- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1-635-720/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31975-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- K. A. B.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, aukštojo universitetinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. A. B. 2019 m. liepos 28 d., apie 3 val. 40 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,45 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl pavojingo vairavimo vairuojant automobilį „BMW 120D“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. P. ekipažo, patruliavusio Kaune iš anksto nustatytu maršrutu, radijo šaukiniu „K1739“, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, numatytų Kelių eismo taisyklių 16 punkte, leidžiančių vairuotojui išlipti iš vairuojamo automobilio tik tikrinančiam pareigūnui leidus, o išlipęs iš automobilio garsiai ir aktyviai reiškė nepasitenkinimą dėl pareigūnų draudimo jam toliau vairuoti nustačius jo neblaivumą, agresyviai mosavo rankomis ir blaškėsi po važiuojamąją kelio dalį, piktindamasis pareigūnų veiksmais jo atžvilgiu, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies ir palaukti savo arba policijos tarnybiniame automobilyje iki, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ko pasėjoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. paėmė jį už abiejų rankų ir mėgino vestis link policijos tarnybinio automobilio „SKODA YETI“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to nepatenkintas pareigūnų veiksmais, aktyviais veiksmais siekė ištrūkti iš pareigūnų ir išvengti sulaikymo, todėl stangrino raumenis, intensyviai muistėsi į visas puses judindamas savo rankas, su jėga dešine ranka nustūmė pareigūną D. P., po ko, grumtynių metu sugriebė už pareigūno G. T. kairės rankos ir staigiu judesiu stipriai patraukė ją į save, tuo pačiu metu intensyviai muistydamasis pečiu pastumdamas pareigūną G. T. nuo savęs, tokiais savo veiksmais pareigūno G. T. kairę ranką stipriai įtempdamas ją užlaužė per alkūnės sąnarį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. T. kairės alkūnės sumušimą su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, teismo medicinos ekspertų vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, tokiais savo aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui G. T. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą jo tarnybos pareigų vykdymo metu.
Kaltinamasis K. A. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2019 m. liepos 27 d.su draugais susitiko restorane, ten išgėrė, po to nuvažiavo pas draugą į nuomojamą butą, ten irgi gėrė alkoholinius gėrimus. Jau po vidurnakčio, tai yra 2019 m. liepos 28 d., apie 1 valandą, jis pavalgė, gėrė tiktai alų. Atėjusi buto šeimininkė paprašė nepalikti gatvėje automobilių. Jis jautėsi gerai, todėl po 3 valandos sėdo į savo automobilį BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo ir išvažiavo. Prieš tai išgėrė stiklinę vandens, tačiau pasirodė, kad ten buvo ne vanduo, o vynas. Jis važiavo į savo nuomojamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie (duomenys neskelbtini) klinikos, esančios (duomenys neskelbtini) prospekte, degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis sustojo. Pamatė už savo automobilio policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis suprato, kad reikia sustoti dešinėje kelio pusėjo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti ir pasuko į dešinę pusę. Policijos automobilis sustojo iš priekio, jame buvo du policijos pareigūnai. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas G. T., jis atidarė langą, mandagiai pasisveikino. Pareigūnas paklausė, kokiu greičiu galima važiuoti, jis atsakė, kad 50 km/val. Pareigūnas paklausė, koki greičiu jis važiavo, jis atsakė, kad 60 km/val. pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, jis pateikė. Pareigūnas paprašė užgesinti variklį, jis variklį užgesino ir atidavė automobilio raktelius. Pareigūnas paprašė pūsti alkotesterį, jis pūtė, kiek pripūtė nesuprato. Pareigūnas paprašė kolegos kažką paduoti, paprašė eiti kartu prie tarnybinio automobilio. Jis nuėjo prie tarnybinio automobilio, jam davė pūsti alkotesterį, jis pūtė, pareigūnai kalbėjo, kad ant ribos. Jis susinervino, paprašė paaiškinti, ką visa tai reiškia. Pareigūnai jam neatsakė, tačiau pasakė paskambinti draugui, kas galėtų paimti jo automobilį. Jis vis prašė paaiškinti ką reiškia pasakymas „ant ribos“, sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), prašė jį gerbti ir ant jo nešaukti. Nukentėjusysis pareigūnas vėl sakė paskambinti draugui, kad paimtų automobilį. Jis norėjo eiti ir sėsti į savo automobilį, apsisuko eiti, tada pajuto, kad jam kažkas trenkė į nugarą ir prispaudė jį prie jo automobilio kapoto. Jis išsigando, abu pareigūnai jį laikė, D. P. laikė iš dešinės, G. P. laikė jį iš kairės pusės. Jis davė laikyti savo dešinę ranką, o kairėje rankoje turėjo savo piniginę, laikė ranką prie kojos. Jis sakė, kad kleistų pasidėti šitą, nežinojo, kaip pasakyti, kad tai piniginė. Jis įsikišo piniginę į kišenę ir atidavė savo kairę ranką. Jis visą laiką klausė, kas čia vyksta ir kodėl., galvojo apie savo darbą, apie gyvenimą, apie tai, ką reiškia pasakymas „ant ribos“. Jis išsigando, galvojo, kad pagal taisykles negalima su juo taip elgtis, nesuprato, kas vyksta. Jis priešintis nebandė. Kai jį sulaikė, pareigūnai uždėjo jam antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis elgėsi normaliai, sėdėjo automobilyje, visą laiką klausė, kas čia vyksta ir kas atsitiko. Nukentėjusysis policijos pareigūnas liepė jam paskambinti savo draugui, kad paimtų automobilį. Jis paklausė, kaip jam skambinti, jei surakintos rankos, tada pareigūnai davė jam jo telefoną, laikė prie jo veido, jis paskambino savo draugui M. M. ir paprašė jo atvykti pas jį, sakė, kad kada atvyks, draugas viską filmuotų, kad visi pamatytų, kaip pareigūnai elgiasi. Pareigūnas paėmė telefoną. Jis sakė, kad čia yra Europa, čia yra Kaunas, kad jis turi teisę kalbėti. Tada pareigūnas smogė jam alkūne į burną ir sumušė jam lūpą. Kai atvyko jo draugas, jis buvo automobilyje, su draugu kalbėjo G. T.. Tada draugas priėjo prie jo, matė jo sumuštą lūpą, , jis pasakė, kad jį sumušė šitas pareigūnas G. T. ir prašė viską filmuoti. Tada G. T. paprašė jo draugą važiuoti jo automobiliu BMW, draugas išvažiavo. Tada pareigūnai sėdo į automobilį, sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kad pažiūrės, kad jį deportuos, jis jautėsi terorizuojamas. Jį nuvežė į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą į areštinę, ten patikrino ir nustatė 1 promilės girtumą. Jis bijojo, nežinojo ką sakyti ir ko nesakyti, nežinojo, ko tikėtis, todėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Ten buvo tyrėja ir advokatė. Jis prašė iškviesti vertėją, jam pasakė, kad yra lietuvių-anglų kalbų vertėja. Ji mokėsi lietuvių kalbos, į Lietuvą atvažiavo 2016 m. balandžio 3 d., nuo 2017 metų, mokėsi anglų kalba, mokosi ir dirba (duomenys neskelbtini), dalinai lietuviškai galėjo susikalbėti. Jis areštinėje kalbėjo, kad nori pakeisti parodymus, kad jis ne taip norėjo pasakyti, bet tyrėja pasakė, kad tai galės padaryti vėliau. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertėjo iš arabų kalbos, jis neturėjo advokato, apie taisykles nežinojo. Tvirtina, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino, nukentėjusio policijos pareigūno nesužalojo, nurodė, kad jis nežinojo, kodėl jį sulaikė. Parodė, kad jis apie 10 metų sportuoja, naudoja svarmenis. Tvirtina, kad jis per raudoną šviesoforo signalą nevažiavo, kad nėra įrodymų. Prašo jį išteisinti, kadangi jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. A. B. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis G. T. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio specialistu, parodė, kad nuo 2019 m. liepos 27 d., 18 val. jis budėjo vienas, o nuo 22.00 val. budėjo kartu su vyr. patruliu D. P.. Jis vairavo tarnybinį automobilį Škoda Yetti. 2019 m. liepos 8 d., apie 3 val., lėtai važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) g. jis pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje kairėje pusėje užsidegė automobilio, stovėjusio maždaug už 200 metrų, žibintai. Kadangi ten yra motelis, nuomojami kambariai, būna konfliktų, jam sukėlė įtarimą, todėl jis apsisuko ir nuvažiavo paskui pastebėtą tamsios spalvos automobilį. Važiuodamas pamatė, kad tas automobilis padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos. Gatvėse kitų automobilių tuo metu nevažiavo, jie važiavo iš paskos ir nepaleido to automobilio iš akiračio. Sekamas automobilis važiavo dideliu greičiu, sekdamas tą automobilį jis pats važiavo 170 km/val. greičiu, o tas automobilis tolo, sankryžas pravažiavo degant raudonai šviesoforo šviesai. Prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospektų sankryžos, prie (duomenys neskelbtini), jie užfiksavo pažeidimą, įjungė švyturėlius ir vijosi pastebėtą automobilį. Tada tas automobilis po truputėlį lėtino greitį, prie (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos užsidegus raudonam šviesoforo signalui, automobilis sustojo. Priartėję prie šio automobilio jie pamatė, kad tai juodos arba tamsiai mėlynos spalvos pirmos klasės automobilis BMW, automobilyje sėdėjo tik vairuotojas. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai BMW automobilis pajudėjo, nors tuo metu buvo įjungti jų tarnybinio automobilio švyturėliai. Jie susilygino su BMW, privažiavo iš kairės pusės ir per garsiakalbį pasakė, kad BMW vairuotojas sustotų, kolega parodė gestu, kad jis sustotų. Vairuotojas atsisuko, pažiūrėjo, važiavo apie 20-30 km/val. greičiu, tačiau sustojo tik tada, kada jis tarnybiniu automobiliu privažiavo ir užblokavo jam kelią. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie BMW automobilio, rankose turėjo alkotesterį, kuris per atstumą rodo ar vartota alkoholio, tik nerodo promilių kiekio. Vairuotojas mėgino išlipti, tačiau jis pasakė kad sėdėtų automobilyje, sakė, kad jis papūstų per atstumą. Vairuotojas viską suprato, mėgino išvengti pūtimo, dengtis, spjauti į pūtimo vietą, traukė orą, norėdamas išengti patikrinimo. Iš kelinto karto mėginys buvo paimtas, užsidegė raudona indikatoriaus lemputė, buvo aišku, kad vairuotojas buvo vartojęs alkoholio. Vairuotojas kalbėjo lietuviškai, klausė, ką čia reiškia. Jis paaiškino, kad tai alkotesteris, kuris rodo, kad buvo vartotas alkoholis. Vairuotojas pripažino, kad vartojo alkoholį, pradžioje kalbėjo ramiai, daug klausinėjo, ant BMW sėdynės matė praimtą butelį vyno ir sūrio. Jie palaukė 15 minučių, tada kažkuris iš jų, greičiausiai jis pats, davė BMW vairuotojui pūsti alkotesterį, jis tikrintis sutiko, alkotesteris parodė 1,46 ar 1,48 promiles alkoholio, beveik ant 1,5 promilių ribos. Jis parodė alkotesterio parodymus BMW vairuotojui. Pastarasis išlipo iš automobilio ir prasidėjo triukšmas. BMW vairuotojas, pamatęs alkotesterio rodmenis, prašė dar kartą juos parodyti, sakė, kad jei rodmenys beveik ant ribos, tai jis gali važiuoti. Kolega nuėjo į tarnybinį automobilį pildyti dokumentų. BMW vairuotojas sakė, kad jis nieko nepadarė, sklaidėsi po gatvės važiuojamąją dalį, kalbėjo lietuvių kalba, po to kalbėjo anglų ir rusų kalbomis, po to nežinoma užsienio kalba. Jie sakė vairuotojui eiti nuo gatvės, tačiau jis neklausė. Kolega sugrįžo ir dar kartą jam paaiškino, kad jam bus taikoma administracinė