos 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir Institucijos priimtas 2025 m. spalio 7 d. nutarimas atitinka esminius jų turiniui keliamus ANK 609, 618 straipsniuose nurodytus reikalavimus.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.