Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui K. V., nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų programa/ platforma „Zoom“,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

II. Ieškovo argumentai

2. Ieškovo M. L. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (t. 1, b. l. 2-9) nurodytais argumentais:

2.1. Ieškovas atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2025 m. rugpjūčio 3 d. Bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose kur buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką 2022 m. birželio 27 d. Ieškovas buvo pristatytas Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos komisijai svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikė ir nustatė rekomendacijas, bei nurodė, pakartotinai svarstysią klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gruodžio mėnesį.

2.3. Iš Vilniaus pataisos namų, ieškovas buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Atvykus 2022 m. gruodžio 19 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pakartotinio elgesio rizikos įvertinimas buvo padarytas tik 2023 m. vasario 14 d. pagal OASys metodiką ir nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas 106, t. y. aukšta rizika. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą turėjo būti sudaryta Socialinio tyrimo išvada, nes tai du neatskiriami dokumentai.

III. Atsakovės atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

IV. Faktinės aplinkybės

6. Ieškovas M. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 3 d.

6.1. Resocializacijos skyriaus pareigūnai ir administracija bei pats įstaigos vadovas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 14 d. (5 mėnesius) leido neteisėtus veiksmui, sąmoningai ir sistemingai bei piktybiškai nevykdė jiems teisės aktų priskirtų pareigų ir neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus gana ilgą laiko tarpą. Pareigūnai ir vadovybė, ne tik pažeidė esmines ir prigimtines žmogaus teises, neturtines teises, bet tokiais savo neteisėtais veiksmais ir neteisėtu neveikimu, kuris buvo sistemingas ir piktybiškas akivaizdžiai savavališkai nusprendė patys, kad ieškovas neturi teisės būti pristatytas į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją dėl galimybės svarstyti taikyti lygtinį paleidimą.

6.2. Iš ieškovo pateiktos 2023 m. sausio 27 d. išvados apie nuteistojo M. L. resocializacijos plano priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuteistasis pažeidė rėžimo reikalavimus 55 kartus, drausminės nuobaudos buvo skirtos 41 kartą. Išvada, nuteistasis neįvykdė visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir lygtinio paleidimo rekomendacijų.

6.3. Byloje pateiktame Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko L. N. pranešime „Dėl lygtinio paleidimo pagal LR BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo“, nurodoma, kad ieškovas negali būti vertintinas kaip darantis akivaizdžią pažangą ir jo atžvilgiu lygtinis paleidimas taikomas nebus.

6.4. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. vasario 14 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos veiksmų, susijusių su lygtiniu paleidimu“, matyti, kad ieškovo skundas pagal kompetencija turi būti perduotas ir nagrinėjamas Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos rašto „Dėl skundų išnagrinėjimo“, matyti, kad motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam gali priimti tik lygtinio paleidimo komisija, o ne kalėjimo administracija. Kalėjimo administracijai siūloma teikti nuteistojo dokumentus lygtinio paleidimo komisijai svarstyti.

V. Ginčo esmė

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų, t. y. dėl pareigūnų neveikimo neteikiant ieškovo M. L. lygtinio paleidimo komisijai, bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

VII. Teisinis vertinimas

8. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal jį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, kas reiškia, kad valstybės ar savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-480/2012 ir kitos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką).

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas M. L. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atlikti įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi subendrintos bausmės iš Vilniaus pataisos namų – 2022 m. rudenį.

11. Lietuvos Respublikos BVK 82 straipsnio 1 dalyje (Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai) nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BVK 83 straipsnyje (Atvejai kuriais lygtinis paleidimas netaikomas) nurodyta, kad Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas: 1) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 2) asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; 3) asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; 4) asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalį arba 92 straipsnio 3 dalį.12. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos „Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos“ 16 punktą: „per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir/ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas“.

13. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).

14. Nors ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros netinkamo vykdymo) jis buvo šoke, buvo ir yra depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, broliu, tėvais, seserimi, neteko apetito, nieko nesinorėjo, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo jo sveikata, gavo teisintis prieš artimuosius, todėl labai pablogėjo santykiai ir bendravimas su artimais, pašlijo santykiai ir bendravimas su drauge, kurie buvo puikūs net ir atliekant bausmę, kol nesusidūrė su pareigūnų neteisėtu neveikimu, pablogėjo jo savijauta ir sveikata, psichologiškai buvo palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą, vien tik šių aplinkybių nurodymas procesiniuose dokumentuose nėra pakankamas faktui, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovas turėjo specifinį teisinį statusą, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui.

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai visuomet turėtų apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Teismų praktikoje išaiškina, kad neturtinė žala nėra be koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis: neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti nesudėtingas bei nesunkiai įveikiamas kliūtis, bet gali būti kompensuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymėta, kad stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, sutinkamas kiekviename žingsnyje, jo niekada neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl kiekvienoje stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-154/2008; ir kt.).

16. Kartu pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokią išvadą komisija padarė atsižvelgdama į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dvidešimt penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tarp jų padarė šiukščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus nuteistuosius, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, nurodymų nevykdymas). Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį. Minėtą komisijos nutarimą nuteistasis apskundė ir 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetė.

Taigi, net ir tuo atveju, jei pareigūnai būtų savo pareigas atlikę tinkamai ir nuteistasis dar 2022 m. gruodžio 1 d. būtų pateiktas komisijai svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo, esant 2023 m. balandžio 20 d. komisijos nutarimo priėmimo metu susidariusiai faktinei situacijai, kuomet iš turimų duomenų, komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo, ieškovas galimai vis tiek nebūtų įgijęs teisės į lygtinį paleidimą ir toliau būtų atlikęs laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kadangi komisijai lygtinio paleidimo netaikius, teismas atmetė nuteistojo skundą dėl tokio komisijos nutarimo.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą ir jos dydį, iš esmės apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tačiau jiems pagrįsti nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovui byloje neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. L. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.