Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 93-274 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir BK 104 straipsnį (1961 m. Baudžiamasis Kodeksas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 27 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. balandžio 13 d.).Komisijos 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 93-274 nutarta nuteistajam D. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant Komisijos numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 36 balų iki 33 balų, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų atlikdamas bausmę nepažeidė, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje 4 kartus skatintas, nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistasis D. Š. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis D. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 4 kartus paskatintas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, darbe apibūdinamas tik teigiamai. Taip pat savo noru ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinį ieškinį, mokėsi, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo staliaus specialybę, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, yra parvykęs trims paroms į namus, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Vertinant jo asmenybės pokyčius ir potencialų elgesį taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (rizikos vertinimo pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 33 balai), kad paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai planuoja dirbti UAB „NRB Capital“ pagalbiniu darbininku, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Todėl visos šios aplinkybės patvirtina Komisijos nutarimo pagrįstumą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde taip pat teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau yra įvertinęs jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, todėl konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi tik nekintamais (statiniais) kriminogeniniais veiksniais, kas akivaizdžiai prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir Lietuvos Respublikos įstatymams. Pabrėžia, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos balai ir jų pokyčiai. Jo atveju, teismui netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai ir esant pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kyla pagrįstos abejonės dėl teismo sprendimo teisėtumo. Ankstesnis teistumas yra vertinamas su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi ši aplinkybė nekinta visą atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, ji neišnyksta ir atlikus bausmę. Teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos lygtinio paleidimo ir nuteistojo pokyčių vertinimo aspektu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad teismų laikoma, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, jos leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. anksčiau teistas, šiuo metu jis yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą, taip pat už sunkų nusikaltimą (platino narkotines medžiagas) ir baudžiamąjį nusižengimą, nuo baudžiamojo proceso slapstėsi Ispanijoje, dėl padaryto sunkaus nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakarotinai nusikalto, šį kartą už narkotinių medžiagų platinimą. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (2014 m. spalio 31 d. elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 39 balai), nors statinių (nekintančių) balų suma yra tik 10. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamų veikų istorija, dar nepadengtas civilinis ieškinys, praeityje buvęs netinkamas gyvenimo stilius, narkotinių medžiagų vartojimo patirtis. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra keturis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog D. Š. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybes, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. Š. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.