- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- eA-1078-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08310-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 23S146385 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi.
2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šias argumentais:
2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas tokias išvadas padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 3 d. išvada Nr.18-7267 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog M. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini)valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
2.2. Pareiškėjas niekada nedirbo (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, niekada joje neužėmė jokių pareigų ir su jos atliekamomis funkcijomis neturėjo nieko bendro, taip pat nebendradarbiavo su jokiais (duomenys neskelbtini) pareigūnais. Pareiškėjas dirbo privačioje bendrovėje, kuri teikė tik techninio aptarnavimo paslaugas, tačiau atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės būti išklausytam principą ir nenustatė tikrų aplinkybių, pažeidė gero administravimo principą.
2.3. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, neinformavo pareiškėjo apie nustatytas aplinkybes, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nesuteikė jokios galimybės pareiškėjui pasisakyti dėl šių aplinkybių, bet vienašališkai priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovas Sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra žinomi, kaip žmonės, kurie yra neutralūs politinių dalykų atžvilgiu, absoliučiai niekaip nesikiša į politinius dalykus, nedalyvauja politikoje, neužima politinių postų, netarnauja kariuomenėje, nerengia jokių perversmų, nesiekia pakeisti valdžios. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) režimo persekiojami, įkalinami, konfiskuojama jų nuosavybė. Aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami (duomenys neskelbtini), pripažįsta ir pats atsakovas, nes yra parengęs 2019 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. RUS-15/6-9, kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. balandžio baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tapo „masiniu reiškiniu“.
2.5. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), negalėtų būti lojalus juos persekiojančiam režimui ir, tuo labiau, kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama vienintele aplinkybe – pareiškėjo darbu. Bet atsakovas privalėjo visapusiškai įvertinti visas papildomas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos: šeimines aplinkybes, darbą, gyvenimo trukmę Lietuvoje, padarytus pažeidimus, taip pabėgėlio statuso suteikimo pagrindą. Ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo padaryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško pareiškėjo grėsmės tyrimo, o vien klaidingos išvados dėl pareiškėjo darbo padarymas, nesant jokių kitų papildomų aplinkybių dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nebuvo pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei ir priimti sprendimą panaikinti leidimą gyventi.
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pildant klausimyną jis nurodė, jog negali atsiminti visų darboviečių, kuriose jis dirbo. Jis nurodė prezidento administraciją, kadangi dirbo įmonėse – Stradi, Kapriani, Komplekt ofis, kurios aptarnavo (duomenys neskelbtini) atstovybės prie (duomenys neskelbtini) Prezidento kompiuterinę techniką. Jo darbas buvo kompiuterių techninė priežiūra, ne pačios prezidento administracijos, o tik atstovybės. Pareiškėjo nesiejo darbiniai santykiai nei su atstovybe, nei su prezidentūra. Jis netarnavo armijoje, niekada nedirbo valstybinėse institucijose. Jam nurodymus duodavo tiesioginis vadovas. Pavaldumo santykiai su atstovybe nesiejo. Pareiškėjas nesikiša į politiką dėl savo religinių įsitikinimų. Į Lietuvą atvyko 2017 metų spalio mėnesį prašyti prieglobsčio, ir nuo to laiko nebuvo sugrįžęs į (duomenys neskelbtini). Čia gyvena kartu su šeima – žmona ir vaiku.
2.7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
2.8. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, M. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
2.9. Būtent pareiškėjas, 2023 m. balandžio 12 d. pildydamas anketą ir atsakydamas į 2 klausimą nurodė, jog jis nuo 2005 m. vasario iki 2012 m. sausio dirbo sistemos administratoriumi (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje. Pareiškėjo prie skundo pridėta kandidato anketa negali būti vertinama kaip įrodymas, nes pildydamas minėtą anketą pareiškėjas galėjo ir nenurodyti ankstesnės savo darbovietės, be to, neaišku, kada ji buvo pildyta. M. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, ir tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė.
2.10. Vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą nuolat gyventi ir turi ryšių Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Pareiškėjas, net ir nedirbdamas minėtoje įstaigoje, gali ir toliau palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis, ir toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
2.11. Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu.
2.12. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, Migracijos departamentas kiekvienu atveju išanalizuoja užsieniečio individualią situaciją ir tik tuomet priima sprendimą dėl tolimesnio asmens buvimo Lietuvos Respublikoje.
2.13. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, taisyklių nepažeidė.
2.14. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nustatyta, kad pareiškėją sieja ekonominiai (dirba UAB (duomenys neskelbtini)) ir šeiminiai (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam taip pat suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi) ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, tačiau nei jie, nei pareiškėjo pateikta darbdavio charakteristika nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nedirbo (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, nes šią aplinkybę pareiškėjas nurodė pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną ir atsakydamas į 2 klausimą.
3.3. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.
3.4. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, kur agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
3.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam suteiktas pabėgėlio statusas patvirtina grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nebuvimą, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo nėra niekaip susijęs su savarankiška ir atskirai vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra.
3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, privalėjo suteikti pareiškėjui galimybę pasisakyti dėl sprendžiamo klausimo. Tokia pareiga nėra numatyta jokiuose teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių klausimo dėl leidimo pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priimant Sprendimą.
3.7. Pareiškėjas skunde nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas jam pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino atsakovo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 23S146385 ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, savo gyvenamąją vietą nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. liepos 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 15/6-9-12PR-114 suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti leidimą nuolat gyventi. Leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo žmona bei vaikas, kuriam taip pat suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi.
5.2. Pareiškėjas yra krikštytas (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja Klaipėdos (duomenys neskelbtini) bendruomenės veikloje. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų (IT) pagalbos tarnybos specialistu. Pareiškėjas darbdavio vertinamas teigiamai.
5.3. Pareiškėjo leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. 2023 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ir užpildė klausimyną, kuriame nurodė savo darbovietes: 1. 2003 m. birželis – 2005 m. sausis (duomenys neskelbtini), Linia Grafis, foto išvesties įrenginio operatorius; 2. 2005 m. vasaris – 2012 m. sausis: (duomenys neskelbtini), Įgaliotoji atstovybė prie (duomenys neskelbtini) Prezidento ((duomenys neskelbtini)), sistemų administratorius; 3. 2012 m. vasaris – 2014 m. sausis: (duomenys neskelbtini), Džast, aptarnavimo inžinierius; 4. 2014 m. vasaris – 2015 m. sausis: Čto delat konsalt, kokybės tarnybos specialistas; 5. 2015 m. vasaris – 2016 m. sausis: Profit, aptarnavimo inžinierius; 6. 2016 m. vasaris – 2017 m. rugsėjis, Vaima, sistemų administratorius; 7. 2019 m. rugsėjo 3 d.: Lietuva, (duomenys neskelbtini), Informacinių technologijų (IT) pagalbos tarnybos specialistas.
5.4. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kad M. K. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
5.5. Atsakovas, atsižvelgdamas į VSD išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
6. Teismas pagal į bylą pateiktą pareiškėjo darbo knygelę nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo: 1. 2003 m. liepa – 2004 m. lapkritis UAB „Linija Grafik“ paruošimo spaudai skyriuje nuotraukų išvesties operatoriumi; 2. 2005 m. sausis – 2008 gruodis RAB „Stradi“ sistemos administratoriumi; 3. 2009 m. sausis – 2010 m. gruodis RAB „Kapriani“ sistemos administratorius; 4. 2011 sausis – 2011 gruodis RAB „Komplekt Ofis“ sistemos administratorius; 5. 2012 m. gegužė – 2013 m. liepa RAB „Njutreiding“ inžinierius serviso skyriuje; 6. 2013 m. rugpjūtis – 2013 m. lapkritis UAB „Što delat inform“ informacinių paslaugų specialistas; 7. 2014 m. gegužė – 2015 m. gegužė RAB „Ruskaja Armatura“ kokybės kontrolierius; 8. 2015 m. liepa – 2016 m. rugsėjis RAB “Profit“ serviso inžinierius; 9. 2016 m. gruodis – 2017 m. rugsėjis RAB „Pravovoj Biznes“ sistemos administratorius.
7. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalių, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, 105 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi panaikintas dėl to, kad pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o Sprendimas priimtas iš esmės remiantis pareiškėjo pateiktu atsakymu į Migracijos departamento pateikto ir pareiškėjo užpildyto klausimyno klausimus.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, neteisingai pateikė informaciją apie savo darbovietes, nes pareiškėjo pateikta darbo knygelės kopija patvirtina, jog pareiškėjas niekuomet nedirbo (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje, o yra dirbęs privačiose įmonėse, kurios (duomenys neskelbtini) aptarnavo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovybės prie (duomenys neskelbtini) prezidento kompiuterinę įrangą. Pareiškėjas dirbo minėtose įmonėse sistemų administratoriumi ir prižiūrėjo atstovybės kompiuterius. Pareiškėjas niekada nėra dirbęs jokioje (duomenys neskelbtini) valstybinėje institucijoje, nebuvo pavaldus valstybinių institucijų vadovams. Pareiškėjas nėra tarnavęs armijoje. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), ir tokie asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Teismas sprendė, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas yra lojalus ir gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) struktūrų, nesant neginčijamų tai pagrindžiančių įrodymų, yra nepagrįsta. Tuo labiau, kad ta išvada padaryta išimtinai remiantis pareiškėjo pateikta informacija, kuri nėra teisinga.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo neatliko, į Sprendimą buvo perkelta VSD išvada, neišsiaiškintos tikros pareiškėjo darbovietės, nesiekta nustatyti, ar jis dėl savo išpažįstamo tikėjimo gali būti pripažintas asmeniu, keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas byloje nenustatė akivaizdžių požymių, kad pareiškėjas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, šios išvados nepaneigė ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie galimą pareiškėjo grėsmę, atsižvelgiant į jo darbo patirtį (duomenys neskelbtini), kuri teisminio nagrinėjimo metu nustatyta kaip nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nedirbo (duomenys neskelbtini) prezidento administracijoje.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, tačiau Migracijos departamentas Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, taigi neišsprendė pareiškėjo prašymo. Teismas konstatavo, kad Sprendimas nėra pagrįstas Migracijos departamento atliktu išsamiu tyrimu dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos Respublikai, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatynmo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Sprendimą, o atsakovą Migracijos departamentą įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
13. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
14.1. Teismas nusprendė atsakovo Sprendimą panaikinti atsižvelgdamas iš esmės į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, neteisingai pateikė informaciją apie savo darbovietę, bei priteisė pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas (1 200 Eur). Teismas, priteisdamas pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
14.2. Klausimyno pradžioje pateikiama tokia raštiška informacija: „LT: Svarbu! Prašome išsamiai ir sąžiningai lietuvių, anglų arba rusų kalba (spausdintinėmis raidėmis ir nenaudojant trumpinių) atsakyti į pateiktus klausimus. Pateikus netikslią, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją, jums gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau jums išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti.“ Klausimyne visa informacija, visi klausimai nurodyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Klausimyne tiesiogiai prašoma pateikti tikslią ir išsamią informaciją. Nepaisant to, pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimą, pateikė netikslią, neišsamią informaciją, kurią net būtų galima vertinti kaip klaidinančią. Būtent šios pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas pats pateikė netikslią, neišsamią, klaidinančią informaciją, t. y. kad Sprendimą nulėmė paties pareiškėjo veiksmai ir jo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
14.3. Pareiškėjas ne tik pažeidė bendrąją pareigą teikti tikrovę atitinkančius duomenis, tačiau ir aiškiai bei tiesiogiai paprašytas teikti tikrovę atitinkančius duomenis, tokių nepateikė, ir kadangi dėl tokių klaidinančių užsieniečio veiksmų priėmus neteisingą sprendimą, užsienietis nepatiria jokių neigiamų pasekmių ar nepatogumų, tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti migracijos sistema, skatina užsieniečius tikrovės neatitinkančius duomenis. Nagrinėjamu atveju ydingus veiksmus atliko (tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė) pareiškėjas, tačiau neigiamas pasekmes patiria būtent Migracijos departamentas.
14.4. Šių dienų kontekste (esant dabartiniams (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos santykiams) faktiškai labai sudėtinga patikrinti pareiškėjo pateiktus tokio pobūdžio duomenis. Valstybės institucijos ir užsieniečio santykis yra grindžiamas abipusiu pasitikėjimu: užsienietis, kuriam raštu paaiškinta atsakymų į klausimyną reikšmė, pateikia sąžiningus ir tikslius atsakymus, kuriuos valstybės institucijos vertina (neprašydamos pateikti įrodymų dėl pateiktų atsakymų). Tačiau jeigu užsienietis pažeidžia šį santykį ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jis turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes.
14.5. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo nesąžiningas elgesys negali lemti to, kad jam dar būtų priteistos ir bylinėjimosi išlaidos (kurias jis patyrė dėl savo paties nesąžiningo elgesio).
14.6. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai (byloje sprendžiami klausimai nebuvo išskirtiniai, reikalavimams pagrįsti nebuvo būtina remtis specialiomis žiniomis, buvo sprendžiamas iš esmės faktinių aplinkybių klausimas), byla nevertintina kaip sudėtinga, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti įvertinta vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
14.7. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
15.1. Būtent atsakovas nagrinėjamoje byloje elgiasi nesąžiningai, teikdamas apeliacinį skundą ir nenurodydamas svarbios aplinkybės, kad 2023 m. lapkričio 16 d. atsakovui elektroniniu laišku buvo pateiktas pasiūlymas ginčą baigti taikiai, taip pat pateikta pareiškėjo darbo knygelė ir jos vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat buvo nurodyta, kad sudarius taikos sutartį, pareiškėjas atsisakytų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi teismo posėdis vyko 2023 m. lapkričio 20 d., atsakovas iki to laiko galėjo apsispręsti dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau jokios informacijos pareiškėjui dėl šio pasiūlymo nepateikė.
15.2. Pareiškėjas poziciją dėl taikos sutarties pakartojo ir 2023 m. lapkričio 20 d. įvykusio teismo posėdžio metu, tačiau atsakovas nematė galimybių susitarti taikiai. Taigi atsakovas, net ir turėdamas dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo ankstesnius darbo santykius, palaikė savo poziciją, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pareiškėjas pagrįstai teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir teismas pagrįstai jas priteisė, nes būtent paties atsakovo elgesys nulėmė, kad šios išlaidos buvo priteistos.
15.3. Atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo, taigi sutinka, kad Sprendimas yra nepagrįstas, ir tai patvirtina, kad Migracijos departamentas, kaip valstybės institucija, veikia itin neprofesionaliai, aplaidžiai, o priimami vadovybės sprendimai neatitinka konkretaus asmens aplinkybių, todėl atsakovas privalo prisiimti neigiamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes.
15.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik duomenimis apie atsakovo darbovietes, kadangi teismas vertino bylos aplinkybių visumą, pvz., aplinkybę, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, jog pareiškėjo klausimyne pateikta informacija nebuvo melaginga, nes jis, dirbdamas privačiose įmonėse sistemų administratoriumi, prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovybės prie (duomenys neskelbtini) prezidento kompiuterinę įrangą, bet, kita vertus, pareiškėjas ir nenurodė, kad jis buvo valstybės tarnautojas, pareigūnas, kad buvo pavaldus kokiai nors valstybės institucijai. Pareiškėjo pateikti duomenys niekaip nesudarė pagrindo priimti Sprendimą.
15.5. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjo elgesį vertina kaip nesąžiningą, ir šią aplinkybę nurodo kaip pagrindą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jas sumažinti, kadangi proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taigi atsakovo argumentai yra net nesusiję procesu teisme. Teismui būtų pagrindas mažinti išlaidas ar jų nepriteisti tik tuomet, jeigu proceso šalis nesąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis proceso teisme metu. Šiuo atveju pareiškėjas elgėsi sąžiningai, siūlė atsakovui baigti bylą taikiai ir išvengti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime sutinka su apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo jį tenkinti. VSD nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir argumentai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis ir pakankami, kad būtų tenkinami apeliacinio skundo reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė jam iš atsakovo 1 200 Eur skundo parengimo ir atstovavimo išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi ir prašydamas ją panaikinti, teigia, kad atsakovo Sprendimas buvo panaikintas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atsakovui pateikė klaidingą informaciją, taigi pareiškėjas nesielgė sąžiningai; be to, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla nevertintina kaip sudėtinga, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti įvertinta vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
19. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016; kt.).
22. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
23. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant skundą ir atstovaujant teisme, dydžio.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą atsakovo Sprendimą atsižvelgdamas iš esmės į tą aplinkybę, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, neteisingai pateikė informaciją apie savo darbovietę, t. y. pirmosios instancijos teismo panaikinto Sprendimo priėmimą lėmė paties pareiškėjo veiksmai ir jo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir paneigiantis pareiškėjo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo sprendimas yra administracinis aktas, kurį priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
27. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad teisės aktų neatitinkančio ir dėl to pirmosios instancijos teismo panaikinto atsakovo Sprendimo priėmimą nulėmė būtent pareiškėjo nesąžiningas elgesys (netikslios informacijos nurodymas), kadangi atsakovas, priimdamas administracinius aktus, turi imtis aktyvių veiksmų vykdydamas administracinę procedūrą, išsiaiškinti visas teisėtam ir pagrįstam administraciniam aktui priimti reikalingas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovo Sprendimas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir racionalumo, yra vertinamas individualios bylos aplinkybės, t. y. konkrečioje byloje teiktų procesinių dokumentų turinys ir apimtis, suteiktos teisinės paslaugos, specialių žinių reikalingumas ir kitos aplinkybės, todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo patenkintas pilna apimtimi, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį teikiant teisines paslaugas, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti bylos sudėtingumą bei suteiktų paslaugų apimtų, neviršijanti Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti papildomai nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.