Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1122-657/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: e2A-1122-657/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00654-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: V. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1122-657/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00654-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.6.; 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. 12 713,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvkydymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas žodinio susitarimo pagrindu atliko plytelių klojimo darbus ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo atsivežti įrankiai rodo, kad jis atvyko kaip savo srities profesionalas atlikti jam pavestų rangos darbų, o ne kaip pagalbinis darbininkas. Tarp šalių susiklostė rangos santykiai. Ieškovės sutuoktinis nedirbo kartu su atsakovu. Lenkijoje buvo pirktos tik plytelės, visos kitos medžiagos darbų atlikimui buvo perkamos Lietuvoje atsakovo nurodymu. Netrukus po darbų atlikimo, išryškėjo atsakovo atliktų darbų trūkumai, kuriuos atsakovas apžiūrėjo, tačiau neištaisė, ėmė slapstytis. Jeigu ieškovės ar jos sutuoktinio pageidavimai dėl darbų atlikimo darė neigiamą įtaką darbų rezultatui, atsakovas kaip rangovas turėjo pareigą ieškovę apie tai informuoti, įspėti apie riziką, pasiūlyti alternatyvas.

3. Ieškovės pavedimu UAB „Skena“ 2020 m. gruodžio 30 d. atliko tyrimą ir surašė Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos grindų ir sienų plytelių įrengimo darbų kokybės įvertinimo ir defektų pašalinimo sąnaudų nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad tarp didelio formato plytelių buvo suformuotos per siauros siūlės, pasirinktas netinkamas plytelių klijavimo metodas, grindų plytelė nebuvo dengiama klijų sluoksniu, o klijuojant sienas klijais, dengiamas tik plytelės paviršius. Be to, nepakankamas paviršių nugruntavimas, neteisingai parinkti klijai ir jų sluoksnis, naudojama netinkama glaistyklė. Taip pat galimi paslėpti technologinių reikalavimų ir instrukcijų nesilaikymai, kurių neįmanoma nustatyti tyrimo metu – netinkamas pagrindų paruošimas. Akte nurodyta, kad vidaus patalpų apdailos grindų ir sienų plytelės suklijuotos, nesilaikant technologinių reikalavimų, gamyklų gamintojų instrukcijų ir rekomendacijų, dėl ko plytelės atsiklijavo ir apdailiniai paviršiai negali būti eksploatuojami funkcionaliai pagal paskirtį. Taisant defektus, reiktų pakeisti ir perklijuoti neteisingai suklijuotas grindines plyteles, grindjuostes, nuardyti sienines plyteles patalpose, cementiniu skiediniu nutinkuoti sienas, pastorinant jas iki reikiamo storio pagal durų staktų plotį, pakeisti ir perklijuoti sienines plyteles, atlikti durų angokraščių apdailą, panaudojant sienines plyteles. UAB „Skena“ sudarė sąmatą, kurioje apskaičiuota, kad nurodytų trūkumų ištaisymo kaina sudaro 10 463,18 Eur (su PVM).

4. Atsakovui atlikus plytelių klojimo darbus, patalpose buvo sumontuoti baldai. Norint ištaisyti atsakovo darbų trūkumus nuardant ir iš naujo išklojant plyteles, reikėtų išmontuoti ir vėl sumontuoti šiose patalpose įmontuotus baldus. Šių darbų atlikimui UAB „Igita“ yra pateikusi sąmatą, kuri sudaro 2 250,60 Eur (su PVM). Atsakovo darbų trūkumų ištaisymas pagal pateiktas sąmatas kainuotų 12 713,78 Eur (su PVM). Atsakovas visus plytelių klojimo darbus atliko nekokybiškai, neturėjo kompetencijos apsiimtiems darbams atlikti, todėl ieškovė juo nepasitiki ir nepageidauja, kad jis ištaisytų šiuos trūkumus savo jėgomis.

Šalies argumentai

5. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad su ieškove jis nėra sudaręs jokio susitarimo nei žodžiu, nei raštu, nėra derinęs jokių susitarimo sąlygų dėl darbų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo. Dėl pagalbos, klojant grindų plyteles, į atsakovą kreipėsi seniai pažįstamas ieškovės sutuoktinis. Kadangi ieškovės sutuoktinį pažinojo kaip žmogų, kuris daugelį metų važinėja dirbti į užsienį, sutiko padėti, patikėjęs pažadu ten paieškoti darbo ir jam. Ieškovės sutuoktinis jau buvo pats supirkęs visas medžiagas, nusipirkęs plyteles, gruntus ir jais išgruntavęs sienas bei grindis, pats parinkęs ir nupirkęs medžiagas ir įrankius, su atsakovu dėl to nebuvo tariamasi. Atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ar kaltės. Ieškovės sutuoktinis siūlių tarp plytelių tarpus parinko pats, kaip pats ir nusprendė, neįrengti deformacinės siūlės tarp patalpų. Šių sprendimų keisti ar daryti jiems įtaką atsakovas negalėjo.

7. Vertinant žalos dydį, turi būti vertinamas tik realiai atsiklijavusių plytelių plotas, kuris sudaro 5 – 6 kv. m. Pakeitus tik atskiras plyteles, nereikėtų keisti jokių grindjuosčių, kurios įskaičiuotos į bendrą darbų kainą sąmatoje, tai pat ardyti baldus, kurių montavimo kaina yra neproporcingai didelė. Sprendžiant dėl sieninių plytelių patalpose 5 ir 11, pažymėtina, kad įskaičiuojamas plytelių nuardymas ir sienų tinkavimas cementiniu skiediniu. Tokiu būdu sąmatoje iš esmės keičiami sienas prieš tai tinkuoti gipsiniu skiediniu nusprendusių asmenų sprendimai, kurie niekaip su plytelių klojimu nėra susiję. Atsakovo prašymu UAB „Statybų asistentas“ pateiktos darbų sąmatos darbų kaina, jeigu skaičiuoti sienų plotą bei 6 kv. m grindų plotą, nuimant plyteles ir klijuojant naujas, sudarytų 515,58 Eur, o jeigu būtų klijuojamos 68 km. m grindų plotas, iš viso susidarytų 1 740,06 Eur suma.

