Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (SK-35) SPR-81 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.15min.lt., 2016 m. lapkričio 29 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje skundas buvo atmestas dėl teiginių publikacijoje paskleidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2, 3, 16 straipsnius, Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnį, pakenkiant pareiškėjo dalykinei reputacijai, ir šią skundo dalį tenkinti; 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „15min“ (toliau – ir UAB „15min“) pašalinti publikaciją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; 3) įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) interneto puslapyje; 4) įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbta Publikacija apie pareiškėją akivaizdžiai pažeidžiant VIĮ 2, 3, 16 straipsnius, Kodekso nuostatas, nes informacija yra neteisinga arba netiksli, remtasi vienu informacijos šaltiniu, netikrinant informacijos teisingumo, akivaizdžiai šmeižianti juridinį asmenį bei kenkianti jo dalykinei reputacijai. Pareiškėjas dėl Publikacijos pateikė skundą Tarnybai, tačiau skundas tenkintas iš dalies, pripažinus, jog Publikacijoje pateikta informacija „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ ir „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisinga, nes K. J. nėra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, o šios įstaigos vadovė K. J. nėra teista dėl sukčiavimo, tačiau pažymint, jog minėti teiginiai pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai neva nekenkia, su kuo nesutiko. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pareiškėjo skundas dėl kitos Publikacijoje nurodytos informacijos buvo visiškai atmestas. Pareiškėjas pabrėžė, jog Sprendime nepagrįstai nebuvo nustatyti VIĮ 16 straipsnio ir Kodekso 6 straipsnio pažeidimai, taip pat Inspektorius Sprendime visiškai nepagrįstai neįpareigojo informacijos skleidėjo pašalinti publikaciją iš www.15min.lt. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime akivaizdžiai neteisingai, nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos bei pažeidžiant VIĮ nuostatas, aiškintos ir taikytos sąvokos žinia ir nuomonė.

3. Pareiškėjas ginčijo Publikacijos teiginius: „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“, „Baudė darbo inspekcija“, „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“, „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V.P., iš tiesų vadovauja įstaigai“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“.

4. Pareiškėjas teigė, jog Sprendime nurodoma, kad remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiama informacija, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) licencija (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) buvo sustabdyta nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., laikoma, jog Publikacijoje nurodoma informacija, kad įstaiga neturėjo teisės verstis senelių globa, yra teisinga. Pareiškėjas paaiškino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gegužės 16 d. yra išduota licencija verstis slaugos-bendrosios praktikos slauga, kuri niekada nebuvo sustabdyta ar juo labiau atimta. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 26 d. taip pat išduota licencija teikti institucinę globą (trumpalaikę, ilgalaikę) senyvo amžiaus asmenims ir nors minėta licencija buvo sustabdyta, tačiau teismui priėmus VšĮ (duomenys neskelbtini) palankų sprendimą, minėta licencija niekada nebuvo panaikinta ir galioja šiuo metu. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis visą laiką turėjo ir turi teisę verstis senelių slauga ir tokia teisė niekada nebuvo atimta, o Publikacijoje paskelbiant tokią neteisingą informaciją galima suprasti ne tik, jog pareiškėjui už neva nustatytus pažeidimus buvo atimta teisė vystyti senelių slaugos veiklą, bet ir atėmus šią teisę, pareiškėjas neva vis tiek vystė veiklą, neturėdamas licencijos, kas neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 konstatuota, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Darbo inspekcija) vyriausioji darbo inspektorė nustatė, kad įstaigoje nesilaikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 158 straipsnio nuostatų, fiksuoti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, pagalbinių darbuotojų, valytojų darbo vietose neįvertinti visi galimi profesinės rizikos veiksniai, nepriimti sprendimai dėl rizikos priimtinumo ir prevencinių priemonių taikymo), todėl Inspektorius, remdamasis šia informacija, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pastraipos pavadinime ir M. P. B. komentare nurodytą informaciją vertino kaip teisingą. Pareiškėjas nesutiko su tokiais Sprendimo motyvais bei paaiškino, jog nors patikrinimų metu buvo fiksuoti neesminiai (formalūs) pažeidimai, kurie buvo operatyviai pašalinti, tačiau pareiškėjui jokių nuobaudų ar administracinių poveikio priemonių dėl jų netaikyta (šią aplinkybę patvirtina Darbo inspekcijos raštas), todėl Publikacijos teiginiai, jog pareiškėjas dėl darbo sąlygų pažeidimų neva buvo baustas ir jam taikytos administracinio poveikio, yra visiškai neteisingi.

6. Pareiškėjas pabrėžė, jog nors Sprendime pagrįstai nurodoma, kad Publikacijos teiginiai „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, ,,15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisingi (fiksuotas VIĮ 3 straipsnio pažeidimas), tačiau Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad minėti teiginiai nepažeidžia pareiškėjo dalykinės reputacijos. Publikacijoje pareiškėjas apibūdinamas kaip įstaiga, kurios veikla galimai pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir elementariausius moralės principus, įstaigos veiklai vadovauja asmuo, kuris yra teistas už sukčiavimą, kas neatitinka tikrovės ir vienareikšmiškai formuoja viešą neigiamą požiūrį į pareiškėją, žemina jo dalykinę reputaciją.

7. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog informacija, kad dėl K. J. pradėtas baudžiamasis procesas, nėra susijusi su pareiškėju ir nepažeidžia jo dalykinės reputacijos.