Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams A. L. ir V. L. dėl patekimo į gyvenamąsias patalpas ir naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-07-07 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą iš dalies pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: 1. Ieškovo V. L. ieškinį patenkino; 2. Atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies - pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini); netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; taikant restituciją, priteisė iš V. L. 2317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16798 Eur, atsakovei L. B.; kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmetė. 3. Patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini); nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101357 Eur dydžio kompensacija.

Iki šios dienos V. L. ir A. L. su vaikais gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Jie faktiškai naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu. Pirmame namo aukšte niekas negyvena, jis yra tuščias. Atsakovai gražiuoju į patalpas patekti neleidžia, neleidžia savininkui jomis naudotis, tuo pažeidžia savininko nuosavybės teisę, naudotis nuosavybės teise priklausančiu daiktu. Namas yra apleistas jį reikia remontuoti, kad nuosavybė nesumenktų.

Šiuo metu jo finansinė padėtis yra prasta, augina 2 mažamečius vaikus, sutuoktinė yra registruota darbo biržoje, jis gauna minimalų darbo užmokestį, privalo vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis. Norėdamas pagerinti savo šeimos finansinę būklę, galėtų būstą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), išnuomoti ir gauti pajamas, o pats su šeima galėtų apsigyventi gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, tačiau negali naudotis teisėtai jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Kadangi yra iškilęs ginčas dėl naudojimosi nuosavybe, tai teismas turėtų atsakovus įpareigoti netrukdyti ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, juos prižiūrėti, remontuoti, taip pat jais naudotis bei nustatyti laikiną naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tol, kol bus įvykdyta 2016-07-07 nutartis.

Pažymėjo, kad nuo pat namo pastatymo jame nebuvo atliekami jokie remonto darbai. Namas yra prastos, avarinės būklės. Ne kartą bandė patekti į jam priklausantį gyvenamąjį namą, kad jį apžiūrėti ir nuspręsti kokius remonto ir statybos darbus yra būtina atlikti, nes name nėra saugu gyventi. Būdamas pastato savininkas, dėl atsakovų veiksmų, negali įvykdyti savo pareigos rūpintis pastatu taip, kad jame nebūtų jokių trūkumų, keliančių grėsmę, nors pagal galiojančius įstatymus yra numatyta statinių savininko civilinė atsakomybė dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Todėl prašo nedelsiant priimti nutartį įpareigojant atsakovus leisti patekti į gyvenamąjį namą, kad atlikti apžiūrą ir įvertinti pastato būklę, kad būtų galima nustatyti ir atlikti būtinus remonto darbus siekiant išvengti nelaimės, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žala.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu nustatė, kad pripažintais negaliojančiais minėto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoriais V. L. (jo mirusiai motinai O. L.) nebuvo sumokėti pinigai už parduotą turtą, o pagal 2011-01-20 pirkimo - pardavimo sutartį R. B. nebuvo perduotas nekilnojamasis turtas ir nuo įsigijimo to turto jis nevaldė.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas sumokėti V. L. piniginę kompensaciją vertinamas kaip suvaržymas perduoti R. B. įgytą turtą.

Šiuo atveju, V. L. valdo ginčo turtą teisėtai, jį su R. B. sieja teismo sprendimu nustatyti prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Be to, R. B. privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą dabartinio valdytojo sąžiningumo prezumpciją, t. y. ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Iš prievolinių teisinių santykių atsiradusiai valdymo teisei būdinga tai, kad daikto valdymo ir naudojimo teisės tiesiogiai siejamos su prievole, o valdymo atsiradimas bei pasibaigimas siejamas atitinkamai su konkrečių prievolinių teisimų santykių atsiradimu bei pasibaigimu.

Nesutinka su ieškovo prašymu nustatyti naudojimosi tvarką namu leidžiant ieškovui naudoti pirmu aukštu, o atsakovams antru. Gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis plotas sudaro 92,60 kv. m, kurie išdėstyti 6 kambariuose, esančiuose namo pirmame aukšte ir mansardoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad name yra tik vienas tualetas pirmajame aukšte ir vienos durys patekimui į namą. Atsakovų šeima susideda iš 5 asmenų: atsakovai ir trys pilnamečiai sūnūs, iš kurių vienam nustatytas neįgalumas. Šiuo metu šeima užima visą namą (pirmą aukštą ir mansardą), o ieškovas siūlo nustatyti atsakovų šeimai naudojimosi namu tvarką į tris kambarius, esančius mansardoje, kurių plotas yra 41,24 kv. m, kurių 5 suaugusių asmenų šeimai nepakanka.

Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15742-1032/2016 nustatė, kad antstolis A. S. vykdydamas išieškojimą pagal 2016-08-09 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 dėl 101357 Eur išieškojimo V. L. naudai, 2016-09-15 turto arešto aktu areštavo skolininkui R. B. priklausančius 67 nekilnojamojo turto objektus ir ginklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), 2015-10-16 apygardos teismo sprendimo Nr. 2-620-479/2015 ir 2016-07-07 apeliacinio teismo nutarties Nr. 2A-429-464/2016 pagrindu.

Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015, pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. Z., R. B. ir L. B., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, V. K., V. M., I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui V. L. dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pavedimo sutartį įvykdymo, trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ieškovui V. L., atsakovams A. L., S. L., T. L., V. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, 2015-10-16 priėmė sprendimą, kuriuo: ieškovo V. L. ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101357 Eur piniginę kompensaciją; atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo V. L. 14481 Eur baudą už paslaugų sutarties pažeidimą; kitą atsakovės reikalavimų dalį atmetė; įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86886 Eur dydžio piniginė kompensacija; patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 86886 Eur dydžio kompensacija; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. L. bei atsakovės L. B. ir M. Z. pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2016 nutarė: Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą iš dalies pakeist; ieškovo V. L. ieškinį patenkino; atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies; pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); netaikė restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikė restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisė iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L.; taikant restituciją, priteisė iš V. L. 2317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16798 Eur, atsakovei L. B.; kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmetė; patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); nustatė, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101357 Eur dydžio kompensacija.

Ieškovas gindamas galimai pažeistą teisę reiškia ieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.34 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad buvo padaryti valdymo teisės pažeidimai ieškovo atžvilgiu, kadangi šiuo atveju teisės normos reglamentuojančios valdymo pažeidimus tiesiogiai galėtų būti taikomos, jei apeliacinio teismo nutartimi nebūtų taikyta tam tikrų apribojimų ir įpareigojimų ieškovui.

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir nekliudyti (leisti) ieškovui patekti į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus leisti patekti į gyvenamąjį namą, kad atlikti apžiūrą ir įvertinti pastato būklę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ar kitas procesinis teismo dokumentas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius.

CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju, byloje esanti medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nėra sumokėjęs atsakovams kompensacijos už žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, teismų įsiteisėjusiais sprendimai ieškovui yra apribota teisė naudotis turtu, kol jis nesumokės piniginės kompensacijos atsakovams.

Aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įregistruotas R. B. vardu savaime nereiškia, jog jis gali be apribojimų tuo turtu naudotis ir disponuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Šiuo atveju ieškovui apribota teisė naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), teismo priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais ir jais vadovaujantis atsakovai V. L. ir A. L. bei jų vaikai teisėtai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name.

Ieškovas teigia, jog yra būtinybė patekti į pastatus atlikti apžiūrą ir įvertinti pastato būklę. Pažymėjo jog, namas yra prastos, avarinės būklės ir jį būtina remontuoti. Negalėdamas patekti į pastatus negali įvykdyti savo pareigos rūpintis pastatu taip, kad jame nebūtų jokių trūkumų, keliančių grėsmę bei atlikti būtinus remonto darbus. Teismas tokį reikalavimą vertina kritiškai, kaip ieškovo siekį nepagrįstai atlikti tam tikrus veiksmus su turtu. Ieškovas nurodo, kad įvertinus pastatų būklę atliks remonto darbus, tačiau nurodyti motyvai prieštarauja paties ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kadangi jis pats pažymėjo, jog jo finansinė padėtis yra labai prasta, jis gauna minimalų darbo užmokestį, sutuoktinė registruota darbo biržoje, turi du mažamečius vaikus, privalo vykdyti įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu ieškovas įgyvendins siekį atlikti remonto darbus. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pastatų būklę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui įvykdžius teismo sprendimą ir sumokėjus kompensaciją atsakovams bei šiems išsikėlus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas galės be apribojimu turtu naudotis, disponuoti įskaitant ir atlikti remonto darbus.

Ieškovas prašo nustatyti laikiną naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovams nustatant naudojimąsi antru aukštu ir jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis, plane žymimomis indeksais 2-5 (14,15 kv. m. kambariu), 2-4 (17,06 kv. m. kambariu), 2-3 (10,03 kv. m. kambariu), 2-2 (5,69 kv. m. virtuve), 2-1 (6,39 kv. m. koridoriumi), o ieškovui - pirmu aukštu ir jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis, plane žymimomis indeksais 1-11 (7,27 kv. m. koridorius), 1-10 (17,11 kv. m. kambarys), 1-9 (19,43 kv. m. kambarys), 1-8 (6,82 kv. m. veranda), 1-7 (14,82 kv. m. kambarys), 1-6 (2 kv. m. koridorius), 1-5 (1,10 kv. m. tualetas ), 1-4 (10,99 kv. m. virtuvė), 1-3 (0,68 kv. m. sandėliukas), 1-2 (4,36 kv. m. sandėliukas ), 1-1 (2,31 kv. m. koridorius), iki bus įvykdyta 2016-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2A-429-464/2016.

CK ketvirtos knygos normos reglamentuoja nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindus, kai turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybes teise (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju turtas, kurio naudojimosi tvarką paršo nustatyti ieškovas nėra bendra dalinė nuosavybė su atsakovais, todėl nėra pagrindo nustatyti naudojimosi tvarkos.

Teismo nuomone, leidus atsakovui naudotis namo dalimi, tokie veiksmai būtų nesąžiningi atsakovų atžvilgiu, kadangi susiklostytų situacija, jog atsakovai negavę kompensacijos, kuri priteista teismų sprendimais, negalėdami įsigyti kito gyvenamojo būsto, turėtu gyventi viename name su ieškovu, kuris naudotųsi turtu, už kurį yra nesumokėjęs. Tokia situacija iš esmės pablogintų atsakovų padėtį. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ir atsakovų santykiai labai konfliktiški, kadangi buvo kreiptasi dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, kviesta policija, todėl ieškovui su šeimos nariais gyvenant tame pačiame name kaip ir atsakovai dar labiau pablogintų situaciją.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.