8. Atsakovas neturi statybos inžinieriaus išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, todėl negalima teigti, kad jis yra profesionalas ir turi teisę vykdyti rangovo funkcijas, patarinėti ieškovei ir jos sutuoktiniui kaip vykdyti statybos darbus, juos organizuoti ir pan. Šias funkcijas, jų vykdymą jau buvo išsprendusi ieškovė su sutuoktiniu ir tuo prisiėmė susijusias pareigas bei atsakomybę. Statybos darbai organizuojami ūkio būdu, už kokybinius statinio trūkumus ar išaiškėjusius defektus, jeigu tokie ir būtų, yra atsakingas statytojas ir jo paskirtas statybos vadovas.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 933 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, bei valstybei iš ieškovės 8,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas, remdamasis apklaustų liudytojų paaiškinimais nustatė, kad atsakovas vienas atliko paviršių gruntavimo ir plytelių klojimo darbus ieškovės gyvenamajame name. Jis atvykdavo į gyvenamąjį namą savo automobiliu, turėjo savo įrankius, elektrinę klijų maišyklę, kas rodo, jog dirbo savarankiškai, o ne kaip pagalbinis darbininkas. Byloje yra pateiktas ieškovės sutuoktinio ir atsakovo susirašinėjimas, kuriame atsakovas nurodo, kad reikia nupirkti glaistą ir makrofleksą, taip pat grindų ir sienų plytelių klijavimo išklotinės su atsakovo ranka atliktais skaičiavimais, darbų kainomis ir pastabomis. Tai pagrindžia, kad atsakovas davė nurodymus dėl reikiamų medžiagų įsigijimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas už atlygį ieškovės gyvenamajame name atliko plytelių klijavimo darbus.

11. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti atsakovą profesionalu, nes pati ieškovė nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovo gerai nepažinojo. Iš Kauno apskrities VPK medžiagos matyti, kad ieškovė, siekdama nustatyti atsakovo asmenybę, 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į policiją, kuri 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 20-S-19390 informavo, kad pagal automobilio markę ir valstybinį numerį nustatė atsakovo vardą ir pavardę. Atsakovo išsilavinimo, jo kvalifikacijos ieškovė ir jos sutuoktinis nesiaiškino ir nežinojo, apie jo profesionalumą sprendė patys, vadovaudamiesi jo kažkada kokybiškai atliktais plytelių klijavimo darbais. Šiuo atveju plytelės buvo nestandartinės, itin didelės, ekspertai nurodė, kad joms klijuoti taikomi kitokie reikalavimai ir ypatingai svarbus yra pagrindo paruošimas. Ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimas, kad atsakovui pateikė dizainerės vizualizaciją esmės nekeičia, nes vizualizacijoje nebuvo aprašyta didelio formato plytelių klojimo darbų technologija.

12. Techninio namo projekto ieškovė atsakovui nerodė, nors jį turėjo. Projektas buvo pateiktas UAB „Skena“ bei teismo ekspertui V. Š.. Iš jų pateiktų aktų matyti, kad techniniame projekte būtent ir buvo nurodymai, koks turi būti tinko ir klijų sluoksnis. Su šiais reikalavimais atsakovas nebuvo supažindintas. Nurodytos aplinkybės, taip pat tai, jog atsakovas neturi plytelėms kloti reikiamo išsilavinimo ir žinių, kad plytelių klojimas nėra jo pagrindinis darbas, nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovas neatliko plytelių klijavimo darbų.

13. Tikėtini ieškovės ir jos sutuoktinio paaiškinimai, kad jie neužsiima apdailos darbų atlikimu, neturi tam pakankamų žinių, įgūdžių, pageidavo kokybiško rezultato. Ieškovė su sutuoktiniu patys organizavo minėtus darbus, jų samdomi asmenys juos atlikinėjo etapais. Abu patvirtino, kad iki atsakovas pradėjo plytelių klijavimo darbus jau buvo išbetonuotos namo grindys ir ištinkuotos sienos. Taigi, ieškovė ūkio būdu statė minėtą gyvenamąjį namą. Tai teismo posėdyje pripažino pati ieškovė ir jos sutuoktinis. Iš 2018 m. liepos 14 d. ieškovės pateikto pranešimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą, matyti, jog jokie duomenys apie rangovą (-us) pateikti nebuvo nei pranešimo pateikimo metu, nei vėliau, statybų eigoje. Duomenys apie statinio statybos techninės priežiūros vadovą pranešime Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo nurodyti. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad statybos techninės priežiūros vadovą samdė, tačiau nurodė, kad su juo nebendravo, su juo bendravo jos sutuoktinis. Tačiau liudytojas – ieškovės sutuoktinis P. K. 2022 m. sausio 18 d. tesmo posėdyje nurodė, kad techninės priežiūros vadovo apskritai nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturėjo jokio santykio su statybos darbų vadovu, kas tuo pačiu reiškia, kad šį santykį, kaip rangovas palaikė (ar turėjo palaikyti) pati ieškovė su savo sutuoktiniu.

14. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė su atsakovu būtų sudariusi rašytinę statybos rangos sutartį. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo pasamdytas atlikti plytelių klijavimo darbus ir tuos darbus vykdė. Taigi, šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos, o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.

15. Tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis teismo posėdyje teigė, jog grindis ir sienas tinkavo kitas jų nusamdytas meistras ir jos atrodė labai lygios. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad su atsakovu ieškovė ar jos sutuoktinis žodžiu susitarė tik dėl plytelių klijavimo, t. y. nesusitariant, kad plytelių klijavimas apims ir sienų bei grindų pagrindo išlyginimą, nes tokio poreikio tuo metu jie nematė.

16. Kadangi ieškovės ir atsakovo pasitelktų specialistų išvados yra skirtingos, o darbų trūkumų apimtis ir šių trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimas reikalauja specialių žinių, byloje buvo paskirta statybos ekspertizė. Teismo ekspertas V. Š. Teismo ekspertizės akte Nr. 120 pažymėjo, kad sienų ir grindų plytelių klijavimo darbai, įskaitant ir paruošiamuosius darbus, yra atlikti nekokybiškai, nesilaikantis technologinių ir teisės aktų reikalavimų, labai dideli klijų storio skirtumai, po suklijuotomis plytelėmis esama tuštumų, ir jos sudaro >20 proc. iškloto ploto, todėl būtina perkloti beveik visą išklotą grindų (73,20 kv. m) ir sienų (21,59 kv. m) plotą. Ekspertizės metu nustatyta, kad nebuvo tinkamai išlygintas pagrindas, nesilaikyta Statybos taisyklių ST 121895674.06:2009 „Apdailos darbai“ technologinių reikalavimų. Plytelės, po kuriomis yra tuštumų (ertmių), po kurio eksploatavimo laiko atšoka. Reikalingų darbų kaina pagal lokalinę sąmatą – 12 002,26 Eur pinigine verte. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tokių didelių matmenų sienų plytelės yra ir didelio svorio, todėl krisdamos kelia didelį sužeidimo pavojų.

17. Ekspertas V. Š. tiek tyrimo eigoje, tiek išvadose nustatė visai kitus klijavimo darbų kokybės trūkumus ir kitas priežastis, dėl kurių sienų ir grindų plytelės atšoko ar liko su tuštumomis (ertmėmis). Beveik visais užduotais klausimais ekspertas akcentavo, jog tai įvyko dėl labai gerai neišlyginto pagrindo, dėl ko plytelės visu savo plotu neprilipo. Ekspertas nenustatė, kad plytelių atsiklijavimą ar atšokimą nuo pagrindo nulėmė panaudotos nekokybiškos ar netinkamai parinktos statybinės medžiagos, per siauros siūlės tarp plytelių, neįrengtos deformacinės siūlės grindyse, netinkamas plytelių klijavimo metodas, netinkamai pasirinkti klijai ar netinkamai pasirinkta glaistyklė. Plytelių atsiklijavimą ar atšokimą nuo pagrindo nenulėmė nei netinkamas grindų ir/ar sienų eksploatavimas, nei per aukštai sukelta įrengto grindinio šildymo temperatūra. Nulėmė tai, kad nebuvo tinkamai išlygintas sienų ir grindų pagrindas, kas šiuo atveju buvo būtina, nes plytelės labai didelės, todėl pagrindas turėjo būti labai lygus ir stiprus.

18. Gavusi ekspertizės aktą, ieškovė atsakovo atliktų darbų trūkumų netikslino, nenurodė, kokius plytelių klijavimo darbus atsakovas atliko nekokybiškai, taip pat netikslino ir prašomos priteisti darbų trūkumų šalinimo sumos, nors atlikus teismo ekspertizę buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės, valgomojo, holo, prieškambario, koridoriaus, vonios patalpų sienų ir grindų apdailos darbų trūkumų šalinimo kaina yra 12 002,26 Eur (su PVM), o pagal UAB „Skena“ sudarytą sąmatą buvo apskaičiuota, kad nurodytų trūkumų ištaisymo kaina sudaro 10 463,18 Eur (su PVM). Norint ištaisyti atsakovo darbų trūkumus, nuardant ir iš naujo išklojant plyteles, reikėtų išmontuoti ir vėl sumontuoti šiose patalpose įmontuotus baldus. Šių darbų įvertinimui ieškovė yra pateikusi UAB „Igita“ sąmatą, kuri sudaro 2 250,60 Eur (su PVM). Tokiu būdu atsakovo darbų trūkumų ištaisymas pagal pateiktas sąmatas kainuotų 14 252,86 Eur (su PVM) (12 002,26+2 250,60), tačiau ieškovė nurodė, jog lieka prie savo pirminio reikalavimo – 12 713,78 Eur.

19. Byloje nustatyta, kad plytelių klijavimo darbus atliko atsakovas, o paruošiamuosius darbus (sienų ir grindų pagrindo įrengimą ir išlyginimą, tinkavimo darbus) kiti, ieškovei žinomi asmenys. Ekspertizės akte nustačius, jog šios tuštumos (ertmės) atsirado dėl tinkamai neišlyginto pagrindo, už kurį atsakovas neatsako, o ne dėl atsakovo atliktų darbų, teismas darė išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, taip pat nėra ir atsakovo kaltės. Nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovė I. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo V. B. 12 002,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas nustatė, kad šalis siejo statybos rangos santykiai, kas reiškia, kad atsakovas šiuose santykiuose turėjo rangovo statusą bei visas rangovo teises ir pareigas. Atsakovas kaip rangovas, vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 dalimi, turėjo ieškovę informuoti apie kliūtis, trukdančias kokybiškai atlikti darbus, tame tarpe – nelygius paviršius, tačiau teismas šios normos netaikė. Atsakovui apie tai neinformavus ieškovės, jis yra atsakingas už darbų trūkumus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys tarėsi tik dėl plytelių klijavimo, tačiau nesitarė dėl paviršių lyginimo, kas lemia, kad atsakovas neatsako dėl plytelių klijavimo defektų, nulemtų nelygių paviršių. Neaišku, kuo remdamasis teismas darė tokią išvadą.

1.2. Teismas nepagrįstai atsakovo statuso nevertino kaip profesionalaus plytelių klijuotojo. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad plytelių klijavimas buvo atsakovo verslas, jis turėjo tam reikalingus įrankius, davė nurodymus, kokias medžiagas įsigyti, kas rodo, kad jis buvo šios srities specialistas. Remdamasis tuo, kad atsakovas dirba apsaugos darbuotoju ir neturi jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, neįvertino kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas apie 10 metų užsiima plytelių klojimo veikla, turi tam skirtus įrankius, žino, kokias medžiagas naudoti, kas rodo, kad jis turi plytelių klojimo žinių ir patirties, tai yra jo verslas, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip verslininkas ir šios srities profesionalas. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas buvo profesionalas ar ne, tai nekeičia jo kaip rangovo pareigų ir atsakomybės.

1.3. Teismas darė nepagrįstas išvadas ir dėl techninio projekto reikšmės. Rangovas turi žinoti, kaip atlikti darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti. Ieškovė neturėjo pareigos pateikti atsakovui projekto, kad atsakovas žinotų, kaip klijuoti plyteles. Jeigu atsakovui toks poreikis buvo, jis turėjo pats paprašyti jam pateikti projektą. Vartotojui neturėtų būti keliami reikalavimai žinoti, ko reikia rangovui tinkamai atlikti savo darbą. Be to, teismas, manydamas, kad techninis projektas yra reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, galėjo šį projektą išsireikalauti. Teismas byloje nepagrįstai rėmėsi tik ekspertizės aktu. Byloje yra pateikta UAB „Skena“ specialisto išvada, kurioje netinkamas plytelių suklijavimas grindžiamas ir kitais technologiniais pažeidimais, nei fiksuota ekspertizės akte. UAB „Skena“ nustatytų technologinių pažeidimų nepaneigia nei ekspertizės aktas, nei atsakovo pasitelkto specialisto išvada. Teismas sprendime turėjo nurodyti, kad trūkumus nulėmė ne tik ekspertizės akte, tačiau ir UAB „Skena“ išvadoje nustatytos priežastys. Vadovaujantis tiek ekspertizės akte, tiek UAB „Skena“ išvadoje nustatytomis defektų atsiradimo priežastimis, laikytina, kad plytelių klojimo trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės ir jis turi pareigą atlyginti šių defektų šalinimo kainą, kuri yra nustatyta ekspertizės akte ir sudaro 12 002, 63 Eur.

Atsiliepimas

21. Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1. Teismas pagrįstai vertino, kad paruošiamuosius plytelių klijavimo darbus atliko ne atsakovas. Ieškovė patvirtino, kad šiuos darbus priėmė ji ir jos vyras, ir paviršių lygumas jiems tiko. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad grindys ir sienos yra labai lygios ir kad jų lyginti nereikia. Ieškovė turėjo paskirti statybos darbų vadovą, kuris kontroliuotų, kaip yra vykdomas techninis darbo projektas. Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės samdytų kitų asmenų atliktų darbų tinkamumą ir atitikimą projektiniams sprendiniams.

2.2. Teismas atsakovo pagrįstai nelaikė profesionalu. Atsakovas neturi statybos inžinerijos išsilavinimo, jis yra apsaugos darbuotojas, dirbantis visą pilną dieną bendrovėje, kuri su statybos verslu nėra susijusi.

22. Perduoti techninę dokumentaciją privalo užsakovas. Ieškovė vietoje techninio darbo projekto atsakovui kaip darbo projektą pateikė plytelių išdėstymo patalpose brėžinius. Kad toks projektas yra, atsakovas sužinojo tik gavęs ekspertizės aktą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas pagrįstai ir tinkamai vertino ekspertizės aktą ir jame nurodytas priežastis. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad tuštumos atsirado dėl tinkamai neišlyginto pagrindo, už kurį atsakovas neatsako, o dėl atsakovo atliktų darbų, padarė teisingą išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, taip pat nėra atsakovo kaltės. Nustačius, kad priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių nėra, aplinkybė, ar šalis siejo vartojimo rangos santykiai, taip, kaip nurodo ieškovė skunde, reikšmės neturi. Be to, keisti ir ardyti visą plytelėmis sudėtą plotą būtų neprotinga ir neracionalu, o atsižvelgiant į tai, kad šių plytelių iki šiol nekeičia, pati ieškovė yra nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei 2018 m. liepos 12 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-21-180712-00416 statyti neypatingos kategorijos statinį – vienbutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Biuras R“ parengtą projektą. Leidime nurodyta, jog statinio projekto vadovas R. K.. Byloje ieškovė neginčijo to fakto, jog statybą vykdė ūkio būdu ir nurodė, kad atsakovas V. B. pagal žodinį susitarimą statomame name 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atliko grindų ir sienų plytelių klijavimo darbus. Darbai buvo atliekami iš ieškovės medžiagų. Byloje taip pat nustatyta, kad statinio techninis projektas nors ir buvo parengtas, atsakovui nebuvo perduotas, atsakovas su juo nebuvo supažindintas. Be to, nebuvo statinio projekto vadovo, nors leidime jis buvo nurodytas.

26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustačius atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos.

27. Civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, padarytų nekokybiškai suklijuojant plyteles, atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – klijuodamas plyteles nesilaikė technologinių ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko dalis plytelių atšoko nuo sienų ir grindų. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštais reikalavimais, nurodė, kad jis tik padėjo ieškovės sutuoktiniui atlikti plytelių klijavimo darbus ir pagal savo suteiktos pagalbos apimtį ir atliktų veiksmų turinį bei teisinį reglamentavimą neatsako ir negali atsakyti.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

28. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, teismas turėjo vadovautis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis tik suteikė pagalbą (paslaugas) klijuojant plyteles.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.).

30. Tam, kad šioje byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertinta rangos sutarties samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų prisiimtų įsipareigojimų apimtį.

31. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos tik pačių šalių paaiškinimais, t. y. šalys priešingai dėsto faktines aplinkybes, skirtingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, o rašytinė sutartis dėl ieškovės nurodytų darbų (plytelių klijavimo) atlikimo, kurioje būtų apibrėžti šalių įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl rangos darbų – plytelių klijavimo, o atsakovas teigia, kad jo buvo paprašyta tik padėti ieškovės sutuoktiniui suklijuoti plyteles, tačiau darbus vykdė ir organizavo ieškovės sutuoktinis. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, o dėl tam tikrų žodinio susitarimo nuostatų kilęs nesutarimas, todėl ginčui taikytinos įstatyminės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Aptariamoje situacijoje tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodinėjo esant skirtingo turinio susitarimą, todėl iš esmės abi šalys, norėdamos pagrįsti konkrečią versiją dėl atliktų darbų, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pagrįstai tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos teisinius. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių teisė šį faktą įrodinėti arba neigti nebuvo varžoma, o šalys šia procesine teise aktyviai naudojosi – byloje buvo teikiami susirašinėjimai tarp šalių, ginčo objekto nuotraukos, taip pat darbams naudotų medžiagų ir paslaugų įsigijimo sąskaitos faktūros, apklausiami liudytojai, buvę objekte. Atsakovas šių teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, kas leidžia spręsti, jog iš esmės šalis siejo rangos santykiai dėl statybos (apdailos) darbų (konkrečiai plytelių klijavimo), kuriuos atliko atsakovas V. B. 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, ieškovei I. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

33. Apeliantė I. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius nevertino kaip vartojimo teisinių santykių, nes plytelių klijavimas buvo tiesiogiai susijęs su jos asmeniniais poreikiais (įsirengti gyvenamąjį namą), o atsakovo veiksmai turi versliškumo požymių, kadangi jis turėjo tam reikalingus įrankius, davė nurodymus, kokias medžiagas atlikti, kas reiškia, kad jis buvo šios srities specialistas.

34. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228 str. 2 d., 3 d.). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012).

35. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).

36. Byloje nustatyta, jog atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei (fiziniam asmeniui) grindų ir sienų plytelių klijavimo darbus patalpose, skirtose buitinių apeliantės asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.).

37. Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų ir atsakovo versliškumą. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki plytelių klijavimo darbų beveik nebuvo pažįstami, o į atsakovą ieškovė kreipėsi telefonu, pagal pažįstamų žmonių rekomendacijas, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas buvo žinomas kaip galintis atlikti tokio pobūdžio darbus, kad plytelių klijavimo veikla nebuvo vienkartinio pobūdžio paslauga, tačiau byloje nėra duomenų, kad plytelių klijavimo darbus ieškovei atlikęs atsakovas, fizinis asmuo, yra statybos darbų profesinę veiklą vykdantis asmuo (turi reikiamą išsilavinimą, žinių, statybos darbais verčiasi pagal patentą ar kitais pagrindais), todėl vien tik apeliantės argumentai, jog atsakovas turėjo plytelių klijavimui reikalingus įrankius, davė nurodymus, kokias medžiagas pirkti, sudaro pagrindą laikyti jį verslininku ir šios srities specialistu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

38. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Nenustačius, kad plytelių klijavimo paslaugas teikęs atsakovas vykdė profesinę veiklą, nėra pagrindo pripažinti, jog šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

39. Taigi, byloje iš esmės keliamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovui civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei padarytos žalos (CK 6.247 str.).

40. Neteisėti veiksmai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo aspektu reiškia sutarties pažeidimą – iš sutarties kylančių prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.256 str. 2 d.). Tuo tarpu teisės aktuose apskritai nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2003).

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtintus CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

42. Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pasiekti konkretų užsakovo nurodytą darbų rezultatą pagal jo pateiktą užduotį, todėl vienas iš esminių reikalavimų, taikomų rangos teisiniuose santykiuose, tai reikalavimas, kad rangovo atlikti darbai ir pasiektas rezultatas atitiktų nustatytus kokybės kriterijus. Tokia rangovo pareiga atsispindi ir įstatyme. Nors nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti atsakovo atlikti darbai, tokie darbai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

43. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties dalykas buvo sienų ir grindų plytelių klijavimo darbai ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų, darbų trūkumus įrodinėjo UAB „Skena“ 2020 m. gruodžio 30 d. namo apžiūros, vidaus apdailos – grindų ir sienų plytelių įregimo – darbų kokybės patikrinimo ir defektų pašalinimo sąnaudų nustatymo aktu Nr. 21-01-01. Ieškovė aiškino, kad rangovo atlikti vidaus apdailos darbai yra nekokybiški, grindų ir sienų plytelės suklijuotos nesilaikant technologinių reikalavimų, gamintojų instrukcijų ir rekomendacijų, dėl ko plytelės atsiklijavo ir apdailiniai paviršiai negali būti eksploatuojami funkcionaliai pagal paskirtį.

44. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovės pateikto 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Skena“ apžiūros aktą Nr. 21-01-01, kuriame įvertinti atlikti apdailos darbai ir išvardyti pastebėti defektai ir darbų trūkumai – kad buvo suformuotos per siauros siūlės tarp didelio formato plytelių; neįrengtos deformacinės siūlės grindyse; pasirinktas netinkamas plytelių klijavimo metodas; nepakankamas paviršių nugruntavimas; neteisingai parinktas klijų sluoksnis; parinkti netinkami sienų plytelių klijai; yra galimi paslėpti technologinių reikalavimų ir instrukcijų nesilaikymai, kurių neįmanoma nustatyti tyrimo metu, t. y. netinkamas pagrindų paruošimas; klijai per ilgai palikti atviri; nesilaikoma klijuojamų pagrindų drėgmės reikalavimų.

45. Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovo pateiktoje eksperto N. B. 2021 m. kovo 25 d. eksperto (specialisto) išvadoje nurodyta, kad plytelių atšokimo priežastys gali būti kelios: silpnas tinko sluoksnis ar netolygiai ant plytelės išskirstyti klijai, kurie tik tam tikruose taškuose buvo prilipę prie sienos ir dėl per didelės apkrovos (plytelės svorio) tinkas neatlaikė, ar plytelė nuo sienos buvo nuimta jėga. Siekiant objektyviai išsiaiškinti atšokimo priežastį privalu tirti ir tinko sluoksnį (vertinti ar tinkamai buvo įrengtas tinkas, ar naudotos kokybiškos medžiagos ir kt.). Taip pat nurodyta, kad jei yra poreikis, grindyse deformacinė siūlė įrengiama per visą grindų konstrukciją, bet šie sprendiniai privalo būti nurodyti statinio projekte, nes joks norminis dokumentas nenumato privalomumo tik plytelių dangoje įrengti deformacines siūles, todėl jų įrengimas nėra reikšmingas. Dėl galimai per ilgai paliktų klijų ir drėgmės reikalavimų nesilaikymo klijuojant plyteles nurodė, kad praėjus keliems metams po plytelių suklijavimo, nėra net teorinės galimybės nustatyti, kad plytelės buvo suklijuotos ant drėgno pagrindo, ar ant suaušusių plytelių klijų. Įprastai, jei plytelės yra suklijuojamos nesilaikant aukščiau paminėtų technologinių reikalavimų, tai jos jau klijavimo metu neprilimpa arba labai greitai atšoka. Vertindamas aplinkybes dėl paviršiaus gruntavimo pakankamumo išvadoje ekspertas nurodė, jog akivaizdu, kad paviršiai, ant kurių buvo suklijuotos plytelės, buvo gruntuoti ir pakankamai tvirti, kad būtų galima klijuoti plyteles, nes plytelių klijai (sudaužytos plytelės viduryje) prilipę prie grindų pagrindo, nefiksuojama, kad atšokę nuo grindų. Jei būtų netinkamas, negruntuotas paviršius, klijai būtų atšokę nuo grindų paviršiaus. Tokia pati situacija yra ir ant nuimtos sienų plytelės, plytelė atsiskyrusi su tinko likučiais, o ne nuo tinko. Jei tinko paviršius būtų negruntuotas, tai plytelė būtų atšokusi nuo tinko sluoksnio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paviršiai, ant kurių buvo klijuojamos plytelės, buvo gruntuoti, švarūs, o įvertinus visus tyrimo metu gautus duomenis, nuotraukas, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog plytelės atšoko dėl netinkamai atliktų plytelių įrengimo darbų. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad nuotraukose fiksuota tik po vieną (sienų, grindų) galimai atšokusią plytelę, kur matoma, jog plytelė ant grindų yra akivaizdžiai suskaldyta (labiausiai tikėtina dėl mechaninio pažeidimo), o plytelė nuo sienos atšokusi su tinko sluoksniu, todėl konstatavo, kad keisti visas plyteles, kai yra tik dviejų plytelių tariami defektai, yra visiškai neracionalu.

46. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymu, 2021 m. liepos 5 d. nutartimi paskyrė statybos ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. Š.. Ekspertas 2021 m. rugsėjo 1 d. teismo ekspertizės akte Nr. 120, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainės, valgomojo, holo, prieškambario, koridoriaus, vonios patalpose sienų ir grindų plytelių klijavimo darbai, įskaitant ir paruošiamuosius darbus, yra atlikti nekokybiškai, nesilaikantis technologinių ir teisės aktų reikalavimų; klijavimo darbai turi kokybės trūkumų – grindų plytelė nebuvo prilipusi prie pagrindo visu savo plotu, gerai nuvalyta arba neteisingai paruošti klijai, o labai dideli klijų storio skirtumai ir klijų reljefas ant plytelių rodo, kad netinkamą darbų kokybę lėmė tai, jog tinkamai nebuvo išlygintas sienų ir grindų pagrindas.

47. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį sprendė, jog tuštumos (ertmės) atsirado dėl tinkamai neišlyginto pagrindo, už kurį atsakovas neatsako, nes paruošiamuosius darbus (sienų ir grindų pagrindo įrengimą ir išlyginimą, tinkavimo darbus) atliko kiti ieškovei žinomi asmenys, todėl darytina išvada, jog nėra priežastinis ryšio tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, taip pat nėra ir atsakovo kaltės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada nepakankamai motyvuota.

48. Byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovo atlikti sienų ir grindų plytelių klijavimo darbai turi trūkumų – negerai nuvalytos plytelės arba neteisingai paruošti klijai, netolygiai ant plytelės išskirstyti klijai, kurie tik tam tikruose taškuose buvo prilipę prie sienos, todėl susidarė ertmės. Šias nekokybiško darbo priežastis (sienų ir grindų plytelės suklijuotos nesilaikant technologinių ir teisės aktų reikalavimų) taip pat nurodė ir teismo paskirtas ekspertas V. Š. ekspertizės akte, tiek ir UAB „Skena“ apžiūros akte. Tačiau be nurodytų priežasčių teismo ekspertizės akte yra konstatuota, jog įtakos nekokybiškam darbų atlikimui turėjo gerai neišlygintas pagrindas, kas šiuo atveju buvo būtina, nes plytelės labai didelės, todėl pagrindas turėjo būti labai lygus ir stiprus. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo spręsti, kad plytelių atsiklijavimą ar atšokimą nuo pagrindo nulėmė panaudotos nekokybiškos ar netinkamai parinktos statybinės medžiagos, per siauros siūlės tarp plytelių, neįrengtos deformacinės siūlės grindyse, netinkamas plytelių klijavimo metodas, netinkamai pasirinkti klijai ar netinkamai pasirinkta glaistyklė. Ekspertas akcentavo, kad plytelių atsiklijavimą ar atšokimą nuo pagrindo nenulėmė nei netinkamas grindų ir / ar sienų eksploatavimas, nei per aukštai sukelta įrengto grindinio šildymo temperatūra.

49. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas (rangovas) statybos rangos sutartį pradėjo vykdyti nesant įstatymuose reglamentuotų sąlygų – jam nebuvo pateiktas statinio projektas, netinkamai išlyginti sienų ir grindų paviršiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas veikė nerūpestingai, nesilaikė atidumo reikalavimų.

50. Nors pareiga užtikrinti, kad rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultatas atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, yra nustatyta rangovui, vis dėlto užsakovas taip pat negali būti pasyvia rangos teisinių santykių šalimi. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, užsakovas, be kita ko, turi būti aktyvus ir atidus priimdamas rangovo perduodamus darbus – jis privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti tokios pareigos (ne)įvykdymo padariniai, taikytini tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip: užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti; priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs, užsakovas netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Be to, CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos teisinius santykius, taip pat yra nurodyta, kad užsakovas turi priimti darbus, kad darbų perdavimas ir priėmimas yra įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 str. 1 d., 4 d., 6 d.). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose nustatytą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą – tai užsakovo pareiga. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

51. Visų pirma, pažymėtina, jog šalys darbų priėmimo akto nepasirašė, ieškovė darbus priėmė ir jais naudojosi daugiau nei porą metų. Ieškovė dėl, jos teigimu, atsakovo atliktų darbų trūkumų – nekokybiškos ar netinkamai parinktų statybinių medžiagų, tarp plytelių per siaurų siūlių, neįrengtos deformacinės siūlės grindyse, nors tokie trūkumai yra akivaizdūs, jokių pretenzijų, nustatyta tvarka nereiškė. Kadangi, ieškovė darbus priėmė jų galimai nepatikrinusi, o taip pat nesurašė priėmimo akto, kuriame būtų nurodyti akivaizdūs trūkumai (per siauros siūlės tarp plytelių, neįrengta deformacinė siūlė grindyse, netinkamai parinktos medžiagos), todėl ji netenka teisės remtis šių trūkumų faktu įrodinėdama netinkamą atsakovo atliktų darbų kokybę (CK 6.662str. 2, 3 d.).

52. Antra, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai yra neakivaizdūs. Nagrinėjamu atveju, ieškovė taip pat nurodė tokius darbų trūkumus – nesilaikyta specialių didelio formato plytelėms klijuoti keliamų technologinių reikalavimų, gamintojų instrukcijų ir techninės plytelių dangų įrengimo rekomendacijų, pasirinktas netinkamas plytelių klijavimo metodas, nepakankamas paviršių nugruntavimas, neteisingai parinktas klijų sluoksnis, kt.

53. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovas, kaip rangovas, turėjo žinoti kaip atlikti darbus (tinkamai suklijuoti plyteles), kuriuos įsipareigojo atlikti, todėl ieškovė neturėjo pareigos pateikti atsakovui projekto, kad atsakovas žinotų kaip klijuoti plyteles. Jeigu atsakovui toks poreikis buvo, jis pats turėjo paprašyti pateikti jam projektą ir informuoti ieškovę apie nelygius paviršius.

54. Byloje ieškovė neginčijo to fakto, jog statybą vykdė ūkio būdu, kas reiškia, kad statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą (Statybos įstatymo 2 str. 86 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, vykdydama namo statybą ūkio būdu, turėjo tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo teises ir pareigas Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies prasme. Toks dvejopas ieškovės statusas turi įtakos tam, kokį lūkestį ieškovė susikuria dėl savo sukurto nekilnojamojo daikto kokybės, su juo susijusių ekonominių ir teisinių pasekmių, įskaitant ir tai, kas bus atsakingas už statinio kokybę ir jos trūkumus.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

56. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimais. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 3 d.). CK 6.695 straipsnio 1 dalyje rangovui keliami atsakomybės už atliktų darbų kokybę reikalavimai: rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atliktų darbų defektais gali būti pripažinti tik tokie darbų trūkumai, kurie nukrypsta nuo projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų arba pažeidžia privalomus statybos normatyvinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2004).

57. Tuo pačiu pažymėtina, jog užsakovo civilinės atsakomybės už statybos defektus prielaidos kyla ir iš užsakovo pareigos pateikti rangovui statinio projektą, įtvirtinantį užsakovo lūkesčius dėl būsimo statinio (statybos darbų) ir pateikiantį konkrečius tokių lūkesčių įgyvendinimo techninius sprendinius. Vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Todėl atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas turėjo paprašyti, kad ieškovė pateiktų jam namo projektą.

58. Pagal CK, Statybos įstatymo normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už defektus atsakingas ne tik rangovas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas, kuris privalo tinkamai prižiūrėti rangovo atliekamą darbą bei kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį (statybos darbų atlikimo metu (2018–2019 m.) galiojusios redakcijos), statinio statybos techninė priežiūra buvo neprivaloma mažesniems nei 300 kv. m bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamiesiems namams, kurie statomi ūkio būdu. CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė pagal Statybos įstatymo normas laikytina ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas vykdančiu asmeniu, kad ji neturi reikiamos kvalifikacijos statybos darbų atlikimui, darytina išvada, kad būdama tiek užsakove, tiek ir rangove ieškovė turėjo atsakingai pasirinkti asmenis, kuriems patiki atlikti statybos rangos darbus, ir įvertinti galimas rizikas, ar jos pasirinkti asmenys pagal turimą kvalifikaciją sugebės tinkamai atlikti statybos rangos darbus, o kartu turėjo tinkamai organizuoti statybos techninę priežiūrą, o ne imtis to pačiai, nes pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ IV skirsnio 15 punktą, pasirinkus statytojui darbus organizuoti ūkio būdu, statytojas (kaip rangovas) prieš pradedant statybos darbus neypatingame statinyje, turi paskirti (pasisamdyti) atestuotą statybos vadovą, kuris turi teisę vadovauti statybos darbams. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovui nebuvo pateiktas statybos techninis projektas, medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos ar kt. dokumentacija, pagal kurią turėjo būti vykdomi plytelių įrengimo darbai. Tokie veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovė tokiais savo veiksmais prisiėmė didžiausią rizikos laipsnį dėl statinio sugriuvimo.

59. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas.

60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 6.282 str. 1 d.). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

61. Iš šalių pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, matyti, kad apeliantės sutuoktinis dirbo kartu su atsakovu, ieškovė ir jos sutuoktinis jam nurodė, kur ir kokias plyteles klijuoti, ieškovė neteikė atsakovui namo projekto, netinkamai vykdė statinio priežiūrą, dėl ko grindų ir sienų pagrindas nebuvo tinkamai įrengtas ir lygus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, nusprendusi pati ūkio būdu vykdyti statybos darbus (tame tarpe ir plytelių klijavimo, kuriems pasitelkė atsakovą), juos organizuoti ir jiems vadovauti, nepatikint tokio darbo profesionalams, nesamdant statybos techninio prižiūrėtojo, pati prisiėmė riziką dėl darbų kokybės.

62. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos tiek ieškovės neteisėti veiksmai (namo projekto nepateikimas, netinkama statybos priežiūra dėl sienų ir grindų pagrindo tinkamo išlyginimo), tiek ir atsakovo neteisėti veiksmai (technologinių ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymas), abiejų šalių netinkamai vykdytos informavimo ir bendradarbiavimo pareigos, t. y. tiek tarp ieškovės, tiek ir atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.

63. Konstatavus, kad neteisėtus veiksmus, kurie negali būti vertinami kitaip, kaip atlikti esant dideliam neatsargumui, atliko ir pati ieškovė, nes ji, vykdydama statybą ūkio būdu, turėjo pasidomėti ir galėjo įvertinti, kaip turi būti atliekami plytelių klijavimo darbai, kaip turi būti įrengtas pagrindas plytelių klijavimui, kokios medžiagos naudojamos, kokios technologijos numatytos teisės aktuose ir namo projekte, kartu didžiąja dalimi prisiima ir riziką dėl neteisingai priimtų sprendimų, yra pagrindas atsakovo atsakomybę mažinti 80 procentų (CK 6.6 str. 3 d.).

