Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-41-530/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-13
Bylos Nr.: 1A-41-530/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31975-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis: G. T.
Nuteistasis: K. A., K. A. B.
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Egidijus Jonas Grigaravičius

Kategorijos

1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
1.2.4.4.2.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-530/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31975-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 1.2.4.4.2.10; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nukentėjusiajam G. T.,arabų kalbos vertėjui S. A.,nuteistajam K. A..B.,nuteistojo K. A. B. gynėjui advokatui Egidijui J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. B. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje ir nubaustas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 286 straipsnį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1) punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1, 5, ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. A. B. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo G. T., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintinas.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš K. A. B. 401,06 Eur (keturi šimtai vienas euras ir 6 ct) civilinio ieškovo naudai.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš K. A. B. 4 332,20 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 20 ct) civilinio ieškovo naudai.

Nuosavybės teisių apribojimas K. A. B. automobiliui „BMW 120D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas galioti iki to laiko, kol bus visiškai atlyginta turtinė žala civiliniams ieškovams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. A. B. 2019 m. liepos 28 d., apie 3 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,45 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl pavojingo vairavimo vairuojant automobilį „BMW 120D“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. P. ekipažo, patruliavusio Kaune iš anksto nustatytu maršrutu, radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, numatytų Kelių eismo taisyklių 16 punkte, leidžiančių vairuotojui išlipti iš vairuojamo automobilio tik tikrinančiam pareigūnui leidus, o išlipęs iš automobilio garsiai ir aktyviai reiškė nepasitenkinimą dėl pareigūnų draudimo jam toliau vairuoti nustačius jo neblaivumą, agresyviai mosavo rankomis ir blaškėsi po važiuojamąją kelio dalį, piktindamasis pareigūnų veiksmais jo atžvilgiu, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies ir palaukti savo arba policijos tarnybiniame automobilyje iki, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ko pasėjoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. paėmė jį už abiejų rankų ir mėgino vestis link policijos tarnybinio automobilio „SKODA YETI“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to nepatenkintas pareigūnų veiksmais, aktyviais veiksmais siekė ištrūkti iš pareigūnų ir išvengti sulaikymo, todėl stangrino raumenis, intensyviai muistėsi į visas puses judindamas savo rankas, su jėga dešine ranka nustūmė pareigūną D. P., po ko, grumtynių metu sugriebė už pareigūno G. T. kairės rankos ir staigiu judesiu stipriai patraukė ją į save, tuo pačiu metu intensyviai muistydamasis pečiu pastumdamas pareigūną G. T. nuo savęs, tokiais savo veiksmais pareigūno G. T. kairę ranką stipriai įtempdamas ją užlaužė per alkūnės sąnarį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. T. kairės alkūnės sumušimą su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, teismo medicinos ekspertų vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, tokiais savo aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui G. T. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą jo tarnybos pareigų vykdymo metu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu K. A. B. gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują spendimą - K. A. B. dėl kaltinimų numatytų BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jame buvo vadovaujamasi tik policijos pareigūno G. T. parodymais dėl tariamai K. A. B. pasipriešinimo policijos pareigūnams ir tyčia vartoto fizinio smurto G. T. atžvilgiu. Tuo tarpu policijos pareigūnas D. P. iš esmės aiškina aplinkybes tik dėl netinkamo sustabdytojo neblaivaus vairuotojo elgesio, bet ir tokie paaiškinimai nesudaro BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte inkriminuotų K. A. B. tyčinių nusikaltimų sudėties požymių. Kadangi, nakties metu sustabdyto neblaivaus užsieniečio nepakankamas žinojimas lietuvių kalbos, strese ir baimėje nesupratimas įvykio bei pasekmių, bandant tai aiškintis, sudarė prielaidas policijos pareigūnams klaidingai vertinti situaciją, pernelyg tai sureikšminant.

2.2. Skunde pažymima, kad K. A. B. visiškai nesuprato, kodėl jam buvo reiškiamos policijos pareigūno pretenzijos dėl tariamai jo viršyto greičio, net nepateikus tokių įrodymų, pažymint, kad nuteistasis ir buvo nubaustas tik dėl KET pažeidimo už vairavimą esant neblaiviam, o ne dėl greičio viršijimo. Nuteistojo teigimu, jis išlipęs iš automobilio netrukdė saugiam eismui, jis tikrai nesiblaškė gatvės važiuojamojoje dalyje, nešūkaliojo, nebuvo smarkiai girtas, kad nesuvoktų įvykio aplinkybių dėl sustabdymo vairavus neblaiviam. Jam akivaizdžiai trūko lietuvių kalbos žinojimo, tik todėl jis keliskart klausinėjo policininkų, kas negerai ir bandė aiškintis ką reiškia policininko pasakymas „ant ribos“, „necenzūrinis žodis“. Nuteistojo teigimu, jis nebuvo agresyvus ar piktas, nes jam buvo stresas ir nežinomybės baimė. Jis tikrai nesistumdė ir nestūmė policininkų nei rankomis, nei petimi, tyčia negriebė už G. T. kairės rankos ir netraukė bei neužlaužė, jis tik bandė įsidėti piniginę į kišenę ir tai jam atlikus buvo uždėti antrankiai. K. A. B. neturėjo neigiamų ketinimų prieš policijos pareigūnus ir aktyviai nesipriešino, nebuvo agresyvus, taip pat buvo silpnesnis fiziškai nei du policijos pareigūnai, kurie buvo stambesni ir sunkesni, o D. P. ir aukštesnis. Nuteistasis neneigia, kad besikalbant jam buvo pasakyta sėsti į policijos automobilį arba laukti savo automobilyje, kol įteiks protokolą, ko pasėkoje jis lyg bandė eiti link automobilio, nes automobilio raktelius jau buvo atidavęs policininkui, todėl jis nesuprato, kodėl staigiai iš nugaros pusės jį puolė policininkai, buvo užgultas ant mašinos kapoto, jam bandoma uždėti antrankius. Jis nesuprato, kodėl buvo naudojama prievarta ir kodėl jis paskui buvo uždarytas į policijos mašinos izoliuotą dalį. Nuteistasis pažymi, kad jam buvo nemandagu bei gėda skambinti kuriam nors pažįstamui ir prašyti, kad naktį nuvairuotų jo automobilį, kadangi jis (duomenys neskelbtini) tokių gerų draugų neturintis. Jis nesuprato, kodėl buvo nuvežtas ir patalpintas į areštinę, kodėl areštinėje atėjo policijos uniforma vilkinti vertėja, kuri silpnai vertė anglų kalba, todėl jis prašė neutralaus vertėjo, kurį jis galėtų geriau suprasti, prašė advokato pagalbos, tačiau ilgai buvo ignoruojamas.

2.3. Skunde nurodoma, kad K. A. B. apklausiamas tyrėjos prašė peržiūrėti patrulinio policijos automobilio vaizdo garso įrašus, kad jis nieko nusikalstamo nepadarė, bet buvo ignoruojamas. Tuo tarpu šių duomenų išreikalavimas buvo atliktas tik 2020 m. vasario 6 d., kai netrukus buvo surašytas ir kaltinamasis aktas 2020 m. vasario 28 d., žinant, jog patrulių įrašai saugomi neilgai, todėl akivaizdu, jog K. A. B. buvo teisus, kad policijos patrulių veiksmai vartojant fizinę prievartą jo atžvilgiu visiškai neatitiko įvykio situacijos, pažymint, kad perteklinis buvo ir jo sulaikymas antrankiais bei patalpinimas į areštinę.

2.4. Skunde teigiama, kad teismo šališkam sprendimui įtakos turėjo ir policijos pareigūno G. T. dalyvavimas teismo posėdyje su policijos uniforma bei ekipiruote, kadangi tai buvo akivaizdus jėgos demonstravimas, psichologinis poveikis teisėjai ir kitiems posėdžio dalyviams.

2.5. Skunde pažymima, kad medicinos dokumentai patvirtina, jog G. T. kairės rankos alkūnė jau buvo traumuota iki įvykio, gydyta mažiausiai du kartus, taip pat operuota, turinti liekamuosius reiškinius, todėl visiškai tikėtina, kad G. T. galėjo susitraumuoti pats perdėtai naudojamas jėgą, kai bandė uždėti antrankius nuteistajam, taip neįvertindamas savo raumenų perteklinės jėgos ir alkūnės pažeidžiamumo dėl ankstesnių gydymų. Kadangi iš tarnybos duomenų matyti, kad 2019 m. jis neįvykdė fizinio pasirengimo normatyvų, todėl spręstina, kad nėra objektyvių duomenų apie kairės rankos pilną funkcionalumą, ko pasėkoje ypač svarbu įvertinti medicinos eksperto P. Petreikio specialisto išvadą bei medicinos ekspertų Viačiaslav Kolomiec ir Januš Rybalko ekspertizės aktą.

2.6. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje nepakankamai įvertinti ir nenuoseklūs policijos pareigūnų paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose, lyginant juos su vėlesniais parodymais, kuriuose policijos pareigūnas D. P. paaiškino, kad buvo panaudoti koviniai veiksmai, užlaužtos K. A. B. rankos, jis paguldytas ant mašinos kapoto ir uždėti antrankiai. Atkreipiant dėmesį, kad jis negalėjo konkrečiai paaiškinti G. T. rankos traumavimo aplinkybių.

2.7. Skunde teigiama, kad nei vienas kaltinime nurodytas K. A. B. veiksmas nesudarė pagrindo uždėti jam antrankius, o jo atlikti tam tikri veiksmai galimai galėtų atitikti tik Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalies sudėtį, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką atribojant administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios būtina įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-441-976/2015), taip pat sąmoningą siekimą panaudoti fizinį smurtą prieš pareigūnus, tyčinį kryptingą fizinio smurto panaudojimą, siekiant pasipriešinti pareigūnams (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-525/2011, 2K-229/2014). BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014,2K-467/2014, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K- 321/2009). Pažymint, kad kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K- 182-942/2017 akcentuota, jog BK 286 straipsnio kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pan. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pripažintina, kad byloje nėra jokių objektyvių ir nešališkų įrodymų patvirtinančių, kad K. A. B. būtų piktybiškai nevykdęs kokių nors teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, kad būtų aktyviai fiziškai jiems priešinęs ar, kad tyčiniais aktyviais veiksmais būtų sužalojęs policininko sveikatą.

2.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog policijos pareigūno G. T. išankstinį nusistatymą K. A. B. atžvilgiu rodo, jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. patalpintas pašaipus paveikslėlis su prierašu musulmonų atžvilgiu, pažymint, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) ir jis buvo sakęs G. T. esantis užsienietis, gerai suprantantis arabų kalbą, tuomet jam buvo pagrasinta deportacija.

2.9. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu pateiktomis specialistų išvadomis dėl G. T. kairės rankos traumos, kadangi teisme apklausiama specialistė Zofija Makšimaitė pripažino, kad ji neturėjo pilnų duomenų apie ankstesnę G. T. rankos operaciją bei du gydymus. Pastebėtina ir tai, kad specialistė Zofija Makšimaitė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad G. T. kairės rankos sausgyslių žymesnių pakitimų nematyti, bet nuosprendyje buvo aprašytas tariamai kitoks specialistės paaiškinimas, jog sausgyslės plyšimas tikrai buvo.

2.10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, išskirtinį prioritetą suteikdamas policijos pareigūno G. T. paaiškinimams dėl rankos traumos. Teismas nesilaikė pareigos bylą išnagrinėti objektyviai bei išsamiai, aptariant ir kaltinamąjį teisinančias aplinkybes, ignoruodamas teisminio nagrinėjimo metu pateiktus kaltinamojo K. A. B. paaiškinimus, šių nevertindamas ir neaptardamas. Teismas šališkai nesivadovavo 2020 m. rugsėjo 19 d. – 30 d. teismo medicinos konsultacine specialisto Pauliaus Petreikio, turinčio virš 20 m. kompetenciją, išvada, taip pat ir 2021 m. vasario 2 d. – gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu, kuomet ekspertizę atliko medicinos ekspertai Viačiaslav Kolomiec, Januš Rybalko turintys daugiau nei 20 m. ir 30 m. praktiką bei kurie naudojosi pilnesne G. T. sveikatos būklės dokumentacija. Skunde atkreipiant dėmesį, kad teisme apklaustas medicinos ekspertas Viačiaslav Kolomiec išsamiai paaiškino tyrimo metodiką ir vertinimo duomenis, kad tikėtinos abiejų asmenų išsakytos įvykio aplinkybės bei tai, kad įvykio metu nebuvo G. T. sveikatos sužalojimo, atitinkančio nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažymint, kad konkretesnę išvadą, jog 2019 m. liepos 28 d. G. T. sveikatos sužalojimo nebuvo, pateikė ir medicinos ekspertas Paulius Petreikis. Pabrėžiant, kad jeigu policijos pareigūnas G. T. įvykio metu būtų buvęs smarkiai traumuotas, tuomet tarnybinį automobilį po įvykio būtų nuvairavęs ne jis, o D. P..

2.11. Skunde nurodoma, jog siekiant objektyviai ir išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, pašalinti neaiškumus ir abejones, apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant medicinos ekspertus Paulių Petreikį, Januš Rybalko, kadangi jie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Taip pat, turėtų būti apklaustas ir M. M., kuris naktį buvo atvažiavęs nuvairuoti K. A. B. automobilį ir kuris matė pakraujavusią nuteistojo lūpą, kadangi net tyrėjos tarnybiniame pranešime pripažinta, jog telefonu šis liudytojas paaiškino matęs kraujuotą bičiulio lūpą. Pabrėžiant, jog tai buvo konstatuota ir medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker specialisto išvadoje bei tai tik patvirtina, kad K. A. B. nuosekliai ir teisingai aiškinio įvykio aplinkybes, kuomet jis policijos automobilyje sėdėjo surakintomis už nugaros rankomis ir G. T. davė jam paskambinti, kad pakviestų atvykti draugą. Tuomet K. A. B. kalbėdamas telefonu su M. M. šio prašė, jog jis atvykęs filmuotų, padarytų vaizdo įrašą, bet tada G. T. atitraukė telefoną, o K. A. B. pasakius, kad čia Europa, reikia gerbti visų žmonių teises, G. T. jam pasakė, kad čia (duomenys neskelbtini) ir alkūne sudavė į burną, prakirsdamas lūpą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. A. B. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei atsisakė prašymo teisme apklausti liudytoją M. M.. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti. Nukentėjusysis G. T. laikėsi tos pačios nuomonės kaip pirmosios instancijos teisme, prašė skundą atmesti bei nurodė, kad trauma vis atsinaujina.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo K. A. B. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje numatytų veikų įrodytumas, todėl teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir apklaususi teismo posėdžio metu specialistą bei ekspertus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl K. A. B. kaltės bei G. T. konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o K. A. B. kaltę dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo visiškai patvirtina byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas.

9. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Šio straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020).

10. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, kad jame buvo vadovaujamasi tik policijos pareigūno G. T. parodymais dėl tariamai K. A. B. pasipriešinimo policijos pareigūnams ir tyčia vartoto fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo tarpu policijos pareigūnas D. P. iš esmės aiškino aplinkybes susijusias tik su netinkamu sustabdyto neblaivaus vairuotojo elgesiu, negalėdamas konkrečiai paaiškinti G. T. rankos traumavimo aplinkybių, bet ir tokie paaiškinimai, anot apelianto, nesudaro BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte inkriminuotų K. A. B. tyčinių nusikaltimų sudėties požymių. Kadangi, nakties metu sustabdyto neblaivaus užsieniečio nepakankamas žinojimas lietuvių kalbos, strese ir baimėje nesupratimas įvykio bei pasekmių, bandant tai aiškintis, sudarė prielaidas policijos pareigūnams klaidingai vertinti situaciją, pernelyg tai sureikšminant. Teisėjų kolegija nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog K. A. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

11. Iš nukentėjusiojo G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme duotų parodymų matyti, kad pasivijus labai dideliu greičiu važiuojantį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. A. B. buvo atlikta vairuotojo neblaivumo kontrolė. Sustabdytas policijos pareigūnų K. A. B. kalbėjo lietuviškai, suprato visus nukentėjusiojo jam sakytus žodžius ir iš pradžių vykdė visus nurodymus (pateikė dokumentus, tikrinosi girtumą ir pan.). Tačiau K. A. B. paaiškinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą (nustatytas 1,45 prom. girtumas) ir, kad jam bus surašytas protokolas bei, kad jis ieškotų blaivaus vairuotojo, kuris galėtų paimti jo automobilį, kad šio nereikėtų transportuoti, pastarasis tuo liko nepatenkintas. K. A. B. išlipęs iš automobilio pradėjo garsiai šūkauti, kad jis vairuos, nes gerai jaučiasi, kad jo girtumas „ant ribos“, kad nieko nekvies ir pats parvairuos savo automobilį, „sklaidėsi“ gatvėje, į jokius policijos pareigūnų nurodymus nereagavo, nesileido į kalbas. Jis aktyviai aiškino, kad gali vairuoti ir čia yra leistinos normos, kad jis nieko nepadarė. K. A. B. buvo nurodyta atsisėsti į automobilį iki kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau pastarasis nesutiko, šaukė, kad niekur jis nesės ir toliau elgėsi agresyviai, todėl pradėjo jį sulaikinėti. Pareigūnas D. P. paėmė nuteistojo dešinę ranką, bet tada jis jį ranka nustūmė. Paskui K. A. B. buvo paguldytas ant savo automobilio kapoto ir ten muistėsi, pasikišo abi rankas po savimi ir jų nedavė. Kolega D. P. bandė ištraukti nuteistojo dešinę ranką, o nukentėjusysis kairę ranką, tačiau jis aktyviai muistėsi, stangrino raumenis. Nukentėjusysis apklausiamas iškart po įvykio nurodė, kad jam laikant K. A. B. kairę ranką pastarasis jo kairę ranką ties alkūne perlenkė į priešingą pusę, dėl ko G. T. pajuto alkūnės srityje stiprų skausmą. Vėlesnės apklausos metu parodė, kad bandant ištraukti nuteistojo ranką, jis su kaire ranka sučiupo nukentėjusiojo kairę ranką ir staigiu judesiu stipriai ją patraukė į save, dėl ko nukentėjusiojo kairė ranka buvo įtempta ir tuo pačiu metu su pečiu ar kita savo kūno dalimi K. A. B. nuo savęs stipriai nustūminėjo jį, ko pasėkoje G. T. ranka persilenkė į priešingą pusę per alkūnės sąnarį ir jis pajuto stiprų skausmą. Apklausimas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad bandant ištraukti K. A. B. ranką, pastarasis sugriebė už nukentėjusiojo kairio riešo ir stipriai po savimi patraukė ranką, ranka palindo po nuteistojo krūtine, o G. T. stipriai atsilošė, bet ant kojų išsilaikė. Tada jis pajuto stiprų momentinį skausmą, aiktelėjo ir jam surakino ranką. Per raciją kvietė pagalbą, tačiau D. P. uždėjus K. A. B. antrankius pagalbą nukentėjusysis atšaukė. Tačiau net ir uždėjus antrankius nuteistasis nenusiramino, priešinosi įsodinamas į sulaikymo kamerą automobilyje, o pasodintas toliau šūkavo, spardėsi, daužėsi su galva į stiklą. Tuo tarpu atvykusiems kolegoms G. T. nurodė, kad sulaikymo metu sulaikytasis jam sužalojo ranką. Nuvairavęs tarnybinį automobilį iki areštinės nukentėjusysis nedelsdamas nuėjo į Kauno klinikinės ligoninės traumų punktą, kur jam buvo konstatuotas kairės rankos alkūnės patempimas (1 t., b. l. 33-34, 39-43; 3 t., b. l. 191-195).

12. Liudytojas D. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad automobiliui BMW nuvažiavus dideliu greičiu, jie jį prisivijo ir sustabdė, tikrino dokumentus ir blaivumą. Nurodė, kad K. A. B. paaiškinus, jog jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pasakyta, kad susirastų vairuotoją, kuris parvairuos jo automobilį, jis pradėjo agresyvėti, neadekvačiai elgtis, ginčytis, išlipęs iš automobilio pradėjo blaškytis po važiuojamąją kelio dalį, šūkavo, sakė, kad neieškos vairuotojo, gali vairuoti, jaučiasi gerai. Nuteistajam nesutikus sėstis į automobilį kol bus surašyti procesiniai dokumentai, jis paėmė vairuotojui už rankų ir norėjo vesti link tarnybinio automobilio, tačiau K. A. B. ištraukė rankas ir liudytoją pastūmė. Po ko vairuotojas buvo parverstas ant savo automobilio kapoto, tačiau jis iš jėgos pradėjo muistytis, stangrino raumenis, traukė rankas, jų nedavė ir kokiu tai judesiu užsuko kolegos ranką, tačiau to paties momento liudytojas nematė, tik G. T. jam sakė, kad skauda ranką, buvo susiėmęs už kairės rankos, sakė, jog jam ją pasuko. Po to K. A. B. buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, bet ir ten buvo neramus, šaukė, daužėsi su galva, prašė paleisti. Patvirtino, kad buvo privažiavę ir kiti kolegos, tačiau jie jiems paaiškino, kad pagalba nebereikalinga, nes asmenį sulaikė. Paskui vyko į areštinę, kurioje jis nuėjo rašyti tarnybinio pranešimo, o kolega G. T. nuėjo į traumatologinį punktą (1 t., b. l. 108-109; 4 t., b. l. 15-18).

