- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- II-677-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00669-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irmas Randakevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7460-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7460-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) R. B. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent – siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) (greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „KIA Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 460 Eur dydžio bauda.
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir jam paskirtą 460 Eur baudą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pranešimas apie padarytą administracinį nusižengimą buvo pateiktas Pareiškėjui, elektroniniu paštu, 2024 m. sausio 3 d. bei 2024 m. sausio 9 d. Pastarasis pranešimą apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, pateikė 2024 m. sausio 31 d. Pranešime nurodė, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu. V. B. buvo paskirta 120 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuri 2024 m. vasario 17 d. buvo sumokėta. Pareiškėjo, kaip juridinio asmens vadovo, pranešimas apie transporto priemonę vairavusį asmenį buvo pateiktas pavėluotai, nes pranešimui atėjus, jis elektroniniu paštu faktiškai nedirbo, o 2024 m. sausio 8 - 15 d. buvau išvykęs su sutuoktine atostogauti į užsienį. Vadovauja ne vienai įmonei ir per nedirbtą laikotarpį elektroniniame pašte buvo susikaupęs didžiulis elektroninių laiškų kiekis, tarp kurių atėjęs pranešimas tiesiog buvo pasimetęs. Duomenys apie transporto priemonę vairavusį darbuotoją pateikė, kai tik rado atėjusį pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą ir kai tik įmonės viduje išsiaiškino, kas pažeidimo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę. Įvykdyti pareigos nevengė, jokių ketinimų neteikti duomenų nuslepiant pažeidimą padariusį asmenį neturėjo. Duomenis pateikė, tik, deja, dėl minėtų aplinkybių pavėluotai. Terminą duomenims pateikti pažeidė nepiktavališkai, nesant sąmoningos tyčios.
Kadangi administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-14369-2024 (apie kurį tuo metu nieko nežinojo) buvo surašytas 2024 m. sausio 24 d., o duomenys apie transporto priemonę vairavusį asmenį buvo pateikti 2024 m. sausio 31 d., priimant skundžiamą nutarimą (2024 m. kovo 15 d.) ir skiriant baudą liko neatsižvelgta, kad Pareiškėjo kaip juridinio asmens vadovo pareiga vis tik buvo įvykdyta, nors ir pavėluotai.
III. Atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.
Pateiktame atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga.
Su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų.
Byloje ginčo dėl to, kad Pareiškėjas, iki 2024 m. sauso 17 d. nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per institucijos (pareigūno) nurodytą terminą, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, nekyla. Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra penkių dienų laiko termino praleidimas.
Pateiktame atsiliepime dėl ANK 431 straipsnio ir pareigos pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją nurodoma, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 3 d. pranešime Nr. 39-ANR PR-1199-2024, adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi prašoma per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti duomenis asmens, kuris 2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemonę, magistraliniuose keliuose, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini). Pakartotinis pranešimas Nr. 39-ANR_PR-5027-2024 buvo išsiųstas 2024 m. sausio 9 d.
Per nustatytą penkių darbo dienų laikotarpį negavus atsakymo Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teiseną ROIK 24230102253. Pažymėtina, kad visi procesiniai dokumentai byloje (ROIK: 24229265236) buvo siunčiami į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. Elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus.
ANK 431 straipsnio 2 dalyje (pažeidimas padarytas pakartotinai) nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos nevykdymas.
Atsiliepimas
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn ar atlikti tyrimo veiksmus. Automobilio savininkas ar valdytojas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, o informacija apie nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį nepateikiama tyčia, siekiant išvengti atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis juridinio asmens vadovas, kuriam priklauso transporto priemonė, privalo pateikti pareikalavus bylą tiriančiam pareigūnui: duomenis apie asmenį – vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją - kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Kai pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ši formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-10-1073/2021).
Tiek ANK 611 straipsnio 1 dalyje, tiek SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ne tik įtvirtina atitinkamą pareigą transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikia galimybę išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Pabrėžtina, jog SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020). Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 str. 1 d. nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (ANK 611 straipsnio 2 dalis).
Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Nustatytu terminu nepateikus reikalaujamų duomenų, buvo pradėta administracinė teisena Pareiškėjo (bendrovės vadovės) atžvilgiu.
Pažymėtina, kad tik 2024 m. sausio 31 d., gavus 2024 m. sausio 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-14369-2024, Pranešėjas pateikė informaciją apie KET pažeidimo padarymo metu vairavusį asmenį. Tačiau pabrėžtina, jog pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per penkias darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas. Toks įstatymų leidėjo ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas yra sąlygojamas būtinybės sudaryti tinkamas sąlygas institucijoms, tiriančioms administracinius nusižengimus, nustatyti visas tiriamam įvykiui reikšmingas aplinkybes, kurios dėl ne laiku pateiktos informacijos gali būti iškraipytos arba visiškai neatskleistos. Akivaizdu, kad susidarius tokiai situacijai, gali būti neteisingai nustatytas įvykio mechanizmas, iš tiesų atsakingas asmuo ar kitos įvykio tyrimui svarbios aplinkybės. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-314-468/2022). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašomą informaciją pateikė praėjus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams nuo Lietuvos kelių policijos tarnybos siųsto pranešimo ir daugiau nei penkeriems mėnesiams nuo aptariamo įvykio, dėl kurio buvo prašoma pateikti informaciją. Todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašomą informaciją, tačiau tai padarė ženkliai praleidęs šios informacijos pateikimo terminą, nepatvirtina jo veiksmų teisėtumo.
IV. Byloje surinkti įrodymai
Juridinio asmens duomenų pažymoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas: „(duomenys neskelbtini)”.
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 3 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi prašoma per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti duomenis asmens, kuris 2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemonę, magistraliniuose keliuose, (duomenys neskelbtini).
Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 39 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi prašoma per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti duomenis asmens, kuris 2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemonę, magistraliniuose keliuose, (duomenys neskelbtini).
„(Duomenys neskelbtini)“ rezervacijos patvirtinime Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad Pareiškėjas bei jo sutuoktinė laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 15 d. buvo išvykęs į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
V. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymo
R. B. skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundą bei Institucijos atsiliepimą, o taip pat skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad 2024 m. kovo 15 d. Nutarimas neatitinka aukščiau nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl yra naikintinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija tinkamai neinformavo ir neišsiuntė reikalavimo dėl duomenų pateikimo, todėl Pareiškėjo veiksmuose negali būti konstatuojamas kaltės požymis.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinai padarytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. ANK minėtos teisės normos dispozicija priskirtina blanketinių dispozicijų grupei, nes tiksliai neapibrėžia, dėl kokių veiksmų asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiais atvejais neišvengiamai tenka remtis kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų nuostatomis – nagrinėjamoje byloje aktualiu yra SEAKĮ. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Taigi, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.
Aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ yra nepakankamas pripažinti, kad pareiškėjas R. B. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis gavo Institucijos siųstą pranešimą. Taigi, teismas daro išvadą, kad pranešimo išsiuntimas, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, įmonės elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.
Pastebėtina, kad Institucija atsiliepime yra nurodžiusi, kad visi procesiniai dokumentai byloje, taip pat ir pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, buvo siunčiami įmonės elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinus minėtus argumentus darytina išvada, kad Institucija, vadovaudamasi senesne teismų praktika, kurioje pažymima, kad juridinio asmens vadovas būdamas atsakingas už įmonės duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiimą riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, pagrįstai manė, jog pranešimą išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, todėl ji neprivalo atlikti tam tikrų papildomų veiksmų, kad įsitikintų, jog siųstas pranešimas adresatą pasiekė.
Vis dėlto, vadovaujantis naujausią teismų praktiką, Institucijos išvados padarytos neteisingai aiškinant ir taikant ANK 431 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).
Nagrinėjamu atveju, aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir ANK 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).
Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).
Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).
Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės savininko (valdytojo) tinkamu informavimu apie pareigą pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Institucija, pateiktame skunde išdėstytuose motyvuose nepagrįstai tinkamu informavimu laikė tik savo pareigūnų formalius veiksmus, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, ar aptariamas reikalavimas buvo tikrai gautas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucija Pareiškėjo kaltę grįsdama motyvu, jog nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 2024 m. sausio 3 d. pranešimas Nr. 39-ANR PR-1199-2024, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi prašoma per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos nurodyti duomenis asmens, kuris 2023 m. spalio 1 d., 17.30 val., administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemonę, bei pakartotinis 2024 m. sausio 9 d. pranešimas Nr. 39-ANR_PR-5027-2024, nepasiekė adresato, įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Be to, teismui ištyrus ir įvertinus Pareiškėjo skundą bei jį pagrindžiančius įrodymus, iškilo pagrįstų abejonių dėl to, ar tikrai Institucijos 2024 m. sausio 3 d. bei 2024 m. sausio 9 d. išsiųsti reikalavimai, įmonės elektroninio pašto adresu, laiku galėjo pasiekti adresatą. Padaryti minėtą išvadą suponuoja nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent – Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, kad jis vadovauja ne vienai įmonei ir elektroniniame pašte buvo susikaupęs didžiulis elektroninių laiškų kiekis, tarp kurių atėjęs pranešimas tiesiog buvo pasimetęs. Duomenys apie transporto priemonę vairavusį darbuotoją pateikė, kai tik rado atėjusį pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą ir kai tik įmonės viduje išsiaiškino, kas pažeidimo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo netikėti Pareiškėjo parodymais, kadangi byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pranešimą apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, pateikė 2024 m. sausio 31 d. Pranešime nurodė, kad V. B., naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu, pastarąjai paskirta 120 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuri 2024 m. vasario 17 d. buvo sumokėta.
Taigi, Institucija nepagrįstai Pareiškėjo atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį siejo ne su atitinkamo reikalavimo įteikimu, o su jo išsiuntimo aplinkybėmis.
Taigi, remiantis aptartu, pažymėtina, kad negavus duomenų, patvirtinančių, jog įmonė ar jos vadovas, 2024 m. sausio 3 d. bei 2024 m. sausio 9 d., nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu, realiai gavo pranešimus, nėra pagrindo pripažinti, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.
Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo darbovietės elektroninio pašto adresu, nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).
Atsižvelgdama į aptartus motyvus, pagrįstai konstatuotina, kad Institucija, 2024 m. sausio 3 d. bei 2024 m. sausio 9 d. siųsdama aptariamus reikalavimus administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens elektroninio pašto adresu, šioje byloje nagrinėjamu atveju nesilaikė ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi šioje byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam Pareiškėjui buvo tinkamai ir laiku pranešta apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį ir jis apie tai žinojo, konstatuotina, kad jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio ir administracinio nusižengimo sudėties kaip visumos, o tai daro administracinio nusižengimo teiseną negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2024 m. kovo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7460-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.