- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-615/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00662-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Valstybės turto fondo
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SP Project“, Palangos miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1744-125/2012 pagal ieškovo I. P. (I. P.) ieškinį valstybės įmonei Valstybės turto fondui, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SP Project“, Palangos miesto savivaldybė dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2006 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto savivaldybės privatizavimo viešo aukciono protokolu Nr. 2. sudarytą 0,2144 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo pripažintas Palangos miesto savivaldybės surengto (toliau – savivaldybė) 2006 m. rugsėjo 28 d. aukciono laimėtoju, kuriame įsigijo poilsio pastatą su kiemo statiniais, žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pagal minėto aukciono sąlygas, ieškovas atskira pirkimo–pardavimo sutartimi iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau – Valstybės turto fondas) turėjo įsigyti ir žemės sklypą, kuriame stovi poilsio pastatas. Įsigijęs poilsio pastatą, ieškovas nebegalėjo įvykdyti aukciono sąlygų – sumokėti už žemės sklypą 730 000 Lt, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, pripažinęs, kad I. P. yra minėto žemės sklypo savininkas, Valstybės turto fondui iš I. P. priteisė 730 000 Lt, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-60/2010, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria I. P. pripažintas minėto žemės sklypo savininku, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, iš I. P. V. turto fondui priteistą 730 000 Lt vykdymą atidėjo iki 2011 m. spalio 20 d. ir mokėjimus išdėstė dalimis iki 2012 m. liepos 2 d. Ieškovo teigimu, šiuo metu žemės sklypą nuosavybės teise valdo atsakovas VĮ Valstybės turto fondas, o ginčo sklype stovintį poilsio pastatą - trečiasis asmuo UAB „SP Project“. Tuo tarpu iš ieškovo antstolė R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609 vykdo priverstinį 730 000 Lt skolos išieškojimas už minėtą žemės sklypą, todėl ieškovas prašė nutraukti minėtą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609, pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-717-125/2008, nes ieškovui priėmus palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas sukeltų papildomų kaštų ir apsunkintų jo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609 pagal Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-717-125/2008. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo nutraukti žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš jo yra priteista 730 000 Lt skola bei vykdomas priverstinis išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad priverstiniam vykdymui, kylančiam iš pirkimo - pardavimo sutarties, turėtų įtakos teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkintas ieškovo ieškinys, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Valstybės turto fondas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 VĮ Valstybės turto fondui iš I. P. priteisė 730 000 Lt skolą ir 5 proc. procesines palūkanas. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi I. P. prašymu išdėstė priteistos sumos sumokėjimą dalimis, tačiau I. P. teismo sprendimo nevykdo ir iki šiol nėra atlikęs nė vieno mokėjimo. Atsakovas nustatė, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD2136 savo sūnui V. P. perleido 1/2 pastato-kavinės (duomenys neskelbtini) ir 1/2 kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl Valstybės turto fondas actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1302-370/2012). Šios aplinkybės liudija, kad ieškovas vengia vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, taip pat neatlygintinai perleisdamas turtą savo sūnui siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo.
2. Teismo teisė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą. Teismas, sustabdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609 pažeidė išieškotojo teises bei įstatymų saugomus interesus. Nepriklausomai nuo šios bylos baigties, joje priimti sprendimai patys savaime negali turėti įtakos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 priimtam, įsiteisėjusiam ir privalomai vykdytinam teismo sprendimui. Kitoks šios teisinės situacijos traktavimas neatitiktų CPK 18 straipsnyje, taip pat CPK 281 straipsnyje įtvirtintų teisės normų esmei ir paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1918/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2142/2011, 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2012 ir kt.).
Atsiliepimas
Ieškovas I. P. atsiliepimu į atsakovo Valstybės turto fondo atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra adekvati priemonė, siekiant užtikrinti šalių interesus, nes priešingu atveju, įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, ieškinio reikalavimas dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo netektų prasmės.
2. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes turi diskrecijos teisę sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, todėl teismas šiuo atveju pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš skolininko priteistos skolos išieškojimą vykdymo procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju absoliučių Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, Valstybės turto fondui iš A. P. priteista 730 000 Lt skola ir 5 proc. procesinės palūkanos už neįvykdytas visas privatizavimo sutarties sąlygas, t.y., už neįvykdytą ieškovo prievolę sumokėti Valstybės turto fondui už 2006 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto savivaldybės privatizavimo viešo aukciono protokolu Nr. 2 įsigytą 0,2144 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašo nutraukti minėtą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609. Ieškovo teigimu, šiuo metu minėtą žemės sklypą nuosavybės teise valdo atsakovas VĮ Valstybės turto fondas (I. P. nuosavybės teises nebuvo įregistruotos į šį turtą), o ginčo sklype stovintį poilsio pastatą - trečiasis asmuo UAB „SP Project“ (ieškovas poilsio pastatą perleido UAB „SP Project“). Tuo tarpu 730 000 Lt skolos išieškojimas už neįvykdytą ieškovo prievolę, sumokėti už šį žemės sklypą atsakovui, yra vykdomas iš ieškovo.
CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tačiau kaip teisingai nurodo apeliantas, tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 straipsnis). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008, yra pripažinta Valstybės turto fondo teisė reikalauti iš I. P. įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, siekia uždrausti Valstybės turto fondui įgyvendinti įsiteisėjusiu sprendimu jam pripažintą teisę. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmų, atliekamų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra gynyba nuo priverstinio skolos išieškojimo ir sutinka su apelianto argumentais, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas prieštarautų šio instituto paskirčiai, pažeistų išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nenurodo, kokiu būdu ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog toks teismo sprendimas kaip nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, nereikalauja jokio specialaus vykdymo: tokio tipo sprendimai priskiriami prie besirealizuojančių savaime. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas siekiu užkirsti kelią žalos atsiradimo galimybei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu žala negali būti padaroma, kadangi teismo sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, vykdymas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo vykdymo atgręžimo institutas (CPK 760 – 762 straipsniai) užtikrina skolininkui galimybę susigrąžinti iš Valstybės turto fondo jam sumokėtas (išieškotas) lėšas. Valstybės turto fondas yra valstybės įmonė, todėl abejonių dėl šios įmonės mokumo nekyla. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas iki šios dienos nėra sumokėjęs atsakovui jokios skolos dalies už minėtą žemės sklypą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 sustabdymo antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609, netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo I. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 sustabdymo antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/17609, netenkinti.