Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-200-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
2S-200-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10093-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-200-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10093-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.26. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11620-797/2016 pagal pareiškėjo A. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. R., N. D. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio vykdymo išlaidų pagrįstumo. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į antstolę E. R. prašydamas panaikinti antstolės 2016 m. spalio 26 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir jų išieškojimo. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-125-901/2014 iš pareiškėjo priteista 17 696,07 Eur kompensacija ir 2 896,20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau šių sumų mokėjimas buvo išdėstytas. Jis įvykdė teismo sprendimą, sumokėjo visas skolas išieškotojui N. D.. Nors formaliai žiūrint absoliučiai visus mokėjimus atliko po antstolės surašytame raginime vykdyti teismo sprendimą nurodyto termino pasibaigimo, antstolė turi teisę į „antstolio atlygį“, tačiau priimta nutartis dėl sprendimo išdėstymo, antstolei išieškotojo pateikto vykdomojo rašto vykdymo tvarką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje aptarti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai leidžia teigti, jog antstolio teisė į atlygį šioje konkrečioje situacijoje turėtų būti siejama ne su raginime nurodyta data, bet su nutartyje nurodytomis teismo sprendimo įvykdymo datomis, todėl antstolė neturėjo pagrindo atlikinėti absoliučiai jokių vykdymo veiksmų, kurie pagal apskaičiavimą įkainoti 299,99 Eur ir neturi teisės jo reikalauti sumokėti 1 159 Eur atlygio antstoliui.Antstolė E. R. atsisakė tenkinti A. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi A. S. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolės E. R. kontoroje pradėtos vykdyti dvi vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš skolininko A. S. N. S. pagal vykdomąjį raštą dėl 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei vykdomąjį raštą dėl 17 696,07 Eur kompensacijos. Abu vykdomieji dokumentai priimti ir skolininkui išsiųsti raginimai sumokėti skolą. Pareiškėjas neneigia gavęs raginimus. Pasibaigus raginimuose nurodytiems 10 d. terminams, pareiškėjui nesumokėjus skolos, todėl vykdomosiose bylose buvo priimti patvarkymai dėl lėšų išieškojimo, dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, buvo paskelbtos pareiškėjo turto varžytynės, kurios vėliau buvo atšauktos. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1108-856/2015 išdėstytas 19 392,27 Eur kompensacijos sumokėjimas. Vykdymo veiksmai buvo sustabdyti nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. Antstolės kontoroje registruotas išieškotojos įgalioto asmens N. S. 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškimas, jog iki 2015 m. spalio 8 d. skolininkas yra nesumokėjęs 716 Eur, o 2016 m. sausio 20 d. gautas pareiškimas, jog A. S. sumokėjo 5 000 Eur iki 2015 m. spalio 8 d. ir 2 398,71 Eur iki gruodžio 23 d. Pareiškėjas 2016 m. sausio 15 d. antstolei pateikė prašymą dėl bet kokių apribojimų jam panaikinimo, kadangi moka sumas geruoju, kaip numatyta Šiaulių apygardos teismo nutartyje, po ko antstolei pateikė skundą dėl jos neteisėtų veiksmų, kuris buvo patenkintas, kadangi 2016 m. sausio 20 d. buvo pateikti įrodymai, jog moka teismo priteistą sumą, be to, 2016 m. kovo 7 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo prašymas, kad jis gera valia vykdo nustatytus įpareigojimus ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus. 2016 m. liepos 19 d. teismo nutartimi mirusi išieškotoja N. S. pakeista naujuoju išieškotoju N. S.. Atnaujinus vykdomąją bylą, buvo priimti skundžiami 2016 m. spalio 26 d. patvarkymai, iš kurių matyti, jog yra išieškomos vykdymo išlaidos 1 358,99 Eur, nes 100 Eur vykdymo išlaidos buvo išieškotos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Iš teismo sprendimo matyti, jog jame įvykdymo terminai nebuvo numatyti, todėl antstolė pagrįstai nurodė raginimuose 10 d. terminą. Pareiškėjas nurodo, jog antstolė atlygį pasiskaičiavo nepagrįstai, nes jis pats sumokėjo sumas, nors ir po raginimo termino pasibaigimo, bet skolos sumokėjimas buvo išdėstytas mokėti dalimis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl skolos išdėstymo dalimis yra priimta tik 2015 m. lapkričio 23 d., o raginimuose nurodyti 10 d. terminai sumokėti skolas baigėsi 2015 m. gegužės ir birželio mėnesiais, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog antstolė nepagrįstai skaičiavo atlygį, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo raginimą naikinti paties teismo iniciatyva. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.Teismo vertinimu, paskaičiuotas antstolės atlygis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reglamentavimą, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtus patvarkymus. Taip pat pažymėjo, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Antstolė turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai per raginime nustatytą terminą, ji gaus nustatytą atlyginimą, todėl nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, skundas atmestinas ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes bei priėmė formalų procesinį sprendimą, nepagrįstai aiškindamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkto nuostatas prisirišo prie jame vartojamos vykdomojo dokumento sąvokos, tačiau ignoravo teismo nutartį, kuria piniginės prievolės įvykdymo terminas išdėstytas. Jis pats sumokėjo skolą, mano, kad nepagrįstai antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas ir reikalauja jas sumokėti. Prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atskirasis skundas grindžiamas vien subjektyviu ir klaidingu teisės normų interpretacijomis. Teismo sprendimu išduoti vykdomieji dokumentai, kurie perduoti vykdyti antstoliui. Nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo priimta praėjus daugiau nei pusmečiui po raginimo išsiuntimo skolininkui, iki to laiko antstolė atliko skolos išieškojimo veiksmus. Be to, net ir tuo atveju, jei pasibaigus raginime numatytam terminui skolininkas ir išieškotojas sudarytų taikos sutartį, tačiau net ir tokiu atveju skolininkas turėtų atlyginti vykdymo išlaidas bei sumokėti atlyginimą antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio proceso

Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas prašo surengti teismo posėdį žodinio proceso tvarka, kuriame, jo teigimu, jis paaiškintų papildomas aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, jog ginčas kyla dėl antstolės teisės reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo bei jų dydžio, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Byloje esančių duomenų visuma leidžia įvertinti vykdymo proceso eigą, be to, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad skolininkas teismo sprendimą įvykdė, o sprendžiant klausimą ar antstolė pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas ir jų reikalauja iš skolininko, teismo vertinimu, galima atsakyti rašytinio proceso tvarka išanalizavus byloje esančius duomenis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-125-901/2014 priteisė N. S. iš A. S. 10 000 Lt neturtinės žalos ir 51 966 Lt kompensacijos už ieškovui tekusį natūra didesnės vertės turtą, taip pat 6 612,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 61 101 Lt (17 696,07 Eur) kompensacijos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai N. S.. Šio vykdomojo dokumento pagrindu 2016 m. gegužės 22 d. antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas skolininkui.Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai N. S.. Šio vykdomojo dokumento pagrindu 2015 m. birželio 6 d. antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas skolininkui.Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1108-856/2015 pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu priteistos 17 696,07 Eur kompensacijos ir 2 896,20 Eur neturtinės žalos mokėjimo tvarka. Atimant sumokėtą 1 200 Eur sumą, viso 19 392,27 Eur, sumokėjimas išdėstytas taip: įpareigojo A. S. iki 2015 m. spalio 8 d. sumokėti atsakovei N. S. 5 000 Eur, o likusią 14 392,27 Eur sumą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. nuo 2015 m. lapkričio 23 d. kas mėnesį sumokėti atsakovei po 2 398,71 Eur, paskutinį mėnesį sumokant N. S. 2 398,72 Eur. Taigi prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams buvo keičiama teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimo tvarka.2016 m. sausio 25 d. mirė išieškotojai N. S., todėl antstolės 2016 m. sausio 29 d. patvarkymu vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)sustabdytos, kol paaiškės teisių perėmėjas (vykdomoji byla, b. l. 114). N. S. priėmė palikimą po motinos N. S. mirties (vykdomoji byla, b. l. 154-157), todėl antstolės 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujintos paaiškėjus mirusios išieškotojos teisių perėmėjui (vykdomoji byla, b. l. 161). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) mirusi skolininkė pakeista naujuoju išieškotoju N. S. (vykdomoji byla, b. l. 167-168). Gyventojų registro duomenimis N. S. pakeitė pavardę į N. D..N. D. 2016 m. gegužės 31 d. informavo antstolę, kad visa skola, kuri yra išieškoma iš skolininko A. S. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta (vykdomoji byla, b. l. 153). Antstolė 2016 m. spalio 26 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas, iš kurių matyti, kad 1 159 Eur yra atlyginimas antstoliui, 239,98 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 4,80 Eur kitos išlaidos (pašto išlaidos), iš viso 1 458,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 26 d. buvo išieškota 100 Eur vykdymo išlaidų, todėl likusi vykdymo išlaidų dalis yra 1 358,99 Eur (vykdomoji byla, b. l. 176-177). Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl 1 358,99 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (vykdomoji byla, b. l. 173).

Dėl skolininko pareigos mokėti vykdymo išlaidas

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).Vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), skirtingai reglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą priklausomai nuo to, kad teismo spendimas yra įvykdomas per raginime numatytą laiko tarpą ar jam pasibaigus (Instrukcijos 67, 68 punktai).Pagal Instrukcijos 68 punktą, jei skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Taigi prasidėjus priverstiniam vykdymui ir skolininkui sumokėjus skolą kyla klausimas tik dėl to kokios vykdymo išlaidos atlyginamos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą ir aiškindamas anksčiau galiojusios redakcijos Instrukcijos 89 punktą, kuriame buvo įtvirtintas iš esmės tapatus teisinis reguliavimas tam, kuris įtvirtintas nurodytame Instrukcijos 68 punkte ir aktualus šioje byloje, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, pasibaigus raginime numatytam terminui. Šios aplinkybės apeliantas neginčija, tačiau jo teigimu, teismui priėmus nutartį dėl skolos mokėjimo dalimis ir jam gera valia sumokėjus skolą nutartyje nustatyta tvarka, antstolė nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, nes jis skolą sumokėjo teismo nutartyje numatyta tvarka. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui buvo išduoti vykdomieji raštai, kurie perduoti vykdyti antstoliui. Antstolė priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti ir išsiuntė raginimus įvykdyti teismo sprendimą, tačiau skolininkas per raginime numatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė. Nors nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo buvo priimta pradėjus vykdymo priverstinį vykdymą, tai nepaneigia fakto, kad vykdymo procesas buvo pradėtas, kad raginime numatytas teismo sprendimo įvykdymo terminas buvo pasibaigęs, kad antstolis atliko tam tikrus veiksmus siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, o būtent užklausė įvairius registrus (Registrų centrą, Gyventojų registrą), siuntė užklausas bankams VSDFV, rengė procesinius dokumentus (raginimus, priėmė įvairius patvarkymą už lėšų paskirstymo, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo) areštavo skolininko turtą (surašė turto arešto aktą). Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, jis gaus nustatytą atlyginimą.Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytinos Instrukcijų 68 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo atlyginti antstoliui visas vykdymo išlaidas, t. y. sumokėti atlyginimą antstoliui bei padengti su vykdymu susijusias išlaidas, tiek būtinąsias, tiek ir papildomas. Kaip minėta vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Instrukcijos 3 lentelėje numatyti, kad konkretūs vykdymo išlaidų dydžiai mokėtini už kiekvieną antstolio atliktą procesinį veiksmą, pvz., už raginimo įvykdyti sprendimą parengimą mokėtini 2 Eur, už turto arešto akto arba turto aprašo surašymą – 24 Eur vieną darbo valandą areštuojant ar aprašant turtą. Pažymėtina, kad antstolė apskaičiuodama vykdymo išlaidas nagrinėjamu atveju rėmėsi Instrukcijose numatytais dydžiais. Įvertinus antstolės nurodytas atliktus procesinius veiksmus bei už jų atlikimą numatytus vykdymo išlaidų dydžius matyti, kad antstolė pagrįstai ir tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Taigi nagrinėjamu atveju būtinosios išlaidos sudaro 239,98 Eur sumą, o kitos išlaidos (pašto išlaidos) – 4,80 Eur. Kadangi antstolė tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas, todėl skolininkas privalo jas atlyginti, kadangi vykdymo išlaidų mokėjimas yra papildomi neigiami turtiniai padariniai, kurie atsirado dėl to, kad skolininkas gera valia neįvykdė teismo sprendimo iki priverstinio vykdymo pradžios.

Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. <...> tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...> ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. <...> tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...>, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. <...> siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. <...> prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).Byloje nustatyta, kad skolininkas (pareiškėjas) priverstinio vykdymo metu bendradarbiavo su antstoliu ir išieškotoja nei jos teisių ir pareigų perėmėju, dengė skolą dalimis, tačiau tai padarė po to, kai baigėsi dvidešimties dienų terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti teismo sprendimą. Taigi skolininko nurodyti argumentai, kad jis stengėsi greičiau atsiskaityti su išieškotoja ir pats pervedė jam teismo priteistą sumą, yra normalus skolininko elgesys, bendradarbiaujant su antstoliu priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininką, kuris įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti antstoliui minimalų Instrukcijose nustatytą atlyginimą. Instrukcijos 1 lentelėje reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, tarp jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 51 punkte nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Aptariamos 1 lentelės 15 punkte nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 14 481 iki 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolės nustatytos vykdymo išlaidos neviršija Instrukcijose numatytų dydžių, todėl pripažintina, kad antstolė tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas ir nėra teisinio pagrindo jų mažinti. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad antstolis turi teisę gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, kad jos apskaičiuotos tinkamai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė