Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. K. (A. K.), A. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams A. K., A. K., S. K., B. M., B. M., N. M. (N. M.), S. M., S. M. ir T. M., atstovaujamai G. M. (G. M.), dėl iškeldinimo iš buto, trečiasis asmuo byloje – J. Š. (J. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Atsikirtimai dėl ieškinio senaties galėjo būti pareikšti tik pačių atsakovų, tai yra S. K., A. K. ir A. K., tinkamai suformuluotame prašyme taikyti ieškinio senatį ir tik pirmosios instancijos teisme. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas negali pats taikyti ieškinio senaties termino. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas ir ginčo šalis reikalauja ją taikyti. Apeliaciniame skunde kelti tokio pobūdžio atsikirtimą, kuris nėra šalies pareikštas pirmosios instancijos teisme, yra draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo J. Š. 1999 m. vasario 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo atsakovei T. M. priklausiusį butą (el.b., 1 t., l. 5). Tuo metu ieškovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (el.b., 1 t., l. 13). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu butas buvo padalintas ir ieškovei nuosavybės teise atiteko 2/3 dalys buto, o trečiajam asmeniui – 1/3 dalis (el.b., 1 t., l. 6-7). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-728/2013 atsakovai buvo iškeldinti iš trečiajam asmeniui J. Š. priklausančios 1/3 dalies buto. Atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame bute (el.b., 1t., l. 11), taip pat faktiškai jame gyvena.

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagal CK 4.95 straipsnį siekė išreikalauti daiktą – 2/3 dalis buto – iš svetimo neteisėto valdymo, kadangi atsakovai be jokio teisėto pagrindo gyvena ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmos instancijos teismas netaikė nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino, kadangi pagrįstai nustatė, jog pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį atsakovų vykdomas ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis vyksta kiekvieną dieną, kadangi atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje.

14. Atsakovai apeliaciniame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis, tai yra, kad atsakovų vykdomas ieškovės kaip buto savininkės teisių pažeidimas nėra tęstinis. Pažymėtina, jog atsakovai neteisingai aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-728/2013 prejudicinę reikšmę. Atsakovai apeliaciniame skunde cituoja tik minėtame sprendime nustatytas procesines aplinkybes, susijusias su aptariamoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusios ieškovės procesiniu statusu. Tačiau šios aplinkybės neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-728/2013 buvo nustatyta, jog po varžytynių akto įregistravimo VĮ „Registrų centras“ trečiasis asmuo su ieškove, tuo metu buvusia jo sutuoktine, tapo ginčo buto savininkais, o atsakovai prarado teisę jame gyventi ir privalėjo jį atlaisvinti, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė ir toliau pažeidinėja teisėto savininko teises disponuoti savo nuosavybe dėl neteisėto svetimo valdymo. Būtent šios cituojamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, jog trečiasis asmuo J. Š. pareiškimą tuometinei buto savininkei T. M. dėl išsikeldinimo iš buto pateikė 2003 m. rugsėjo 2 d. (el.b., 1 t., l. 12), tai yra tada, kai dar buvo santuokoje su ieškove. Taigi ieškovė neturėjo pareigos pakartotinai po santuokos nutraukimo ir buto padalinimo pateikti atsakovams analogišką pareiškimą.

16. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo išvadą, pripažintina, jog analogiškai ir reikšdamas vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį, savininkas taip pat gali reikšti ieškinį tol, kol atsakovas neteisėtai valdo jam priklausantį daiktą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, o atsakovų daromą ieškovės teisių pažeidimą pripažino tęstiniu.

Dėl teismo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio nedalyvaujant atsakovams

17. Atsakovai ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą dėl procesinių pažeidimų, kadangi į teismo parengiamąjį posėdį, vykusį 2016 m. kovo 29 d., neatvykus atsakovams, teismas, išklausęs šalių nuomonės, perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą. Atsakovai teigia, jog pirmos instancijos teismas turėjo pagal CPK 232 straipsnį priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir apie tai pranešti proceso šalims. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.

18. Pagal CPK 232 straipsnį manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Ši CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcija yra įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d., todėl buvo taikoma ir nagrinėjamoje byloje.

19. Pažymėtina, kad ankstesnėje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Todėl kasacinis teismas buvo išaiškinęs, jog teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantieji byloje asmenys arba jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005),

20. CPK 231 straipsnio pakeitimas buvo susijęs su tuo, kad teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Padaręs tokią išvadą teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015).

21. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, 2015 m. gruodžio 28 d. pranešimu įpareigojo atsakovus per 20 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimus į ieškovės ieškinį, išaiškino jiems atsiliepimo nepateikimo pasekmes, taip pat išaiškino CPK 226 straipsnyje nustatytas šalių pareigas pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (el.b., 1 t. l. 17). Pranešimai atsakovams buvo įteikti 2016 m. vasario 2 d. asmeniškai (popierinis elektroninės bylos priedas, l. 20-22). Tačiau apeliantai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį teismui pateikė tik atsakovės T. M. atstovas (el.b., 1 t., l. 19-22).

22. Teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. vasario 23 d., 9 val., į kurį atvyko tik atsakovės T. M. atstovas, kuris 2016 m. vasario 22 d. buvo pateikęs teismui prašymą sustabdyti bylą, kadangi mirė jo atstovaujamoji T. M. (el.b., 1 t. l. 84). Teismas atidėjo parengiamąjį teismo posėdį iki 2016 m. kovo 29 d. Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskyrė G. M. atsakovų S. K., S. M., A. K. ir B. M. įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, taip pat įteikė atsakovams S. K., S. K., A. K. ir B. M. pranešimą apie šį parengiamąjį posėdį viešo paskelbimo būdu.

23. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog atsakovams buvo įteiktas ieškovės ieškinys, jie būdavo tinkamai informuojami apie teismo posėdžių laiką ir vietą, tačiau atsakovai nevykdė savo procesinių pareigų, neteikė atsiliepimo į ieškinį, be pateisinamų priežasčių nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Aplinkybė, jog viena iš atsakovių mirė ir jos atstovas pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nėra teisėtas pagrindas neatvykti į teismo posėdį, nes tik teismas priima sprendimus dėl bylos sustabdymo pagrindų, taip pat sprendžia, ar yra pagrindas išnagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, jog atsakovai nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, jog jie teisėtai gyvena ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute.

24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.