13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. V. ir M. J. patvirtino, kad kolegoms buvo reikalinga pagalba, tačiau jiems nespėjus nuvykti buvo pranešta, kad pagalba nebereikalinga, tačiau jie vis tiek nuvažiavo pažiūrėti. Kolegos jiems minėjo, kad sulaikytas asmuo jiems priešinosi. A. V. nurodė, kad G. T. sakė, jog sustabdė vairuotoją ir nustatė, kad jis neblaivus, tada pasakė jam, kad bus surašytas protokolas ir liepė atsisėsti į tarnybinį automobilį kol tai bus padaryta, bet tuomet sulaikytasis pradėjo priešintis. G. T. minėjo, kad sulaikymo metu jam sulaikytasis užsuko ranką, kurią dabar skauda ir maudžia. Tai sakydamas pareigūnas laikėsi už kažkurios rankos alkūnės. Tuo tarpu M. J. nurodė, kad žino, jog G. T. buvo sužalota ranka, tačiau negalėjo nurodyti ar tai jis sužinojo tą pačią naktį iš kolegų, kai atvyko jiems padėti, ar ryte baigęs tarnybą, ar dar vėliau (1 t., b. l. 115-116, 118-119). Apklausiami apylinkės teisme liudytojai prašė jų parodymus pagarsinti ir juos patvirtino (3 t., b. l. 196).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nuteistasis K. A. B. apklaustas įvykio dieną nurodė, kad Lietuvoje gyvena jau tris metus ir lietuvių kalbą dalinai moka, su policijos pareigūnais kalbėjo lietuviškai. Jį sustabdęs policininkas paklausė apie važiavimo greitį ir patikrino blaivumą. Aparatas parodė alkoholio vartojimą, todėl policijos pareigūnas jam liepė išlipti iš automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio, kur patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Pareigūnui pasakius „ant ribos“ jis norėjo sužinoti, kas ant ribos, pradėjo jų klausinėti kas dabar jam bus, ką jam reikės daryti. Tačiau pareigūnai jam liepė išsikviesti kažką, kad paimtų jo automobilį, tačiau į jo užduodamus klausimus neatsakė. K. A. B. pažymėjo, kad jis visada kalbėdamas gestikuliuoja rankomis, tą patį darė ir bendraudamas su pareigūnais. Staiga pareigūnai stipriai suėmė jį už rankų ir prispaudė prie jo automobilio priekio, o tuo metu jis savo rankoje laikė piniginę ir nesuprato kas vyksta, norėjo ją įsidėti į kišenę, tačiau policijos pareigūnai jo neklausė. Jis buvo susinervinęs. Dėl susidariusios situacijos jis negirdėjo ką policijos pareigūnai jam sakė, jis jų nesuprato. Nenorėdamas būti sulaikomu, jis muistėsi, priešinosi sulaikymui, bandė ištraukti rankas, norėjo įsidėti piniginę į kišenę. Tuo metu jis rėkė ant pareigūnų, kad jie paaiškintų kas čia vyksta, o jie rėkė ant jo. Jis negirdėjo, kad kas būtų susižalojęs ar surikęs iš skausmo. Jis specialiai sukelti skausmo ar sužaloti pareigūnų neketino, tačiau areštinėje jis girdėjo, kaip policijos pareigūnas skundėsi sužalota ranka (2 t., b. l. 166-167). Papildomai apklausiamas K. A. B. nurodė, kad jis nesuprato dėl ko buvo sulaikomas, tiksliau nebuvo įspėtas, kad bus sulaikytas. Tuo tarpu paguldytas ant automobilio kapoto jis nesuprato kas vyksta. Išsigandęs norėjo ištraukti ranką, kad įsidėtų į kišenę piniginę. Nemano, jog ištraukdamas ranką galėjo padaryti tokį sužalojimą (2 t., b. l. 176). Vėliau apklausiamas parodė, kad norėjo atlaisvinti rankas ir pasižiūrėti, kas čia jį sulaikinėja. Kai pamatė, kad jį sulaikinėja policijos pareigūnai, jis šiek tiek pasukdamas kairės rankos riešą ir judindamas dubenį įsidėjo pinginę į kišenę, nors abi jo rankas tuo metu laikė policijos pareigūnai (3 t., b. l. 16-20). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. A. B. parodė, kad pareigūnams nesipriešino ir nesimuistė, buvo išsigandęs ir bijojo, nors gestikuliavo rankomis kalbėdamas, bet negali pasakyti, kad buvo piktas. Jis nesuprato kas įvyko, jis girdėjo tik žodžius „ant ribos“, susinervino, paprašė paaiškinti, ką visa tai reiškia, tačiau jam nieko neatsakė, liepė skambinti draugui, tačiau jis nesuprato kodėl reikia skambinti draugui. Apsisukęs norėjo eiti sėsti į savo mašiną, tačiau buvo paguldytas ant savo automobilio kapoto, išsigando, jį laikė abu policijos pareigūnai. Nurodė, kad savo dešinę ranką iškarto atidavė, o kairę ranką laikė prie šono ir joje turėjo piniginę, kurią norėjo įsidėti į kišenę, tačiau jam to neleido padaryti, bet dėl nedidelio atstumo jam pavyko įsikišti piniginę į kišenę ir jis paskui kitą ranką atidavė policijos pareigūnams. Jis žinojo jeigu bus uždėti antrankiai jis negalės įsidėti piniginės. Patvirtino, kad dabar pasakoja teisingiau, ikiteisminio tyrimo metu bijojo, nežinojo ką pasakyti, nežinojo kuo tikėti, todėl jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tokie. Jis areštinėje prašė pakeisti jo parodymus, nes ne taip norėjo pasakyti, jis sakė, kad tik judino savo ranką, bet tyrėja jam pasakė, kad vėliau jis galės tą padaryti. Jis pasakojo, tačiau jie nesuprato ką jis norėjo pasakyti. Patvirtino, kad apklausos metu areštinėje buvo advokatė moteris ir anglų kalbos vertėja (4 t., b. l. 151-155).

15. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aptariamo įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos policijos įstatymo redakcijos (2019 m. liepos 1 d - 2019 m. lapkričio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Šio įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).

16. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo bei įvertinus nagrinėjamą situaciją akivaizdu, jog policijos pareigūnai G. T. ir D. P. atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas bei K. A. B. atžvilgiu veikė teisėtai, nes siekė sulaikyti asmenį, grubiai pažeidusį Kelių eismo taisykles ir tai patvirtina duomenys esantys byloje, kad nuteistasis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 28 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas 1,45 prom. girtumas (2 t., b. l. 119). 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareigūnas G. T. elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai ir vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, teisėtai bei pagrįstai siekė sulaikyti ir pristatyti į policiją teisės pažeidimu įtariamą asmenį - K. A. B. (1 t., b. l. 81-84). Ir nors apeliaciniame skunde nesutinkama, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptarti policijos pareigūnų parodymai, kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, kuri neabejotinai įrodo, kad K. A. B. veiksmuose yra visi būtini jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai. Kadangi tiek iš nukentėjusiojo G. T., tiek iš jo kolegos D. P. parodymų matyti, kad bandant užfiksuoti nuteistojo padarytą administracinį nusižengimą pastarasis pradėjo elgtis neadekvačiai, kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų saugumui, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl buvo nuspręsta K. A. B. pasodinti į tarnybinį automobilį tam, kad būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau pastarasis aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, o būtent: D. P. pastūmė, po to pargriautas ant automobilio kapoto muistėsi, stangrino raumenis, pasikišo abi rankas po savimi ir jų nedavė, t. y. priešinosi sulaikomas. Pažymint, kad nuteistojo pasipriešinimo intensyvumą patvirtina ir tai, kad pastarojo sulaikymui buvo panaudota švelnios rankos kontrolė, kviestas pastiprinimas, o sulaikant K. A. B. buvo panaudotos ir spec. priemonės - antrankiai. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai atitiko įvykio situaciją ir nebuvo pertekliniai, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Ir nors nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo parodymus pakeitė iš esmės, teigdamas, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino ir nesumuistė, o kairę ranką judino tik norėdamas įsidėti piniginę į kišenę, tačiau tokia nuteistojo versija nėra įtikinama dėl jo parodymų prieštaringumo. K. A. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus aiškiai įvardijo savo pasipriešinimo veiksmus naudotus vengiant sulaikymo (muistėsi, priešinosi, bandė ištraukti rankas), kurie sutapo su policijos pareigūnų duotais parodymais, tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė visiškai priešingas aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl darytina išvada, kad nuteistojo teisme pasirinkta pozicija buvo tik gynybinė taip bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreipiant dėmesį, kad kaltinamasis duodamas parodymus nėra įspėtas už melagingų parodymų davimą, priešingai nei policijos pareigūnai, kurių parodymai šiuo atveju dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, todėl jais netikėti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu aukščiau aptartuose nukentėjusiojo G. T. parodymuose aiškiai ir detaliai nurodytos aplinkybės, dėl kokių nuteistojo veiksmų jis patyrė jam konstatuotą kairės rankos alkūnės sužalojimą. Ir nors liudytojas D. P. patvirtino, kad paties momento, kuomet buvo sužalota G. T. ranka jis nematė, kadangi pats aktyviais veiksmais bandė ištraukti kitą nuteistojo ranką, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad dar vykdant sulaikymą nukentėjusysis informavo kolegą apie jam pasuktą ranką bei jaučiamą skausmą, tą patį jis nurodė ir netrukus į įvykio vietą atvykusiai policijos pareigūnei A. V. bei po K. A. B. pristatymo į areštinę, nedelsiant kreipėsi į gydymo įstaigą, neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo G. T. parodymais, kuriuos tik patvirtina specialistų išvadoje nurodytas sužalojimo pobūdis lokalizacija ir susidarymo aplinkybės (2 t., b. l. 64, 77-79; 4 t., b. l. 114-120). Pabrėžiant, kad pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė Zofija Makšimaitė nurodė, jog mažai tikėtina, kad asmuo taip susižalotų pats, turėjo būti pašalinis poveikis (4 t., b. l. 13-15). Ekspertas Viačiaslav Kolomiec taip pat nurodė, kad paprastai alkūnės sąnario trauma pačiam neįvyksta. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo atsirasti sulaikant asmenį. Atitinka teismo aprašytą įvykį (4 t., b. l. 148-151). Taigi, įvertinus visa tai, konstatuotina, kad K. A. B. aktyviais tyčiniais veiksmais, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą – patraukdamas G. T. kairę ranką ją užlaužė per alkūnės sąnarį ir pasirinkdamas tokį veikimo būdą sąmoningai suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas teigia, kad K. A. B. atlikti tam tikri veiksmai galėtų atlikti tik ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinę atsakomybę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo pozicija, kadangi nuteistasis buvo sulaikomas policijos pareigūnų už šiukštų administracinį nusižengimą, tai yra vairavimą esant neblaiviam ir leistino greičio viršijimą. Nustatyta, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą buvo žodžiu raginamas policijos pareigūnų sėstis į automobilį. Antra, policijos pareigūnui bandant nuteistąjį vesti į tarnybinį automobilį pastarasis panaudojo fizinę jėgą, tai yra ištraukė rankas ir D. P. pastūmė. Bandant nuteistajam uždėti specialias sulaikymo priemones – antrankius, jis aktyviais veiksmais (muistydamasis, stangrindamas raumenis, pasikišdamas rankas po savimi) neleido, kad jam būtų uždėti antrankiai. Trečia, policijos pareigūnui G. T., vykdant savo tiesiogines pareigas, t. y. bandant uždėti nuteistajam antrankius, nuteistasis sugriebė už pareigūno G. T. kairės rankos ir staigiu judesiu stipriai patraukė ją į save, tuo pačiu metu intensyviai muistydamasis pečiu pastumdamas pareigūną G. T. nuo savęs, tokiais savo veiksmais pareigūno G. T. kairę ranką stipriai įtempdamas ją užlaužė per alkūnės sąnarį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. T. kairės alkūnės sumušimą su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, dėl K. A. B. aktyvių nusikalstamų veiksmų pareigūnui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent veikos padarymo būdas, t. y. fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, lemia didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014).

18. Priešingos išvados, kad K. A. B. veiksmuose nebuvo visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymių neleidžia daryti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kaip nuteistajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išankstinis G. T. nusistatymas prieš nuteistąjį, neišlikę patrulinio policijos automobilio vaizdo įrašai ar ikiteisminio tyrimo metu policijos uniforma vilkinčios vertėjos prastas vertimas. Byloje esančioje 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. A. B. nustatyta kraujosruva, nubrozdinimai apatinės lūpos gleivinės abipus. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis (2019m. liepos 28d. 3.30val. sužalojo nepažįstamas asmuo (duomenys neskelbtini)), sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 82 - 83). K. A. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padaryto sužalojimo pirminiuose parodymuose buvo nurodęs, kad tuo metu, kai jis jau buvo pasodintas į policijos automobilį ir jam perduotas telefonas pasikalbėti su draugu, kuris galėtų parvairuoti automobilį, vyresnio amžiaus pareigūnas ranka sudavė jam į veido sritį. Policijos pareigūnai G. T. ir D. P. nurodė, kad įsodinamas į sulaikymo kamerą automobilyje K. A. B. daužėsi su galva į stiklą. Liudytojų R. Ū. ir V. M. parodymus, jog nuteistasis jokiais sužalojimais nesiskundė ir jų nebuvo vizualiai matyti (1 t., b. l. 121-122, 124-125; 3 t., b. l. 196-197; 4 t., b. l. 55), byloje esanti fotonuotrauka patvirtina, kad ant K. A. B. veido išorinių sužalojimo žymių nematyti ( b.t.1.b.l.138-139). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad jis būdamas policijos automobilyje su savo galva kokius 4-5 kartus trenkė į pertvaros stiklą (3 t., b. l. 14-20). Eksperto Gregoire Abi Chaker duotus parodymus, kad sužalojimai padaryti vienoje srityje, galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio galėjo atsirasti ir atsitrenkiant bei, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vėliau, negu buvo įvykis (4 t., b. l. 53-56), taip pat byloje esančias nuteistojo fotonuotraukas darytas areštinėje po sulaikymo (4 t., b. l. 60-62). Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą, daro išvadą, kad K. A. B. lūpos gleivinės sužalojimas buvo padarytas jau po to, kai jis pasipriešino policijos pareigūnams ir kai jau buvo sužalota pareigūno G. T. ranka. Taigi veikų padarymo metu K. A. B. sužalotas nebuvo, o tai kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas K. A. B., ar jis susižalojo pats išeina už jam pareikštų kaltinimų ribų ir nėra šios bylos dalykas. Jeigu K. A. B. manė, jog prieš jį buvo panaudotas smurtas, po to kai jis buvo sulaikytas ir laikomas sulaikyme, jis turėjo teisę kreiptis pareiškimu į policijos įstaigą, dėl šio incidento ištyrimo ir teisinio įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė ir K. A. B. procesinių teisių pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu, kurie nurodomi apeliaciniame skunde, kadangi iš įtariamojo apklausų protokolų matyti, kad apklausiant K. A. B. dalyvavo tiek advokatas, tiek vertėjas, pats įtariamasis pasirašė, kad protokolai surašyti iš jo žodžių, teisingai ir išversti į anglų kalbą, pastabų ir nušalinimų vertėjui K. A. B. taip pat nepareiškė (2 t., b. l. 166-168, 176; 3 t., b. l. 16-20, 22-23). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjo advokato nurodomas G. T. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje patalpintus pašaipius paveikslėlius su prierašu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nebuvo prijungtas prie bylos, konstatuojant, kad jis nėra susijęs su šia nusikalstama veika, kadangi pateiktas įrašas yra 2016 m., o nagrinėjamos aplinkybės vyko 2019 m., todėl teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų taip pat plačiau nevertina, kadangi šis įrašas pateiktas nebuvo, o be to teiginiai dėl diskriminacijos taip pat išeina už šios bylos ribų.

