Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-672-753/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-657-810/2016Nutartis · 2016-09-09Kauno apylinkės teismas
  3. T-322-946/2017Nutartis · 2017-05-04Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-07Kauno apygardos teismas
  5. T-672-753/2017Nutartis · 2017-10-03Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
T-672-753/2017
Teisminio proceso Nr.
1-87-2-00012-2002-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
D. Š.
Byla Nr. T-672-753/2017
Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00012-2002-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 3 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. rugsėjo 11 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-649 nutarta taikyti nuteistajam D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 9 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. D. Š. elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje šešis kartus buvo paskatintas. D. Š. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis nuo 2017 m. vasario 27 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, turi teigiamą nuostatą į darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 1961 m. BK 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau teistas – Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė – 12 MGL dydžio bauda.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos bei kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje bei kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis D. Š. savo elgesį koreguoja teigiama linkme – laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, 6 kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas taip pat įvertina tai, kad D. Š. anksčiau teistas, šiuo metu jis yra nuteistas už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą: už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą, taip pat už sunkų nusikaltimą (narkotinių medžiagų platinimą) ir baudžiamąjį nusižengimą. Jie padaryti neišnykus D. Š. teistumui. Be to, nuo baudžiamojo proceso nuteistasis slapstėsi Ispanijoje, dėl padaryto sunkaus nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis anksčiau jau teistas už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis vėl nusikalto, šį kartą už narkotinių medžiagų platinimą, taigi daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos.

Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (33 balai pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (2014 m. spalio 31 d. elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 39 balai), nors statinių (nekintančių) balų suma yra tik 10. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai: nusikalstamų veikų istorija (ankstesnis teistumas; šiuo metu teistas už kelias nusikalstamas veikas), pilnai nepadengtas ieškinys, praeityje buvęs netinkamas gyvenimo stilius/ narkotinių medžiagų vartojimo patirtis. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu D. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 93-649.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 93-649 taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė