Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1200-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2A-1200-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00030-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas
L. M.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1200-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00030-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.1.; 75.6.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. M. ir apelianto (atsakovo) G. M. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį G. M. ir G. M. priešieškinį L. M. dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

I. L. M kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama : 1) patvirtinti šalių gyvenimą skyrium nuo 2009 m. gegužės mėn., 2) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, 3) priteisti iš atsakovo 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 4) nustatyti nepilnametės dukros G. M., gim., gyvenamąją vietą su motina L. M., 5) padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 01 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-92-763/2007 iš atsakovo priteistas 400 Lt dydžio lėšas kas mėnesį G. M. ir priteisti 800 Lt dydžio lėšas kas mėnesį iki dukros pilnametystės, 6) priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 686 Lt vertės 0,0681 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį SB „“ Švenčionių r., 7) G. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2007 m. įgytą 18 750 Lt vertės turtą – buitinę techniką, svetainės ir miegamojo baldus, esančius adresu Klaipėdos g. Panevėžio m., 8) iš atsakovo priteisti ½ vertės automobilio „S. S.“, v. nr. (duomenys neskelbtini) įgyto 2006 m., kurio vertė 39900 Lt, 9) iš atsakovo priteisti kompensaciją, lygią ½ atsakovo įnašų, atliktų UAB „DNB Nord lizingas“ laikotarpyje nuo 2007 06 13 iki 2009 m. gegužės mėn., už automobilio „Ford Mondeo“ nuomą, 10) iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu G. M. susituokė 1987 07 25. Šeimoje gimė dvi dukros, kurių viena – G. M., gim. 1995 06 23 šiuo metu nepilnametė. Prašė santuoką nutraukti ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas buvo neištikimas. Nutraukus santuoką, prašė palikti santuokinę pavardę, dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Paaiškino, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą, kurį prašė priteisti jai, nes, gyvendama su dukromis, žemės sklype augina daržą, tuo sumažindamos išlaidas maistui. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį „S. S.“, kuriuo, gyvendamas atskirai, naudojosi atsakovas, vėliau jį pardavė, todėl prašė priteisti iš atsakovo pusę automobilio vertės. Taip pat nurodė, kad, paaiškėjus, jog atsakovas neįsigijo automobilio „Ford Mondeo“ , o juo naudojasi pagal lizingo sutartį, prašo iš atsakovo priteisti kompensaciją, lygią ½ atsakovo įnašų, atliktų UAB „DNB Nord lizingas“ laikotarpyje nuo 2007 06 13 iki 2009 m. gegužės mėn., už automobilio „Ford Mondeo“ nuomą. Taip pat nurodė, kad dukros išlaikymui iš atsakovo priteistos 400 Lt dydžio periodinės išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad išaugo dukros poreikiai ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos nepakito, tačiau, gyvenant su atsakovu atskirai, pablogėjo jos turtinė padėtis ir dėl to negali skirti dukros išlaikymui pakankamai lėšų, prašė padidinti priteistas iš atsakovo išmokas dukros išlaikymui iki 800 Lt. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo, dėl atsakovo neištikimybės ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl prašė iš atsakovo priteisti 20 000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimą. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutiko su atsakovo priešieškiniu ir prašė jį atmesti.

A. G. M pareiškė priešieškinį L. M. dėl santuokos nutraukimo, patikslintu priešieškiniu prašė: 1) patvirtinti šalių gyvenimą skyrium nuo 2006 m. rugpjūčio mėn., 2) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 3) nepilnametės dukros G. M., gim., gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. M., 4) palikti nepakeistas civilinėje byloje Nr. priteistas periodines 400 Lt dydžio lėšas dukros G. M. išlaikymui, 5) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 2700 Lt vertės 0,0680 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį Augustavo vs. Švenčionių r., 6) L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą (miegamojo, svetainės baldus, buitinę techniką), įpareigojant ją sumokėti 9000 Lt piniginę kompensaciją, 7) atmesti L. M. reikalavimą dėl 20000 Lt dydžio moralinės žalos atlyginimo, 8) atmesti L. M. reikalavimą priteisti ½ dalį už automobilį „S. S.“ išmokėtos paskolos, 9) atmesti L. M. reikalavimą priteisti ½ dydžio įnašų kompensaciją už automobilį „Ford Mondeo“.

A. G. M. su ieškiniu nesutiko. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes santuoka pradėjo irti dėl ieškovės neištikimybės, santykiams pablogėjus, atsiradus galimybei pakeisti darbo vietą, jis 2006 m. rugpjūčio mėn. išvyko gyventi ir dirbti į Panevėžį, nuo tada su ieškove gyvena atskirai. Prašė nustatyti, kad su ieškove gyvena skyrium nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas taip pat nurodė, kad tik gyvendamas su ieškove atskirai sutiko moterį, su kuria pradėjo gyventi kartu, todėl santuoka iširo ne dėl jo kaltės. Prašė nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo pagrindu nesutiko ir su ieškovės reikalavimu priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytus baldus, jam priteisiant 9 000 Lt dydžio kompensaciją, santuokos metu įgytą žemės sklypą prašė priteisti jam. Nesutiko su priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimu, kadangi dukroms padovanojo butą, apmoka teikiamas komunalines paslaugas, moka išlaikymą pilnametei dukrai, taip pat sumoka už jos studijas. Neprieštaravo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prašė atmesti L. M. reikalavimus priteisti ½ dalį už automobilį „S. S.“ išmokėtos paskolos ir ½ dydžio įnašų kompensaciją už automobilį „Ford Mondeo“, kadangi paskolą automobilio „S. S.“ įgijimui mokėjo ir moka jis vienas, automobilio „Ford Mondeo“ nuomos įmokas mokėjo jis asmeniškai, be to, lizingo sutartis nutraukta 2010-11-02. Prašė priteisti santuokoje įgytus baldus ieškovei, jam priteisiant piniginę kompensaciją.

II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 27 d. sprendimu (b.l. 118-124) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1987 07 25 Vilniaus m. CMS (įrašo nr. 3019) tarp L. M. ir G. M. nutraukė dėl G. M. kaltės. Nustatė L. M. ir G. M. gyvenimą skyrium nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. Nutraukus santuoką, L. M. paliko santuokinę pavardę „M“. Padalino santuokoje įgytą turtą: L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė 2700 Lt vertės 0,0681 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.), esantį SB „“ Švenčionių r., nutarė išieškoti iš L. M. G. M. 900 Lt dydžio kompensaciją už jai tenkančią 1/3 turto dalį, išieškoti iš G. M. L. M. 3417,79 Lt dydžio ieškovei tekusių įnašų už kreditą automobilio „S. S.“, v. nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui kompensaciją. Padidino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 01 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. iš G. M. priteistas 400 Lt dydžio lėšas kas mėnesį G. M. jos išlaikymui ir priteisė iš G. M. dukrai G. M., gim. 1995 06 23, jos išlaikymui 600 (šešių šimtų) Lt dydžio išmokas, mokamas kas mėnesį, nuo 2011 07 27 iki dukros pilnametystės (lėšomis disponuoja L. M.). Išieškoti iš G. M. L. M. 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas įvertinęs atsakovo nurodomas aplinkybes, civilinėse bylose Nr., Nr. 2-91-617/2007 esančius duomenis, ieškovės ir liudytojų patvirtintas aplinkybes, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio mėn. persikėlė gyventi ir dirbti į Panevėžio m., nustatė, kad šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2006 m. rugpjūčio mėn., todėl ieškinį dalyje dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo atmetė, o priešieškinį šioje dalyje tenkino. Teismas iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatė, jog atsakovas ieškovei buvo neištikimas, kas laikoma esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu. Kadangi atsakovas neįrodė, kad jo neištikimybė nenulėmė galutinio šeimos iširimo, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog, jam išvykus, ieškovė buvo neištikima, byloje niekuo nepagrįsta, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš pateiktos 2009-05-04 pažymos dėl priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos padidėjo, laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. kovo mėn. jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, yra apie 3800 Lt. Todėl sprendė, kad atsakovui gaunant gerokai didesnes pajamas, yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti. Sprendžiant apie priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, atsižvelgė į padidėjusius nepilnametės dukros G. M. poreikius, jai suėjus 16 m., bei į ieškovės gaunamas pajamas. Priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui 600 Lt dydžio išmokos kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Teismas spręsdamas žemės sklypo, esančio SB „Seklyčia“ Švenčionių r., priteisimo klausimą, atsižvelgęs į tai, kad kad tarp šalių santykiai konfliktiški ir, turtą padalinus natūra, bus sudarytos sąlygos konfliktams tarp šalių kilti, taip pat į tai, kad su ieškove gyvena nepilnametė dukra, kuri, taip pat naudojasi žemės sklypu, žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei L. M.. Iš ieškovės atsakovui priteisė piniginę kompensaciją 900 Lt už jai tenkančią 1/3 dalį turto, dydį nustatė atsižvelgdamas, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, kad kartu su ieškove gyvena nepilnametė dukra. Teismas spręsdamas automobilio „S. S.“ priteisimo klausimą, nustatė, kad šalys tik tam tikrą laiką bendrai naudojosi įgytu automobiliu ir bendrai mokėjo kreditą, už kurį automobilis buvo įgytas, o šalims gyvenant atskirai, automobiliu šalių susitarimu naudojosi atsakovas, vėliau jį pardavė, taip pat šalių susitarimu mokėjo ir iki šiol moka kreditą, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti pusę automobilio vertės bei netikslinga dalinti automobilio pirkimui paimtą kreditą, o yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei kompensaciją už sutuoktiniams gyvenant bendrai jai tekusius įnašus už kreditą automobilio pirkimui. Nustatė, kad atsakovas šiuo metu jo naudojamus baldus ir buitinę techniką įsigijo gyvendamas atskirai iš asmeninių lėšų, ieškovės nurodomi kilnojamieji daiktai laikomi asmenine atsakovo nuosavybe ir dėl to nedalintini. Ieškovės reikalavimo priteisti jai ½ dalį įmokų netenkino, kadangi lizingo įmokos nėra turtas, kuris galėtų dalijamas nutraukiant santuoką, be to lizingo sutartis nutraukta, lizingo objektas grąžintas lizingo bendrovei. Teismas nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kad jai dėl santuokos nutraukimo padaryta 20 000 Lt dydžio neturtinė žala, tačiau nustačius, kad dėl sutuoktinio neištikimybės ir santuokos iširimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, atsižvelgiant į tai, kad šalys ilgą laiką kartu negyvena, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovei priteisė 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ Į JĮ ARGUMENTAI.

I. L. M. apeliaciniu skundu (II t. b.l. 127-128) prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 07 27 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo 2 000 Lt panaikinti, prietsiti 20 000 Lt neturtinės žalos; sprendimo dalį išieškoti iš atsakovo 3 417,79 Lt tekusių įnašų už kreditą Nr.05-082328-VA, 2005.11.24, Hansabankas, panaikinti, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 11 810 Lt įnašų kompensaciją; sprendimo dalį dėl gyvenimo skyrium pradžios nuo 2006 m. rugjūčio mėn. panaikinti ir patvirtinti, kad gyvenimas skyrium teisinės pasekmės atsiranda nuo 2008 m. kovo mėnesio. Nurodė, jog atsakovas slaptai palaikė ryšius su kita moterimi, ieškovę apgaudinėjo, atsakovui gimė duktė. Dėl minėto atsakovės dvasiniai išgyvenimai tęsiasi ir dabar. Dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo gulėjo ligoninėje, gydėsi ambulatoriškai, pas šeimos gydytoją, teko gydytis sanatorijoje. Mediciniuose dokumentuose nurodyta, kad paūmėjimas provokuoja psichoemocinė įtampa ir fizinis krūvis. Tačiau jokio fizinio krūvio nebuvo, o psichoemocinė įtampa progresuoja toliau ir gali sukelti patologiją, todėl priteistina 20 000 Lt neturtinė žala. Nurodė, jog už kredita Nr.05-082328-VA, 2005 11 24, Hansabank, automobilio „S. S.“ pirkimui buvo atlikta viso 23 620 Lt įmokų sumai. Todėl prašo išieškoti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį tekusių įnašų t.y. 11 810 Lt. Pažymėjo, jog apsisprendimą gyventi skyrium įtakojo žinojimas apie 2008 03 09 atsakovo nesantuokinio vaiko gimimą, būtent atsakovo tėvystė išprovokavo visišką santykių nutraukimą, gyvenimą skyrium. Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2009 m. pavasarį. Be to gyvenimas skyrium įtakojo ieškovės turtinę padėtį, nes su atsakovu ieškovė nebevedė bendro namų ūkio, todėl gyvenimo skyrium teisinės pasekmės atsiranda nuo 2008 m. kovo mėnesio.

Atsiliepimas

A. G. M. atsiliepimu, apeliaciniu skundu (II t. b.l. 132-138) prašo 2011 07 27 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog atsakovo kaltės dėl neištikimybės prieš ieškovę nėra jokios. Išvykdamas į Panevėžį tikėjosi, kad pagyvenę atskirai su ieškove išsaugos šeimą, tačiau galutinai nutolo vienas nuo kito. Po kelių mėnesių po atsakovo išvykimo pas ieškovę atsakovo dukrai padovanotame bute apsigyveno vyriškis su kuriuo ieškovė palaikė artimus ryšius. Atsakovas 2007 m. pavasarį sutiko kitą moterį, prieš tai jau žinojo akivaizdžius faktus apie atsakovės neištikimybę. Todėl iš esmės dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, todėl santuoka nutrauktina LR CK 3.61 str. pagrindu. Ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini, kadangi nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Ieškovės teiginiai bei pridėti dokumentai dėl pablogėjusios sveikatos ir progresuojančios psichoemocinės įtampos neatitinka realios tikrovės, išraše iš medicinos dokumentų nurodyta diagnozė – stuburo išvarža, be to pati ieškovė pripažįsta, kad jos darbas siejamas su psichoemocine įtampa. Pažymėjo, jog ieškovei, o kartu ir nepilnametei dukrai apmoka komunalines paslaugas: ne tik buto šildymą, suvartotą energiją, vandenį bet materialiai remia pilnametę dukrą. Viso išlaidos iš atlyginimo sudaro 2 920 Lt. Iš gaunamo atlyginimo atsakovo trijų asmenų šeimai lieka 936 Lt per mėnesį, todėl padidintas materialinio išlaikymo mokėjimas realiai neįgyvendinamas ir teisiškai nepagrįstas. Be to ieškovės gaunamas darbo užmokestis palyginus su atsakovo pajamomis, išlaidomis yra didesnis už atsakovo, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie nepilnametės dukters išklaikymui patiriamas išlaidas. Nurodė, jog automobilis „S. S.“ įsigytas 2006 01 06 už automobilį atsakovas sumokėjo pagal 205 11 24 vartojimo kredito gautas lėšas, kreditą mokėjo vienas atsakovas, automobilis jau daugiau kaip keturi metai parduotas, atsakovo vardu jokių automobilių nėra registruota, todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti ½ dalies už automobilio išmokėtos banko paskolos. Ieškovės argumentai dėl gyvenimo skyrium atmestini, kadangi realiai šalys gyvena skyrium nuo 2006 m. Pažymėjo, jog realiai sprendimas buvo priimtas atsakovui už akių, į baigiamąjį nagrinėjimą atsakovas nebuvo kviečiamas. Taip pat pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo teiginius apie ieškovės neištikimybę ir neprašė jų pagrįsti įrodymais.

Prašė padalinti santuokoje su ieškove įgytus baldus ir buitinę techniką, Miegamojo baldus 5000 Lt vertės svetainės baldus 15 000 Lt vertės ir buitinę techniką palikti naudotis ieškovei, atsakovui priteisiant iš atsakovės 9000 Lt kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS SPRENDIMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje yra kilęs ginčas iš šeimos santykių.

Ginčas yra kilęs iš šeimos santykių. Apeliantai ginčija teismo sprendimą. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą dalyse dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jį padidinti, dėl santuokinio turto padalinimo, dėl šalių gyvenimo skyrium pradžios nustatymo. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą, nustatyti kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, sumažinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai Gintarei, perdalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su dauguma apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ir konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, bei pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, išskyrus dalyje dėl santuokoje įgytų baldų ir buitinės technikos padalinimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, išskyrus santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Dėl gyvenimo skyrium.

Pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys pradėjo gyventi skyrium dar nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio patvirtina ir pačios apeliantės kreipimasis į teismą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai Gintarei išieškojimo, paduotas Švenčionių apylinkės teismui 2006 10 04. Ieškovė minėtame savo pareiškime dėl išlaikymo išieškojimo nurodo jog su vyrų nors ir neišsiskyrę, bet gyvena atskirai. Vyras gyvena Panevėžyje nuomojamame bute, kurio adreso ji teigė nežinanti. Teismui tenkinant ieškovės prašymą priėmus įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo atsakovas prieštaravimuose nurodė jog nusprendęs gyventi atskirai jis butą Žemutinė g 35 F-8, Švenčionėlių mieste, kuriame gyvena ieškovė su dukromis, registruotą jo vardu padovanojo dukroms lygiomis dalimis, ta pačia sutartimi įsipareigodamas sumokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas iki 2020 metų (žr. civilinė bylą Nr. 2-965-617/2009, b.l. 96). Minėtoje byloje ieškovė pareiškė 2006 11 02 ieškinį, kuriame taip pat patvirtino jog ieškovas yra apsisprendęs gyventi skyrium ir kad jis padovanojo minėtą butą dukroms, o dukros dovaną priėmė su sąlyga jei tėvas padės butą išlaikyti iki jos mokysis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl išlaikymo priteisimo 2006 12 08 taip pat rašė jog visus 2006 metus tarp šalių vyko nuolatiniai barniai ir nesutarimai, todėl jis nematydamas realios galimybės šalims gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nuo rugpjūčio mėn., pasitaikius galimybei, išvyko gyventi ir dirbti į Panevėžio miestą (žr. civilinė byla Nr. 2-92-763/2007, b.l. 1,8,9, 29-31, 46). Analogiškos faktinės šeimos gyvenimo aplinkybės yra nurodytos ir civilinėje byloje Nr. 2-91-617/2007, kurioje 2006 10 04 pareiškimu dėl išlaikymo sau priteisimo iš tėvo G. M. kreipėsi pilnametė šalių dukra E. M.. Šios suminėtos faktinės šeimos gyvenimo aplinkybės, šalių veiksmai atsakovui dovanojant šeimos gyvenamąjį būstą dukroms, įsipareigojant apmokėti jo išlaikymą, išvykimas gyventi į kitą miestą, ginčai dėl dukrų išlaikymo patvirtina faktą, kad šalių santuoka faktiškai iširo dar 2006 metų rugpjūčio mėnesį atsakovui nusprendus gyventi skyrium nuo šeimos ir kad nuo to laiko šalys bendro ūkio nebevedė, nuo 2006 metų rudens šalys geruoju ir per teismą ne kartą sprendė turtinius ir nepilnametės dukters išlaikymo klausimus. Atsakovas nurodė ir ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, jog išvykdamas iš šeimos gyvenamosios vietos gyventi atskirai jokių daiktų, kurie buvo įgyti gyvenant šalims santuokoje nepasiėmė, išskyrus savo asmeninius daiktus. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo jog ieškovė, prašydama nustatyti, kad šalys gyvena atskirai nuo 2009 m. gegužės mėn., prieštaringai nurodė tai pagrindžiančias aplinkybes. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad santuokinius ryšius su atsakovu nutraukė 2008 m. kovo mėn., kada sužinojo apie tai, kad atsakovas turi vaiką su kita moterimi, tačiau prašė nustatyti gyvenimą skyrium nuo 2009 m. gegužės mėn., t.y. nuo tada, kai ji kreipėsi į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, nors iš byloje esančio ieškinio (I t., b.l. 2-3) nustatyta, kad ieškovė į teismą su minėtu ieškiniu kreipėsi 2009-03-17. Be to, 2009-03-17 pateiktame, 2009-04-14 patikslintame ieškinyje ieškovė prašė nustatyti gyvenimą skyrium nuo 2008 m. kovo mėn. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą jog šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2006 m. rugpjūčio mėn., todėl ieškinį šioje dalyje dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo atmetė, o priešieškinį šioje dalyje tenkino.

Dėl santuokos iširimo priežasties.

Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau LAT) 2008 12 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2008 yra pažymėjęs, jog santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė ir šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą, lemiantį santuokos pasibaigimą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinių kaltės prezumpcija, kurios nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, pavyzdžiui, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kt. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Sutuoktinių teisių ir pareigų vykdymas, kai tai susiję su vaikų interesų užtikrinimu, nėra vien sutuoktinių privatus reikalas, turi ir viešojo intereso elementų.

Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teise reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės konstatavo jog byloje nustatyta, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei kas pagal minėto straipsnio 3 dalyje suformuluotas prezumpcijas, laikytina aplinkybe leidžiančia preziumuoti jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šias aplinkybes rėmėsi gimimo liudijimo (1 t., b.l. 8) duomenimis iš kurių nustatė, kad atsakovas su kita moterimi turi dukrą, gimusią 2008-03-09. Teismas taip pat rėmėsi ieškovės paaiškinimu, jog dar 2006 m. pradžioje, šalims gyvenant kartu, ji sužinojo apie sutuoktinio bendravimą su kita moterimi iš pastarosios sutuoktinio atėjusio aiškintis į šalių namusdėl atsakovo ir jo žmonos santykių, tačiau šalys susitaikė ir dar kurį laiką gyveno kartu. Aplinkybę, kad 2006 m. pradžioje tarp šalių buvo iškilę nesutarimai dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, patvirtino liudytoja apklausta šalių pilnametė dukra E. M., D. K., V. B.. Minėtos liudytojos (t. 2, b.l.89,99,100), nuosekliai parodė tas pačias aplinkybes. Iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad vėliau, 2008 m. atsakovas su ta pačia moterimi susilaukė vaiko. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog atsakovas, palikdamas šeimą ir pradėdamas gyventi skyrium su kita moterimi, su ja susilaukęs vaiko, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Teismas taip pat konstatavo jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jam išvykus, ieškovė buvo taip pat buvo neištikima sutuoktiniui nepagrįsta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai jog ieškovė be pagrindo atidėliojo bylos nagrinėjimą, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant neteisėtai (už akių), nes jis neatvykęs dėl to, jog ieškovė pastoviai vilkinusi bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos parengiamasis posėdis 2009 10 13 neįvyko dėl atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis negalįs atvykti dėl tarnybos (t.1,b.l. 74). Tokį pat prašymą atsakovas reiškė ir dėl parengiamojo posėdžio turėjusio įvykti 2010 01 28 (t.1,b.l.87), taip pat ieškovas prašė posėdį atidėti nepavykus šalims taikiai susitarti 2010 05 11 (t.1,b.l.99), prašė atidėti posėdį paskirtą 2010 09 15 dėl tarnybinių aplinkybių. Ieškovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą tik vieną kartą dėl pateisinamos padėties, nes sirgo (t.1,b.l. 175). Vėliau atsakovas kelis kartus prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t.2,b.l. 33,60,82,94,112). Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2010 12 30 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2011 07 27, daugiau nei pusantrų metų. Darytina išvada jog atsakovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės, pateikti liudytojų sąrašą. Kaip nurodo atsakovas aplinkybės, kurias turi paliudyti jo prašomi kviesti liudytojai, atsakovui buvo žinomos dar iki bylos iškėlimo teisme dienos, todėl kolegija netenkino atsakovo prašymo kviesti papildomus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio teismo argumentus, kad teismas savo išvadas dėl atsakovo neištikimybės fakto grindė suinteresuotų asmenų parodymais. Teismas rėmėsi pilnametės šalių dukros Erikos parodymais, kurie visiškai sutampa su kitų dviejų liudytojų, artimų ieškovės giminaičių parodymais. Kaip matyti iš bylos šalių dukra E. M. bylos nagrinėjimo metu gyvena atskirai, jos santykiai su abiem tėvais normalūs, ieškovas dukroms dovanojo butą, rėmė dukrą Eriką, padėdamas susimokėti už mokslus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ji suinteresuota apkalbėti atsakovą. Kitos bylos faktines aplinkybės, kad šalių gyvenimą skyrium inicijavo būtent atsakovas, kad nepakvietė šeimos vykti kartu gyventi naujoje savo tarnybos vietoje, vėliau susilaukė nesantuokinio vaiko su kita moterimi ir kt. įgalina teigti jog liudytojų parodymai atitiko tiesą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus vadovaudamasis teismų praktikoje civilinėse bylose taikoma tikėtinumo taisykle.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo

Pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 3.201 straipsniu, nustatančiu, kad teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, iš esmės teisingai išsprendė šalių ginčą šioje dalyje, dalinai tenkino ieškovės reikalavimą padidinti priteistą kasmėnesinį 400 Lt dydžio išlaikymą, padidindamas jį ne iki 800 Lt kaip prašė ieškovė, bet iki 600Lt.

