Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Š. (toliau – D. Š.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 93-649 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Š. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. teisės akto redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistas subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 10 d.2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-649 nutarta taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-649 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos namuose – vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Įvertinus šias aplinkybes, nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, nuteistasis iš pataisos įstaigos paleidžiamas lygtinai. Pasak D. Š., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo gyvenimo būdą laikantis vidaus tvarkos taisyklių, darbą, paskatinimus, teigiamą socialinio tyrimo išvadą, kas, nuteistojo įsitikinimu, paneigia bet kokius kriminogeninius rizikos veiksnius ir tik selektyviai atrinko neigiamus nuteistojo asmenybę apibūdinančius veiksnius, nevertindamas jo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aplinkybės susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu, negali būti vertinamos, kadangi visos su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu susijusios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skundu pažymima, kad D. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų bei turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie dirba su nuteistuoju, atžvilgiu. Jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais ir draugais, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vos 33 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Nors nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo D. Š. ir slapstėsi Ispanijoje, tačiau šiuo metu bausmę atlieka be sargybos sąlygomis, yra paleidžiamas 3 paroms namo, kas neabejotinai rodo, jog nuteistasis laikosi bet kokių moralinių ir teisinių normų, didžiąją laiko dalį gyvena laisvėje, todėl šiuo metu jau yra pasirengęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę toliau vykdyti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Kritiškai D. Š. vertina ir tai, kad procesas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos apylinkės teisme vyko rašytinio proceso tvarka, neleidžiant nuteistajam žodžiu išdėstyti savo pozicijos apie galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bent jau vaizdo konferencijos būdu. Nuteistojo įsitikinimu, vertindamas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos pokyčius, tačiau tiesiogiai nebendraudamas su nuteistuoju, teisėjas, pažeidžia teisės būti išklausytam principą. Skundas atmetamas.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). BPK 360 straipsnis numato, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sutikti su D. Š. skundo argumentais, jog jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nekviečiant jo į teismo posėdį bei neleidžiant savo pozicijos išdėstyti vaizdo konferencijos būdu yra pažeidžiamos BPK nuostatos, nėra pagrindo. Nors apygardos teismui pateiktu skundu D. Š. ir neprašė jo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vis tik pažymėtina, kad pagal BPK 364 straipsnio 6 dalį, tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, kitais atvejais klausimą, ar būtinas teismo posėdis, sprendžia nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju įvertinus D. Š. skundo turinį akivaizdu, kad jis nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, o kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustatyta, todėl nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo D. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad rizika sudaro 33 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Ir vis tik, vien šių aplinkybių D. Š. lygtiniam paleidimui, priešingai nei savo skundu tai traktuoja nuteistasis, nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, dirba, šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka be sargybos sąlygomis, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Akivaizdžių D. Š. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nusikalstamų veikų istorija, pilnai nepadengtas ieškinys ir praeityje buvęs netinkamas nuteistojo gyvenimo stilius, narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Šiame kontekste atmetant nuteistojo skundo argumentus, jog jo gyvenimo būdas pataisos namuose (laikantis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių), darbas, paskatinimai bei teigiama Socialinio tyrimo išvada paneigia bet kokius kriminogeninius rizikos veiksnius, vis tik pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai (nepaisant teigiamai jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių), ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus D. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas D. Š. nėra pirmasis – Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas subendrinta bausme – 12 MGL dydžio bauda. Jurbarko rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal senojo BK 256 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek D. Š. padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Nors ši aplinkybė (ankstesnis nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek tai atskleidžia D. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad būtent ankstesni D. Š. teisės pažeidimai (nusikalstamų veikų istorija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Š. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų, priskiriamų labai sunkių (1961 m. BK 104 straipsnis) ir sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, bei baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis) savo kaltę nužudęs asmenį nuteistasis iš pradžių neigė, klaidino teisėsaugos institucijas, todėl dėl nužudymo buvo įtariamas ir suimtas kitas asmuo. Maždaug po 9 (devynerių) metų D. Š. nutarė prisipažinti padaręs šią nusikalstamą veiką ir davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau baudžiamąją bylą perdavus teismui, pasislėpė nuo teismo, jam buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis iš Ispanijos buvo pargabentas į Lietuvą. Toks nuteistojo elgesys, priešingai nei tai traktuojama D. Š. skundu, neabejotinai rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų D. Š. iš esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos. Ir nors šiuo metu nuteistasis savo kaltės neneigia, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (tame tarpe ir nužudyme) padaryme, tačiau, įvertinus ankstesnį nuteistojo elgesį, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo nuoširdumu. Juo labiau, jog ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje D. Š. yra linkęs veikti greitai, o savo problemoms spręsti ne visuomet pasirenka tinkamas veikimo strategijas, sau patinka toks koks yra ir savyje keisti nieko nenorėtų. Sprendžiant D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotų nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių kontekste, pažymėtina ir tai, kad praeityje nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, dauguma jo įvykdytų nusikalstamų veikų siejamos būtent su neteisėtu disponavimu šiomis medžiagomis, tačiau jokių pastangų, siekdamas atsisakyti šio neigiamai jo elgesį charakterizuojančio įpročio (narkotinių medžiagų vartojimo), būdamas pataisos namuose nuteistasis nesiėmė. Vien tai, kad D. Š. bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo faktų, kai tokių medžiagų įsigijimas būnant pataisos namuose yra iš esmės negalimas, nepaneigia galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis grįš prie senų savo įpročių, kas neabejotinai turėtų įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Juo labiau, kai narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 28 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš esmės analogiškai vertintinos ir nuteistojo problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis neneigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau vėlgi jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį įprotį, būdamas pataisos namuose nuteistasis nedėjo, kas leidžia pagrįstai abejoti jo tinkamu suvokimu apie alkoholio žalą jį vartojančiam asmeniui bei aplinkai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje įvertintina ir tai, kad nors šiuo metu D. Š. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka be sargyboje, nuo 2017 m. vasario 27 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, tačiau, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš jo priteistas civilinis ieškinys yra dengiamas asmenų iš laisvės, duomenų, apie tai, kad pats nuteistasis prisideda prie iš jo priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas verčia abejoti jo finansiniu stabilumu, galinčiu pastūmėti nuteistąjį į pakartotinį nusikalstamumą.Atmetant nuteistojo skundą įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, D. Š. režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką (nuo 2013 m. kovo 12 d.) už gerą elgesį buvo paskatintas 6 kartus, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik nuo 2015 m. gegužės 29 d. (pirmojo paskatinimo data), kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 33 balus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, šis balas nuo paskutiniojo nuteistojo įvertinimo, atlikto 2014 m. spalio 31 d. (prieš trejus metus), sumažėjo vos 6 balais, kas įvertinus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statinių balų sumą – 10 balų, vis dar nelaikytina pakankama D. Š. elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – jis dirba, per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo 6 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais ir pan. Šios aplinkybės, priešingai nei savo skundu tai suvokia D. Š., tik patvirtina, jog jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti darbinę veiklą, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje D. Š. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundu akcentuojama aplinkybė, jog šiuo metu, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę be sargyboje, nuteistasis nebandė bėgti ar slapstytis, kadangi už tokią veiką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Juo labiau, kad tik nuo 2016 m. gruodžio 30 d. nuteistajam suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir tik nuo 2017 m. gegužės 17 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nenusikals, o jo atžvilgiu taikytina probacija pasieks jai keliamus tikslus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.