Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11769-931/2019 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės K. M. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo paduoti.

9. Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-02 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį (t. 1, b. l. 169–177). Terminas apeliaciniam skundui paduoti dėl aptarto sprendimo pasibaigė 2020-01-01 (CPK 73–74 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2020-01-01 buvo nedarbo diena, tai paskutinė diena apeliacinio skundo padavimui buvo 2020-01-02. Iki 2020-01-02 apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo negauta.

10. Ieškovės prašyme, kurį apylinkės teismas įvertino kaip prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, nurodyta data 2020-01-03, o registruota pašto siunta į Vilniaus apygardos teismą išsiųsta 2020-01-06 (t. 1, b. l. 197). Taigi prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą 3 dienas, iš kurių dvi (2020-01-04 ir 2020-01-05) buvo savaitgalio dienos.

11. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 1 dalis iš esmės atkartoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje suformuluotą taisyklę). CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje (CPK XVI skyrius) nurodytoms taisyklėms. CPK 78 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 302 straipsnis).

12. Analizuojant paduotą ieškovės prašymą dėl termino apeliaciniam skundui atnaujinti matyti tai, kad ieškovė: i) prie prašymo atnaujinti terminą apeliacinio skundo (ar jokio kito procesinio dokumento, išskyrus VGTPT 2020-01-03 raštą) nepridėjo; ii) prašymą atnaujinti terminą grindė tuo, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas atsisako atstovauti ieškovę (t. 1, b. l. 12, 195).

13. Bylos duomenimis, VGTPT 2018-09-25 sprendimo terminas teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei iki 2019-05-25, kuriuo advokatas G. A. P. paskirtas atstovauti ieškovę, VGTPT 2019-05-29 sprendimu pratęstas iki 2020-05-25 (t. 1, b. l. 163–165, 196). Vien ta aplinkybė, jog kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nebuvo pateiktas ir pats apeliacinis skundas, ipso facto (liet. savaime) nereiškia, kad toks prašymas turi būti atmestas, nesvarstant prašymo trūkumų šalinimo instituto taikymo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra pasisakęs, kad apeliacinio skundo nepadavimas kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo galėtų būti vertinamas kaip trūkumas CPK 78 straipsnio 3 dalies prasme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1892/2013; 2013-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2264/2013).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog apylinkės teismui 2020-01-18 (šeštadienį) (dokumentas teisme užregistruotas 2020-01-20) per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo pateiktas advokatės R. N. prašymas dėl prieigos prie bylos bei pateiktas VGTPT 2020-01-17 sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei apeliacinės instancijos teisme, ieškovės atstove paskiriant advokatę R. N. (t. 1, b. l. 201–203). Apylinkės teisme 2020-01-20 buvo gautas ir ieškovės atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties, o prie atskirojo skundo buvo pridėtas VGTPT 2020-01-15 sprendimas ieškovę atstovavusį advokatą G. A. P. pakeisti kitu ieškovės atstovu – advokate R. N. (t. 1, b. l. 204–207). Apylinkės teisme 2020-01-21 buvo gautas ir apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo (t. 2, b. l. 2–6). Bylos medžiaga su atskiruoju ir apeliaciniu skundais apylinkės teismo apeliacinės instancijos teismui buvo išsiųsta 2020-01-23 (t. 2, b. l. 7).

15. Teisė į pažeistų teisių gynybą – konstitucinė asmens teisė, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė (Konvencijos 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (inter alia, 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (inter alia, 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (inter alia, 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019). Teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

16. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės reiškia, kad prieš persiųsdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui apylinkės teismas jau turėjo tiek prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei parengtą ieškovės apeliacinį skundą (procesinį dokumentą, kaip tai nurodyta CPK 78 straipsnio 3 dalyje). Pagal bylos duomenis, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atstovo (advokato) pasikeitimo pasitvirtino, t. y. G. A. P. nebeatstovauja ieškovės, advokatas VGTPT sprendimu buvo pakeistas kitu atstovu (advokatu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, bylos faktinių aplinkybių kontekste, laikytinos objektyviai sukliudžiusiomis per proceso įstatyme nustatytą terminą ieškovei pateikti apeliacinį skundą.

17. Ieškovė atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą (praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimą) perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 1, b. l. 204–206). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, klausimas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti gali būti išspręstas iš esmės ir apeliacinės instancijos teisme. Nustačius, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl pateisinamų aplinkybių (objektyvių priežasčių), apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės, t. y. praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

18. Minėta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo teisėjos 2020-01-22 rezoliucijoje, esančioje ant ieškovės apeliacinio skundo, nurodyta, kad: „apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui pasisakius dėl atskirojo skundo“ (t. 2, b. l. 2). Aptartos aplinkybės reiškia, kad klausimas dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo (ne)priėmimo, atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

19. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškovei praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. ieškovei atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant aukščiau nurodytą ant apeliacinio skundą esančią teisėjos 2020-01-22 rezoliuciją, ieškovės K. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei K. M. praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11769-931/2019 paduoti.

Civilinę bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovės K. M. apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti.