Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens T. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2016-2022, kuriuo T. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2022 m. sausio 11 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 ±1,7 % promilių neblaivumas), žiedinėje sankryžoje sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio per saugumo saleles ir atsitrenkė į jam iš dešinės pusės važiavusio krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz“, (duomenys neskelbtini), kairės pusės šono galą. Įvykio metu apgadintas jam priklausantis „Volvo XC90“ automobilis, krovininio automobilio „Scania“ puspriekabė „Shmitz“, kelio ženklas ir signalinis stulpelis. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, baudos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių terminui, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019).

Pareiškėjas T. L. skunde neneigia aplinkybės ir pripažįsta tai, kad 2022 m. sausio 11 d., 15 val. 00 min., apie 15 val. vairavo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 ±1,7 % promilių neblaivumas), tačiau ginčija aplinkybę, susijusią su turto sugadinimu. Nurodo, kad policijos pareigūnai subjektyviai nusprendė, kad pareiškėjui inkriminuoti KET 9, 14 ir 127 punktų pažeidimai lėmė įvykio metu kilusios žalos atsiradimą, t. y. kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo lengvasis automobilis, puspriekabė, kelio ženklas ir signalinis stulpelis. Iš tiesų eismo įvykis kilo dėl jo automobilio stabdžių sistemos gedimo. Mano, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas į ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

KET 9 punktas įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, t. y. tarnybinį pranešimą (b. l. 57), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 58), papildomus duomenis apie eismo įvykį (b. l. 59), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą (b. l. 60-62), neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 65), V. J. paaiškinimą (b. l. 69), kompaktinį diską su eismo įvykio nuotraukomis (b. l. 70), teismas sprendžia, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,41 promilių girtumo laipsnis), žiedinėje sankryžoje sukdamas į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nuvažiavo nuo kelio per saugumo saleles ir atsitrenkė jam iš dešinės pusės važiavusio krovininio automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz“, (duomenys neskelbtini), kairės pusės šono galą. Įvykio metu apgadintas jam priklausantis automobilis, krovininio automobilio „Scania“ puspriekabė „Shmitz“, kelio ženklas ir signalinis stulpelis. Kaip matyti, jis pažeidė visų trijų minėtų KET punktų reikalavimus, taigi jie jam buvo inkriminuoti pagrįstai. Būtent šių pažeidimų visuma ir lėmė tai, jog buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims priklausantis turtas. Šiuo atveju byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad KET 127 punkto pažeidimas pareiškėjui buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi jis ne tik įtvirtina įpareigojimą vairuotojams neviršyti leistino greičio, tačiau, atsižvelgiant į važiavimui reikšmės turinčias sąlygas, tokias kaip kelias, meteorologinės sąlygos ir pan., pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog pasitaikius kliūčiai, būtų galimybė iki jos saugiai sustabdyti transporto priemonę. Be to, KET 9 punktas, kaip ir minėta, reglamentuoja kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Nors pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju įvykio padarinius lėmė pareiškėjo vairuojamo automobilio stabdžių gedimas, tačiau šie teiginiai, byloje nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Be to, pats pareiškėjas skunde pripažino, kad jo automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismas taip pat įvertina tai, kad įvykio metu pareiškėjas buvo neblaivus, ir jo gebėjimas suvokti ir tiksliai įvertinti situaciją buvo veikiamas šios aplinkybės, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad ekspertizė byloje buvo neskirta pagrįstai. Teismas daro išvadą, kad jeigu įvykio kaltininkas (pareiškėjas) būtų nepažeidęs jam inkriminuotų KET visumos, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir dėl šio eismo įvykio kilusių padarinių. Šiuo atveju minėti KET pažeidimai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Nors skunde teigiama, kad veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo, tačiau pažymėtina, kad minėtoje normoje įtvirtinta veika neapima padarinių – šiuo atveju kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo), todėl pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes pagal šią normą atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. L. padarytas administracinis nusižengimas pagrįstai buvo kvalifikuotas būtent pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad T. L. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. T. L. buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris iš esmės yra artimas baudžiamąją atsakomybę sukeliančiam neblaivumo laipsniui. Pareiškėjas per praėjusius 5 metus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, spręsdamas pareiškėjui paskirtos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo ir paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes (kad jis neteko darbo, kad reikia nuvykti pas sūnų, kurį jis išlaiko, rūpintis toliau gyvenančiu neįgaliu dėde), taip pat į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (apeliantas padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka) konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliantui skirti minimalias ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas administracinę baudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui skirti trumpesnius negu minimalius, numatytus ANK 423 straipsnio 4 dalyje, specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Pareiškėjo pateiktos įvairių organizacijų atstovų jo charakteristikos taip pat nesudaro pagrindo prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas tenkinimui. Be to, teismas pažymi, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netaikė transporto priemonės konfiskavimo, tuo iš esmės pareiškėjui paskiriant minimalią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

Teismo vertinimu, tenkinus pareiškėjo prašymą, paskirta administracinė nuobauda pasiektų ne visus ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus – per švelnios administracinės nuobaudos paskyrimas neatgrasys pareiškėjo nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir nepaveiks jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2016-2022 nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo T. L. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2016-2022, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.