Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, anksčiau teistas, paskutinius kartus:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. 2024 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atliko,

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. rugsėjo 25 d., apie 09.10 val., patekęs į atrakintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8 380 Eur, stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užvedė variklį ir pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, nes pavažiavęs atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir buvo sulaikytas.

Be to, H. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:

jis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet nevėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 9.10 val., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytame automobilyje rado, t. y. neteisėtai, be teisėto savininko sutikimo ir žinios, įgijo PKO „Bank Polski“ O. L. vardu išduotą „Visa Debit“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 11.00 val., kol jo laikino sulaikymo metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, H. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę:

jis, laikotarpiu nuo 2024 m. rusėjo 29 d. 19.00 val. iki 2024 m. spalio 2 d. 16.00 val. tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, H. P. nenustatytu būdu įsibrovė į automobilį "Opel Meriva", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), priklausantį E. Š., bei pagrobė iš jo 40 Eur vertės kvepalus ir 15 Eur grynųjų pinigų, t. y. pagrobė 55 Eur vertės svetimą turtą.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

2024 m. spalio 11 d., apie 16.30 val., H. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio parduotuvėje „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą kumščiu sudavė apsaugos darbuotojui M. K. į veidą bei vieną kartą ranka sudavė jam į dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas smakro srities kairėje ir burnos dugno srityje, dešinio peties sąnario srityje ir dešiniame žaste, t. y. nežymiai jį sužalojo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis H. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. su draugais vartojo alkoholį; po to pernakvojo (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjusiame autobuse. Ryte eidamas pamatė neužrakintą automobilį „Mercedes Benz“ ir įlipo į jį; užvedimo rakteliai buvo spynelėje, todėl sugalvojo juo pasivažinėti, automobilį pavyko užvesti. Pažymi, jog automobilio pavogti nenorėjo, norėjo juo tik pasivažinėti. Matė, kad šalia stovėjo kitas automobilis „BMW“. Kadangi nemoka vairuoti, bandė sukti vairą į dešinę, spausti pedalą, bet neveikė stabdžiai ir įpuolė į „BMW“ automobilį, sukėlė eismo įvykį. Tada prie jo priėjo kažkoks žmogus, paklausė jo ar jam priklauso „Mercedes Benz“ automobilis; asmeniui nurodė, kad automobilis jam nepriklauso, norėjo tik pasivažinėti po aikštelę. Užgesinęs automobilį, raktelius paliko spynelėje, išlipo iš automobilio ir nuėjo. Matė, kaip tas žmogus kažkam skambino, kaip atvyko savininkas automobilio, stebėjo situaciją iš už kampo. Tada nusprendė eiti kitur, tačiau jį pastebėjo automobilio savininkas, kuris jį sugavo ir laikė kol atvažiavo policija. Su pareikštu 471,79 Eur civiliniu ieškiniu sutinka. Savo turtinę padėtį vertina kukliai, iki sulaikymo dirbo neoficialiai, užsidirbdavo kelis eurus pragyvenimui. Gyvena su mama, nusikalstamų veikų padarymo metu, gyveno pas močiutę, nes mama gydėsi nuo alkoholizmo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad H. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet nevėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 9.10 val., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytame automobilyje rado ir taip neteisėtai įgijo O. L. vardu išduotą „Visa Debit“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją laikė iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 11.00 val., kol laikino sulaikymo metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Byloje nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis rastą kortelę pasiėmė ir laikė sąmoningai, žinodamas ir suprasdamas, kad kortelė nėra jo, be kito asmens sutikimo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis H. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad eidamas pas močiutę pamatė automobilį „Opel Minerva“, kuris buvo neužrakintas, automobilių raktelių nebuvo. Įlipęs į automobilį, pasikvėpino jame rastais kvepalais ir juos padėjo atgal į vietą. Nesutinka, kad pavogė kvepalus, nes jų visų neišpurškė, tik pasikvėpino. Taip pat iš automobilio pinigų neėmė, jų automobilyje nebuvo. Automobilyje pamiegojo porą valandų, paskui išlipo ir nuėjo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. Š. parodė, kad grįžusi paliko tvarkingą ir užrakintą automobilį gatvėje prie įvažiavimo. Po 4-5 dienų nuėjo prie automobilio, jį atsirakino ir pastebėjo, kad automobilio priekinė sėdynė buvo nulenkta, kad vairuotojo vietoje būtų galima atsigulti, taip pat viduje buvo prišiukšlinta, išpurkšti vieni kvepalai, o kitų kvepalų buteliukas ir gryni pinigai, buvę automobilyje, pavogti. Automobilio daiktadėžėje buvo apie 3-4 kvepalų buteliukai, kurie buvo vieną – du kartus panaudoti; taip pat joje buvo plastikinė įmautė su dokumentais, kuri vėliau rasta ant sėdynės. Kvepalai buvo išpurkšti automobilyje, taip pat buvo paimtas naujausias, mažiausiai naudotas kvepalų buteliukas. Kvepalus ji buvo pirkusi pati, jie kainavo daugiau kaip 40 Eur, naudoti tik vieną kartą, todėl jų pavogimu jai padaryta 40 Eur žala. Prie automobilyje esančios peleninės buvo 10 Eur kupiūra ir keletas metalinių eurų, iš viso buvo ne mažiau kaip 15 Eur. Dėl automagnetolos pavogimo buvo apsirikusi, vėliau patikslino pareigūnams, kad ji nebuvo pavogta.

Iš 2024 m. spalio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl įvykio nustatyta, kad 2024 m. spalio 2 d., apie 16.37 val., gautas pranešimas, kad vakar prie gatvės pranešėja paliko tvarkingą automobilį „Opel“. Dabar automobilį rado apvogtą, durelės buvo atrakintos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja E. Š., kuri nurodė, kad atėjusi prie savo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir atidariusi jo dureles pastebėjo, jog galimai į automobilį buvo kažkas patekę, iš automobilio paimta automagnetola, 20 Eur ir kvepalai (1 t., b. l. 135-136).

Iš 2024 m. spalio 22 d. Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, rastas 2024 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra tinkamas asmeniui identifikuoti. (1 t., b. l. 168-172).

Iš 2024 m. lapkričio 14 d. Policijos Departamento prie LR VRM kriminalistinių tyrimų valdybos rašto nustatyta, jog tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad rankos pėdsakas (2024 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(805)-IBPS-V-2897373-24, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-38605-24) sutampa su H. P. rankos atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje (1 t., b. l. 173).

Iš 2024 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. 2024 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2897373-24 Pav. Nr. 2 - d/pl Nr. 1) yra paliktas H. P. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 183-187).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Iš 2024 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo dėl sveikatos sutrikdymo nustatyta, kad 2024 m. spalio 11 d., apie 17.33 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Rimi“ yra sulaikytas vagis, kuris sulaikomas sužalojo apsaugos darbuotoją. Apie 17.39 val. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko H. P. ir apsaugos darbuotojas M. K.. M. K. paaiškino, kad apie 16.30 val. prie „Rimi“ prekybos kasų sulaikydamas vagyste įtariamą asmenį H. P. patyrė sužalojimus, nes šis kumščiu trenkė jam į veidą ir petį. Apsaugos darbuotojas įtarė, kad asmuo nori pavogti saulėgrąžas, todėl šį norėjo sulaikyti. H. P. paaiškino, kad vagystės neįvykdė, nieko pavogti nenorėjo. Asmuo pateikė kvitą, patvirtinantį, kad už minėtas saulėgrąžas yra sumokėjęs. H. P. nustatytas 0,74 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 27-29).

Iš 2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, daryti prekybos centre „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini). Juose matoma, kaip 2024 m. spalio 11 d., 16:28:43 val., prie kasos stovi vaikinas, kaip nustatyta, H. P., kurį aptarnauja kasininkė. Prie H. P. prieina apsaugos darbuotojas, kaip nustatyta M. K., kuris atsistoja užstodamas H. P. praėjimą, abiem rankomis sugriebęs H. P. už kairės rankos jį stumteli atgal ir iš H. P. džemperio kišenės ištraukia stačiakampio formos pakuotę, kuria numeta prie kasos. Matosi, kad vyrai tarpusavyje kalbasi, aiškinasi, mosikuoja rankomis. H. P. iš kišenių išsitraukia kažkokius daiktus, rodo apsaugos darbuotojui ir toliau mosikuodamas rankomis kažką kalba. Matosi, kad į pokalbį įsiterpia kasininkė. H. P. nuo prekystalio nori pasiimti pakuotę, apsaugos darbuotojas paima ją jam iš rankos ir vėl padeda ant prekystalio. Tada H. P. dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį apsaugos darbuotojui į kairį petį ir vieną smūgį į kairę veido pusę. Apsaugos darbuotojas toliau stovi neleisdamas H. P. išeiti pro kasą kūnu užstodamas praėjimą (2 t., b. l. 129-131).

