Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-18592-713/2016 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei D. S. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nesuteikė atsakovei jokio termino, per kurį atsakovė galėtų tinkamai išsikelti iš buto. Tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai, kadangi nėra sąžininga atsakovės atžvilgiu ją iškeldinti nesuteikiant jokio protingo termino išsikėlimui. Darytina išvada, kad net asmeniui neišsikeliant iš parduoto turto, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą. Siekiant iškeldinti atsakovę iš buto reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių - teisė į būsto neliečiamybę ir privalo būti atsižvelgta į atsakovės interesus.

Ieškovė, teikdama reikalavimą iškeldinti atsakovę iš buto, turi remtis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis.

Apeliantė konkrečiai nenurodė, kokiomis specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis normomis ieškovė ieškinyje turėtų remtis. Tačiau tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovei priklausančioje nuosavybėje, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės nėra susiklostę jokie prievoliniai santykiai, nes turtą ieškovė įsigijo 2016 metų birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu, o jau 2016 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojasi ieškovei priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir jos sutikimo, teismas pagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovei priklausančio buto sutinkamai su LR CK 4.98 str. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-3069 nėra nuginčytas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo atsakovės argumentus dėl turto pardavimo iš varžytinių akto. Šioje byloje turto pardavimo iš varžytinių aktas nebuvo ginčijamas, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šio akto teisėtumą, kas reikštų išėjimą už byloje pareikštų reikalavimų ribų. Be to, ieškovės nuosavybės teisė nebuvo ginčijama, ji nėra ginčijama ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė R. L. 2016 m. birželio 3 d. įvykusiose varžytinėse įsigijo atsakovei (skolininkei D. S.) nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsigytas nekilnojamasis turtas įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ieškovės vardu ir jai priklauso nuosavybės teise. Atsakovė (skolininkė) 2016 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku buvo informuota apie jai nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimą bei pareigą išsikraustyti iš jo. Atsakovė patalpų neatlaisvino. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku informavo, kad dirba pietų (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausiusio buto, kuris 20016 m. birželio 3 d. vykusių varžytynių metu buvo parduotas ieškovei.

LR CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra ginčo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Taip pat apeliantė neginčija, kad naudojasi ieškovės nuosavybe, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovės, kaip šio turto savininkės, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovė teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės atsiliepime pateiktų argumentų, kad ieškovė butą įsigijo neteisėto turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantės argumentus laiko nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

Nagrinėjamu atveju varžytynės, kurių metu buvo parduotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, įvyko 2016 m. birželio 3 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad D. S. 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į antstolį R. B. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama paskelbti neįvykusiomis nuo 2016-05-04 iki 2016-06-03 vykusias pareiškėjai priklausančio turto – 49,38 kv.m. ploto 2 kambarių buto pirrmąsias pakartotines varžytines ir skelbti pareiškėjai priklausančio turto – 49,38 kv.m. ploto 2 kambarių buto pirmąsias varžytines, suteikiant 20 dienų terminą pareiškėjai pasiūlyti pirkėją (civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apylinkės teismas minėtoje byloje 2016 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 25 d. Teismas išaiškino, kad tam, jog kiltų pareiškėjos norimos teisinės pasekmės, ji turėtų prašyti pripažinti negaliojančiu 2016 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-3069. Nors apeliantė ir nurodė, kad atsakovė ketina teikti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str.) nenustatyta, kad D. S. būtų kreipusis dėl 2016 m. birželio 27 d. varžytinių akto Nr. S-3069 pripažinimo negaliojančiu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nustatydamas byloje reikšmingas faktines aplinkybes pažymėjo, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į teimą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvirtinus varžytynių aktą, atsakovė D. S. prarado nuosavybės teises į butą, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo atmestina ir nepaneigia atsakovės pareigos atlaisvinti nekilnojamąjį turtą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis šiai dienai nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nesuteikė atsakovei jokio termino, per kurį ji galėtų tinkamai išsikelti iš buto, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovės teisės ir interesai, kadangi nėra sąžininga atsakovės atžvilgiu ją iškeldinti nesuteikiant jokio protingo termino išsikėlimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar pažeidžiančiu apeliantės teises.

Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2016 m. birželio 3 d. antstolis R. B. elektroniniu paštu informavo skolininkę D. S. apie įvykusias varžytines, o 2016 m. birželio 16 d. informavo apie parduotą turtą.

Civilinio proceso kodekso 715 straipsnyje nustatyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.

Iš šios nutarties 16 punkte nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantei apie pareigą atlaisvinti patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tapo žinoma 2016 m. birželio 16 d., kuomet antstolis informavo apie parduotą turtą. Ši civilinė byla užvesta 2016 m. liepos 8 d. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė dirba pietų (duomenys neskelbtini). Be to, ji nepateikė įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu, kad yra išsikėlusi iš ginčo buto arba kitu pagrindu turi teisę jame gyventi. Apeliaciniame skunde nurodoma vienintelė priežastis, dėl kurios atsisakoma išsikelti iš buto, yra ta, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas yra surašytas neteisėtai, dėl ko atsakovė ketina teikti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str.) nenustatyta, kad D. S. būtų kreipusis dėl 2016 m. birželio 27 d. varžytinių akto Nr. S-3069 pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo suteikti jai 4 mėnesių terminą pilnai išsikraustyti iš buto, kadangi nuo varžytinių akto praėjo pakankamai daug laiko ir atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas atidėti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, įvertinant ir tai, kad ieškovė kaip teisėta buto savininkė, ilgą laiką neturi galimybės naudotis savo turtu.

Nors apeliantė nurodo, kad teisė į būstą yra asmens ekonominė, socialinė teisė, o pagarbos šiai teisei principas įvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau vertinant priežastį, dėl kurios apeliantė neatlaisvina patalpų, nėra pagrindo spręsti, kad nesuteikiant jai 4 mėnesių termino išsikelti iš buto, tai pažeistų jos teisę į būsto neliečiamybę. Butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtai (CPK 715 str.) nuosavybės teise perėjo ieškovei, kurios vardu nuosavybės teisė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Todėl, tai kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo suteikti jai 4 mėnesių terminą pilnai išsikraustyti iš buto bei atsižvelgiant, kad apeliantė nevykdo pareigos atlaisvinti šias patalpas, kurios nuo 2016 m. birželio 27 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei, negali būti pripažįstama apeliantės teisės į būsto neliečiamybę pažeidimu. Be to, apeliantė pati nurodė, kad dirba pietų Prancūzijoje.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja.

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), pateikė 2017 m. vasario 7 d. pinigų priėmimo kvitą 100 Eur sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti 1031,29 Eur (1,3 x 793,3Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,3). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, todėl ieškovei iš apeliantės priteistinos 100 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,86 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.