Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-07 · Byla Nr. 2SA-66-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
2SA-66-232/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Pareiškėjas
T. S., D. G. K., V. T., J. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Civilinė byla Nr. 2SA-66-232/12Teisminio proceso Nr.: NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 124.;122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S., suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 3 d. sprendimu (I t. b.l. 77-79) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T.-Jakuštovič vaikai: H. T., V. T., I. T., S. T. ir J. T. po I. T.-Jakuštovič mirties Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Cegelnia kaime (dabar Gelvadiškių ir Plytinės gatvės Vilniuje) paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,53 ha žemės.

Pareiškimu pareiškėjas M. K. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S., suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog 2004-03-03 sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, nes pagal minėtą teismo sprendimą suinteresuoti asmenys įgijo teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Vilniuje, Gelvadiškių g., į kurią taip pat pretenduoja pareiškėjas M. K., todėl suinteresuotiems asmenims atstačius nuosavybės teises, sumažės pareiškėjui nuosavybės teise turimos žemės dalis. Kadangi minėta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išnagrinėta neįtraukus į procesą suinteresuotu asmeniu pareiškėjo, pareiškėjas CPK 366 str. 7 p. , 368 str. pagrindu keipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. S. prašė pareiškimą atmesti, nurodė, jog jo motinos S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyta žemė nepriklausė Gelvadiškių kaimui, o buvo atskiras žemėvaldos vienetas – Cegelnia vienkemis, kurio žemės įsiterpė tarp Gelvadiškių kaimo žemių ir su jomis ribojosi, tai konstatuota Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartyje. Pareiškėjo motina neturėjo žemės sklypo rėžiniame kaime. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Suinteresuoti asmenys T. T., I. K., J. S. prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir taikyti senatį.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog T. S. motina neturėjo žemės rėžiniame kaime, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nustatyta, jog Cegelnės vienkiemio žemės nepatenka į Gelvadiškių kaimo rėžinę žemę, todėl pareiškėjo interesai nepažeidžiami. Pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi dėl proceso atnaujniimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi (I t. b.l. 272-275) netenkino pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti procesą. Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, nustatyta kokių įrodymų pagrindu ir kokioje vietoje, kokį plotą S. T. turėjo žemės, nustatyta, jog jos turėtos žemės nepriklausė rėžiniam Gelvadiškių kaimui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas M. K. nepagrindė, kaip pažeidžia jo teises priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jis pretenduoja į žemę Gelvadiškių rėžiniame kaime. Teismas nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjas apie priimtą teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sužinojo ne vėliau, kaip 2008-10-20. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2009-02-25, todėl pareiškėjas praleido CPK 368 str. nustatytą 3 mėnesių pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (II t. b.l. 15-18) apeliantas (pareiškėjas) M. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje iškeltoje pagal T. S., Danutos G. K. ir V. D. pareiškimą. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, jog tuo metu kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į Gelvadiškių rėžimo kaimo žemę. Kadangi 2004-03-03 sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, T. S. ir kt. ėmė reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Gelvadiškių ir Plytinės g. Vilniuje, tokiu būdu minėtas sprendimas daro tiesioginę neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms. Pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisėmis. Teismo išvada, kad S. T. turėtos žemės nepriklausė Gelvadiškių kaimui, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas 2004-03-03 sprendime rėmėsi Rusijos imperijos laikotarpio dokumentais, kurie įstatymu nepriskirti prie nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų, todėl jais remdamasis teismas negalėjo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas apie pareiškėjų dėdžių ir tetų nuosavybės teise turėtą žemę jiems sukels teisines pasekmes. Pažymėjo, jog apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimą apeliantas sužinojo tik tada, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-28 nutartimi buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (II t. b.l. 24-27) prašė atmesti pareiškėjo atskirtąjį skundą. Nurodė, jog pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2004 m. dar nebuvo laikomas pretedentu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Gelvadiškių k. Pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,34 deš. ploto žemės sklypą Gelvadiškių k., Mickūnų valsčiuje skyriui buvo paduotas tik 2007-02-07, todėl pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstai neįtraukė pareiškėjo suinteresuotu asmeniu. Trečiojo asmens teigimu, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas nėra saistomas Vyriausybės nutarimuose nurodytais dokumentais, juridinę reikšmę turintį faktą gali nustatyti remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir liudytojų parodymais. Pažymėjo, jog vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-10-30 sprendimą apie 2007-09-06 atliktą Gelvadiškių rėžinio kaimo kartografijos patikslinimą skyrius tinkamai pranešė visiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą, įskaitant M. K., nesutikdamas su patikslinta kartografija pareiškėjas 2008-02-08 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl apie Vilnaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimą pareiškėjas sužinojo jau 2007 m. rugsėjo-spalio mėn., prašymą dėl proceso atnaujinimo praleido.