Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. L. ir V. L. dėl patekimo į gyvenamąsias patalpas ir naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-14 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo vardu įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), 2015-10-16 apygardos teismo sprendimo Nr. 2-620-479/2015 ir 2016-07-07 apeliacinio teismo nutarties Nr. 2A-429-464/2016 pagrindu. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad buvo padaryti valdymo teisės pažeidimai ieškovo atžvilgiu, kadangi šiuo atveju teisės normos reglamentuojančios valdymo pažeidimus tiesiogiai galėtų būti taikomos, jei apeliacinio teismo nutartimi nebūtų taikyta tam tikrų apribojimų ir įpareigojimų ieškovui. Nagrinėjamu atveju, byloje esanti medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nėra sumokėjęs atsakovams kompensacijos už žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, teismų įsiteisėjusiais sprendimais ieškovui yra apribota teisė naudotis turtu, kol jis nesumokės piniginės kompensacijos atsakovams. Todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teismo priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais V. L. ir A. L. bei jų vaikai teisėtai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovo argumentus, jog yra būtinybė patekti į pastatus atlikti apžiūrą ir įvertinti pastato būklę, atlikti remontą, vertino kritiškai, kadangi nurodyti motyvai prieštarauja paties ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kadangi jis pats pažymėjo, jog jo finansinė padėtis yra labai prasta, jis gauna minimalų darbo užmokestį, sutuoktinė registruota darbo biržoje, turi du mažamečius vaikus, privalo vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu ieškovas įgyvendins siekį atlikti remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pastatų būklę. Reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog turtas, kurio naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas nėra bendra dalinė nuosavybė su atsakovais, todėl nėra pagrindo nustatyti naudojimosi tvarkos. Teismo nuomone, leidus atsakovui naudotis namo dalimi, tokie veiksmai būtų nesąžiningi atsakovų atžvilgiu, kadangi susiklostytų situacija, jog atsakovai negavę kompensacijos, kuri priteista teismų sprendimais, negalėdami įsigyti kito gyvenamojo būsto, turėtu gyventi viename name su ieškovu, kuris naudotųsi turtu, už kurį yra nesumokėjęs. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovų santykiai labai konfliktiški.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-07-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį rėmėsi tik 2016-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-429- 464/2016, kuria atsakovams buvo suteikta tik teisė gyventi ieškovui priklausančiame nekilnojamame turte, o ne apribota ieškovo teisė patekti, valdyti, prižiūrėti jam priklausantį turtą. Kadangi nebuvo nustatyta konkrečių įstatyme numatytų atvejų, kada būtų įmanomas ieškovo nuosavybės teises ribojimas, teismas neturėjo teisinio pagrindo jos riboti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl avarinės namo būklės ir būtinybės jį remontuoti, kadangi ieškovui kaip namo savininkui kyla pareiga atsakyti už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė tik į atsakovų interesus nepagrįstai ignoruodamas apelianto ir jo šeimos interesus, kuo grubiai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Kadangi atsakovei naudojasi tik antruoju namo aukštu, apeliantui atlikus būtinus gyvenamojo namo remonto darbus, jis galėtų šias patalpas išnuomoti tretiesiems asmenims, gaudamas pajamų, iš kurių dengtų įsiskolinimą atsakovams.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kadangi ieškovas, pasirinkdamas savininko teisių gynimo būdą, neįrodė faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: kad turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į CK ketvirtos knygos normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindus ir teisingai įvertino susidariusią situaciją, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu bei dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), 2015-10-16 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo Nr. 2-620-479/2015 ir 2016-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2A-429-464/2016 pagrindu.Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovus netrukdyti jam naudotis nekilnojamuoju turtu, jį valdyti ir nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimai atmesti.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą, kadangi nenustatęs jokių įstatyme įtvirtintų atvejų, kuomet yra leidžiamas nuosavybės teisės ribojimas, vadovaudamasis tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-07 nutartimi, netenkino ieškinio. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.Ieškovas ieškinį reiškė CK 4.35 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu valdymo pažeidimą. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymo pažeidimu laikomas: daikto paėmimas; bandymas paimti daiktą; atėmimas teisės valdyti arba trukdymas valdyti daiktą; trukdymas valdyti realiais grasinimais. Kaip jau minėta šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovas nuosavybės teise yra įgijęs žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovai pažeidžia jo kaip savininko teises naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, kadangi neįleidžia atsakovo į gyvenamąjį namą, neleidžia namu naudotis, jo remontuoti.Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. Z., R. B. ir L. B., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, V. K., V. M., I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui V. L. dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pavedimo sutartį įvykdymo, trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ieškovui V. L., atsakovams A. L., S. L., T. L., V. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, 2015-10-16 priėmė sprendimą, kuriuo: ieškovo V. L. ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101 357 EUR piniginę kompensaciją; atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo V. L. 14 481 Eur baudą už paslaugų sutarties pažeidimą; kitą atsakovės reikalavimų dalį atmetė; įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86 886 EUR dydžio piniginė kompensacija; patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 86 886 EUR dydžio kompensacija; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 nutarė: Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą iš dalies pakeisti; ieškovo V. L. ieškinį patenkino; atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies; pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 EUR piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; taikant restituciją, priteisė iš V. L. 2 317 EUR, gautų už turto pardavimą, ir 14 481 EUR už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798 EUR, atsakovei L. B.; kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmetė; patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357 EUR dydžio kompensacija.Šios nustatytos faktinės aplinkybės, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, patenkintas trečiojo asmens R. B. savarankiškas reikalavimas ir nuspręsta iškeldinti ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), patvirtinta, jog ieškovo kaip savininko teisės yra apgintos. Tačiau teismas nusprendė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357 EUR dydžio kompensacija. Taigi, matyti jog ginčas dėl ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko teisės valdyti ir naudoti nuosavybės teise įgytą turtą jau yra išspręstas minėtu teismo sprendimu, tai yra, jos yra suvaržytos iki ieškovas įvykdys sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui išmokėjimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo kaip savininko teisės yra teisėtai ir pagrįstai apribotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CK 4.39 straipsnis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatęs jokių įstatyme numatytų pagrindų nuosavybės teisės ribojimui, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra privalomas tiek ieškovui, tiek atsakovams, todėl ieškovas siekdamas įgyvendinti savo teisę naudoti ir valdyti nuosavybės teise priklausantį turtą savo nuožiūra, turi pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Įrodymų, jog ieškovas būtų įvykdęs teismo sprendimą, tai yra sumokėjęs atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, jog atsakovai gyvendami ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, pažeidžia apelianto teisę valdyti bei naudotis jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakant į ieškovo argumentą, jog ginčo patalpoms būtinas remontas, kadangi jos yra avarinės būklės ir ieškovui kaip turto savininkui kyla pareiga patalpas prižiūrėti, ir šiai pareigai atlikti būtina patekti į ginčo patalpas, pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų (eksperto išvadų, turto apžiūros aktų ir pan.), kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes, jog turtas yra avarinės būklės, yra atsakovų neprižiūrimas, apleistas, jog būtina jį remontuoti, siekiant užtikrinti saugumą (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiame 2015-07-03 antstolės Laimos Neniškienės faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad namas avarinės būsenos, langai išpuvę, tvora sulūžusi, tačiau įrodymų, kokių įrodymų pagrindu konstatuota, jog namas avarinės būklės, nėra pateikta. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog atsakovai faktiškai naudojasi tik antruoju namo aukštu, todėl ieškovas su šeima galėtų apsigyventi ginčo namo pirmajame aukšte, išnuomoti savo dabartinę gyvenamąją vietą ir taip pagerinti savo šeimos finansinę padėtį. Apeliaciniame skunde ieškovas savo poziciją pakeitė, nurodė, jog ginčo pastato pirmojo aukšto patalpas ieškovas norėtų išnuomoti tretiesiems asmenims, kad iš gautų pajamų galėtų padengti įsiskolinimą atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentas, jog ieškovui pačiam su šeima apsigyvenus ar išnuomavus pirmąjį namo aukštą tretiesiems asmenims, ieškovas turės galimybę išnuomoti savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir taip įgyvendinti teismo sprendimą, negali būti pagrindas riboti atsakovų teises gyventi ginčo patalpose.Nors ieškovas teigia, kad atsakovai naudojasi tik dalimi turto, tačiau, pažymėtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovai turi teisę naudotis ir gyventi visame ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, iki ieškovas įvykdys teismo sprendimą. Atsakovų interesai gyventi ginčo patalpose ir jomis naudotis iki bus įvykdytas įsiteisėjęs sprendimas, tai yra, išmokėta kompensacija už ginčo turtą, negali būti nepagrįstai varžomi. Ieškovas turi pareigą įvykdyti teismo sprendimą, nevaržydamas atsakovų teisėtų interesų. Ieškovas taip pat buvo pareiškęs reikalavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkinęs šio reikalavimo atsižvelgė tik į atsakovų interesus nepagrįstai ignoruodamas apelianto ir jo šeimos interesus, kuo grubiai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šio atveju, nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis nustatymo nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką galima tik tokiu turtu, kuris yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama dviejų ar daugiau bendraturčių (CK 4.72, 4.75, 4.81 straipsniai). Kadangi šioje byloje nėra ginčo, jog ginčo nekilnojamasis turtas priklauso nuosavybės teise tik ieškovui, naudojimosi turtu tvarkos nustatymas nėra galimas. Be to, antstolės Laimos Neniškienės 2015-07-10, 2015-07-03, 2017-01-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, 2015-07-16 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2015-10-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, jog šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims apsigyvenus bendroje gyvenamojoje vietoje, tarp šalių kilęs ginčas nebūtų išspręstas, situacija dar labiau pablogėtų.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių savininko teisių gynimą, valdymo gynimą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą, iš esmės nepažeidė įrodymų vertimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovų atstovas pateikė įrodymus apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro iš viso 156 EUR, kurios netenkinus apeliacinio skundo priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo R. B. 156 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.