Iš 2024 m. spalio 11 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas M. K., ant kurio smakro buvo matoma kraujosruva (2 t., b. l. 31-34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G938/2024 (03) nustatyta, kad M. K. nustatyta poodines kraujosruvas smakro srities kairėje ir burnos dugno srityje, dešinio peties sąnario srityje ir dešiniame žaste, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. K. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 68-69).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis, kadangi byloje nesurinkta tokią įvykio versiją pagrindžiančių įrodymų visuma. Vertinant paties kaltinamojo parodymus, matyti, jog jis iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus, tačiau nurodė tai padaręs ne iš nusikalstamų ketinimų, o gindamasis nuo nukentėjusiojo veiksmų; pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė dėl to, nes pastarasis jį sunervino neleisdamas išeiti iš parduotuvės. Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamojo neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus būtinosios ginties sąlygomis nėra pagrindo; byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis ruošėsi panaudoti smurtą kaltinamojo atžvilgiu ar jį panaudojo ir kaltinamajam kilo objektyvi būtinybė ginti savo gyvybę, sveikatą ar turtą; kaip teisingai jis pats buvo nurodęs ikiteisminiame tyrime, smūgius M. K. jis sudavė tik siekdamas, kad šis netrukdytų jam išeiti iš parduotuvės. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o nukentėjusiojo veiksmai ( asmens sulaikymas ir trukdymas išeiti be teisėto pagrindo) vertintini kaip jo provokuojantis ir rizikingas elgesys, dėl kurio kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką ( lengvinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas: vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs, per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tik paskutiniame epizode aptartas provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio kaltinamasis pavartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą; kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta; nors jis pripažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, tačiau nuoširdaus gailesčio dėl to neišreiškė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, iki šių nusikalstamų veikų padarymo vengė oficialiai dirbti, gal ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bet, kaip pats nurodė, ji jam nepriklauso ir jis ne visada joje nakvoja. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirta laivės atėmimo bausmė, ir netgi reali, kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam H. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatant jų dydį, atsižvelgtina į tai, kad pirmoji nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vagystės iš automobilio atveju pavogtas labai nedidelės vertės turtas, BK 214 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos atveju – kad šių mokėjimo kortelių niekas nepasigedo, o kaltinamasis net nebandė jų panaudoti ir gauti iš to realios naudos sau, BK 140 straipsnio atveju – į konflikto tarp jo ir apsaugos darbuotojo aplinkybes, nerodančias kaltinamojo išankstinio ketinimo sumušti kitą žmogų. Įvertinus visa tai, vadovaujantis teisingumo ir bausmės proporcingumo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui principais, H. P. skirtinos artimos minimalioms bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta galutinė bausmė apėmimo būdu subendrinama su 2024 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas atliktos pagal 2024 m. kovo 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bausmės laikas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 68,05 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo M. K. gydymo, atlyginimo (2 t., b. l. 73-75). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo H. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 68,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,57 Eur turtinės žalos, patirtos dėl ligos išmokos nukentėjusiajam M. K., atlyginimo (2 t., b. l. 99-111). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo H. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 121,57 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2025 m. sausio 29 d. reikalavimą sumažino 471,79 Eur suma (1 t., b. l. 49, 58). Turtinės žalos dydis grindžiamas tuo, jog pagrobtu ir H. P. vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei, buvo padarytas eismo įvykis, dėl ko draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ įmonės reikalauja sumokėti privalomąjį draudimą. Teismo posėdžio metu įmonės civilinio ieškovo atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti, priteisiant patirtos žalos atlyginimą iš kaltinamojo; papildomai parodė, jog privalomojo nurodymo įmonė nėra įvykdžiusi.

Teismas, įvertinęs civilinės ieškovės pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsižvelgęs į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus priedus, sprendžia, jog civilinio ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog pateiktu civiliniu ieškiniu civiliniam ieškovui teismas gali priteisti tik patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Šiuo atveju, kaip ir nurodė civilinės ieškovės atstovas, draudimo bendrovei reikalavimas dar nėra atlygintas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos tiesiogiai nėra patyrusi, todėl dėl šių priežasčių civilio ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

Į bylą buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam H. P. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamajam kitoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 7 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo iš esmės išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti H. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, (santykiu 1:1) į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo H. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. 11.58 val. iki 2024 m. rugsėjo 26 d. 15.29 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą galutinę bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2025 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir H. P. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti H. P. recidyvistu.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo H. P. 68,05 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir penkis centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo H. P. 121,57 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir penkiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio netenkinti.

Nepriteisti iš H. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – įvykio vietos apžiūros metu paimtą mikrodalelių ėminį bei daktiloplokšteles su rankos pėdsakais, saugomus PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Klaipėdos AVPK, Kauno g. 6, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, ir voką su mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) „VISA Debit“, Nr. (duomenys neskelbtini) „MASTERCARD“, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.