- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-71-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04314-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- M. L., L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L.
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. L. ir L. L. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7990-452/2020 pagal pareiškėjų M. L. ir L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., V. L. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pareiškimu prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po jų tėvo A. L. mirties (duomenys neskelbtini), nes jo savalaikiai nepriėmė dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių.
2. Pareiškėjas L. L. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atvykęs į tėvo laidotuves dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės privalėjo saviizoliuotis, o po laidotuvių negalėjo priimti palikimo dėl riboto notarų darbo organizavimo. Po laidotuvių jam išvykus į (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybių grįžti ir priimti palikimą dėl (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybių taikomų ribojimų išvykstantiems ir atvykstantiems asmenims. Prašė atnaujinti terminą palikimui priimti dėl jo nuolatinio, neterminuoto darbo (duomenys neskelbtini), susiklosčiusios situacijos dėl koronaviruso infekcijos grėsmės, karantino bei ekstremalios situacijos metu atvykstantiems į Lietuvą asmenims.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas M. L. terminą palikimui priimti prašė atnaujinti dėl jo atsakingo darbo, didelio užimtumo dėl ekstremalios situacijos metu įvestų apribojimų, sprendžiant nuotolinio ugdymo proceso klausimus bei pašlijusios motinos V. L. sveikatos būklės, jos priežiūros ir slaugos poreikio.
4. Nurodė, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir neviršija vieno mėnesio termino. Pareiškėjai turėjo valią palikimui priimti, tačiau dėl susidėjusių aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Palikimą priėmė suinteresuoti asmenys V.L. ir V.L., kuriems paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimas netenkintas, iš pareiškėjų priteista po 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. L., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai yra sutuoktinė V. L. ir vaikai V. L., M. L. ir L. L. Su pareiškimu apie palikimo priėmimą 2020 m. gegužės 12 d. į notarę kreipėsi V. L. 2020 m. liepos 8 d. palikimo atsiradimo vietos notarė priėmė įstatyminio įpėdinio V. L. pareiškimą apie palikimo priėmimą. V. L. ir V. L. palikimo priėmimo faktai įregistruoti VĮ Registrų centro Testamentų registre. Testamento registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų A. L. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
7. Teismas vertino, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalį palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl to, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus.
8. Teismas pripažino, kad testatoriaus mirties metu šalyje egzistavo ekstremali situacija, kuri galėjo sudaryti sunkumus laidojant mirusįjį asmenį, tačiau pareiškėjas L. L. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarę ir ši atsisakė jo pareiškimą priimti. Pažymėjo, kad įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti notarui raštu, pateikdamas dokumentą paštu arba atsiųsdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą elektroniniu laišku, be to, palikimas gali būti priimamas per įgaliotą asmenį, tačiau L. L. šių aplinkybių neįrodinėjo.
9. Teismas pareiškėjo M. L. nurodytas aplinkybes dėl didelio užimtumo darbe dėl paskelbtos ekstremalios situacijos Lietuvoje, susijusios su koronaviruso infekcijos grėsme, bei būtinos mamos priežiūros ir jos slaugymo pripažino deklaratyviomis ir nepagrįstomis įrodymais. Vertino pareiškėjo M. L. paaiškinimus, kad jis padėjo ir rinko reikalingus dokumentus paveldėjimui, kartu su mama buvo nuėjęs pas notarę tvarkyti paveldėjimo, tačiau pats asmeniškai į notarę nesikreipė, priežasčių, kodėl tuo pačiu metu jis nepareiškė apie palikimo priėmimą, nurodyti negalėjo. Vertino, kad teiginys dėl nuolatinės motinos priežiūros, patvirtintas tik V. L. paaiškinimu, tačiau byloje esantys duomenys (epikrizė) apie 2020 m. liepos 21 d. V. L. akių klinikoje atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją nepagrindžia aplinkybės dėl nuolatinės globos ar rūpybos reikalingumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas M. L. privalėjo įrodyti nuolatinės slaugos/globos faktą (kokio lygio slaugos/globos užtikrinimo reikalaujanti yra pareiškėjos V. L. sveikatos būklė), aplinkybę, kad jis faktiškai prižiūrėjo/slaugė motiną ir nebuvo kitų asmenų, galinčių jį pavaduoti, taip pat, kodėl šios aplinkybės sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektinę teisę dėl palikimo priėmimo. Teismas pripažino, kad tokių neginčijamų įrodymų byloje nėra.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjams teigiant, kad terminas palikimui priimti yra praleistas labai nedaug, o praleidimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti įpėdinių interesų pusiausvyrą, teismas pažymėjo, kad reikalinga įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nustatė, kad pareiškėjai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekada nesikreipė, o suinteresuotas asmuo V. L. nesutiko su pareiškimo tenkinimu, aiškindamas, jog visi trys broliai turėjo vienodas galimybes laiku kreiptis dėl paveldėjimo. Pripažino, kad nenustačius svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, vien tik termino praleidimo trukmė neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, o termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų poveikį suinteresuoto asmens V. L., priėmusio palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Pripažino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus minėto įpėdinio atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pripažino, kad pareiškėjai nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jie trijų mėnesių laikotarpiu nuo A. L. mirties buvo atidūs ir rūpestingi, siekdami įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku, nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl prašymą dėl termino atnaujinimo teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti pareiškėjui terminą priimti palikimą po tėvo A. L. mirties.
13. Nurodo, kad teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas L.L. pateikė įrodymus, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atvykęs į tėvo laidotuves dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės privalėjo saviizoliuotis, o po laidotuvių negalėjo priimti palikimo dėl riboto notarų darbo organizavimo. Po laidotuvių jam išvykus į (duomenys neskelbtini) ir neturėjus galimybių priimti palikimo dėl nurodytų priežasčių, vėliau neturėjo galimybių grįžti ir priimti palikimą dėl (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybių taikomų ribojimų išvykstantiems ir atvykstantiems asmenims. Nurodo, kad įgalioto asmens paskyrimas taip pat būtų reikalavęs notarinės procedūros.
14. Teigia, kad 2020 m. liepos 31 d. atvykus į Lietuvą tapo žinoma, jog itin nežymiai yra praleistas terminas palikimui priimti. Pažymi, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, kad darbas užsienyje yra svarbi priežastis atnaujinti terminą. Terminas buvo praleistas labai nežymiai, tai buvo paaiškinta 2020 m. liepos 30 d. kreipusis į notarę. Suinteresuotas asmuo V. L., kurio nesutikimas dėl termino atnaujinimo yra nemotyvuotas, neturėjo objektyvių kliūčių palikimui priimti, priešingai nei apeliantai, teismas jo interesus gynė prioritetiškai nepagrįstai. Priėmęs palikimą jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, paveldimo turto neprižiūrėjo, jo neišlaikė, įrodymų dėl patirtų išlaidų nepateikė. Pareiškėjai turėjo valią priimti palikimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, užimtumo, šeimos pagalbos, karantino situacijos bei su juo susijusiais ribojimais, terminą palikimui priimti praleido.
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti pareiškėjui terminą priimti palikimą po tėvo A. L. mirties.
16. Nurodo, kad teismas netinkami vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas teikė įrodymus apie mamos ligą ir slaugą. Mamai V. L. po sutuoktinio mirties paaštrėjo (duomenys neskelbtini) ligos, ji nebematė viena akimi, todėl pareiškėjas be tiesioginių darbo pareigų rūpinosi mamos kasdiene buitimi, poreikiais. V. L. akies operacija Vilniuje atlikta 2020 m. liepos 21 d., ji prieš tai buvo atidėta dėl pablogėjusios sveikatos būklės, liepos pradžioje buvo atliekami tyrimai, mamą pas gydytojus vežiojo pareiškėjas. Iš V.L. paaiškinimų matyti, kad nors ir nebuvo nustatyta institucinė globa ar speciali slauga, tačiau dėl regėjimo sutrikimo, akies operacijos, atimančios galimybes save apsitarnauti ir tenkinti socialinius poreikius, buvo būtina kito asmens slauga ir priežiūra, kad ir nenuolatinė, tačiau aktualiu iki operaciniu bei po operaciniu laikotarpiu. Pareiškėjas yra ugdymo įstaigos vadovas, įvedus nuotolinį mokymą turėjo sklandžiai tokį darbą organizuoti, spręsti karantino laikotarpiu iškilusias ugdymo proceso organizavimo problemas. Mano, kad šios priežastys dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, yra svarbios, be to, terminas praleistas itin nežymiai, apie ką tapo žinoma nuvykus pas notarę 2020 m. liepos 30 d. Suinteresuotas asmuo V. L., kurio nesutikimas dėl termino atnaujinimo yra nemotyvuotas, neturėjo objektyvių kliūčių palikimui priimti, priešingai nei apeliantai, teismas jo interesus gynė prioritetiškai nepagrįstai. Priėmęs palikimą jis jokių aktyvių veiksmų neatliko, paveldimo turto neprižiūrėjo, jo neišlaikė, įrodymų dėl patirtų išlaidų nepateikė. Pareiškėjai turėjo valią priimti palikimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių, užimtumo, šeimos pagalbos, karantino situacijos bei su juo susijusiais ribojimais, terminą palikimui priimti praleido.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašo atskiruosius skundus tenkinti, atnaujinti pareiškėjams prateistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti. Nurodo, kad pareiškėjų įvardintos priežastys, dėl kurių praleistas terminas, yra svarbios. Pareiškėjas L. L. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), dėl darbo negalėjo bet kada atsikristi į Lietuvą, dėl didelio sergamumo (duomenys neskelbtini) buvo panaikinti skrydžiai, vėliau jie buvo ribojami, atskridęs po tėčio mirties turėjo būti saviizoliacijoje, nedalyvavo oficialiose laidotuvėse, po to išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. L. turėjo rūpintis V. L. dėl jos sveikatos būklės pablogėjimo, šalyje paskelbto karantino, taip pat vadovauti ugdymo įstaigai, organizuoti darbą užtikrinti nuotolinį mokymą, aprūpinti mokymosi priemonėmis, apmokyti mokytojus. Pareiškėjai užaugo paveldimame bute, suinteresuotas asmuo V. L. bute negyveno, pas tėvą lankydavosi retai, jo interesas yra tik turtinis. Pažymi, kad notarų darbo organizavimas irgi buvo sudėtingas, patekimas ribotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjams atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
21. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po jų tėvo A. L.mirties (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino pripažinęs, kad įvardintos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, vien tik termino praleidimo trukmė neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, o termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų poveikį suinteresuoto asmens V. L., priėmusio palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Apeliantai nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
23. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. L., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai yra sutuoktinė V. L. ir vaikai V.L., M. L. ir L. L. Su pareiškimu apie palikimo priėmimą 2020 m. gegužės 12 d. į notarę kreipėsi V. L. 2020 m. liepos 8 d. palikimo atsiradimo vietos notarė priėmė įstatyminio įpėdinio V. L. pareiškimą apie palikimo priėmimą. V. L. ir V. L. palikimo priėmimo faktai įregistruoti VĮ Registrų centro Testamentų registre. Testamento registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų A. L. sudarytų testamentų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Terminas palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į teismą kreipėsi su pareiškimu 2020 m. rugpjūčio 17 d., t.y. praėjus (duomenys neskelbtini) dienai nuo termino palikimui priimti pabaigos.
24. Apeliantas L. L. nurodo, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), atvykęs į tėvo laidotuves dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės privalėjo saviizoliuotis, o po laidotuvių negalėjo priimti palikimo dėl riboto notarų darbo organizavimo, skrydžiai buvo ribojami. Teigia, kad atvykęs į Lietuvą 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į notarę ir tada sužinojo, jog terminas palikimui priimti praleistas.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Pareiškėjas po tėvo mirties ir dar iki pareiškimo pateikimo teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą, dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Užsienyje gyvenantis asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniškai į notarą, tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimą per atstovą, kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas palikimo negalėjo savalaikiai priimti dėl gyvenimo ir darbo (duomenys neskelbtini), ribojamų skrydžių negali būti pakankami sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos.
26. Pareiškėjas M. L. nurodo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad dėl mamos V. L. pablogėjusios sveikatos būklės turėjo jai pagelbėti buityje, pasirūpinti maistu, vaistais, vežioti pas gydytojus, pagelbėti po akies operacijos, jo darbe buvo didelis užimtumas, terminas praleistas neženkliai.
27. Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas M. L., tiek suinteresuotas asmuo V. L. paaiškino, kad po tėvo mirties V. L. sveikata pablogėjo, ji turėjo problemų su širdimi, reikėjo atvežti jai maisto produktų, buvo atlikta akies operacija. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teiginys dėl nuolatinės motinos priežiūros patvirtintas tik V. L. paaiškinimu, byloje esantys duomenys (epikrizė) apie 2020 m. liepos 21 d. V. L. akių klinikoje atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją nepagrindžia aplinkybės dėl nuolatinės globos ar rūpybos reikalingumo. Pastebėtina, kad byloje ir nebuvo įrodinėjama, jog suinteresuotam asmeniui būtų buvusi reikalinga nuolatinė slauga, tiek pareiškėjas M. L., tiek suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad pareiškėjas atliko darbines pareigas, po darbo rūpinosi mama. Įvertinus, kad dėl epidemijos vyresnio amžiaus asmenims buvo ir yra rekomenduojama likti namuose, atsižvelgus į suinteresuoto asmens V. L. sveikatos būklę, amžių, manytina, kad pareiškėjas turėjo pasirūpinti maisto produktais, vaistais, jų nupirkimu bei atvežimu mamai, prieš akių operaciją bei po jos buvo reikalinga mamą nuvežti pas gydytojus, atlikti tyrimus, kas neabejotinai įtakojo jo užimtumą. Taip pat visuotinai žinoma, kad dėl epidemijos pasikeitė mokymosi ugdymo įstaigose organizavimas, neabejotina, kad pareiškėjui, vadovaujančiam ugdymo įstaigai, reikėjo spręsti naujai iškilusias problemas dėl nuotolinio mokymosi, egzaminų organizavimo.
28. Tačiau vien tik aplinkybė, jog dėl mamos sveikatos problemų, darbo organizavimo pareiškėjo užimtumas buvo padidėjęs, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis dėl trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo. Nors apeliantas teigia, jog dėl Covid- 19 buvo ribojamas notarų darbas, pažymėtina, kad notarai dirbo aktualiu ginčui laikotarpiu, nuo 2020 m. birželio 16 d. Lietuvoje karantinas buvo atšauktas, be to, aplinkybę, kad buvo sudėtinga patekti pas notarą paneigia ir tai, jog pareiškėjas M. L. su mama buvo atvykęs pas notarą, rūpinosi, kad ji priimtų po tėvo mirties atsiradusį palikimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad pareiškėjas M. L. su suinteresuotu asmeniu V. L. 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į notarę, pristatė reikalingus dokumentus, tuo metu suinteresuotas asmuo V. L.parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
30. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti, kodėl tuo metu, kai pas notarą lankėsi su motina, jis pats neinicijavo veiksmų dėl palikimo priėmimo.
31. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas M. L., tiek suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad notarė, jos padėjėja galimai neaiškiai informavo pareiškėją dėl palikimo priėmimo procedūros, pareiškimo pateikimo, turto pasidalijimo ateityje, ar vieni kitus ne taip suprato, buvo pasakyta ateiti kitą kartą ir tada bus paaiškinta situacija, tačiau atėjus pas notarę jau buvo pasibaigęs terminas palikimui priimti.
32. Vertinant, kad suinteresuotas asmuo V. L. notarei pateikė visus reikalingus dokumentus, taip pat ir pareiškėjo M. L. gimimo liudijimą, manytina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes notarei tuo pačiu metu pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau to dėl tik jam žinomų priežasčių nepadarė. Įvertinus tai negali būti pripažįstama, kad jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
34. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
35. Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, labiau tikėtina, kad pareiškėjai nesiekė priimti palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, greičiau norėjo, kad visas po palikėjo mirties atsiradęs turtas atitektų jų motinai V. L., todėl ir nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti.
36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų poveikį suinteresuoto asmens V.L., priėmusio palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams, su kuo apeliantai nesutinka.
37. Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
38. Byloje nustatyta, kad palikimo priėmimo procesas iš esmės nėra baigtas (nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai). Nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. L. naudotųsi paveldimu turtu, jį išlaikytų, duomenų, kad jo turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų tuo atveju, jeigu pareiškėjams būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Tačiau tuo pačiu nėra duomenų, kad neatnaujintus termino palikimui priimti akivaizdžiai nukentėtų ir pačių pareiškėjų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. L. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), pareiškėjas M. L. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, vadovauja ugdymo įstaigai, todėl negalima teigti, kad jų turtinė padėtis bloga, byloje tokių duomenų nėra.
39. Todėl įvertinus, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl priežasčių, kurios nelaikomos svarbiomis, nurodyta aplinkybė dėl galimo poveikio suinteresuoto asmens V. L. interesams, nėra reikšminga.
40. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), teisingai vertino byloje esančius duomenis, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra nesvarbios ir teisingai išsprendė klausimą, todėl apeliantų atskirieji skundai netenkinami. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeista.