Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Danutei Dokšienei, dalyvaujant pareiškėjai S. Š., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl valdymo fakto patvirtinimo.

pareiškėja prašo patvirtinti faktą, kad ji, S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003-05-19 iki dabar valdo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2001-11-08 mirė jos sutuoktinio A. Š. giminaitė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Mirusioji M. Š. buvo jos sutuoktinio A. Š. tėvo A. Š. pusseserė. M. Š. nuosavybės teise priklausė butas, esantis(duomenys neskelbtini) . Iki pat mirties ji su sutuoktiniu M. Š. rūpinosi, slaugė, todėl M. Š. sakydavo, kad butas liks jiems. Po M. Š. mirties ji su sutuoktiniu pradėjo gyventi M. Š. bute, jį prižiūrėjo, valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Jos sutuoktinius A. Š. 2002 m. sausio mėn. kreipėsi į notarą, siekdamas priimti M. Š. palikimą. Tuo pagrindu Telšių rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, nes A. Š. nurodė, kad M. Š. buvo jo teta, galvodamas, jog tėvo pusseserė, kaip ir sesuo pripažįstama teta. Notaras, išsiaiškinęs, kad A. Š. yra tik šeštos eilės įpėdinis, paveldėjimo teisės liudijimo jam neišdavė. Kitų M. Š. įpėdinių nėra, todėl į notarą daugiau niekas nesikreipė ir į butą nepareiškė jokių pretenzijų. Jos sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ji viena gyvena M. Š. priklausančiame bute, rūpinasi juo, remontuoja, moka mokesčius, atvirai ir nepertraukiamai valdo jį kaip savo turtą. Dar turi sodybą Telšių r., Kalnėnų k., tačiau ten gyvena jos dukra. Jie su sutuoktiniu iš tos sodybos dar M. Š. esant gyvai atsikraustė gyventi pas pastarąją į butą. Nori įteisinti nuosavybės teisę į butą, tačiau neturi galimybės kitokiu būdu patvirtinti valdymo faktą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo M. Š. giminaitis. Nors po M. Š. mirties pareiškėjos sutuoktinis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas nebuvo, kadangi A. Š. nepateko į įpėdinių eilę. Kitų giminių, pretenduojančių į M. Š. turtą, nėra. Pareiškėja iki šiol gyvena M. Š. bute, prižiūri jį, moka mokesčius.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą prašo civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad nuo pareiškėjos prašomų nustatyti aplinkybių nepriklauso jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šiuo atveju priimtas teismo sprendimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių padarinių, todėl prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas.

Pareiškimas atmestinas.

Iš santuokos, gimimo, mirties liudijimų, archyvo pažymų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). A. Š. tėvo pusseserė M. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (5, 6, 7, 8, 9, 18, 19 b. l.). Iš nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą matyti, kad notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. Š. po M. Š. mirties (10 b. l.). Iš informacijos apie apmokėtą elektros energiją, pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, pažymos dėl apmokėjimo už šaltą vandenį ir nuotekas, pažymos apie atsiskaitymą už gamtines dujas, pažymos dėl įsiskolinimo už šilumos energiją matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą elektros, šilumos energiją, gamtines dujas, vandenį, nuotekų šalinimą, komunalinių atliekų tvarkymą įsiskolinimų nėra (11, 12, 13, 14 b. l.). Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Mastis“ pažymoje nurodyta, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), yra bendrijos narė, visus mokesčius iki 2016-04-01 yra sumokėjusi (16 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).

Liudytojas S. B. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta nuo 1994 metų, kuomet jis įsigijo šalia pareiškėjos sodybos (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), yra ne kartą ten lankęsis. Pažinojo pareiškėjos sutuoktinį A. Š. ir M. Š., kuri buvo pristatoma kaip A. Š. pusseserė. Pareiškėja su sutuoktiniu prižiūrėjo, slaugė M. Š., apie pusmetį iki pastarosios mirties gyveno jos bute. Po M. Š. mirties pareiškėja su vyru liko gyventi tame bute. Pareiškėja bute gyvena iki šiol, į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyksta tik retkarčiais, dažniau vasarą.

Liudytoja V. Š.-Čiurauskienė paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra. Jos tėvai su M. Š. buvo giminės, tikslaus giminystės ryšio nežino. Pablogėjus M. Š. sveikatai, jos tėvai ėmė ją nuolat slaugyti, išsikraustė gyventi pas ją į butą(duomenys neskelbtini) , nes neturėjo galimybės kasdien važinėtis. Po M. Š. mirties jos tėvas A. Š. norėjo susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau dėl sveikatos būklės to nebepadarė. Pareiškėja iki šiol gyvena tame bute. Ji taip pat trumpą laiką yra gyvenusi M. Š. bute. Daugiau M. Š. giminių nežino.

Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja LR CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (LR CPK 524 str.). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos LR CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo" normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal LR CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (LR CK 4.22 str. 1 d.). Pagal LR CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Valdymas, kaip minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (LR CK 4.22 str. 1 d., 4.37 str. 1 d.), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis Nr. 3K-3-416/2011). Vadovaujantis LR CK 4.22-4.27 str. tam, kad teisme būtų patvirtintas valdymo faktas, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; 2) asmuo šį daiktą valdo teisėtai; 3) asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; 4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko.

Iš pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja 2001 metais pradėjo gyventi ir iki šiol tebegyvena jos sutuoktinio A. Š. giminaitei M. Š. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po M. Š. mirties bute liko gyventi pareiškėja su sutuoktiniu A. Š., kuris(duomenys neskelbtini) mirė. A. Š. po M. Š. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam nebuvo išduotas, nes dėl per tolimo giminystės ryšio jis nepateko į įstatymo nustatytą įpėdinių eilę. Pareiškėja po sutuoktinio mirties viena gyvena minėtame bute, prižiūri jį, moka mokesčius. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja faktiškai turi butą, į kurį jai nuosavybės teisė nepriklauso, turėdama tikslą valdyti jį kaip savo. Be to, ji neturi valdymo faktą patvirtinančių dokumentų. Taigi iš esmės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tik dvi iš keturių minėtų sąlygų, būtinų valdymo faktui patvirtinti.

Tam, kad būtų galima patvirtinti valdymo faktą, asmuo daiktą turi valdyti teisėtai. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Nagrinėjimu atveju teisėto valdymo pagrindų nenustatyta, pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo be jokio teisėto pagrindo. Taip pat tam, kad būtų galima patvirtinti valdymo faktą, valdomas daiktas neturi turėti kito teisėto jo savininko. Šiuo atveju aktualios tampa paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. Š. įpėdinių pagal testamentą ir įstatymą nustatyta nebuvo, niekas jos palikimo nepriėmė, o į notarą dėl palikimo priėmimo besikreipusiam pareiškėjos sutuoktiniui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas nebuvo. Dėl šios priežasties M. Š. butas paveldėjimo teise perėjo valstybei (LR CK 5.62 str.). LR CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo vertinimą, konstatuotina, jog M. Š. priklausantis butas, po jos mirties nenustačius įpėdinių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, yra perėjęs valstybei LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Taigi, nenustačius, jog pareiškėja butą valdo teisėtai ir butas neturi kito teisėto savininko, pareiškimas atmestinas. Be to, pareiškimas atmestinas ir tuo pagrindu, jog nuosavybės teisė į butą yra įregistruota, todėl pareiškėja viešame registre negalėtų įregistruoti daikto valdymo (LR CK 4.27 str. 3 d.), o nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo (LR CK 4.27 str. 2 d.). Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepime į pareiškimą išdėstyti argumentai ir prašymas bylą nutraukti taip pat atmestini, nes bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir bylų dėl daiktinių teisių (tarp jų ir valdymo fakto patvirtinimo) nagrinėjimą reglamentuoja atskirų LR CPK skyrių normos, šios bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis Nr. 3K-3-543/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 529 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.