Dėl patirtų nuostolių dydžio nustatymo

64. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų, darbų trūkumus įrodinėjo UAB „Skena“ 2020 m. gruodžio 30 d. namo apžiūros, vidaus apdailos – grindų ir sienų plytelių įregimo – darbų kokybės patikrinimo ir defektų pašalinimo sąnaudų nustatymo aktu Nr. 21-01-01. Ieškovė aiškino, kad rangovo atlikti vidaus apdailos darbai yra nekokybiški, grindų ir sienų plytelės suklijuotos nesilaikant technologinių reikalavimų, gamintojų instrukcijų ir rekomendacijų, dėl ko plytelės atsiklijavo ir apdailiniai paviršiai negali būti eksploatuojami funkcionaliai pagal paskirtį. Atsakovo darbo trūkumų ištaisymui reikalinga iš naujo pakeisti ir perklijuoti neteisingai suklijuotas grindines plyteles patalpose 5, 6 ir 9 (68,06 kv. m), pakeisti ir perklijuoti grindjuostes patalpose 5 ir 6 (25,8 m), nuardyti, pakeisti ir perklijuoti sienines plyteles patalpose 5 ir 11 (13,81 kv. m), cementiniu skiediniu nutinkuoti sienas patalpoje 5, jas pastorinant iki reikiamo storio pagal durų staktų plotį, atlikti durų tarp patalpų 5-11 angokraščių apdailą panaudojant sienines plyteles. Nuostolių dydį ieškovė įrodinėjo kartu su aktu pateikta lokaline sąmata, kurios suma 10 463,18 Eur su PVM, pagal kurią numatyta vykdyti tokius darbus: keraminių ar akmens masės plytelių grindų dangos remontas, keičiant plyteles; grindų paviršiaus užtrynimas – glaistymas; keraminių ar akmens masės plytelių sienų dangos keitimas; vidaus angokraščių paviršių aptaisymas keraminėmis plytelėmis; sienų vidinių paviršių glaistymas cementiniu glaistu; keraminių plytelių grindjuostės klijuojant; keraminių ar akmens pasės plytelių pjaustymas; skylių gręžimas mūrinėse, aptaisytose keraminėmis plytelėmis, sienose; vidinių sienų vidaus paviršių paprastas tinkavimas 20 mm storio sluoksniu rankiniu būdu cemento – kalkių skiediniu; ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų; statybinių šiukšlių ir laužo išvežimas automobiliais – savivarčiais, pakraunat rankiniu būdu; grindų uždengimas polietilenine plėvele, o taip pat UAB „Igita“ pateikta numatomų darbų (virtuvės ir mažo WC baldų išmontavimas ir sumontavimas) sąmata, kurios suma 2 250,60 Eur su PVM.

65. Pagal teismo eksperto V. Š. ekspertizės akte pateiktą lokalinę sąmatą, darbų trūkumų šalinimo kaina yra 12 002,26 Eur (su PVM), perklijuojant beveik visą išklotą grindų (73,20 kv. m) ir sienų (21,59 kv. m) plotą. Būtent tokią sumą apeliantė prašė priteisti apeliaciniame skunde. Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokie paskaičiavimai neatitiktų realybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog patirtų nuostolių dydis sudaro 12 002,26 Eur (su PVM).

66. Ankstesniuose nutarties punktuose jau minėta, jog nagrinėjamu atveju, darbų (plytelių klijavimo) kokybės trūkumus, lėmė ne tik plytelių klijavimo technologiniai pažeidimai, bet ir netinkamai paruošti sienų ir grindų pagrindai, t. y. darbų, už kuriuos nėra atsakingas atsakovas, defektai. Nustačius šias aplinkybes, bei įvertinus tai, jog ieškovės neteisėti veiksmai taip pat lėmė nuostolių atsiradimą, ir byloje ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie tiesiogiai pagrįstų nuostolių dydį, susijusį tik su atsakovo atliktų darbų trūkumų taisymu, kokia reali ieškovės patirtų nuostolių vertė, kokie darbai būtini, siekiant ištaisyti atsakovo atliktų darbų kokybės trūkumus, bei pripažinus, jog yra pagrindas atsakovo atsakomybę mažinti 80 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 400,45 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, jų reikšmę, todėl atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė šalių ginčą. Padarius tokią išvadą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

69. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė I. K. patyrė 2 396 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 286 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 900 Eur už ekspertizės atlikimą, 1 210 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2021 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV 000056/2021; AB SEB banko 2021 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 476511929; 2021 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV 000144/2021; AB SEB banko 2021 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 645280953; 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV 000213/2021; AB SEB banko 2021 m. gruodžio 18 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2022 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV000015/2022; AB SEB banko 2022 m. sausio 17 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APV000069/2022; AB SEB banko 2022 m. kovo 21 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą).

70. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 238 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 270 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 968 Eur už apeliacinio skundo parengimą, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2022 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000132/2022; AB SEB banko 2022 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 24). Iš viso nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė 3 634 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 396 + 1 238).

71. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 1 933 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2021 m. vasario 15 d. sąskaita Nr. 2021/02/03; AB SEB banko 2021 m. vasario 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. gegužės 7 d. sąskaita Nr. 2021/05/02; AB SEB banko 2021 m. gegužės 7 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. liepos 20 d. sąskaita Nr. 2021/07/03; AB SEB banko 2021 m. liepos 21 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita Nr. 2021/11/01; AB SEB banko 2021 m. lapkričio 25 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1 575 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pagrįstų rašytiniais įrodymais (2022 m. liepos 12 d. sąskaita Nr. 2022/07/01; AB SEB banko 2022 m. liepos 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Iš viso nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovas patyrė 3 508 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 933 + 1 575).

72. Ieškovės ir atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 str. str. 1 d.).

73. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (patenkinta 20 proc. reikalavimų, atmesta 80 proc.) reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 726,80 Eur (3 634 x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 2 806,40 Eur (3 508 x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 2 079,60 Eur (2 806,40 – 726,80) bylinėjimosi išlaidų.

74. Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 8,57 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, jos valstybei priteisiamos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui: iš ieškovės – 6,86 Eur, iš atsakovo – 1,71 Eur (CPK 88 str. 1 d., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400,45 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų 45 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 400,45) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 079,60 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,86 Eur (šešis eurus 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėLaima KriaučiūnaitėAlgimantas Kukalis