Teismas priimdamas tokį sprendimą rėmėsi tuo, kad iš vienos pusės padidėjo nepilnametės dukros išlaikymui būtinos išlaidos, dėl objektyvių priežasčių nes 400 Lt išlaikymas buvo nustatytas kai jai buvo 11 metų, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu buvo jau suėję 16 m., dėl ko neišvengiamai padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, mokyklinėms prekėms, papildomam lavinimuisi. Iš kitos pusės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes, laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. kovo mėn. jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudaro apie 3800 Lt. Tuo tarpu 2007 m. pradžioje, nustatant nepilnametės dukros išlaikymui 400 Lt per mėnesį išmokų dydį, atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo apie 2900 Lt. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nustatančiomis, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgė į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), o iš atsakovo jau priteista pusė šio dydžio 400 Lt, nes bylos nagrinėjimo minimalią mėnesinę algą sudarė 800Lt. Tačiau spręsdamas dėl priteisto išlaikymo padidinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui. Teismas pagrįstai konstatavo jog atsakovo gaunamos pajamos, atsižvelgiant į tai, kad jis turi kitų išlaikytinių (teikia 300 Lt dydžio išlaikymą pilnametei dukrai, apmoka 2800 Lt per metus už jos studijas, turi mažametį vaiką), į tai, kad kito, išskyrus santuokos metu įgytą žemės sklypą, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (1 t., b.l. 57, 62), leidžia skirti dukrai išlaikymą, iš kurio būtų patenkinami ne tik minimalūs poreikiai. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės gaunamas pajamas, kurios tesudarė apie 1350 Lt (1 t., b.l. 134, 135, 136, 157) ir pagrįstai sprendė kad atsakovas, gaunantis beveik triskart didesnes pajamas, turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti dalį bei nustatė optimalų išlaikymo dydį – 600Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jog jis neišsigali mokėti tokio dydžio išlaikymo, nes moka kredito įmokas pagal vartojimo paskolas nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą teismo sprendimą nes vaiko interesai šiuo atveju turi prioritetą prieš atsakovo vartojimo poreikius, mokant už automobilį, kuris priklauso atsakovui. Apeliantas teigė apmokąs buto, kuriame gyvena ieškovė ir nepilnametė dukra, komunalinius mokesčius, tačiau tokie jo teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovė į bylą yra pateikusi pažymas apie komunalinius įsiskolinimus, iš kurių matyti, kad atsakovas nevykdo dovanojimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kad įsiskolinimas už dujas 2009 09 29 sudarė 1301,06 Lt, skola už apšildymą ir karštą vandenį 2009 10 27 sudarė 2417,90 Lt, dėl ko ieškovė buvo priversta pasirašyti su šilumos tiekėju dėl skolos mokėjimo išdėstymo (t.1,b.l.153-155). Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą 600 Lt išlaikymą mokamą kas mėnesinėmis išmokomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija taip pat pažymi jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT formuojamos praktikos priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgdamas į jos dėl atsakovo elgesio ir santuokos iširimo patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, santuokoje išgyventus metus ir jos teisėtų lūkesčių žlugimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, atsižvelgdamas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje suformuluotą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr., yra SB „“r. (I t., b.l. 19, 62), kuriuo naudotis natūra turi sąlygas ir naudojasi ieškovė su nepilnamete dukra, augindamos jame daržoves, nes sklypas yra jų gyvenamojoje vietovėje, kad ieškovei darže užaugintos daržovės yra esminė paspirtis pragyvenimui, kad šalims priteisus po ½ dalį sklypo dėl konfliktiškų santykiu šalims būtų sunku sutarti dėl jo eksploatacijos, kad su ieškove gyvena nepilnametė dukra, ginčo žemės sklypą natūra pagrįstai priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. M.. Iš ieškovės atsakovui priteisė piniginę kompensacija už 1/3 dalį turto. Teismas teisėtai, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio nuostatomis nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros gyvenančios su motina ir besinaudojančios sklypu kaip daržu ir jo derliumi interesus. Teismas sklypą padalino pagal atsakovo į bylą pateiktą 2009-06-09 nustatytą rinkos vertę 2700 Lt (1 t. b.l. 62), ieškovė šios vertės neginčijo ir priteisė atsakovui 900 Lt kompensaciją. Kolegija pažymį, kad spręsdamas šį klausimą teismas laikėsi LAT formuojamos teismų praktikos ir įstatymo, reguliuojančio santuokinio turto padalinimą reikalavimų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas 2006-01-06 pirkimo pardavimo sutartimi (I t., b.l. 9-10) įsigijo automobilį „S. S.“, kuriam įsigyti buvo panaudotos 2005-11-24 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 05-082328 su banku Swedbank (tuo laiku Hansabanku) gautos 45000 Lt lėšos (1 t., b.l. 15) ir kad ši paskola iki šalių gyvenimo skyriumi, buvo dengiama iš bendrų santuokinių pajamų bei atsižvelgęs, kad minėtas automobilis buvo įsigytas už dalį paimto kredito - 39900Lt, taip pat nustatęs, kad nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. šalims pradėjus gyventi skyrium įmokas pagal paskolos sutartį mokėjo vienas atsakovas, kuris vėliau, 2008-03-26 pakeitė kredito sutarties sąlygas pagal minėtą sutartį įsipareigojimus perkeldamas sau, kad atsakovas naudojosi už kreditą įgytu automobiliu, priteisė ieškovės naudai ½ bendrai mokėto kredito įmokų, iki 2006 08 27 ieškovės reikalavimą dalyje dėl pusės automobilio vertės priteisimo atmetė. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais iš atsakovo priteisė ieškovei kompensaciją už sutuoktiniams gyvenant bendrai jai tekusius įnašus už kreditą automobilio pirkimui ir nustatęs, kad iki 2006-08-27 šalys už kreditą įnešė 7886,91 Lt bei atsižvelgdamas į tai, kad automobilio pirkimui buvo panaudoti 86,67 % paskolos, bendrų sutuoktinių atliktų įnašų, padengiančių kredito dalį, nustatė panaudotą automobilio pirkimui, sumą - 6835,58 Lt, kurios pusę – 3417,79 Lt iš atsakovo priteisė ieškovei. Todėl atsakovo skundas šioje dalyje atmetamas.

