Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. kovo 24 d. nutarties T. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 31 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, baudos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių terminui, bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių terminui. T. L. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. sausio 11 d. 15 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, krašto kelyje (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 ±1,7 % promilių neblaivumas), žiedinėje sankryžoje sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio per saugumo saleles ir atsitrenkė į jam iš dešinės pusės važiavusio krovininio automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės šono galą. Įvykio metu apgadintas jam priklausantis „Volvo XC90“ automobilis, krovininio automobilio „Scania“ puspriekabė „Shmitz“, kelio ženklas ir signalinis stulpelis. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. L. apeliaciniame skunde nesutinka jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame keliamas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, teigiama, kad eismo įvykis kilo ne dėl padarytų KET pažeidimų, o dėl dingusių automobilio stabdžių, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ne tik, ar pagrįstai T. L. atžvilgiu netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, bet ir ar jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalies požymius.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019).

7. T. L. apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, jog 2022 m. sausio 11 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, krašto kelyje (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,41 ±1,7 % promilių neblaivumas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Volvo XC90“, krovininio automobilio „Scania“ puspriekabė „Shmitz“, kelio ženklas ir signalinis stulpelis. Tačiau T. L. skunde nurodo, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes vien tik KET 14 punkto pažeidimas, kai turto sugadinimas buvo nulemtas automobilio techninių priežasčių ir nepadaryta kitų KET pažeidimų, atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Tiek Institucija nutarime, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. L. pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus. Atsakydamas į skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent šių pažeidimų visuma ir lėmė tai, jog buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas tiek pažeidėjui, tiek kitiems asmenims priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. L., būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,41 promilių ± 1,7 % girtumo laipsnis), vairavo automobilį, žiedinėje sankryžoje, sukdmas į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į jam iš dešinės pusės važiavusio krovininio automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės šono galą, apgadino kelio ženklą ir signalinį stulpelį. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad T. L. teiginiai dėl sugedusių automobilio stabdžių, kad jei ne sugedę stabdžiai, jis, net ir būdamas neblaivus, neabejotinai būtų laiku sustabdęs savo vairuojamą automobilį, nebūtų pervažiavęs per saugumo salelę ir atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, yra deklaratyvūs. Neabejotina, kad dėl alkoholio poveikio sulėtėja žmogaus orientavimasis aplinkoje, neblaivus vairuotojas nebėra toks dėmesingas situacijai kelyje, sulėtėja jo reakcija į kliūtis, gebėjimas staigiai ir tinkamai priimti sprendimus, tad ir teiginiai, kad T. L., jei nebūtų sugedę stabdžiai, būtų iškart sustabdęs automobilį, nesukėlęs eismo įvykio, yra niekuo nepagrįsti, be to, parodo ir perdėtą pasitikėjimą savimi, neįvertinimą to, kad neblaivus vairuotojas dėl pakitusios reakcijos į situaciją kelyje kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nors apeliantas teigia, kad jo teiginiams patvirtinti, byloje buvo reikalinga skirti ekspertizę, tačiau pastebėtina, kad po Institucijos nutarimo priėmimo, 2022 m. sausio 31 d. sprendimu T. L. buvo leista atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 74-75), o jau 2022 m. vasario 16 d. jis minėtą transporto priemonę pardavė UAB „Ž.“ (b. l. 83), o dar po dviejų dienų, t. y., 2022 m. vasario 18 d. minėta transporto priemonė, kaip netinkama eksploatuoti, sunaikinta (b. l. 84). Dėl Institucijos nutarimo skundas, kuriame keliama versija ir dėl automobilio stabdžių gedimo, kalbama apie reikalingumą skirti ekspertizę, apylinkės teismui pateiktas jau po transporto priemonės sunaikinimo (skundo surašymo diena nurodyta 2022 m. vasario 21 d.). Taigi nors apeliantas kėlė versiją dėl automobilio stabdžių gedimo, tačiau iki Institucijos nutarimo įsiteisėjimo dienos transporto priemonės, kurią vairuodamas sukėlė eismo įvykį, neišsaugojo, tokiu būdu eliminuodamas galimybę patikrinti jo teiginių apie transporto priemonės stabdžių gedimą teisingumą. Tokie jo veiksmai kelia abejonių ir jo pateiktos versijos apie automobilio gedimą teisingumu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu apeliantas tik stengiasi sušvelninti savo neteisėto elgesio padarinius – ilgalaikio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pakankamai didelės žalos atlyginimo savo lėšomis.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad KET 15 punkte nurodoma, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus šių taisyklių 246 punkte nustatytus atvejus. Tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojas visais atvejais yra atsakingas už vairuojamos transporto priemonės techninę būklę – privalo patikrinti transporto priemonės techninę būklę tiek prieš pradėdamas važiuoti, tiek kelionės metu. Tai, kad T. L. vairuojamo automobilio stabdžiai, jo teigimu, sugedo tik prieš pat eismo įvykį, jo atsakomybės už įvykusį eismo įvykį nepašalina, nes jis privalėjo stebėti automobilio techninę būklę ir kelionės metu, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turtui. Todėl jo veika pagal 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių

10. ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1 500 Eur. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

11. Nagrinėjamu atveju T. L. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta minimali 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 2 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y., 18 mėnesių.

12. Kaip matyti iš pateikto T. L. apeliacinio skundo, jis sutinka su jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, tačiau prašo sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. vietoje 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 4 mėnesių ir palikti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, Institucijos nustatytą 18 mėnesių terminą, arba, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą pailginti iki 24 mėnesių. Taigi T. L. jo atžvilgiu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl jam pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams – griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

14. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės, inter alia (be kita ko), ir teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).

15. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. T. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra profesionalus vairuotojas, iki nusižengimo padarymo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo neįgaliu dėde, netekus darbo sunku prisidėti prie nepilnamečio sūnaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, apribotos galimybės matytis su juo, be to, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir dėl to netekęs darbo, jis susidurs su dideliais sunkumais atlygindamas savo veiksmais padarytą turtinę žalą, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek siekiant dirbti, užsiimti visuomenine, savanoriška veikla, tiek norint pasirūpinti artimaisiais, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šios minėtos priežastys – įprastos gyvenimiškos aplinkybės – negali būti laikomos išimtinėmis ir suteikiančiomis galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apygardos teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. L. neabejotinai sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, šiuos nepatogumus apeliantas patirs tik laikinai. Teismui nepateikta duomenų, kad T. L. yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti vienkiemyje gyvenančiu neįgaliu dėde. O kad jis nėra vienintelis toks asmuo galima spręsti iš byloje esančių jo paaiškinimų, kad pas dėdę važiuoja turėdamas galimybę grįžęs iš reiso. Vadinasi, tuo metu, kai jis būna išvykęs, dėde rūpinasi kiti asmenys. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. L., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, nuvykti pas sūnų naudodamasis viešuoju transportu. Apeliaciniame skunde akcentuojamos T. L. teigiamos charakterio savybės, jo pagalba kitiems asmenims, taip pat nurodomi duomenys apie tai, kad jis neteistas, nėra duomenų apie jo polinkį piktnaudžiauti alkoholio vartojimu, kad nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nėra baustas už analogiškų nusižengimų padarymą, jam nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, už kitus administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumokėjęs, aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, įvertintos skiriant minimalios trukmės sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones.

18. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių taikymo klausimą, svarbią reikšmę turi ir paties padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės. T. L. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir lengvo girtumo, bet smarkiai viršijančio leidžiamos normos kiekį (1,41 ±1,7 % promilių neblaivumas) ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Jam nustatytas neblaivumas buvo artimas neblaivumui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, nesuvaldęs automobilio, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, buvo itin smarkiai apgadinta jo paties vairuota transporto priemonė, taip pat padaryta gana didelė žala ir vilkiko puspriekabei, į kurią T. L. atsitrenkė savo vairuojamu automobiliu. Pastebėtina, kad T. L. automobilį, būdamas neblaivus, vairavo dienos metu, kelyje, kuriame yra pakankamai intensyvus eismas, kaip aiškino bylą nagrinėjant teisme, jis tuo metu iš dėdės, pas kurį vartojo alkoholinius gėrimus, važiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir vaistinę. Taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar sunkesnių aptariamo nusižengimo padarinių. Minėtos aplinkybės rodo didesnį T. L. padaryto nusižengimo pavojingumo pobūdį, kas reiškia, kad ir už šio nusižengimo padarymą taikomos poveikio priemonės turi būti pakankamai griežtos, kad būtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad apeliantui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą teisė vairuoti transporto priemones ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra paskirti minimaliam ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam terminui. T. L. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo – priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.