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas (pareiškėjas) M. K. siekia atkurti nuosavybės teises į Gelvadiškių rėžinio kaimo žemę (dabar Gelvadiškių g. Vilniuje). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. liepos 3 d. sprendimu (I t. b.l. 77-79) pareiškėjų T. S., D. G. K., V. T., J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. T.-J. vaikai: H. T., V. T., I. T., S. T. ir J. T. po I. T.-J. mirties Vilniaus apskrityje Mickūnų valsčiuje, Cegelnia kaime (dabar Gelvadiškių ir Plytinės gatvės Vilniuje) paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,53 ha žemės. Apeliantas minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Prašymą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog tuo metu kai buvo nagrinėjamas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliantas buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į Gelvadiškių rėžinio kaimo žemę (dabar – Gelvadiškių g., Vilniaus m.), kurios reikalauja ir pareiškėjai, todėl 2004-03-03 sprendimas pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, apeliantas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to CPK 366 straipsnyje įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriuos įrodžius, yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Pagal LR CPK 368 str. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantas teigia, jog apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-03 sprendimą sužinojo tada, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-28 nutartimi buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, jog apeliantas apie priimtą teismo sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2008-10-20, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos M. K. 2008-10-20 kreipėsi su prašymu dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu administracinėje byloje ( I t. b.l. 208), motyvuodamas tuo, jog pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą Gelvadiškių rėžiniame kaime į tuos pačius žemės plotus, kaip ir T. S., yra suinteresuotas administracinės bylos baigtimi. O nesutikdamas su patikslinta kartografija, M. K. 2008-02-08 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šią aplinkybę patvirtino tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Todėl apeliantas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

LR CPK 365 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas prašo procesą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, jog teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Apeliantas teigia, jog 2004-03-03 sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kadangi tuo metu kada buvo nagrinėjama byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apeliantas buvo pretendentas atkurti nuosavybes teises į Gelvadiškių rėžinio kaimo žemę, į tą pačią žemę kaip ir pareiškėjai. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi administracinių teismų priimtais įsiteisėjusiais sprendimais (nutartimis) (I t. b.l. 203-221), kuriais buvo tikrinta, kokių įrodymų pagrindu ir kokioje vietovėje, kokį plotą žemės turėjo S. T.. Pagal minėtus sprendimus (nutartis) matyti, jog Gelvadiškių kaimas susidėjo iš dviejų sklypų, tarp kurių įsiterpė Cegelnia kaimas, susidėjęs iš trijų sklypų. I. T.-J. abi 1911-12-14 pirkimo-pardavimo aktu pirktos žemės dalys buvo Cegelnia kaime (SĮ „Vilniaus planas“specialisto G. L. 2005-09-08 išvada, kuria rėmėsi teismai). Teismai konstatvo, jog 1911 m. I. T.-J. pirktą žemę, buvusią Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus Cegelnia kaime iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė pareiškėjo motina S. T. t.y. teismai padarė išvadą, jog S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė nepriklausė rėžiniam Gelvadiškių kaimui. Apeliantas naujų įrodymų paneigiančių įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytas aplinkybes nepateikė, todėl teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, jog apeliantas nepagrindė kaip pažeidžia jo teises priimtas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Apelianto atskirajame skunde išvardintuose teisės aktuose nurodyti dokumentai patys savaime patvirtina tam tikro asmens nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Asmenims, turintiems minėtus dokumentus nereikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kai asmuo šių dokumentų neturi, jis kreipiasi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas nagrinėdamas tokį prašymą vadovaujasi bendraisiais principais, vertina ir remiasi visais pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, apklausiant pareiškėjus ir liudytojus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-12 nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė