- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2-12918-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03644-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Bijusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto švara“ 850,72 Eur skolą, 158,69 Eur delspinigius, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (25-28 b. l.).
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys 2013 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį Nr. 11010024, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei pasiuntinių, siunčiamos korespondencijos tvarkymo ir išsiuntimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (toliau – ir Sutartis). Už ieškovės 2016, 2017 m. suteiktas atsakovei paslaugas UAB „Būsto švara“ atsiskaitė iš dalies, liko skolinga 850,72 Eur. Dėl paslaugų teikimo kokybės paslaugos gavėja (atsakovė) nepareiškė jokių pretenzijų ieškovei. Sutarties 2.2.7 punktu šalys numatė netesybas – 0,06 proc. delspinigius, todėl ieškovė prašo priteisti ir 158,69 Eur netesybų. Atsakovė yra verslo subjektas, todėl ieškovė vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis prašo priteisti iš atsakovės ir 40 Eur skolos išieškojimo kompensaciją bei 8 proc. metines procesines palūkanas. Ieškovė taip pat nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patvirtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų registro duomenų tvarkymo ir pateikimo taisykles bei i.SAF duomenų rinkmenos aprašymą. PVM mokėtojai privalo suvesti PVM sąskaitų faktūrų duomenis į I.SAF posistemį ir gaunamų / išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus VMI teikti nuo 2016 m. spalio 1 d. Atsižvelgdama į šias taisykles ieškovė laiku įkėlė išrašytas PVM sąskaitas faktūras į PVM sąskaitų registrus, todėl atsakovė ne tik galėjo bet ir privalėjo, teikdama PVM ataskaitų formas, peržiūrėti, įvertinti bei teikti prieštaravimus dėl ieškovės įregistruotų PVM sąskaitų, tačiau jokių prieštaravimų nebuvo pateikta. Todėl laikytina, kad atsakovė žinojo apie išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir nepagrįstai neatsiskaito su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepragrįstą (61-65, 93-95 b. l.). Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesilaikė šalių tarpusavyje sudarytos sutarties sąlygų. Dar 2015 m. ieškovė pradėjo netinkamai teikti paslaugas atsakovei, o 2017 m. ieškovė apskirtai nustojo teikti ar netinkamai teikė paslaugas, nes atsakovės klientai informavo ją, kad laiškai adresatams nėra įteikiami. Atsakovei nepavyko susisiekti su ieškove jokiais kontaktais, todėl 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovė elektroniniu paštu susisiekė su ieškove, prašė paaiškinti, kodėl yra išrašomos sąskaitos, nors paslaugos nėra teikiamos. Atsakovė, negavusi jokio atsakymo, 2017 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė ieškovei raštą, kuriuo informavo, kad Sutartis yra nutraukiama dėl esminio pažeidimo, t. y. dėl to, kad ieškovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir neteikia paslaugų. Atsakovė kėlė klausimą dėl ieškovės sąskaitose-faktūrose nurodomų paslaugų kiekio ir kainos 2017 m., nes 2017 m. nuo liepos iki rugsėjo mėn. (imtinai) išrašytos sąskaitos buvo trigubai didesnės nei ankstesnių mėnesių sąskaitos, nors korespondencija nebuvo pristatoma. Ieškovė neįrodė, kad visos byloje esančios sąskaitos buvo pateiktos apmokėjimui ir atsakovei, ir kad ši žinojo apie jai išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovė nėra skolinga ieškovei už paslaugas, teiktas 2016 m., jokie skolų suderinimo aktai dėl to nebuvo pasirašyti. Atsakovė dar 2017 m. informavo ieškovę, kad išrašytos sąskaitos (apie kurias atsakovė žinojo) nebus apmokėtos, nes paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį, viršijantį įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą (t. y. už 750, 719, 688, 597, 566 ir 537 dienas). Todėl net tenkinus ieškinio reikalavimus, turi būti taikoma ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti ir delspinigius, ir 40 Eur baudą, mokėtiną pagal įstatymą. Atsižvelgiant į skolos sumą, ieškovės veiksmus (neveikimą, paslaugų neteikimą, nebendradarbiavimą ir kt.), tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovės priteistini delspinigiai turi būti mažinami iki 0,02 proc., bei skaičiuojami už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį. Ieškovės pateiktos į bylą PVM sąskaitos-faktūros yra nepasirašytos atsakovės ir niekada jai nebuvo pateiktos. Atsakovei realiai pateiktos sąskaitos-faktūros visada buvo pasirašomos abiejų šalių. PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės nustato gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrų tvarkymo reikalavimus, pateikimo VMI tvarką ir terminus. Ieškovės nurodytos taisyklės ir I.SAF sistema yra skirta PVM sąskaitų-faktūrų pateikimui būtent VMI, t. y. yra susijusi su mokestinėmis šalių pareigomis, o ne su sąskaitų pateikimu kitai sandorio šaliai. Vienašalis ieškovės sąskaitų įkėlimas į I.SAF sistemą nereiškia, kad atsakovė priėmė tokias sąskaitas bei kad paslaugos buvo suteiktos. Sistema nesukurta tam, kad sandorių šalys viena kitai įteiktų sąskaitas per ją, sistema yra susijusi išimtinai su mokestinėmis prievolėmis, o ne su tarpusavio šalių santykiais. Be to, atsakovė neturi pareigos tikrinti, kokias vienašales sąskaitas į sistemą yra sukėlusi ieškovė. Atsakovės I.SAF sistemoje apskirtai nėra „kryžminio sutikrinimo“ funkcijos. Atsakovė negali sutikrinti, ar jos sukeltos gautos sąskaitos atitinka kitos šalies sukeltas išrašytas sąskaitas. Be to, ieškovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį nereiškė atsakovei pretenzijų dėl neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų, neprašė apmokėti neapmokėtas sąskaitas. Šie reikalavimai buvo pateikti tik ieškovės bankroto administratoriui susipažinus su ieškovės dokumentais.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. K. palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad iš ieškovės apskaitos dokumentų (apyvartos žiniaraščių, PVM sąskaitų-faktūrų) jis nustatė, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškovė visa apimtimi. Pagal teisės aktus nereikalaujama, kad išrašytos sąskaitos-faktūros būtų pasirašytos abiejų šalių. Sutartis galėjo būti nutraukta po 30 d. nuo įspėjimo, t. y. Sutartis pagal bylos įrodymus galėjo būti nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. Atsakovė neginčijo Sutarties galiojimo, ieškovės apyvartos žiniaraščio duomenimis paslaugos 2017 m. buvo teikiamos ir už jas buvo atsiskaitoma. Net jei ir pasitvirtintų atsakovės teigiamos aplinkybės, kad ieškovė realiai neteikė paslaugų, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti Sutarties administravimo (abonentinį) mokestį, numatytą Sutarties 3.4 punkte. Administravimo mokestis turi būti sumokėtas, kadangi tarp šalių buvo ilgalaikiai santykiai. Atstovas nurodė, kad atsakovė turėjo pasinaudoti kryžminio sutikrinimo funkcija sistemoje, t. y. sutikrinti šalių įkeltas sąskaitas. Delspinigius prašė priteisti visus, kadangi jų dydis aptartas šalių pasirašytoje sutartyje. Paskutinės PVM sąskaitos-faktūros išrašytos Sutarties galiojimo metu. Sąskaitose buvo nurodytos ir detalizuotos, kokios paslaugos buvo suteiktos, Sutarties prieduose buvo aptartos visos teikiamos paslaugos. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra nepagrįstai didelės. Atstovo nuomone, atsakovei neturi būti atlygintos transporto išlaidos. Byla nėra tokia sudėtinga, kad atsiliepimas į ieškinį būtų ruošiamas 6 val.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovė advokatė E. V. prašė atmesti ieškinį, patvirtino aplinkybes, nurodytas atsiliepime ir papildomose rašytiniuose paaiškinimuose. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto ir apimties. Atstovės teigimu, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, kuris neįrodo paslaugų suteikimo. Ieškovė visuomet teikė atsakovei sąskaitas-faktūras, pasirašytas jos finansininkės. Atsakovė nematė šioje byloje pateiktų ir nepasirašytų sąskaitų-faktūrų. 2016 m. pabaigoje kilo problemų dėl ieškovės teikiamų paslaugų. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose yra duomenų, kad 2017 m. ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. VMI sistema skirta mokesčių apskaičiavimui, joje esantys duomenys nepagrindžia, kad buvo suteiktos paslaugos. Sutarties administravimo mokestis negali būti reikalaujamas, kai sutartis nevykdoma. Atsakovė nenutraukė Sutarties su ieškove dėl to, kad stengėsi išsaugoti sutartinius santykius, iš pradžių bendradarbiavo su ieškove. Ieškovės paslaugos buvo priimamos pasirašant siuntų priėmimo-perdavimo aktus. Ieškovė nuo 2017 m. paslaugų neteikė, į telefono skambučius neatsakė, nebendradarbiavo. Pati ieškovė nėra pateikusi atsakovei jokių pretenzijų dėl neapmokėtų sąskaitų. i.SAF sistemoje esantys duomenys negali reikšti, kad atsakovė priėmė ieškovės sąskaitas, kad paslaugos buvo suteiktos, nes minėta sistema nėra sukurta tam, kad sandorių šalys viena kitai įteikinėtų sąskaitas. Administravimo mokestis tarp šalių pasirašytoje sutartyje nėra nurodytas bei aptartas, netesybos turi būti mažinamos, skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius už ne ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Atsakovės prašomos atlyginti šioje byloje bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Ieškovė ir atsakovė 2013 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį Nr. 11010024, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei pasiuntinių ir pašto paslaugas (surinkti, paskirstyti, pristatyti ir pasirašytinai įteikti gavėjams per pasiuntinį pašto siuntas, suteikiant atsakovei pageidaujamas papildomas paslaugas (Sutarties 2.1.1. punktas); teikti atsakovei korespondencijos tvarkymo ir išsiuntimo paslaugas (Sutarties 2.1.2. punktas); teikti pasiuntinio paslaugas atsakovės įmonėje (Sutarties 2.1.3. punktas); teikti papildomas paslaugas (Sutarties 2.1.4. punktas, 32-41 b. l.). Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktas paslaugas per 5 darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos (Sutarties 2.2.6. punktas). Sutartyje aptarta, jog atsakovei nesumokėjus ieškovei už suteiktas paslaugas bus skaičiuojami 0,06 proc. delspinigiai nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos (Sutarties 2.2.7. punktas). Paslaugų kainos taikomos pagal suderintą kainoraštį – Sutarties priedą Nr. 2 (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo laikotarpiu kainoraštyje nurodytas administravimo mokestis (MM) taikomas kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė naudojasi ieškovės teikiamomis paslaugomis (Sutarties 3.4 punktas). Paslaugų kainoraštyje nurodyta, kad administravimo mokestis sudaro 17 Lt (4,92 Eur) į mėnesį (37 b. l.).
7. Ieškovė įsipareigojo PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus pateikti atsakovei, pasibaigus einamajam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos. Šalys numatė, kad atsakovė turi teisę pareikšti pretenziją dėl išrašytos sąskaitos per 1 darbo dieną nuo jos gavimo. Pareiškus pretenziją, atsakovė per 2 darbo dienas gali grąžinti sąskaitą ieškovei perskaičiavimui, raštu motyvuodama grąžinimo priežastį; vėliau pareikštos pretenzijos nenagrinėjamos (Sutarties 2.1.9 punktas).
8. Sutartyje taip pat nurodyta, kad bet kurie pranešimai bus laikomi galiojančiais, jeigu yra pateikti kitai šaliai elektroniniu paštu ir gautas patvirtinimas apie gavimą arba registruotu paštu su įteikimo patvirtinimu nurodytais adresais, kuriuos nurodė šalys (Sutarties 5.4 punktas). Pagal Sutarties 7.2 punktą siuntų perdavimo lydraščiai ir siuntų įteikimą patvirtinantys dokumentai saugomi šešis mėnesius nuo išsiuntimo dienos. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad ji galioja nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki tol, kol šalys jos nenutraukia. Jei vykdant Sutartį paaiškėja, kad toliau ją tęsti netikslinga, kiekviena šalis turi teisę prieš 30 dienų iki šios Sutarties nutraukimo raštu pranešti kitai šaliai ir nutraukti šią Sutartį (Sutarties 5.2 punktas).
9. 2015 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja informavo ieškovę, kad 2015 m. liepos 13 d. per ieškovės kurjerį R. Č. perdavė raštą, adresuotą UAB „Bijusta“, prašė patvirtinti, kad gavo šį raštą (66 b. l.). Elektroniniu paštu išsiųstame ieškovei rašte atsakovė informuoja ją, kad UAB „Būsto švara“ 2015 m. birželio 30 d. su pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo lydraščiu perdavė registruotas pašto siuntas, tarp kurių buvo pašto siunta Vilniaus miesto apylinkės teismui su originaliais dokumentais. Prašoma paaiškinti, dėl kokių priežasčių, anksčiau minėta siunta nepasiekė adresato (67 b. l.). Atsakovės išrašytos 2016 m. sąskaitos-faktūros jos paslaugų vartotojams buvo siunčiamos ir elektroniniu paštu (109-119 b. l.).
10. Byloje pateiktos sąskaitos-faktūros, išrašytos ieškovės atsakovei dėl bendros 439,34 Eur sumos: 2017 m. vasario 28 d. Nr. BJE0032819 – dėl 42,92 Eur, 2017 m. balandžio 30 d. Nr. BJE0035411 - dėl 36,55 Eur, 2017 m. gegužės 31 d. Nr. BJE0036905 – dėl 30,50 Eur, 2017 m. liepos 31 d. Nr. BJE0038828 – dėl 97,02 Eur sumos, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nr. BJE0038962 – dėl 81,53 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. Nr. BJE0039506 - dėl 150,82 Eur (43-48 b. l). Ieškovės apyvartos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. duomenimis atsakovės skola ieškovei yra 850,72 Eur: 2017 m. sausio 1 d. pradžios likutis – 411,38 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. - 439,34 Eur (42 b. l.).
11. Ieškovė taip pat pateikė į bylą PVM sąskaitų-faktūrų skaičiaus pagal pirkėją ir / ar pardavėją ataskaitą, kurios duomenimis 2017 m. sausio, vasario, balandžio, gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį atsakovei buvo išrašytos po vieną sąskaitą (85, 86 b. l.). Išrašytų sąskaitų – faktūrų duomenys įvesti į VMI elektroninę sistemą (87-91 b. l.).
12. Atsakovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, 2017 m. kovo 20 d. atsakovė gavo ieškovės 2017 m. sausio 31 d. sąskaitą-faktūrą dėl 22,13 Eur sumos apmokėjimo iki vasario 15 d. (96 b. l.), 2017 m. balandžio 25 d. – 2017 m. kovo 31 d. sąskaitą-faktūrą dėl 26,64 Eur sumos apmokėjimo iki 2017 m. balandžio 15 d. (97 b. l.), 2017 m. birželio 30 d. išrašytos sąskaitos – faktūros duomenimis atsakovei buvo suteiktos paslaugos už 29,61 Eur, nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2017 m. liepos 15 d. (107 b. l.). Ieškovės apyvartos duomenys patvirtina, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos (42 b. l.).
13. Atsakovės administratorė / apskaitininkė informavo atsakovės direktorių 2017 m. kovo 6 d. bei balandžio 11 d. raštais, kad UAB „Bijusta“ pateikti laiškai nepasiekia adresatų, gyventojai skambina ir priekaištauja dėl mokėjimo pranešimų negavimo, ir tai kartojasi nuo 2016 m. gruodžio mėn. UAB „Bijusta“ nereguliariai ateina į ofisą paimti laiškų, kai juos paima – laiškai nepasiekia vartotojų. Su UAB „Bijusta“ nurodytais kontaktais susisiekti neįmanoma, rekomenduojama laikinai sustabdyti Sutartį (122, 123 b. l.).
14. 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu laišku atsakovės darbuotoja nurodė ieškovei, kad su įmone nurodytais kontaktais negalima susisiekti kelintą mėnesį, skambučiai atmetami arba nepriimami, arba telefonas atjungtas. Atsakovė klausė, už ką jai pateikiamos sąskaitos, jei žmonės negauna jokių laiškų Lazdijų rajone, atsakovė prašė tai paaiškinti (68 b. l.). 2017 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku atsakovė pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą. Paaiškino, kad sąskaitų neapmokės, nes ieškovė nepristato laiškų žmonėms (69 b. l.). Prie elektroninio laiško prisegtas atsakovės raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė nutraukia Sutartį su ieškove nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., nes ieškovė neatlieka paslaugų, nepristato laiškų. Atsakovė taip pat nurodė, kad nepriima išrašytų sąskaitų už neva atliktas paslaugas ir jų neapmokės (70 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iškelta ieškovės bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo centras“, bankroto administratoriui buvo pavesta atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte (10-12 b. l.).
16. Ieškovė nurodo, kad atsakovė skolinga jai už suteiktas paslaugas pagal byloje pateiktus apskaitos dokumentus 850,72 Eur. Ieškovė įrodinėja ieškinio reikalavimus apyvartos žiniaraščiu bei nepasirašytomis šalių sąskaitomis-faktūromis, įkeltomis į VMI sistemą. Atsakovė prašo atmesti ieškinį, nurodydama, kad ieškovė nesuteikė paslaugų, už kurias prašo priteisti skolą šioje byloje; prie ieškinio pridėtos sąskaitos-faktūros nebuvo perduotos atsakovei apmokėjimui; Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė neteikė arba nekokybiškai teikė Sutartyje nurodytas paslaugas.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 202 straipsnį jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
18. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
19. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 79 straipsnio 1 dalį įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.
21. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo - pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).
22. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
23. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, konstatuoja, kad panašaus pobūdžio civilinėse bylose sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo, juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). Nustatant tai, ar juridinio asmens apskaitos dokumentuose esantys duomenys atspindi realias skolas, svarbu tai, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių tai, jog juridinio asmens apskaitos dokumentuose nurodytos skolos iš tikrųjų egzistuoja.
24. Ieškovė įrodinėja atsakovės skolą tik savo buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovės apyvartos žiniaraščio duomenimis atsakovė iki 2017 m. sausio 1 d. buvo skolinga ieškovei 411,38 Eur. Atsakovė neigia, kad turi tokio dydžio skolą ieškovei. Teismui pasiūlius ieškovės atstovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius skolos dydį, jos susidarymo aplinkybes, tokie įrodymai nebuvo pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
25. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kaip susidarė ieškovės prašoma priteisti apyvartos žiniaraštyje nurodyta 411,38 Eur skola, apskaičiuota kaip susidariusi iki 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad apyvartos žiniaraštyje nenurodyta, kas jį sudarė, žiniaraštis nepasirašytas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė teikė atsakovei pretenzijas dėl šios skolos sumokėjimo. Atsakovės į bylą paduotose sąskaitose-faktūrose, kurias ieškovė pateikė atsakovei apmokėti, nenurodyta, kad atsakovė turi kažkokių skolų ieškovei. Pažymėtina, kad ir paskutinėje atsakovei po Sutarties nutraukimo 2017 m. rugsėjo 29 d. išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nebuvo nurodyta jokių duomenų, jog atsakovė yra skolinga ir turi sumokėti atsakovei 411,38 Eur skolą, susidariusią iki 2017 m. sausio 1 d. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą dėl ieškovės prašomos priteisti 411,38 Eur skolos, susidariusios iki 2017 m. sausio 1 d., konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės 411,38 Eur skolos, nurodytos tik ieškovės apyvartos žiniaraštyje (CPK 185 straipsnis).
26. Kaip minėta pirmiau, sąskaitų-faktūrų išrašymas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad užsakytos paslaugos buvo suteiktos ar jos buvo suteiktos kokybiškai (žr. sprendimo 21, 22 punktus). Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė teikė jai paslaugas 2017 m., bet nurodo, kad paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai arba apskritai nebuvo teikiamos. Todėl, pasak atsakovės, ji nutraukė Sutartį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. Be to, atsakovės teigimu, ji negavo visų ieškovės išrašytų sąskaitų, kurios yra pateiktos į bylą.
27. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog sąskaitos-faktūros atsakovei bus pateikiamos pasibaigus einamajam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos (žr. sprendimo 7 punktą). Nors atsakovė teigia, kad ji negavo byloje pateiktų sąskaitų-faktūrų už 2017 m. (išskyrus tris sąskaitas, kurias ji apmokėjo), teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius. Šiuos atsakovės teiginius paneigia pačios atsakovės į bylą pateikti įrodymai. 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto duomenimis atsakovė nurodė ieškovei, kad nepriims ir neapmokės sąskaitų-faktūrų, nes paslaugos nesuteiktos (žr. sprendimo 14 punktą). Įvertinus tai, kad tik viena byloje pateikta sąskaita-faktūra buvo išrašyta po atsakovės Sutarties nutraukimo 2017 m. rugsėjo 20 d. (t. y. 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaita-faktūra), darytina išvada, kad ieškovė prašo priteisti skolą už paslaugas, suteiktas atsakovei iki Sutarties nutraukimo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.).
28. Vertinant tai, ar pagrįstai atsakovė atsisakė priimti ir apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, reikšminga tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl šios suteiktų paslaugų iki pat 2019 m. rugsėjo mėn. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai. Byloje nustačius, kad atsakovė nutraukė su ieškovė Sutartį, svarstytinas klausimas, ar ieškovė turi teisę į savo paslaugų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnį.
Dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už paslaugas, suteiktas iki Sutarties nutraukimo
29. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 439,34 Eur, nesumokėtų pagal 2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas-faktūras. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad atsakovė nesuteikė ar nekokybiškai suteikė jai paslaugas minėtu laikotarpiu. Šį teiginį atsakovė grindžia 2015 m. raštu ieškovei dėl vienos nekokybiškai suteiktos paslaugos, savo darbuotojos rašytiniais paaiškinimais, pateiktais atsakovės direktoriui 2017 m. kovo, balandžio, rugsėjo mėn., tuo, kad dalį sąskaitų 2016 m. vartotojams siuntė elektroniniu paštu, tuo, kad viešai prieinamais duomenimis ieškovė buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų dėl paslaugų minėtu laikotarpiu suteikimo (sprendimo 9, 14 punktai).
31. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė, tvirtindama, jog ieškovė nuo 2016 m. pabaigos nekokybiškai teikė paslaugas arba apskritai jų neteikė, nutraukė su ieškove Sutartį tik 2017 m. rugsėjo antroje pusėje. Byloje nėra pateikta įrodymų (išskyrus subjektyvaus pobūdžio dokumentus – atsakovės darbuotojos rašytinius paaiškinimus direktoriui), patvirtinančių, kad atsakovė buvo nepatenkinta paslaugų teikimu, kad atsakovė siuntė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo paslaugų vykdymo ar jų nevykdymo. Atsakovė nurodo, kad paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai ar apskritai nebuvo teikiamos, bet nenurodė byloje nei vieno konkretaus paslaugų nevykdymo ar netinkamo paslaugų vykdymo atvejo, išskyrus vieną gana seniai (2015 m.) galbūt atsitikusį atvejį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo siuntos (žr. sprendimo 9 punktą). Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai apie tai, kad viešai prieinamais duomenimis ieškovė vertinama kaip nepatikima tiekėja, taip pat neįrodo, kad ieškovė, vykdydama konkrečią Sutartį, sudarytą su atsakove, neteikė paslaugų ar teikė jas nekokybiškai.
32. Vertinant atsakovės atstovės išsakytą argumentą, kad ieškovė nepateikė į bylą lydraščių, pagal kuriuos perimdavo korespondenciją iš atsakovės, būtina turėti omenyje šalių pasirašytos Sutarties 7.2 punktą (sprendimo 8 punktas). Šiame punkte šalys susitarė, kad perduotų siuntinių lydraščiai bus saugomi šešis mėnesius nuo siuntų perdavimo dienos. Nagrinėjamų atveju reikšminga tai, kad ieškinys pareikštas ieškovės bankroto administratoriaus, kuris turėjo galimybę perimti įmonės dokumentus tik po bankroto bylos iškėlimo, t. y. po 2018 m. balandžio 23 d. Sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo mėn., todėl laikytina, kad paskutinės siuntos galėjo būti perduotos ir įformintos lydraščiais tik 2017 m. rugsėjo mėn., dėl to turėjo būti saugomi tik iki 2018 m. balandžio mėn. Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad bankroto administratorius neperėmė siuntų perdavimo lydraščių būtent dėl to, kad jie buvo sunaikinti dar iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
33. Teismas, vertindamas atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad atsakovė nenutraukė Sutarties anksčiau nei 2017 m. rugsėjo 20 d., nes siekė išsaugoti sutartį ir bendradarbiauti su ieškove, pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie jos aktyvius veiksmus, kuriais ji siekė išsaugoti Sutartį. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei netinkamai teikiant paslaugas atsakovė reiškė jai rašytines pretenzijas dėl to, reikalavo atlikti tam tikras konkrečias paslaugas, kurių ieškovė neva neatliko. Todėl minėtas atsakovės atstovės argumentas atmetamas kaip neįrodytas.
34. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, nurodytas 2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu išrašytose sąskaitose faktūrose, tačiau atsakovė neapmokėjo jų visų. Atsakovė neįrodė, kad neapmokėtose sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos buvo nekokybiškos ir būtent dėl tose sąskaitose-faktūrose nurodytų paslaugų buvo nutraukta Sutartis. Todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 439,34 Eur skolą (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).
35. Teismas nepasisako dėl ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį motyvų, susijusių su PVM sąskaitų-faktūrų atspindėjimu i.SAF sistemoje, kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui. Kitų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovei buvo pateiktos sąskaitos-faktūros apmokėjimui, išskyrus 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą-faktūrą. Tačiau nors byloje nėra įrodymų, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaita-faktūra buvo pateikta atsakovei apmokėjimui, tai nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už šios suteiktas paslaugas iki Sutarties nutraukimo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 20 d.). Priešinga išvada suponuotų tai, kad ieškovė gautų turtinės naudos (paslaugas pagal Sutartį) be atlygio.
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius
36. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
37. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
38. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eurų sumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad MAPKSVPĮ 7 straipsnyje numatyta 40 Eur suma yra priskirtina procesinėms išlaidoms, susijusioms su skolos išieškojimu (konsultacijos, duomenų apie skolininką gavimas, pretenzijos, pareiškimo sudarymas ir kt.). Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019).
40. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 158,69 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant Sutartyje numatytą 0,06 proc. delspinigių normą už laikotarpį didesnį nei 6 mėn. (49 b. l.). Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį bei sumažinti delspinigius iki 0,02 proc., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti ir 40 Eur skolos išieškojimo kompensaciją, į skolos sumą, ieškovės elgesį (neveikimą, nebendradarbiavimą, paslaugų neteikimą).
41. Teismas, nustatęs, kad atsakovė skolinga ieškovei 439,34 Eur, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovės naudai 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą pagal galiojantį teisinį reguliavimą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ši kompensacija teismų praktikoje priskiriama prie procesinių išlaidų, darytina išvada, kad net priteisus ieškovei šią kompensaciją ji turi teisę ir į materialinio reikalavimo dėl netesybų patenkinimą, esant kitiems netesybų mokėjimo pagrindams.
42. Šiuo atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai ir jų norma buvo numatyti šalių sudarytoje Sutartyje. Teismas, įvertinęs atsakovės motyvus dėl delspinigių normos sumažinimo iki 0,02 proc., mano, kad atsakovės argumentai nesudaro pagrindo mažinti ir taip santykinai nedidelę Sutartyje numatytą mokėtinų ieškovei delspinigių normą (0,06 proc.). Tačiau, esant atsakovės atstovės prašymui taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, teismas šį reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovės 0,06 proc. delspinigius, skaičiuotinus nuo 439,34 Eur sumos už paskutinius 6 mėn. (180 dienų), t. y. 47,45 Eur (439,34 Eur×0,06 proc./100 proc.×180 d.).
43. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 486,79 Eur sumos (skolos ir delspinigių) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
45. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
46. Šioje byloje ieškovė kaip bankrutavusi įmonė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 23 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 48,23 proc. (486,79 Eur×100 proc./1009,41 Eur). Todėl iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisiama 11,09 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (23 Eur×0,4823) (CPK 96 straipsnio 2 dalis.).
47. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą šioje byloje 1434,18 Eur (131-135 b. l.). Teismas mano, kad vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 4, 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktais pagrįstomis ir Rekomendacijų reikalavimus atitinkančiomis atsakovei atlygintinomis išlaidomis laikytini 480 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 120 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų rengimą ir pateikimą, 160 Eur už pasirengimą parengiamajam posėdžiui (2 val.), 40 Eur už dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, 80 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso – 880 Eur.
48. Atsakovės nurodytos transporto išlaidos neatlyginamos Rekomendacijų 3 punkto pagrindu. Atsakovės atstovo nurodyti veiksmai - teisinių veiksmų derinimas su klientu bei papildomų įrodymų vertinimas – pripažintini veiksmais, kuriais ruošiamasi parengiamajam teismo posėdžiui. Todėl šios išlaidos dar kartą neatlyginamos. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (51,77 proc.) iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 455,58 Eur (51,77 proc.× 880 Eur/100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovė „Būsto švara“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bijusta“, juridinio asmens kodas 1241011917, 439,34 Eur skolą, 47,45 Eur delspinigius, iš viso - 486,79 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 79 ct), 40 (keturiasdešimties) Eur skolos išieškojimo kompensaciją, 8 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (486,79 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“, juridinio asmens kodas 1241011917, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, 455,58 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių Eur 58 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, valstybei 11,09 Eur (vienuolikos Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.