- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-652-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06061-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. ir jos gynėjo advokato Aivaro Alimo (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, E. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagal P. G. laidavimą su 1000 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas dvejų metų laidavimo terminas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. G. uždrausta 2 metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas E. G. priklausantis automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. G. vardu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. G. pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji, 2018 m. vasario 4 d., apie 16.45 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 32 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,99 promilės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2.1. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies apeliantės pripažinimą kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
2.2. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. G., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Teismas priimdamas nuosprendį, nesuabejojo dėl to, kad apeliantė atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir galima tikėti, jog ji daugiau nebesės prie vairo neblaivi.
2.3. Skunde pateikiama ir analizuojama 2018 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018, kurios aplinkybės, anot gynėjo, iš esmės sutampa su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytą veiką ir jos asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas, padarė išvadą, kad jo konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
2.4. Nagrinėjamu atveju, kaip teigiama, turto konfiskavimo taikymas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog E. G. su sutuoktiniu rūpinasi savo senyvo amžiaus neįgaliais tėvais, kuriuos reikia vežioti į ligonę, polikliniką. Šiais darbais, o kartu ir transporto priemone, ji dalinasi kartu su savo sutuoktiniu.
2.5. Teismas apeliantei pritaikė dvi baudžiamojo poveikio priemones, neatsižvelgdamas į jų suderinamumą, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 6 dalyje, kadangi E. G. uždraudus vairuoti transporto priemonę jau ir taip yra visiškai apribota teisė vairuoti bet kokią kelių transporto priemonę. Dėl taikyto transporto priemonės konfiskavimo ji patiria nuostolių, t. y. transporto vertės piniginių lėšų praradimą. Šiomis priemonėmis teismas nustatė didesnį apeliantės teisių suvaržymą nei yra būtina.
2.6. Nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo parinkta viena baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise, panaikinus kitą baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, neatitiktų valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
2.7. Skunde taip pat pažymima, jog šioje byloje E. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK 40 str. pagrindu, todėl jos atžvilgiu baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, kaip tai numato BPK 303 straipsnio 4 dalis, tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė dvi skirtingas nuosprendžių rūšis - apkaltinamąjį nuosprendį ir nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta.
2.8. Toks nuosprendžio dualumas sunkina apeliantės teisinę padėtį, kadangi apkaltinamasis nuosprendis sukelia ženkliai sunkesnes teisines pasekmes (teistumas ir pan.), lyginant jį su nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, 2K-50-788/2018).
2.9. E. G. nuosprendžiu nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies apeliantės pripažinimą kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Šalies argumentai
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, palikti sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, tenkinti dalyje, kurioje E. G. buvo pripažinta kalta, nes ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. G. ir jos gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-50-788/2018), tačiau nesutinka su skundo motyvais, kuriais remiantis prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą nėra pakankamai motyvuotas, tačiau tai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
5. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, darytina išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantei nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.
7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Žemesnės instancijos teismas
8. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, automobilis, kurį apsvaigusi nuo alkoholio vairavo E. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
9. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
10. Nekyla abejonių, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
11. Nagrinėjamoje byloje E. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pakankamai žymiai viršijusi ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jos kraujyje buvo nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, apeliantė, apsvaigusi nuo alkoholio, automobilį vairavo dienos metu (apie 16.45 val.), sekmadienį, kuomet automobilių srautas būna pakankamai didelis. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje būna sudėtinga, visiškai realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo. Pati E. G. paaiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, todėl sulaukusi skambučio, jog pablogėjo motinos sveikata, patyrė stresą ir priėmė sprendimą iš karto vykti iš Kauno į Vilnių pas motiną. Taigi, apeliantė, būdama stresinės būsenos ir iš vakaro vartojusi alkoholį, užuot iškvietusi motinai skubiąją medicinos pagalbą, sėdo prie vairo ir važiavo iš Kauno į Vilnių neįsitikinusi, ar gali vairuoti transporto priemonę, tokiu būdu keldama grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog savo automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, apeliantė naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydama, kokį pavojų ji kelia. Pažymėtina, kad E. G. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, nes jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams už tai, kad ji taip pat vairavo neblaivi, kai nustatytas sunkus, 3,43 promilės, neblaivumas ir, nors šis terminas jau praėjęs, apeliantė neperlaikė vairavimo egzamino, todėl neturi vairuotojo pažymėjimo. Vis dėlto, atsižvelgęs į E. G. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (gerą charakteristiką, šeiminę padėtį, teistumo nebuvimą, elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jai kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą.
12. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantė vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio kraujyje. Minėtą transporto priemonę naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, E. G. žinojo, kad įstatymai imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nes jau buvo bausta už analogišką veiką administracine tvarka. Turto konfiskavimas gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, juolab, kaip jau minėta, šis teisės pažeidimas nėra visiškai atsitiktinis ar vienkartinis reiškinys jos gyvenime. E. G. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jai taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kolegija sprendžia, kad E. G. priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, paskirtas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai, jog šis automobilis yra šeimos turtas ir reikalingas rūpinantis apeliantės senyvo amžiaus neįgaliais tėvais, nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga, kadangi būtinybė rūpintis tėvais E. G. nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo.
14. Nors ginčo dėl BK 40 straipsnio taikymo šiuo atveju nekyla, tačiau, kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
15. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, rezoliucinėje dalyje pašalinant tai, kad E. G. pripažįstama kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti. Pašalinti iš rezoliucinės dalies tai, kad E. G. pripažįstama kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.