19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymus dėl G. T. padaryto sužalojimo masto nustatymo, kritikuodamas jam nepalankias specialistų ir ekspertų išvadas, ar atskiras jų dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas kvalifikuodamas veikas ir vertindamas įrodymus, juridinių klaidų dėl veikų kvalifikavimo nepadarė ir pagrįstai sprendė, kad G. T. nuteistojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

20. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas G. T. sveikatos sužalojimo laipsnį vadovavosi 2019 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. T. konstatuota kairės alkūnės sumušimas su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 77-79). Kartu vertindamas ir ekspertės Zofijos Makšimaitės paaiškinimus duotus pirmosios instancijos teisme bei tai, kad po magnetinio rezonanso išvadų visuose medicininiuose dokumentuose G. T. nurodytas kolateralinio alkūnės raišio plyšimas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertinęs eksperto Viačeslav Kolomiec parodymus motyvuotai nurodė kodėl nesivadovauja 2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad G. T. po 2019 m. liepos 28 d. įvykio nustatyta: nedidelė poodinė kraujosruva kairės alkūnės sąnario srityje nepatikslintos lokalizacijos (nenurodytas konkretus sąnario paviršius), kairės alkūnės sąnario raiščių patempimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi ekspertai negali teigti, kad būtent nagrinėjamos traumos metu G. T. buvo padarytas alkūnės stipininio šalutinio raiščio dalinis plyšimas (4 t., b. l. 115-120).

22. Nuteistojo gynėjas advokatas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos išvada apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi 2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu bei Pauliaus Petreikio išvada, kadangi atliekant ekspertizę buvo vadovaujamasi pilnesne G. T. sveikatos būklės dokumentacija, tuo tarpu ekspertė Zofija Makšimaitė apie ankstesnę G. T. rankos operaciją bei du gydymus duomenų neturėjo. O eksperto Pauliaus Petreikio išvadoje G. T. sveikatos sužalojimas išviso nebuvo nustatytas.

23. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad Pauliaus Petreikio išvada pirmosios instancijos teisme liko neįvertinta, o 2019 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), skiriasi nukentėjusiajam G. T. nustatytu sveikos sutrikdymo mastu, apklausė specialistą E. K., kuris atliko magnetinio rezonanso tyrimą ir kuriuo buvo vadovaujamasi patikslinant nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat ekspertą Januš Rybalko pateikusį aukščiau minimą ekspertizės aktą bei ekspertą Paulių Petreikį, kuris buvo pateikęs išvadą šioje byloje. Pabrėžiant, kad specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaringumas yra šalinamas apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-976/2021).

24. Specialistas E. K. parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, o jo pagrindinė darbovietė (duomenys neskelbtini), jo gydytojo stažas 20 metų, o magnetinio rezonanso tyrimo srityje (toliau ir – MRT) dirba apie 17 metų. Patvirtino, jog jis atliko magnetinio rezonanso tyrimą, aprašė ką matė. Prieš ateinant į teismą vaizdus peržiūrėjo, kadangi radinių nebuvo daug. Jo nuomone, nuo traumos iki MRT atlikimo buvo praėję ne daugiau nei pusę metų. Pagal visą vaizdą raištis yra dalinai plyšęs, jo gana smulki struktūra, jos vertinimas yra kažkiek ribotas, nes pjūvis yra kokių 3 mm trimis kryptimis. Iš radiologinės pusės galėtų teigti, kad raištis buvo dalinai plyšęs, bet tai greičiausiai buvo ne šviežias dalykas, gal tai buvo virš mėnesio ir daugiau. Nurodė, kad buvo kažkokie vaizdo iškraipymai, gal buvo kažkas operuota. Nurodė, kad MRT nuotraukoje link žastikaulio raištis eina nuo stipinkaulio, jis turėtų būti juodas, tuo tarpu baltas yra skystis ir šioje vietoje struktūra ne visai normali. Norėtųsi, kad ta juoda struktūra eitų nuo kaulo iki kaulo. Skystis šiuo atveju yra ne specifinis dalykas, kadangi jo nėra didelis kiekis ir jis nelabai ką apsprendžia. Nurodė, kad tyrimas nagrinėjamu atveju buvo darytas 2019 m. spalio 17 d. , o aprašytas 2019 m. spalio 25 d. Jis žymėjo ką matė, o diagnozę nustatė gydantis gydytojas. Tuo tarpu jis pats apžiūrėjo MRT nuotrauką ir aprašė tai ką matė. Jeigu mato plyšimą, rašo, kad plyšimas. Jis rašė apie radialinio kolateralinio raiščio plyšimą. Nes jeigu raištis dalinai plyšęs, reikėtų vertinti, kad plyšęs. Nors ir rašė, kad matyti požymiai, tačiau gali patvirtinti jog jo aprašyme yra užfiksuotas radialinio kolateralinio raiščio plyšimas. Su tokiu dalinio plyšimo požymiu gali būti sąnario nestabilumas toje vietoje, raištis paplyšta kai yra kažkoks sąnario panirimas ar išnirimas. Šiuo atveju turėjo būti kažkoks stipresnis veiksmas ar trauma. Tačiau po tokio raiščio plyšimo, žmogų apžiūrint medikams, išoriškai raiščio plyšimo nesimatys, bet darant testus žmogus turėtų tai pajausti. Tačiau jo manymu, ramybėje žmogus gali to ir nejausti, o testuojant traumatologas galėtų išprovokuoti tą skausmą (5 t., b. l. 58-60)

25. Ekspertas Januš Rybalko apklausiamas apygardos teisme nurodė, kad yra davęs išvadą šioje byloje ir ją tvirtina. Teikdami ekspertizės aktą rėmėsi medicininiais dokumentais, tame tarpe 2019 m. spalio 17 d. „(duomenys neskelbtini)“ klikoje atlikto MRT rezultatais, kur radiologas E. K. nustatė, kad ne visai struktūriškus radialinio kolateralinio dalinio plyšimo požymius ir, kad alkūnės sąnaryje saikingai padaugėję skysčių. Tokia buvo jo išvada ir jie tą išvadą ekspertizės akto 152 psl. pakomentavo. Tuo tarpu ekspertė Zofija Makšimaitė atliko dvi ekspertizes ir teikė išvadas, pirmiausiai ji apžiūrėjo nukentėjusįjį tiesiogiai kitą dieną po traumos, darė išvadą, kad nustatytas tik raiščių patempimas, konstatuota poodinė kraujosruva ir sužalojimas įvertintas kaip nežymus. Toliau ekspertė, gavusi kitą medicininę dokumentaciją, kuri apėmė gydymą po traumos ir, remiantis ta dokumentacija, įtraukė radiologinio tyrimo duomenis bei konstatavo, kad nukentėjusysis patyrė raiščio dalinį plyšimą ir jį priskyrė prie nesunkių sveikatos sutrikdymų. Tuo tarpu ne jo kompetencija spręsti kaip stipininio raiščio dalinis plyšimas pakeičia žmogaus gyvenimą, čia turėtų atsakinėti gydytojas traumatologas. Jis gali tik atsakyti, kad esant tokiam plyšimui asmuo jaučia skausmą esant rankos apkrovimui, bet jis gali ir priprasti prie to skausmo ir jo nejausti. Teismo medicinoje terminas sumušimas reiškia, kad išorinis poveikis suduodant smūgį ar atsitrenkiant į kažkokį kietą buką objektą, ar paviršių. Sužalojimai patiriami ne tik sumušimo pasėkoje, gali būti ir kiti mechanizmai, suspaudimas ar forsuotas poveikis. Nagrinėjamu atveju nustatyti sužalojimai - kraujosruva alkūnės srityje ir raiščio patempimas, tai yra sužalojimas. Pagal medicininius dokumentus patinimas buvo fiksuotas kitą dieną po įvykio, t. y. 2019 m. liepos 29 d., kada nukentėjusįjį apžiūrėjo ekspertė Zofija Makšimaitė, ten yra įrašas, kad kairės alkūnės srityje audiniai skausmingi, patinę, su melsvos spalvos poodine kraujosruva. Terminas sumušimas atsirado papildomoje ekspertės Zofijos Makšimaitės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 punkte, kur nurodyta, kad konstatuotas kairės alkūnės sumušimas ir toliau išvardinti sumušimo požymiai. Ekspertas pažymėjo, kad išvadų, jog asmuo galėjo susižaloti pats buityje nereikėtų daryti, nes ekspertė Zofija Makšimaitė išvardijo kas įeina į tą sąvoką. Plyšimas irgi paprastai neatsiranda nuo sumušimo, tai forsuotas rankos pasukimas kaip pavyzdys. Jokios naujos informacijos iš medicininės pusės neatsirado, kad būtų galima galvoti, jog nukentėjusysis laiko tarpe tarp pirmos ir papildomos specialisto išvadų būtų patyręs dar kažkokį rankos sužalojimą. Pirmoji išvada, kuri atlikta dieną po įvykio, buvo paremta objektyvia nukentėjusiojo apžiūra kur buvo konstatuota patinimas ir poodinė kraujosruva. Visi tie duomenys atsispindi Zofijos Makšimaitės išvadoje. Tuo tarpu jie gali remtis išrašu iš Kauno klinikų kur aprašyta stipinkaulio skausmas, lūžio požymių nematyti, taikyta imobilizacija, šaltis ir diagnozė - alkūnės raiščio patempimas. Iki 2019 m. liepos 28 d. G. T. vaikystėje buvo trauma, yra išrašas iš Vilniaus universiteto ligoninės, kad 2011 m. jam buvo diagnozuotas kairės alkūnės sąnario patempimas kai paslydo išlipęs iš mašinos, apie gydymą išraše nieko neparašyta. Medicininiuose dokumentuose, kuriuos jie buvo gavę, atsispindi medicininės pagalbos teikimas po nagrinėjamos traumos. Tačiau iš šio įrašo negali spręsti ar tada jam buvo atlikta operacija, bet greičiausiai ne, nes jeigu būtų atlikta operacija, jie būtų gavę duomenis. Taip pat jis negali pasakyti ar galėtų būti patempimas, jei asmuo bandė į save stipriai ir greitai traukti savo ranką. Asmuo praeityje yra patyręs tokią traumą, todėl jis gali jausti skausmą, bet gali ir nejausti, gali pamiršti apie tai, gali atlikti veiksmą, kuris gali jam pakenkti. Visi variantai yra galimi, asmuo galėjo neatsargiai pasielgti, bet negali pasakyti kaip buvo nagrinėjamu atveju. Jų išvada tokia, kad traumos pasėkoje nustatyta poodinė kraujosruva ir kairės alkūnės sąnario raiščio patempimas, t. y. jie neneigia, kad asmuo patyrė kairės alkūnės sąnario traumą. Radiologas minėjo, kad vaizdai, kuriuos jis aprašė 2019 m. spalio 17 d. jo vertinimu, nėra šviežias dalykas, gal 1 mėn., gal 3 mėn. senumo. Nuo traumos iki spalio mėn. praėjo beveik 3 mėn. Savo išvadoje su radiologo išvada nesutiko, kadangi jis parašė, kad yra požymiai, o ne plyšimas arba dalinis plyšimas, vien dėl to nesutiko, kadangi pas juos turi būti įrašas, kad yra arba nėra, nes požymiai nėra 100 proc. dalykas. E. K. dabar patvirtino ką galvojo, bet jis skaito jo išvadą, o ne remiasi šiandien jo išsakytais žodžiais. Skysčio gali padaugėti neaišku dėl kokių priežasčių. Tuo tarpu jiems reikalingas įrašas ar yra plyšimas, ar yra dalinis plyšimas, jiems nepakanka tokios formuluotės - požymiai, kad priimti kategorišką išvadą, nes yra sprendžiama ar nežymus ar nesunkus sužalojimas. Ekspertas patvirtino, kad jų sprendimai priklauso nuo radiologinės išvados. Svarbiausias įrodymas yra tai ką mato ir kaip aprašo radiologas, o jis parašė, kad yra požymiai, o ne plyšimas. Jų argumentas yra E. K. įrašas, o kiti argumentai, tai, kaip interpretavo kiti specialistai, jų išvados nelėmė. Jų išvadoje nurodyta, kad kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo, sužalojimo ar susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (5 t., b. l. 60-61).

26. Ekspertas Paulius Petreikis parodė, kad jis savo konsultacinėje išvadoje rėmėsi papildoma Zofijos Makšimaitės išvada, nes kai ekspertai rašo papildomą išvadą, joje sukelia savo pirmą išvadą ir pateikia naujus dokumentus, tačiau papildomoje išvadoje ekspertė Zofija Makšimaitė nesurašė visko, kas buvo pirmoje išvadoje, t. y. neįrašė, kad matė poodinę kraujosruvą, tik įkėlė tai, jog yra raiščių patempimas. Pirmoje konsultacijoje irgi matė poodinę kraujosruvą, bet tai irgi neįrašyta Zofijos Makšimaitės dokumentuose, tačiau tai yra labai svarbu patvirtinant traumos faktą, todėl jis parašė, kad nebuvo traumos, o realiai ji buvo, nes buvo nustatyta poodinė kraujosruva. Kas liečia raiščio patempimą ir plyšimą yra kitas vertinimas. Patempimas šiaip praeina per savaitę. Kai yra artroziniai pakitimai, skausmas gali išlikti ilgą laiką, dėl ko jie, kaip ekspertai, nebevertina gydymo trukmės. Dėl raiščio plyšimo patys traumatologai prieštarauja vieni kitiems, Kauno klinikos parašė, kad tai tik artroziniai pakitimai, o Respublikinė Vilniaus ligoninė parašė, kad tai raiščio plyšimas, t. y. jie tą patį MRT vertina skirtingai. Ekspertai, esant įtartinai, abejotinai diagnozei, ją šalina. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad nustatytas ilgalaikis skausmas, nes yra artroziniai pakitimai ir podagra, o tai taip pat gali sukelti įvairius sąnario uždegimus, nes kaupiasi skystis, būna skausmas. G. T. turėjęs ankstesnių alkūnės gydymų. Todėl neatmetama galimybė, kad 2019 m. liepos 28 d. G. T. galėjo pats pasitempti raiščius. Bet kurio sporto metu, atlikus stipresnį judesį, taip pat tiek sportuojant, tiek naudojant kovinius veiksmus, galima tokia trauma. Ekspertas patvirtino, kad savo išvadą patiekė susipažinęs tik su ekspertės Zofijos Makšimaitės papildomos specialisto išvados duomenimis. Bei nurodė, kad bylos duomenų jis niekada nemato. Radialinis kolateralinis ir stipininis plyšimas yra tas pats, kalbama apie tą pat raištį. Savo išvadoje jis rašė, kad MRT metu buvo įtartas radialinis kolateralinis raiščio plyšimas, nes žodį požymiai galima įvardinti kaip įtariamas. Nagrinėjamu atveju buvo kraujosruva ir traumatologas turėjo aprašyti funkcinius sutrikimus. Funkciniai sutikimai yra kurioje vietoje ne tik skausmingumas, bet kur yra silpnesnė ranka ir pan., jie gali nustatyti kuri maždaug vieta pažeista. Yra tam tikri testai, apkrovimai, o kai jie neaprašyti jis negali nieko pasitikslinti. Parašyta, kad buvo uždėta imobilizaciją. Patinimas, skausmingumas yra trauma, sumušimas taip pat, nes alkūnė atsitrenkė, yra kraujosruva, patino, bet apie raiščio patempimą kalbėti negalima. (5 t., b. l. 61-63).

27. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus specialisto E. K., ekspertų Januš Rybalko ir Pauliaus Petreikio parodymus, apylinkės teisme apklaustos ekspertės Zofijos Makšimaitės parodymus bei kitus byloje esančius medicininius dokumentus, daro išvadą, kad MRT netikslus aprašymas, darė įtaką ekspertams teikiant 2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daromas išvadas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Apeliacinės instancijos teisme E. K. nurodžius, jog G. T. buvo matomas radialinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, o ne tik tokio plyšimo požymiai teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas sveikatos sutrikdymo mastą nesuklydo įrodymų vertinime ir pagrįstai vadovavosi pirmine 2019 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Zofijos Makšimaitės išvada Nr. (duomenys neskelbtini), bei duotais jos paaiškinimais teisme. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad G. T. buvo sukelti padariniai, šiuo atveju nesunkus sveikatos sutrikdymas, o ne nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip bandoma teigti apeliaciniame skunde. Konsultacinės išvados reikšmė, kaip savarankiško įrodymų šaltinio, vertintina kitų įrodymų kontekste, kadangi tokios išvados yra teikiamos iš tos medžiagos kurią pateikia ekspertui, tokią ekspertizę užsakantis asmuo. Kaip matyti iš Pauliaus Petreikio parodymų, jam nebuvo pateikta visa byloje esanti medžiaga, tai yra pirminė specialistės Zofijos Makšimaitės išvada, kuriojebūtent ir buvo fiksuota poodinė kraujosruva, o tai lėmė jo pateiktų išvadų neteisingumą, dėl traumos kaip tokios nebuvimo. Išvadą jog G. T. padarytas sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, lėmė radiologo MRT aprašymas, kad nustatyti dalinio raiščio plyšimo požymiai. Teisme radiologui paaiškinus, ką jis matė MRT vaizdo įraše, jį demonstruodamas ir teismo salėje, bei nurodydamas, kad jis mato radialinio kolateralinio raiščio plyšimą, tai iš esmės paneigė ir kitą konsultacinės išvados dalį dėl sveikatos sutrikdymo masto. Apeliantas ir jo gynėjas apeliaciniame skunde kėlė versiją, kad sužalojimą galėjo sąlygoti G. T. patirta alkūnės trauma dar vaikystėje, dėl ko jis praeityje buvo gydomas kelis kartus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog ekspertai pateikę 2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų apie prieš 33 metus patirtą G. T. traumą neturėjo ir jų nereikalavo. Specialistas E. K. teigė, kad aprašytas MRT metu sužalojimas – dalinis raiščio plyšimas yra ne senesnis nei patirtas prieš 3 mėnesius iki tyrimo atlikimo, nes nesimatė jokių sausgyslės surandėjimo žymių. Ekspertas Januš Rybalko teigė, kad iki 2019 m. liepos 28 d. G. T. vaikystėje buvo trauma, yra išrašas iš Vilniaus universiteto ligoninės, kad 2011 m. jam buvo diagnozuotas kairės alkūnės sąnario patempimas kai paslydo išlipęs iš mašinos, apie gydymą išraše nieko neparašyta. Jo teigimu plyšimas paprastai neatsiranda nuo sumušimo, tai forsuotas rankos pasukimas kaip pavyzdys. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad G. B. nedelsiant kreipėsi į traumatologus pagalbos, o tai rodo, kad jis neabejotinai jautė fizinį skausmą, kas vėliau ir buvo fiksuota medicininiuose dokumentuose. Jokios kitos informacijos iš medicininės pusės neatsirado, kad būtų galima galvoti, jog nukentėjusysis laiko tarpe tarp pirmos ir papildomos specialisto išvadų būtų patyręs dar kažkokį rankos sužalojimą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis dar iki įvykio būtų pažinojęs nuteistąjį ir turėjęs kokį nors suinteresuotumą apkalbėti asmenį. Vertintina ir tai, kad ir įrašas apie patirtą traumą dar 2011 m. buvo nurodoma, kad ne koks nors asmuo padarė sužalojimą alkūnės sąnariui, o tiesiog tai atsitiko buityje. Todėl visa tai įvertinus, teisėjų kolegija atmeta apeliantų versiją, kad G. T. vaikystėje ar 2011 m. patirta turėta trauma ir buvo užfiksuota MRT aprašyme, arba kad jos turėjo bent kokią įtaką įvykio metu patirto sužalojimo atsiradimui ar jo mastui.

28. Pažymint, kad šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad G. T. susižaloti galėjo dėl perdėtai naudotos jėgos turint liekamuosius reiškinius, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. T. buvo tinkamas tarnybai, nes 2018 m. lapkričio 29 d. atlikus pareigūno periodinį profilaktinį sveikatos patikrinimą buvo pateikta išvada, jog sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas vidaus tarnyboje. Jis taip pat 2018 m. gegužės 8 d. buvo išlaikęs fizinio pasirengimo įskaitą bei 2018 m. birželio 7 d. fizinės prievartos ir profesinės taktikos kontrolinius normatyvus (1 t., b. l. 142). Tuo tarpu 2019 m. neįvykdyti fizinio pasirengimo normatyvai niekaip nėra susiję su kairės rankos nepilnu funkcionavimu, kadangi pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad normatyvų nelaikė dėl pilvo išvaržos tyrimų (3 t., b. l. 191-195).

29. Įvertinus aukščiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kruopščiai išnagrinėjęs ir atskirai patikrinęs iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją. Pabrėžiant, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais rėmėsi, darydamas išvadą dėl K. A. B. veiksmų teisinio vertinimo. Tuo tarpu teisėjų kolegija iš naujo įvertinusi byloje sutrinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus bei teisme apklaususi specialistą E. K., ekspertus Januš Rybalko bei Paulių Petreikį neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė apylinkės teismas. Todėl nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą, nenustačiusi ir pirmosios instancijos šališkumo nagrinėjamu atveju, kadangi akivaizdu, jog apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas išskirtinai nukentėjusiojo duotais parodymais, o įrodymų visuma. Tuo tarpu gynėjo advokato subjektyvi nuomonė, jog G. T. pasirodymas teismo posėdyje su uniforma ir ekipiruote kaip nors įtakojo apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjos sprendimą, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. A. B. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis