- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-885-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44815-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- S. K., A. K., B. M., N. M., S. M., T. M.
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. K., A. K., A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams S. K., B. M. (B. M.), N. M. (N. M.), S. M., A. K., A. K. (A. K.), B. M., S. M., T. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo J. Š. (J. Š.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Š. prašė iškeldinti atsakovus S. K., B. M., N. M., S. M., A. K., A. K., B. M., S. M. bei T. M., su visu atsakovams priklausančiu turtu, iš 2/3 buto dalių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė T. M. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-05 sprendimu ieškinį tenkino ir:iškeldino atsakovus S. K., B. M., N. M., S. M., A. K., A. K., B. M., S. M., su visu atsakovams priklausančiu turtu, iš 2/3 buto dalių, priklausančių ieškovei; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų S. K., B. M., N. M., S. M., A. K., A. K., B. M. ir S. M. ieškovės naudai 341 Eur bylinėjimosi išlaidų;priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų S. K., B. M., N. M., S. M., A. K., A. K., B. M. ir S. M. į valstybės biudžetą 19,32 Eur pašto išlaidų;bylą dalyje dėl atsakovės T. M. nutraukė.Atsakovė T. M. įstatyminis įpėdinis G. M. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo pateikė apeliacinį skundą.Vilniaus apygardos teismas 2017-05-25 nutartimi apeliacinį procesą pagal T. M. įstatyminio įpėdinio G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo nutraukė, grąžino G. M. 2016-06-02 sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2017-05-31 rašte Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodė, kad byloje 2016-05-05 buvo gautas atsakovų S. K., A. K., A. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimo, tačiau neišspręstas šio apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-14 nutartimi nustatė atsakovams S. K., A. K. ir A. K. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 41 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvitą. Teisme gautas atsakovų S. K., A. K. bei A. K. prašymas įskaityti G. M. 2016-06-02 sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį už atsakovų S. K., A. K. ir A. K. mokėtiną žyminį už apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino atsakovams S. K., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą. Apylinkės teismas: nurodė, kad atsakovams S. K., A. K. ir A. K. nustatyta žyminio mokesčio suma už jų pateiktą apeliacinį skundą, atsakovas G. M. atskirai teikė apeliacinį skundą susimokėdamas žyminį mokestį. Teismas neturi G. M. sutikimo atsakovams S. K., A. K. ir A. K. disponuoti jo sumokėtu ir jam teismo grąžintu žyminiu mokesčiu;atkreipė dėmesį, kad prašymas dėl trūkumų šalinimo pasirašytas atsakovų S. K., A. K. ir A. K., tačiau į bylą pateiktas advokato padėjėjo R. S.. Atstovavimo sutartis nepateikta, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atsakovų vardu teikti procesinių dokumentų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai S. K., A. K. bei A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti nagrinėti apeliacinį skundą. Nurodė, kad skundas pateiktas „.adoc“ plėtiniu elektroninio ryšio priemonėmis. G. M. buvo T. M. atstovas pagal įstatymą, o T. M. buvo bendraatsakovė su apeliantais. G. M. sutiko, kad jam grąžintą žyminį mokestį apeliantai prašytų įskaityti kaip sumokėtą už atsakovus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria apylinkės teismas laikė nepaduotu ir grąžino atsakovams S. K., A. K. bei A. K. jų pateiktą apeliacinį skundą.
Dėl teisės pateikti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis
Apylinkės teismas nurodė, jog prašymą dėl trūkumų šalinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikė advokato padėjėjas, tačiau byloje nėra atstovavimo sutarties tarp advokato padėjėjo ir atsakovų S. K., A. K. bei A. K.. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su elektroninės bylos medžiaga bei elektroninės bylos priedu, sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, jog atsakovai S. K., A. K. bei A. K. nėra pateikę sudarytos atstovavimo sutarties su advokato padėjėju Romualdu Samaičiu. Kita vertus, iš elektroninės dokumento kortelės, kurioje patalpintas atsakovų S. K., A. K. bei A. K. prašymas įskaityti žyminį mokestį matyti, jog prašymas fiziškai pasirašytas visų trijų atsakovų, o dokumentas teismui per elektroninių paslaugų portalą įkeltas advokato padėjėjo R. S. (El. b. t. 2, b. l. 77). Elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese reguliuoja CPK 175¹ straipsnis. CPK 175¹ straipsnio 1 dalis nurodo, jog elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas, o CPK 175¹ straipsnio 7 dalis nustato, jog elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Pagal Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį dokumentus pateikiančiam asmeniui keliami reikalavimai, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Pagal teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 11 punktą nurodyta, jog asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Jokių papildomų reikalavimų asmeniui, jog jis turi atitikti atstovavimo teisme reikalavimus nenurodyta. Priešingai, minimo teisės akto 12 punkte nustatyta, jog, kai asmuo teikia procesinius dokumentus, susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, jis gali būti arba gali nebūti proceso dalyviu. Byloje iš esmės susiklosčiusi situacija atitinka tą situaciją pagal kurią advokato padėjėjas prašymą dėl trūkumų šalinimo būtų atnešęs į teismo raštinę ir prašytų jį užregistruoti įprastu būdu (arba pateiktu paštu). Tokiu atveju advokato padėjėjui nereikėtų patvirtinti savo įgaliojimų apimties. Įvertinus nurodytus argumentus daroma išvada, jog procesinių dokumentų pateikimui elektroninių ryšių priemonėmis nėra taikomi reikalavimai pateikti teisę atstovauti asmenį patvirtinantys dokumentai. Prašymas šalinti trūkumus pasirašytas visų trijų atsakovų fiziškai, proceso šalys nekelia abejonių dėl atsakovų parašų autentiškumo, todėl apylinkės teismas nurodė nepagrįstą trūkumą, susijusį su procesiniais atstovavimo teisiniais santykiais.
Dėl šioje byloje teismo nutartimi asmeniui grąžinto žyminio mokesčio įskaitymo už kitų asmenų mokėtiną žyminį mokestį, teikiant naują procesinį dokumentą šioje byloje
Byloje kilo ginčas dėl vieno asmens sumokėto ir teismo nutartimi grąžinto žyminio mokesčio įskaitymo už kitų asmenų mokėtiną žyminį mokestį, teikiant naują procesinį dokumentą. CPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad CPK 87 straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-05-25 nutartimi grąžino G. M., kaip atsakovės T. M. įstatyminiam atstovui, 2016-06-02 sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį, teiktą už apeliacinį skundą šioje byloje (El. b. t. 2, b. l. 62–64). Tai reiškia, jog G. M. 31 Eur žyminis mokestis buvo grąžintas CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Įstatymai nereguliuoja byloje asmeniui grąžinto žyminio mokesčio įskaitymo už kitų asmenų mokėtiną žyminį mokestį, teikiant naują procesinį dokumentą toje pačioje byloje, procedūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios procedūros nesureguliavimas teisės aktais byloje atlikti žyminio mokesčio užskaitą kliūčių nesudarė. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazėje atvaizduojamos bylos procesinės kortelės matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog 31 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas, tačiau nei žyminio mokesčio grąžinimo, nei žyminio mokesčio įskaitymo užduotys bylos kortelėje nesukurtos. Apylinkės teismas turi technines galimybes elektroninės bylos kortelėje atlikti G. M. sumokėto 31 Eur žyminio mokesčio grąžinimo užduotį, kadangi „Liteko“ sistemoje yra sukurta funkcija „žyminio mokesčio grąžinimas“. Bylos kortelėje atlikus techninius veiksmus su G. M. žyminio mokesčio grąžinimu, apylinkės teismas taip pat turi galimybę G. M. grąžinimą žyminį mokestį užskaityti už atsakovų S. K., A. K. bei A. K. apeliacinį skundą. Tokiam atvejui „Liteko“ informacinėje teismų sistemoje yra sukurta funkcija „įskaityti žyminį mokestį“. Apylinkės teismas nurodė, jog nepateiktas G. M. sutikimas įskaityti jo sumokėtą žyminį mokestį. Su tokiu motyvu nesutiktina. Iš atsakovų pateikto prašymo turinio matyti, jog G. M. 31 Eur žyminio mokesčio įskaitymui už atsakovų teikiamą apeliacinį skundą neprieštarauja (El. b. t. 2, b. l. 77). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų S. K., A. K. bei A. K. prašymo įskaityti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas negali atlikti elektroninėje bylos kortelėje tų veiksmų (žyminio mokesčio grąžinimo ir įskaitymo užduočių sukūrimo), kuriuos elektroninėje bylos kortelėje administruoja pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir žyminio mokesčio grąžinimo bei įskaitymo užduočių atlikimas, taip pat apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovų S. K., A. K. bei A. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.