Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant kreditorių RUAB „Toleita“ atstovei E. M., VSDFV Vilniaus skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus pareiškėjo kreditoriaus restruktūrizuojamos UAB „Toleita“ prašymą pripažinti BUAB „Upynalė“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi UAB „Upynalė“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 2 d.

Pareiškėjas (kreditorius) patikslintu pareiškimu prašo pripažinti BUAB „Upynalė“ bankrotą tyčiniu, nurodė, kad buvęs bankrutavusios įmonės vadovas V. Z. netinkamai atliko savo, kaip įmonės vadovo pareigas, t.y. laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos, savinosi įmonės pinigines lėšas, neperdavė visų įmonės dokumentų, dėl ko yra požymiai, nustatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose.

Nurodo, kad įmonė buvo įsteigta įsigytų žemės ūkio paskirties žemės sklypų Klaipėdos mieste vystymui iki gyvenamojo kvartalo užstatymo, infrastruktūros sukūrimo ir gyvenamojo ploto pardavimo. 2008-12-31d. UAB „Upynalė“ balansas rodo, kad įmonės ilgalaikis turtas sudarė 5 578 338 Eur ( 19 260 887 Lt.) sumą iš kurių 2 638 932Eur (9 111 703Lt) ilgalaikis materialus turtas, 2 899 078 Eur (10 009 936Lt) – finansinis turtas. Pagal išperkamosios nuomos sutartį įmonei perduotų naudoti žemės sklypų bendra vertė sudarė apie 2 027 630Eur (7 001 002Lt), tai rodo, kad mažiausiai apie 80 proc. viso įmonės ilgalaikio materialaus turto sudarė kreditoriaus AB SEB banko perduoti naudotis žemės sklypai. Prasidėjus 2009m. ekonominei krizei gyvenamųjų namų mikrorajono vystymas buvo sustabdytas, įmonė negavo jokių pajamų iš investicinių projektų. UAB “SEB lizingas“ 2009-06-02 vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį, įmonei tapus nemokiai, įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Upynalė“ iškėlimo, o ne didinti jos jau tuo metu turimus įsipareigojimus.

UAB „SEB lizingas“ 2009-06-02 vienašališkai nutraukus išperkamosios nuomos sutartį ir atsiėmus žemės sklypus, kurie buvo pagrindinė įmonės veiklos priemonė, įmonės vadovas nesikreipė į teismą, o 2009-06-04 pasirašė paskolos sutartį su kreditoriumi, pagal kurią RUAB „Toleita“ partneris UAB „Nikartas“ pervedė UAB „Upynalė“ 72 405 Eur (250 000Lt). Šios paskolos įmonė negrąžino. Skola su priskaičiuotomis palūkanomis sudaro net 436 654,32 Eur. Faktiškai nemoki įmonė skolinosi pinigines lėšas iš kreditoriaus.

Po vienašališko išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo (2009-06-02) kreditorius UAB „SEB lizingas“ priskaičiavo įmonei 16 202,79 Eur (55 944,98 Lt) delspinigių ir 41 658,52 Eur procesinių palūkanų. 2009m. birželio 18d. UAB „Upynalė“ perdavė bankui lizinguotą turtą ir iš savo buhalterinės apskaitos turėjo jį išregistruoti, todėl atsakovo balansuose atspindėtas trumpalaikis turtas kelia pagrįstų abejonių jo realiu buvimu.

UAB „Upynalė“ dar 2011 finansiniais metais balanse apskaitė 868 860 Eur (3 000 000Lt) nebaigtas vykdyti sutartis, kurių nebuvo paskutiniame VĮ Registrų centrui teiktame 2008-12-31 balanse, 2012-09-30 dienai jų dydis išaugo iki 3,6 mlj Lt. 2012-09-30 pelno (nuostolių) ataskaita 2012-09-30 dienai rodė 10 000Lt pardavimo pajamas ir 5 850Lt grynąjį pelną. 2012m. UAB „Upynalė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios įmonės turtinės padėties. Teismui atmetus šį prašymą, UAB „Upynalė“ apeliaciniame skunde nurodė, kad įmonės įstatinis kapitalas sudarė 10 000Lt , skola biudžetui 9 000Lt, įmonės veikla yra sustabdyta.

Nuo 2011m. UAB „Upynalė“ nemokėjo SODROS įmokų, bankroto įsiteisėjimo dienai skola VSDFV sudaro 3 811,37Eur.

Įmonės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Nuo 2009m. VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Atsakovo finansinė padėtis nuo 2009 metų atitiko nemokumo požymius, kreditoriams buvo teikiama iškreipta informacija apie tikrąją įmonės finansinę būklę, todėl mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas, numatytas ĮBĮ 20 str.1d. 5p pripažinti BUAB „Upynalė“ bankrotą tyčiniu.

UAB „Upynalė“ būdama nemoki nuo 2009-06-02, 2009-06-04 sudarydama paskolos sutartį, pagal kurią į UAB „Upynale“ sąskaita buvo pervesta 250 000Lt., tą pačią dieną dalis šių lėšų 120 000Lt buvo pervesta į įmonės vadovo V. Z. asmeninę banko sąskaitą. Pareiškėjo nuomone, nemokios įmonės sudaryta paskolos sutartis buvo ne tik ekonomiškai nenaudinga pačiai įmonei, bet ir padarė žalos pareiškėjui, nes būtent pareiškėjui atsakovas teikė realios atsakovo finansinės būklės neatspindinčias tarpines finansines atskaitomybes. Mano jog įmonės vadovo atlikti nesąžiningi veiksmai pagrindžia pareiškėjo poziciją, kad faktiškai nemokios įmonės būklė buvo sąmoningai bloginama skolinantis pinigines lėšas iš pareiškėjo, tuo pačiu darant žalą pačiam pareiškėjui. Mano, kad egzistuoja teisiniai pagrindai pripažinti BUAB „Upynalė“ bankrotą tyčiniu.

Atsiliepimu į pareiškimą BUAB „Upynalė“ buvęs įmonės vadovas V. Z. prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad UAB „Toleita“, suinteresuoto asmens vertinimu, neturi reikalavimo teisės į BUAB „Upynalė“. Be to, aplinkybė, kad UAB „Upynalė“ turtinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, nereiškia tyčinio bankroto.

Rašytiniuose paaiškinimuose V. Z. nurodė, kad investavo savo lėšas įmonės ūkinės komercinės veiklos vystymui. Tai patvirtina prie paaiškinimų pridedami UAB „Upynalė“ 2009 kasos dokumentai. Visos UAB „Upynalė“ buhalterinės operacijos buvo apskaitomos, tame tarpe ir 120 000 Lt sumos pervedimas bei 31 000 Lt sumos išmokėjimas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2008 iki 2009 metų suinteresuotas asmuo į UAB „Upynalė“ sąskaitą įnešė 1 465 500 Eur, o minėtam asmeniui iš kasos išmokėta 288 800 Lt. Be kita ko, 2008 m. gegužės 20 d. suinteresuotas asmuo pervedė į UAB „Upynalė“ sąskaita 1 000 000 Lt įstatinio kapitalo didinimui. Pažymi, kad visą veiklos periodą UAB „Upynalė“ teikė nustatytos formos deklaracijas tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Sodrai.

Pažymi, kad FNTT prie VRM Kauno apygardos valdyba, atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriamos UAB „Upynalė“ ir kitų susijusių įmonių finansinės operacijos 2007 – 2011 metų laikotarpiu. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas visa apimtimi, įskaitant ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Mano, kad UAB „Toleita“ melagingais išvedžiojimais siekia įtikinti teismą apie tai, kaip ši bendrovė buvo neinformuota apie UAB „Upynalė“ turto ir įsipareigojimų pokyčius, finansinę atskaitomybę. UAB „Toleita“ visą laiką rinko informaciją apie UAB „Upynale“, šią informaciją analizavo, ruošė įvairius dokumentus, įskaitant finansines atskaitomybes. Paminėjo, kad kviečiamas liudytoju Č. M. yra šališkas, nes turi asmeninį tikslą kenkti suinteresuotam asmeniui.

Kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė nurodė, jog VSDFV 2011-02-03; 2012-11-31; 2013-05-09d. UAB „Upynalė“ siuntė pranešimus sumokėti privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą. 2015-01-29d. įmonės vadovui administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo paskirta 72 Eur bauda, už valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Įmonės vadovas pripažinęs vėluojamų mokėjimų faktą, 2015-02-09d. paskirtą baudą sumokėjo. Mano, kad UAB „Upynalė“ nemokumas nuo 2011m. yra akivaizdus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas didino įmonės skolas kreditoriams, prašo spręsti tyčinio bankroto klausimą.

BUAB „Upynalė“ bankroto administratorius atsiliepimu prašo klausimą dėl BUAB „Upynalė“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra.

Sutinka su kreditoriaus nurodoma aplinkybe, jog paskutinis įmonės balansas teiktas už 2008 metus. Iki šiol įmonės administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas. Pagal balanso duomenis įmonė turto neturi. Pažymi, kad pas buvusį įminės vadovą V. Z. yra likusi avansinės apyskaitos dokumentais nepateisinta 31 142, 08 Eur suma. Iki šiol buvęs įmonės vadovas nėra pateikęs dokumentų, kad minėta suma būtų panaudota įmonės reikmėms ir pateisinta įmonės dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas UAB „Upynalė“ bankrotą pripažinti tyčiniu tenkintinas.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad , pagal 2008m. UAB „Upynalė“ finansinės atskaitomybės duomenis įmonės turto vertė sudarė 5 578 338,45 Eur (19 560 887Lt) . Įmonės balanse ilgalaikiu turtu buvo apskaityta pagal 2007m. birželio 14d. išperkamosios nuomos sutartį kreditoriaus AB SEB banko (AB „SEB lizingas“ turto, teisių ir pareigų perėmėjo) įmonei perduoti naudoti 9 žemės sklypai, įgyvendinant investicinį projektą Klaipėdos mieste, susijusį su žemės ūkio paskirties žemės sklypų vystymų iki gyvenamojo kvartalo užstatymo. 2009-06-02d. UAB „SEB lizingas“ nutraukus išperkamosios nuomos sutartį , ėmėsi priemonių nuosavybės teise priklausančio turto susigrąžinimui. Vilniaus apygardos teismo 2011m. vasario 17d. sprendimu (civilinė byla 2-1750-798/2011) iš UAB „Upynalė“ UAB „SEB lizingas“ naudai priteista 90 015,50 Eur (310 805,51 Lt) skolos, 16 202,79 Eur (55 944,98 Lt) delspinigių, 2 220,81 Eur (7668 Lt) žyminis mokestis, 6 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paminėtoje byloje UAB “Upynalė” sutikusi su pareikštais reikalavimais nurodė, jog jau kurį laiką jokios veiklos nevykdo ir negauna jokių pajamų. Per laikotarpį nuo paminėtos bylos iškėlimo teisme iki UAB “Upynalė” bankroto bylos iškėlimo priskaičiuota 41 658,52 Eur procesinių palūkanų. Viso bankroto byloje kreditoriaus AB SEB bankas patvirtintas 1 387 267,65 Eur kreditorinis reikalavimas.

20. Vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

21. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui UAB „Upynalė“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo 2009m. Teismui yra pateikti įmonės direktoriaus V. Z. pasirašyti 2010m. gruodžio 31d., 2011m. kovo 31d. , 2011m. birželio 30d. balansai, pelno nuostolio ataskaitos, iš kurių matyti, jog įmonės balanse buvo apskaitytas materialus turtas – žemė - 2 639 337 Eur (9 113 103Lt) vertės, kai faktiškai šis turtas 2009-06-02d. nutraukus lizingo sutartį ir 2009-06-18d. priėmimo-perdavimo aktu grąžinus šį turtą UAB „SEB lizingas“, grąžintas turtas nebegalėjo būti apskaitomas UAB „Upynalė“ balanse. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog UAB „Upynalė“ buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo rodomas turtas, kurio įmonėje nebuvo jau nuo 2009m birželio mėn. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog BUAB “Upynalė” buvęs vadovas aplaidžiai ir/arba apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą..

22. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-11-15d. nutartimi UAB „Upynalė“ nebuvo

iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo aplaidaus ir/arba apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pateisinimui.

23. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.

24. Nagrinėjamoje byloje įmonės vadovui turėjo būti žinoma ir suprantama, jog įmonė nuo 2009m. birželio mėn. aktyvios veiklos nebevykdė, įmonės įsiskolinimai kreditoriams augo. Nuo 2010-07-28d. UAB “Upynalė” buvo taikytas 106 218,28Eur (366 750,49Lt.) areštas įmonės turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms. Nuo 2011m. pradžios įmonė nebepajėgė mokėti privalomų mokesčių valstybei. Byloje nėra įrodymų, kurie liūdytų faktą, jog įmonė nuo 2009m. liepos mėnesio turėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

25. Įmonei faktiškai nevykdant veiklos pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia tiek jau esančių įmonės kreditorių ( toliau didėja įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus ( šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiekia nemokiai įmonei paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

UAB „Upynalė” bankrotą pripažinti tyčiniu.

Įpareigoti BUAB „Upynalė” bankroto administratorių R. J. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai bus perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti UAB „Upynalė“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, šios nutarties kopiją pateikti prokurorui; Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu paskelbimo interneto svetainėje.