Ieškovė prašė atsakovui G. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2007 m. įgytą 18750 Lt vertės turtą – buitinę techniką, svetainės ir miegamojo baldus, esančius adresu Klaipėdos g. Panevėžio m. Atsakovas su minėtu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovės nurodomus baldus bei buitinę techniką įsigijo paėmęs asmeninį kreditą (1 t., b.l. 60-61), šią aplinkybę pripažino ir ieškovė. Nustatęs, kad atsakovas jo naudojamus baldus ir buitinę techniką įsigijo gyvendamas atskirai iš jo asmeninių lėšų, teismas pagrįstai šiuos daiktus pripažino atsakovo asmenine atsakovo nuosavybe ir jų nedalino.

Atsakovas apeliaciniu skundu ir priešieškiniu prašė L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą (5000 Lt vertės miegamojo baldus, 15 000 Lt vertės svetainės baldus, 8000 Lt vertės buitinę techniką), įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 9000 Lt piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatė, kad, atsakovui 2006-10-11 dovanojant dukroms butą (1 t., b.l. 45-48), šalių sutarimu bute esantys santuokoje įgyti baldai buvo perduoti naudotis dukroms, todėl jie nedalintini. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti, nes nei buto dovanojimo sutartyje, nei liudytojų parodymuose duomenų apie atsakovo dukroms ar ieškovei dovanotus baldus nieko nekalbama. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo. Apeliantas prašo visus dalintinus baldus ir buitinę techniką natūra priteisti ieškovei jam išmokant kompensaciją. Kolegija mano jog toks turto padalinimo būdas šiuo atveju neproporcingai pažeistų tiek ieškovės nei nepilnametės šalių dukros interesus, turint omenyje jog ieškovės pajamos nedaug viršija, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nustatytą minimalaus atlyginimo ribą, ieškovei išmokėti atsakovui 9000 Lt kompensacijos sumą būtų nepakeliama našta ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje suformuluotų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė atsakovo nurodytų santuokoje įgytų daiktų kainų neginčijo. Todėl santuokoje įgyti daiktai dalintini natūra ieškovo nustatytomis kainomis, ieškovui priteisiant 15 000 Lt vertės svetainės baldus, atsakovei 5000 Lt miegamojo baldus bei 8000 Lt vertės buitinę techniką, iš atsakovo priteisiant 2000 Lt kompensaciją ieškovės naudai už jam atitenkančius didesnės vertės daiktus, atsakovo apeliacinį skundą tenkinant dalinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje atmestas atsakovo G. M. ieškinys dėl santuokoje įgytų baldų ir buitinės technikos padalinimo. Padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus natūra: ieškovui G. M. priteisiant Lt svetainės baldus, atsakovei L. M. priteisiant 5000 Lt miegamojo baldus ir 8000 lt vertės buitinę techniką. Išieškoti iš G. M. 2000 Lt kompensaciją L. M. naudai už atsakovui atitenkančius didesnės vertės daiktus.

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė