- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-352-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38590-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. Ū.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ū. ieškinį atsakovui A. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. Ū. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2013-10-14 tinklapyje (laikraštyje) „Klaipėdos diena“ buvo publikuotas straipsnis „Vargas dėl pavardės: V. Ū. iš klaipėdiečių pusės neįveikiamos kliūtys“. Po kiek laiko ieškovas perskaitė šio straipsnio komentarus apie save: „Atsargiai čia ta morda, kuri (duomenys neskelbtini) kur gyvena šiurpina to namo gyventojus. Jeigu klaipėdiečiai įsileisit šitą veikėją išdaužys jis jums snukelius o gal dar ir kitaip nuskriaus ir nepažiūrės kas jus tokie verslininkai ar teisėjai čia tas fruktas dar tas būkit atsargūs“ ir „Aš pritariu, nes labai gerai žinau situaciją nesiskaito su kaimynais, skola didelė, gal dar didesne“. Šie komentarai parašyti anonimo 2013-10-18: vienas – 19.16 val. asmens, pasirašiusio „barzda“, kitas – 15.30 val. asmens, pasivadinusio „XX“. Ieškovas, perskaitęs komentarus, kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją, kuri patvirtino, kad toks komentaras tikrai šmeižia, pakerta pasitikėjimą savimi, žemina žmogų, žeidžia ir turi tam tikrų pasekmių, nes jis yra viešinamas viešai. Ieškovas taip pat pateikė pareiškimą policijai, prašydamas nustatyti įžeidžiančių komentarų autorių, ir tyrimo metu pagal IP adresą nustatyta, jog šių komentarų autorius – A. K.. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydamas patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nusprendžiu atsakovas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintas, o dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos byla nutraukta, nes BK 155 straipsnis neteko galios ir nuo 2015-07-10 įžeidimas nelaikomas nusikaltimu. Ieškinyje teigiama, kad nors baudžiamojoje byloje atsakovas ir išteisintas dėl šmeižto, o teismo nuosprendyje atsakovo komentare išdėstyti teiginiai buvo vertinami kaip atsakovo nuomonė, tačiau išteisinimas baudžiamojoje byloje dėl šmeižto neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo (ieškovo įžeidimo), išvadinant komentare ieškovą menkinančiomis ir garbę bei orumą žeminančiomis frazėmis „morda“ ir „fruktas“. Pasak ieškovo, iš teismui pateiktos eksperto išvados matyti, kad atsakovo komentaras buvo nukreiptas įžeisti ir pažeminti ieškovą, todėl akivaizdu, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Šie neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neturtinę žalą: dėl įžeidžiančio ir žeminančio garbę bei orumą komentaro ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sumenko jo reputaciją visuomenės dalies, tarp jų –kaimynų, tarpe, verslo partnerių pasitikėjimą, ieškovas patyrė gėdos jausmą, jautė nuolatinį stresą. Ieškovo teigimu, dėl nurodytų neigiamų išgyvenimų, kuriuos lėmė įžeidžiantis, žeminantis garbę ir orumą atsakovo komentaras, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 300 Eur. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad perskaitęs straipsnį apie ieškovą, komentarus jis parašė todėl, jog ieškovas straipsnyje prisistatė kaip verslininkas, pareigingas mokesčių mokėtojas ir šiaip padorus, draugiškas pilietis, tuo tarpu nuo pirmųjų dienų, kai apsigyveno daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), konfliktavo su šio namo bendrijos atstovais, gyventojais, vengė mokėti mokesčius bendrijai. Atsakovo teigimu, per ilgesnį laiką jis susidarė apie ieškovą nuomonę kaip piktybinį mokesčių nemokėtoją, grubų, konfliktišką ir galintį bet kuriuo metu panaudoti smurtą (tai patyrė pats atsakovas) žmogų. Pažymėjo, kad ieškovas sutikęs atsakovą, kaskart pradeda loti kaip šuo, taip pat loti ant atsakovo skatina ir kieme žaidžiančius vaikus. Pasak atsakovo, perskaitęs straipsnį, komentarą parašė norėdamas atkreipti žmonių dėmesį, kad ieškovas nėra toks žmogus, kokiu save pristato, tačiau neturėjo tikslo kaip nors jį įžeisti ar pažeminti. Atsakovas nurodė, kad dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ yra atlikta lingvistinė ekspertizė, kuri patvirtina, jog šie žodžiai nėra įžeidžiantys ar žeminantys; žodis „morda“ yra veido sinonimas, o „fruktas“ – nevartotinas lietuvių kalboje, atitikmuo galėtų būti „žmogėnas“ ar „tipas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, parašydamas komentarus internete perskaitytam straipsniui, paskleidė tam tikrus duomenis ir, kad paskleisti duomenys yra būtent apie ieškovą. Pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą įrodyti paskelbtų apie ieškovą duomenų atitiktį tikrovei. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas, kad atsakovo komentare pavartoti apie jį žodžiai „morda“ ir „fruktas“ žemina jo garbę ir orumą, rėmėsi baudžiamojoje byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta teismo ekspertize. 2015-05-26 ekspertizės akte padarytos išvados, kad ginčo komentare pavartoti menkinamą, niekinamą reikšmę turintys žodžiai „morda“ ir „fruktas“ yra žeminantys V. Ū.; pagrindinis komentatoriaus tikslas – ne informuoti skaitytojus, o pažeminti V. Ū.. Nurodė, kad ginčo komentare atsakovo pavartoti ieškovo atžvilgiu žodžiai „morda“ ir „fruktas“ yra bendrinėje norminėje kalboje nevartotini žodžiai, tai – skoliniai, žargoninės kalbos žodžiai. Teismas remdamasis 2015-05-26 ekspertizės akte pateiktais išaiškinimais iš esmės sutiko su ieškovo teiginiais, kad žodis „morda“ turi menkinamąją reikšmę, neigiamą potekstę, tačiau konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju vien tokio žodžio pavartojimas, nevertinant ginčo komentaro parašymą lėmusių aplinkybių, tokio komentaro bendro konteksto, tikslo, pats savaime negali būti pripažįstamas žeminančiu garbę ir orumą. Žodis „fruktas“ teismo vertinimu taip pat turi tam tikrą menkinamąją reikšmę, neigiamą potekstę, tačiau vėlgi vien tokio žodžio pavartojimas, nevertinant ginčo komentaro parašymą lėmusių aplinkybių, komentaro turinio bendro konteksto, tikslo, pats savaime negali būti pripažįstamas žeminančiu garbę ir orumą. Pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovas, panaudodamas komentare žodį „morda“, ieškovo veidą prilygino gyvulio snukiui. Vertinant nurodytą žodį kitų komentare vartojamų žodžių ir komentaro prasmės kontekste, nėra jokių užuominų apie ieškovo veido lyginimą su gyvulio snukiu. Pabrėžė, kad komentaro analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, vartodamas šį žodį, siekė žeminančiai pasisakyti apie ieškovo veido bruožus, tikrus ar išgalvotus veido fizinius trūkumus, kurių nepagarbus kritikavimas galėtų būti vertinamas kaip ieškovo žeminimas. Teismas taip pat nurodė, kad neigiamos ginčo komentaro pasekmės, kurioms įrodyti ieškovas prašė apklausti nurodytus liudytojus, kilo ne dėl ginčo išsireiškimų pavartojimo, bet dėl kitos informacijos, pateiktos atsakovui reiškiant savo nuomonę apie ieškovą. Tiek byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje analizė, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvados, kad žodį „fruktas“ atsakovas ginčo komentare pavartotojo ieškovo nurodyta reikšme, t. y. apibūdindamas ieškovą iš rusiško „frukt“ kildinama žargonine reikšme.Be to, atsakovas paaiškino, kad žodį „fruktas“ jis supranta kaip žodžio „tipas“, „žmogėnas“ sinonimą. Dėl to, teismas sutiko, kad ginčo komentare nurodytą žodį atsakovas pavartojo neigiama reikšme, tačiau bylos duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, jog šis žodis pavartotas siekiant pažeminti, paniekinti ieškovą. Išanalizavęs civilinės bylos duomenų visumą, taip pat pridėtos baudžiamosios bylos Nr. PK225-271/2015 medžiagą, teismas padarė išvadą, kad vartodamas ginčo žodžius, atsakovas taip apie ieškovą išreiškė savo neigiamą nuomonę, kurią susiformavo remdamasis ilgą besitęsiančiais nesutarimais dėl mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą mokėjimo, vertindamas savo bendravimo su ieškovu patirtį, grindžiamą konkrečiais faktais. Pažymėjo, jog bylos duomenų analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, savo nuomonei išreikšti pavartodamas žodžius, dėl kurių žeminančio pobūdžio ieškovas kreipėsi į teismą, siekė nesąžiningai įskaudinti, sumenkinti ieškovą. Atsakovas ginčo išsireiškimais hiperbolizavo savo komentarą, kurį lėmė pirmiau aptarti faktai dėl atsakovo asmeninės ir jam žinomos iš kitų asmenų konkrečios patirties bendraujant su ieškovu, tačiau toks perdėjimas šiuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip atsakovo veiksmai, turintys nesąžiningų tikslų. Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo.Nepripažinus, kad ginčo komentare atsakovo pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažemino ieškovo garbę ir orumą, teismas nesprendė dėl priteisimo neturtinės žalos, ieškovo kildinamos iš garbės ir orumo pažeidimo, atsakovui pavartojus ieškovo atžvilgiu ginčo išsireiškimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. Ū. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti bei ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos įrodomosios galios, tačiau nesutinka, kad baudžiamojoje byloje atlikta teismo ekspertizė neturi didesnes įrodomosios galios ir/ar nėra patikimesnis įrodymas, kadangi tokie teismo teiginiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai dėl eksperto išvados kaip įrodymo vertinimo. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą vadovavosi tik aprašomąja byloje pateiktos eksperto išvados dalimi, remdamasis eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kad žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra niekinamą, menkinamą reikšmę turintys žodžiai, tačiau nesivadovauja ekspertizes akte pateiktomis išvadomis, kad ginčo komentare pavartoti menkinamą, niekinamą reikšmę turintys žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra žeminantys V. Ū.; pagrindinis komentatoriaus tikslas - neinformuoti skaitytojus, o pažeminti V. U., tačiau skundžiamame sprendime visiškai nenurodo, kodėl byloje esančia išvada nesivadovauja. Vienintelis teismo argumentas yra tas, kad teismui joks įrodymas išankstinės galios neturi. Apelianto nuomone, teismas, nepasisakydamas kodėl nesivadovauja pateikta eksperto išvada ir/ar nenurodydamas kodėl eksperto išvada, kad žodžiai ,,morda“ ir ,,fruktas“ yra žeminantys V. U. laiko nepatikima, pažeidė LR CPK ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą ir naikintiną teismo sprendimą. Be to, teismas atmesdamas ieškovo ieškinį ir konstatuodamas faktą, kad atsakovas nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, iš esmės remiasi tik atsakovo paaiškinimais.Teismas ieškovo ieškinį iš esmės atmetė todėl, kad nenustatė sąmoningo atsakovo siekio pažeminti ieškovą, tačiau kartu pažymi, kad pakartotinis neigiamų ir žeminančių ieškovą žodžių vartojimas ateityje gali buti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t.y. teismas savo sprendime konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovo garbė ir orumas galėtų buti ginama, jeigu butų nustatytas sąmoningas atsakovo siekis pažeminti ieškovą ir atsakovas žeminančią, menkinančią reikšmę turinčius žodžius prieš ieškovą būtų pavartojęs keletą kartų. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima ir jos laikytinos nepagristomis, kadangi nei teisės aktuose, nei Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje garbės ir orumo gynimo bylose nėra suformuotų taisyklių, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami tik esant atsakovo sąmoningam siekiui pažeminti ieškovą ir/ar tik tuo atveju, kai pažeidimas padaromas keletą kartų. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio teismo argumentai neracionalus, kadangi asmens garbė ir orumas gali buti pažeminti ir nesant asmens tyčios ir pavartojus vos vieną žodį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir cituojamos jo dalies, pirmos instancijos teismas, ginčo komentaro žodžių parašymą sieja su atsakovo pykčiu dėl neva ieškovo nemokamų mokesčių daugiabučių namų savininkų bendrijai, tačiau nagrinėjamu atveju skolų egzistavimo ar ne egzistavimo fakto buvimas teisiškai nereikšmingas ir juo vadovautis atmetant ieškinį nebuvo galima. Teismo pateikti motyvai ir baudžiamojoje byloje liudytojų pateikti paaiškinimai jokiu teisiniu ryšiu nėra susiję su nagrinėjamu bylos dalyku, t.y. kad atsakovas pavadindamas ieškovą ,,morda“ ir ,,fruktu“ įžeidė ieškovą ir taip pažemino ieškovo garbė ir orumą, kadangi baudžiamojoje byloje buvo tirta aplinkybe tik dėl galimo ieškovo apšmeižimo, tačiau nebuvo tiriamos aplinkybės dėl ieškovo įžeidimo, kadangi baudžiamoji byla šioje dalyje buvo nutraukta po LR BK pakeitimo, kai ,,įžeidimas“ tapo nebelaikomu nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip pagrindu atmesti ieškovo ieškinį negalėjo remtis baudžiamoje byloje, esančiais liudytojų parodymais, kadangi jie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį kaip paskutinį motyvą nurodo, kad ieškovas teismo posėdyje ne kartą nurodė, jog šiuo ieškiniu iš esmės siekia prevencinio tikslo, t.y. sustabdyti atsakovą, kad ateityje nevadintų ieškovo nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais ir tokią poziciją vertina taip, kad ieškovo tikrasis tikslas nėra gauti satisfakciją dėl jau įvykusio pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad šie teismo teiginiai yra visiškai nepagristi, nes vien faktas, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl garbės ir orumo pažeidimo rodo, kad priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, ieškovas siekia apginti savo pažeistas teises, t.y. siekia apginti jam Konstitucijoje įtvirtintą teisę į garbę ir orumą. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, turėtų būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu. Atsakovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėl savo įsiskolinimų V. Ū. vėl bando suklaidinti teismą, net ne suklaidinti, o ciniškai ir akivaizdžiai meluoja teismui, kad „nėra nurodyta nei vieno teiginio apie ieškovo neva esamas skolas Daugiabučių namų savininkų bendrijai, todėl nagrinėjamu atveju skolų egzistavimo ar ne egzistavimo fakto buvimas nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšmingas ir juo vadovautis atmetant ieškinį nebuvo galima.“ Visi dokumentai, įrodantys V. Ū. įsiskolinimus 576 DNSB, yra pateikti teismui baudžiamojoje byloje Nr. PK-225-271/2015. Deja, tuo metu V. Ū. buvo skolingas bendrijai 4 600 litų. Dėl jo įsisenėjusių skolų atsakovas norėjo perspėti bei informuoti klaipėdiečius, kad šis pilietis vengia mokėti mokesčius ir turintis kitų blogų savybių. Pripažįsta, jog galbūt išsakant savo nuomonę, nereikėjo pasiduoti emocijoms ir nevartoti, kaip man atrodo, neįžeidžiančių žodžių „morda“ ir „fruktas“. Pažymi, jog pats patyria iš ieškovo pusės nepagarbą bei išsišokimus. Apie V. Ū. nepagarbą, melą, chaoso kėlimą dėl automobilių parkavimo namo kieme (yra filmuota medžiaga) gali patvirtinti namo gyventojai, bendrijos pirmininkas V. V., namo tvarkytoja bei kaimynai, kurie buvo liudytojais baudžiamojoje byloje Nr. PK-225-271/2015 k civilinėje byloje Nr. e2-2450-910/2017.Atsakovo manymu, galima atlikti daugybę ekspertizių, bet nuo to žodžių „morda“ ir „fruktas“ reikšmės nepasikeis. Jeigu žodžiai nebus ištraukti iš konteksto, tai žodis „morda“, kuris yra veido, burnos sinonimas, niekaip nebus įvardintas arba tapatinamas su žodžiu „snukis“, o juo labiau kokio nors baisaus gyvulio snukiu. Čia jau yra V. Ū. fantazija, kaip ir atnešimas į ankstesnį teismo posėdį pokario laikų žodyno ir bandymas juo remtis, teigiant, kad žodis „bruktas“ yra kilęs iš sovietinių jėgos struktūrų. Nurodo, kad ieškovas buvo padavęs žmogų į teismą todėl, kad šis komentaruose V. Ū. pavadino klounu. Teismo sprendimas nebuvo palankus V. Ū.. Ieškovas taip pat į teismą padavė vilnietę pensininkę G. M., kuri tame pačiame interneto portale 2013.10.14 www.klaipedosdiena.lt pakomentavo straipsnį „Klaipėdoje Pikeliškių nėra ir pedofilų žemaičiai nepripažįsta“. Iš pensininkės buvo pareikalauta apvali suma už garbės ir orumo įžeidimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nutarė V. Ū. nenaudai, palikdamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, priimtą išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas pagrįstai nustatė, jog G. M. padaryta veika neturi nusikaltimo požymių, o išnagrinėjęs V. Ū. skundą, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, įkalčių, kurie neabejotinai įrodytų, kad vilnietė pensininkė tyčia siekė jį apšmeižti ir pažeminti.Atsakovas sutinka, kad kreipdamasis į nepažįstamą, garbingą, visuomenėje gerbiamą žmogų, žodžiais „morda“ ir „fruktas“ tikrai neparodytum jam pagarbos, bet nemanau, kad dar kas nors taip neadekvačiai reaguotų kaip V. Ū.. Ieškovas labai karštai įrodinėjo, kad nėra skolingas bendrijai, bet pateikus įrodymus nurimo. V. Ū. yra dviveidis, keistai besielgiantis žmogus, tad tie žodžiai (sinonimai) neturėtų jo taip smarkiai žeisti, nes jie atspindi jo elgesį ir moralę. V. Ū. yra ciniškas melagis, taip pat piktybinis mokesčių nemokėtojas. Portale „Klaipėdos diena“ V. Ū. pareiškė, kad kaimynai jo neįleidžia į įsigytas rūsio patalpas, esančias Klaipėdoje, o jam net ir negyvenant Klaipėdoje reikia mokėti mokesčius. Tas jo dviveidiškumas atsakovą labiausiai ir nustebino, todėl, pareikšdamas savo nuomonę, atsakovas nusprendė atkreipti visuomenės dėmesį į jo melą.Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atsivedęs apklausti liudytoju M. K., kuris pats teismo posėdžiuose yra viešai žeminęs žmones bei teisėsaugą. Be to, šis liudytojas, buvo N. V. dešinioji ranka pedofilijos byloje. M. K., ištikimiausias D. K. sekėjas, yra nuteistas byloje už grasinimą vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kad jei grąžins mergaitę motinai, tai kontrolierė prapuls.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl to, jog 2013 m. spalio 14 d. tinklapyje (laikraštyje) „Klaipėdos diena“ buvo publikuotas straipsnis „Vargas dėl pavardės: V. Ū. iš klaipėdiečių pusės neįveikiamos kliūtys“. Ieškovas skaitydamas po straipsniu esančius komentarus apie save, pamatė, jog 2013-10-18 dieną buvo anonimiškai parašyti komentarai: vienas- 19.16 val. „Atsargiai čia ta morda, kuri (duomenys neskelbtini) kur gyvena šiurpina to namo gyventojus. Jeigu klaipėdiečiai įsileisit šitą veikėją išdaužys jis jums snukelius o gal dar ir kitaip nuskriaus ir nepažiūrės kas jus tokie verslininkai ar teisėjai čia tas fruktas dar tas būkit atsargūs“ bei kitas 15.30 val. „As pritariu, nes labai gerai zinau situacija nesiskaito su kaimynais, skola didele, gal dar didesne“. Perskaitęs komentarus ieškovas kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją, kuri patvirtino, kad tokie komentarai šmeižia, pakerta pasitikėjimą savimi, žemina žmogų, žeidžia ir turi tam tikrų pasekmių, nes jie yra viešinami. Ieškovas taip pat kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuri nustatė, kad minėtus komentarus parašė atsakovas. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka ir 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu atsakovas buvo išteisintas pagal LR CK 154 str. 2 d., o dėl LR BK 155 str. 1 d. numatytos veikos byla nutraukta (privataus kaltinimo byla Nr. PK-225-271/2015). Privataus kaltinimo byloje yra prijungta lietuvių kalbos specialisto išvada dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ reikšmės, atlikta ieškovo užsakymu bei Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos kalbotyros ir komunikacijos katedros dėl žodžių „morda“ ir „fruktas“ kalbinės analizės, atlikta atsakovo užsakymu. Taip pat privataus kaltinimo byloje Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę bei 2015-05-26 pateikė ekspertizės aktą, kuriame buvo pateikta išvada, jog žodžiai „morda“ ir „fruktas“ turi menkinamą, niekinamą reikšmę ir žemina ieškovą. Ieškovas pateikęs civilinį ieškinį, jį iš esmės grindė tuo, jog atsakovas pakomentavęs straipsnį parašytą apie ieškovą, komentaruose panaudojęs žodžius „morda“ ir „fruktas“ įžeidė ir pažemino ieškovo garbę ir orumą, dėl ko jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes. Šias pasekmes ieškovas įvertino 300 Eur dydžio neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog atsakovas parašydamas komentarą išreiškė savo neigiamą nuomonę, kurią susiformavo remdamasis ilgą laiką besitęsiančiais nesutarimais dėl mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo mokėjimo, vertindamas savo bendravimo su ieškovu patirtį, grindžiama konkrečiais faktais, panaudodamas bendrinėje norminėje kalboje nevartotinus išsireiškimus, kurių vartojimas kito asmens atžvilgiu negali būti laikomas toleruotinu visais atvejais. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, teismas nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti juos žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, dėl ko būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei ieškinį atmetė. Apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog teismas vadovavosi tik aprašomąja byloje pateiktos eksperto išvados dalimi, nepasisakydamas kodėl nesivadovauja pateikta eksperto išvada, taip pat iš esmės rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kad jis neturėjo tikslo pažeminti ieškovo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pažemino ieškovo garbę ir orumą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškovo garbė ir orumas galėtų būti ginama tik esant atsakovo sąmoningam siekiui pažeminti ieškovą ir/ar tik tuo atveju kai pažeidimas padaromas keletą kartų. Byloje nėra ginčo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas parašydamas po straipsniu, kuris buvo apie ieškovą, komentarus, išsakė savo nuomonę apie apeliantą. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą dėl garbės ir orumo gynimo, privalo pasiekti tinkamą, protingą balansą tarp dviejų labai reikšmingų konstitucinių teisių – atsakovo teisės reikšti savo įsitikinimus, skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieškovo teisės į jo orumo apsaugą (Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas ginčą, privalo įvertinti, ar atsakovo išreikšta nuomonė, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, kuri nebegali ir nebeturi būti ginama. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šalių argumentus bei esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino tiek ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo, jog komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ menkina, niekina ir žemina jį, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo, kad neturėjo tikslo pažeminti ar tai įžeisti ieškovo, tačiau norėjo atkreipti žmonių dėmesį, kad ieškovas nėra toks žmogus, kokiu save pristato. Todėl teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais jis atmetė ieškovo ieškinį, konstatuoja, jog teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas parašydamas komentarus po straipsniu bei pavartojęs žodžius „morda“ ir „fruktas“, nesiekė nesąžiningai įskaudinti, sumenkinti ieškovą, o išsakė savo nuomonę apie ieškovą bei jo savybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovas yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame daugiabučiame name Vilniuje, Baltupio g. 75. Tarp jų susiformavę konfliktiški santykiai, jie nesutaria, rašė pareiškimus į policiją dėl smurto. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose privataus kaltinimo byloje yra nurodęs, kad anksčiau su ieškovu santykiai buvo draugiški, tačiau viskas prasidėjo nuo to laiko, kai ieškovas nepagarbiai pasisakė apie daugiabučio namo pirmininką, taip pat ir dėl to, jog jis nemoka privalomų mokesčių susijusių su bendrijos veikla ir už ieškovą šiuos mokesčius turi padengti kiti namo gyventojai. Šias aplinkybes privataus kaltinimo byloje paliudijo ir kiti namo gyventojai. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, nei nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, kurie paneigtų minėtus atsakovo argumentus (apie ieškovo susidariusį įsiskolinimą bendrijai). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas parašydamas komentarus po minėtu straipsniu, iš esmės ir rašė apie tai, jog ieškovas nesiskaito su kaimynais, elgiasi agresyviai bei turi skolų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog atsakovo komentaruose išsakytą nuomonę apie ieškovą negalima laikyti tikrovės neatitinkančia informacija, kas sudarytų pagrindą vertinti atsakovo veiksmus kaip tyčinį, sąmoningą ieškovo šmeižimą. Bylos medžiaga, taip pat patvirtina, kad ieškovas, savo kaimynų, yra apibūdinamas kaip gana konfliktiška asmenybė, o nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas pripažino, kad šiuo ieškiniu iš esmės siekia prevencinio tikslo, t.y. kad atsakovas ateityje nevadintų ieškovo nepagarbiais žeidžiančiais žodžiais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo subjektyvi nuomonė laikytina pagrįsta. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisė išsakyti savo nuomonę apima ir informaciją, kuri gali nevisiškai tiksliai atspindėti objektyvią tikrovę, būti nemaloni, netgi šokiruojanti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik tie aptariamų komentarų teiginiai, kuriais išsakyta nuomonė, pavartojant žodžius „morda“ ir „fruktas“ žemina ieškovo orumą. Kitais teiginiais, nors tie teiginiai ir yra nemalonūs ir nemandagūs, tačiau kaip jau minėta, ieškovui neįrodžius, kad jie neatitinka tikrovės, konstatuotina, kad jie negali žeminti, todėl ir nežemina ieškovo garbės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, žodžiai „morda“ ir „fruktas“ nėra tokie, kurie, žvelgiant iš trečiojo asmens perspektyvos, sudarytų pagrindą suabejoti ieškovo asmenybe ir jos pilnavertiškumu. Manytina, jog pašaliniam stebėtojui pakanka susipažinti su šiais pavieniais komentarais bei kontekstu, kuriame yra paskelbti šie komentarai ir susidaryti įspūdį, jog komentatorių ir komentuojamą asmenį sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, bei atitinkamai (neutraliai) reaguoti į aukščiau įvardytus teiginius bei žodžius. Apibendrinant galima konstatuoti, jog atsakovo komentarai – šalių konflikto, besitęsiančio gana ilgą laiko tarpą, išraiška ir pasekmė. Pažymėtina, jog šią išvadą, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir bylos įrodymai. Liudytojai, kurie yra ieškovo pažįstami asmenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jie, susipažinę su ginčo komentarais, susidarė neigiamą nuomonę apie ieškovą, tačiau kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šį nuomonė susidarė ne dėl atsakovo pavartotų žodžių, o dėl kitos informacijos, pateiktos atsakovui reiškiant savo nuomonę apie ieškovą. Taigi, atsakovo komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“, nors jie negali būti vartojami bendrinėje norminėje kalboje, tačiau jie negali žeminti, todėl ir nežemina, ieškovo garbės. Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo išreikšta nuomonė nėra šmeižianti, neatitinkanti tikrovės informacija ir žeminanti ieškovą, todėl ieškovo ieškinys pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo privataus kaltinimo byloje esančios ekspertizės išvada, o rėmėsi tik aprašomąja dalimi. Su tokiais apelianto argumentais, nėra pagrindo sutikti, kadangi eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (LR CPK 218 str.). Eksperto išvada byloje yra vertinama tik kaip dar vienas įrodymas, patvirtinantis, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Esant tokiam įstatymo reglamentavimui, nėra pagrindo tvirtinimui, jog teismas priimdamas sprendimą privalomai turėjo remtis tik privataus kaltinimo byloje atliktos ekspertizės išvada, o ne vertinti ją tik kaip dar vieną įrodymą, bendrame kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais. Byloje nenustačius, kad atsakovo komentaruose pavartoti žodžiai „morda“ ir „fruktas“ šiuo konkrečiu atveju pažemino ieškovo garbę ir orumą, ir pripažinus, kad atsakovo parašytų komentarų turinys ir pasekmės nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakė, išaiškino bei išanalizavo šių žodžių reikšmę, įtaką nagrinėjamam atvejui, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo išsamiau pasisakyti šiuo klausimu, o be to, pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apelianto V. Ū. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (LR CPK 93 str., 98 str.). Atsakovas A. K., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.