atsakomybė už automobilio vairavimą neblaiviam. Jie paprašė sėsti į savo automobilį ir palaukti, kol bus surašytas protokolas ir pasirūpinti savo automobiliu, kad kas nors paimtų jo automobilį. Vairuotojas reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad viską suras, aktyviai aiškino, kad jis gali vairuoti, kad čia leistina alkoholio norma. Jie mėgino paaiškinti, kad vairuoti jis negalės, tačiau vairuotojas neklausė, jis sklaidėsi gatvės važiuojamoje dalyje tarp jų tarnybinio automobilio ir savo automobilio. Kolega dar kartą paaiškino, kad bus taikoma administracinė atsakomybė, sakė vairuotojui sėsti į savo automobilį ir laukti, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kad surastų, kas paims jo automobilį. Kaltinamasis reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad suras kas paims jo automobilį, aktyviai aiškino, kad jis vairuoti gali, kad jis normos neviršijo. Kolega D. P. padėjo alkotesterį ir daiktus į automobilį, tuo metu kilo dar didesnis triukšmas, išgirdo, kad jis nevaldo situacijos, D. P. priėjo prie jų, jie abu paskutinį kartą paaiškino vairuotojui, kad jis gali sėsti į jų arba į savo automobilį, kadangi jo veiksmai kėlė eismo dalyviams sunkumų, kadangi jis vaikščiojo ir sklaidėsi važiuojamojoje prospekto dalyje, eismas jau intensyvėjo, prospektu važiavo automobiliai, kaltinamasis ir vėl nepakluso jų reikalavimams. Tada D. P. norėjo paimti kaltinamąjį už rankos, tačiau pastarasis pečiu D. P. nustūmė. Tada jis, tai yra G. P., sugriebė kaltinamąjį už kairės rankos ir guldė jį ant automobilio BMW kapoto, kaltinamasis pradėjo muistytis. Tuo metu D. P. stengėsi sugriebti kaltinamąjį, pastarasis toliau muistėsi. D. P. sugriebė kaltinamąjį už dešinės rankos, tačiau kaltinamasis ištraukė rankas ir laikė jas paspaudęs ant kapoto po savimi. D. P. mėgino ištraukti jo rankas, tačiau jam nepavyko. Tada jis, tai yra G. T., mėgino ištraukti kaltinamojo rankas, tada kaltinamasis griebė jį už kairės rankos riešo ir patraukė į dešinę pusę po savo kūnu. Tuo metu, kada kaltinamasis stipriau patraukė jo ranką, jis vertėsi, nenukrito, tačiau atsilošė, pakibo, pajuto didelį skausmą ir aiktelėjo, skausmas jam surakino ranką. Kaltinamasis suprato, kad kažkas atsitiko, jis atsipalaidavo, jį paleido ir D. P. uždėjo jam antrankius. Kaltinamasis buvo užlaužęs jo ranką per alkūnės sąnarį, buvo stiprus skausmas, ranka užtirpo, jis negalėjo jos valdyti. Jie atliko asmens apžiūrą, buvo rastas mobilaus ryšio telefonas ir piniginė. Tada jie mėgino pasodinti kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, tačiau pastarasis spyriojosi, įsispyręs kojomis į duris į automobilį nelipo, rankomis ir pečiais mėgino spyriotis, kad nebūtų įlaipintas. Nuo to laiko, kaltinamasis nei lietuviškai nei angliškai nekalbėjo, kažką garsiai šaukė nesuprantama kalba. Pagaliau pavyko pasodinti kaltinamąjį į tarnybinį automobilį. Kai jam kaltinamasis užlaužė ranką, jis, per raciją jis kvietė pagalbos. Tuo metu privažiavo kitas policijos ekipažas. D. P. pildė administracinio nusižengimo protokolą, tuo metu jis paklausė kaltinamojo, ar kas nors paims jo automobilį. Kaltinamasis lietuviškai pasakė, kad atvyks, tik jam reikia paskambinti. Jis palaikė kaltinamojo telefoną, šis paskambino kažkam, kalbėjo nesuprantama kalba, po to pasakė, kad atvažiuos žmogus paimti jo automobilio. Po 10-15 minučių jis vėl paklausė kaltinamojo, ar tikrai kažkas atvažiuos paimti jo automobilio, pastarasis sakė palaukti. Po kiek laiko jis vėl davė kaltinamajam telefoną paskambinti, šis paskambino tuo pačiu numeriu, po 10-15 minučių atvažiavo kaltinamojo draugas, jis iš pradžių jis lietuviškai pasakė kaltinamajam, ką jis čia daro, kam jam to reikia. Po to jie abu kalbėjo savo kalba. Kaltinamojo draugas elgėsi mandagiai, buvo blaivas, todėl jam buvo perduotas kaltinamojo automobilis, o jie patys dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pristatė kaltinamąjį į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinę. Tuo metu jo ranka pradėjo tinti, tirpo link riešo. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir kreipėsi į traumų punktą dėl pagalbos suteikimo. Jam iš pradžių nustatė alkūnės raiščių patempimą ir sumušimą. Gydymas nenutrūko iki šiol, jam 2020 m. balandžio 23 d. buvo numatyta operacija, tačiau dėl karantino buvo atšaukta. Jam buvo paskirtos trys reabilitacijos, iš pradžių būklė pablogėjo, nepadėjo. 2020 m. rugpjūčio 25 d. jis buvo rekonsultuotas Kauno klinikose jis keturis mėnesius nedirbo, iki 2019 m. lapkričio 31 d.. Trys reabilitacijos jam nepadėjo, jis buvo rekonsultuotas 8 – 9 kartus, 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo ortopedo konsultacija. Paaiškino, kad policijoje jis dirba nuo 2005 metų, dirbo pasienyje, patruliu, specialistu, kaip elgtis nustačius teisės pažeidimą žino. Tą dieną jis vairavo tarnybinį automobilį, vilkėjo policijos pareigūno uniformą , vairuotojui prisistatė kaip patrulių rinktinės pareigūnas, pasakė savo vardą ir pavardę. Nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, todėl jis ir buvo tikrintas alkotesteriu. Vairuotojas pateikė leidimą laikinai Gyventi Lietuvoje, jis kalbėjo lietuvių kalba, neprašė kviesti vertėjo, atsakinėjo į jų klausimus, daug kartų klausė kas bus. Jis ir kolega D. P. daug kartu jam sakė pasitraukti nuo važiuojamosios prospekto dalies, nes tai kėlė grėsmę jo saugumui, kadangi prasidėjo automobilių eismas. Kaltinamasis sklaidėsi, vaikščiojo prospektu, mosikavo rankomis, darė įvairius gestus ir garsiai triukšmavo. Dėl tokio kaltinamojo elgesio važiuojamoje kelio dalyje turėjo teisę patraukti jį dėl eismo saugumo. Nei jis nei o kolega kaltinamojo nemušė, jo neįžeidinėjo ir neplūdo. Ant kaltinamojo veido sužalojimų jis nematė, mano, kad jų nebuvo, ant kūno sužalojimų taip pat nesimatė, jis buvo apsirengęs. Vežant tarnybiniu automobiliu kaltinamasis daužė savo kaktą į sieną, daužė galvą ir priekiu ir pakaušiu į priekinį plastikinį stiklą, labai blaškėsi, jie įspėjo kaltinamąjį, kad taip nedarytų. Kitų tramdymo priemonių nesiėmė, kojų surišimas būtų dar labiau apsunkinęs padėtį. Jo darbovietė atlygino jam nuostolius, išmokėjo 4 300,00 eurų kompensaciją, tačiau jo gydymas nesibaigė, per tuos metus daug kas pasikeitė, jis patyrė daug sunkumų, skausmo, streso,, buvo sumažėjusi galimybė bendrauti su kitais asmenimis, iki šiol jaučia skausmą, jis negali sportuoti, negali užsiimti jokia veikla,, nežino, ar jis ateityje bus tinkamais tarnybai, jis jaučia nerimą dėl ateities, gydomas iki šiol. Jo ranka vaikystėje 1986 metais buvo lūžusi, buvo operuota, iki šio įvykio jis jokių pasekmių nejautė, jokių skausmų niekada nejautė.
Liudytojas M. J. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule A. V., radijo šaukiniu „K1735“. 2019 m. liepos 28 d. nakties metu (tiksliau valandų tikrai neprisimena) per radijo ryšio priemonę raciją išgirdo, kad kolegų ekipažui yra reikalinga pagalba. Kokiais tiksliai žodžiais kolegos paprašė pagalbos šiandien jau neprisimena, bet lyg tai buvo pasakyta, kad reikalinga pagalba ir tiek. Kolegų ekipažo sudėties, kuriam reikėjo pagalbos, šiandien jau tiksliai neprisimena, tik gerai prisimena, kad tame ekipaže dirbo Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas G. T.. Radijo ryšiu kolegos nurodė, kad jie yra Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., netoli „(duomenys neskelbtini)“. Kurioje Kauno miesto vietoje buvo jų ekipažas, kai per raciją išgirdo pagalbos prašymą, neprisimena, bet labai greitai važiavo link nurodytos vietos. Kai jų ekipažas nuvyko iki (duomenys neskelbtini) pr., pamatė, kad kolegų ekipažas stovi (duomenys neskelbtini) pr., bet priešingoje pusėje negu yra „(duomenys neskelbtini)“. Jų ekipažas sustojo prie kolegų tarnybinio automobilio. Prie kolegų automobilio stovėjo ir dar vienas automobilis (ne tarnybinis), bet koks tai buvo automobilis šiandien jau neprisimena. Kiek prisimena, jis netgi nebuvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, kadangi kai atvyko kolegos nurodė, kad jiems pagalba nebereikalinga, kadangi asmuo jau sulaikytas. Neprisimena, ar tarnybiniame automobilyje matė sulaikytą asmenį. Jeigu tą asmenį ir matė tikrai neprisimena, kaip tas asmuo atrodė ir negali atsakyti, ar jis buvo sužalotas, ar ne. Neprisimena, ar sulaikytas asmuo kažką šaukė, kai jie atvyko. Kolegos jiems minėjo, kad sulaikytas asmuo jiems priešinosi, dėl to jie kvietė pagalbą. Tačiau tai viskas, ką prisimena. Žino, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui G. T. šio įvykio metu buvo sužalota ranka. Tačiau tikrai negali atsakyti, ar tai sužinojo tą pačią naktį iš kolegų, kai atvyko jiems padėti, ar ryte baigęs tarnybą ar dar vėliau. Praėjo jau nemažai laiko, todėl tikrai neprisimena, kaip ten viskas buvo (1 t., b. l. 118 - 119). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja A. V. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. ji dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. Parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. J., radijo šaukiniu „K1735“. 2019 m. liepos 28 d. nakties metu (tiksliau valandų tikrai neprisimena) patruliuodami per radijo ryšio priemonę raciją išgirdo, kad kolegų ekipažui yra reikalinga pagalba. Neprisimena, kuris konkrečiai kolega paprašė pagalbos, bet jis pasakė maždaug taip: „prie (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba“. Jų ekipažas tuo metu buvo prie Kauno apskrities VPK KPNVRS tarnybinių patalpų, esančių adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), todėl nurodė kolegoms, kad atvažiuoja jiems padėti. Prisimena, kad nespėjus toli nuvažiuoti nuo Kauno apskrities VPK KPNVRS tarnybinių patalpų (lyg tai buvo užkilę į (duomenys neskelbtini)), per raciją kolegos nurodė, kad pagalbos nebereikia. Kuris iš kolegų tai nurodė, šiandien jau neprisimena. Nors kolegos per raciją ir nurodė, kad jiems pagalba nebereikalinga, jų ekipažas vis tiek prie jų nuvažiavo. Jų ekipažo „K1735“ tarnybinį automobilį vairavo vyriausiasis patrulis M. J., o ji sėdėjo automobilio priekyje esančioje keleivio vietoje. Nuo pagalbos prašymo iki (duomenys neskelbtini) pr. jų ekipažas nuvažiavo tikrai greitai, gal per kelias minutes. Nuvažiavo iki Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., esančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė, kad priešingoje gatvės pusėje negu restoranas „(duomenys neskelbtini)“ stovi vienas lengvasis automobilis „BMW“ (pirmos klasės, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena) ir pareigūnų tarnybinis automobilis, lyg tai „Škoda Yeti“. Ar pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo prieš „BMW“ automobilį, ar už jo šiandien jau neprisimena. Tik prisimena, kad tarnybinis automobilis stovėjo prie pat kelkraščio, o „BMW“ automobilis stovėjo arčiau antrosios eismo juostos. Jų ekipažo automobilis sustojo už abiejų automobilių, t. y. tiek už „BMW“ automobilio, tiek už kolegų tarnybinio automobilio. Tuo metu, kai jie atvažiavo, vienas iš pareigūnų buvo tarnybiniame automobilyje lyg tai pareigūnas D. P., o kitas pareigūnas, lyg tai G. T., buvo lauke. Kitų asmenų nebuvo. Kiek prisimena, ji iš tarnybinio automobilio netgi neišlipo, kadangi kai nuvyko iki įvykio vietos vienas iš kolegų pareigūnų, lyg tai Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas G. T. priėjo prie jų automobilio ir pasakė maždaug taip: „sustabdėm vairuotoją, nustatėm, kad jis neblaivus, tada pasakėm, kad jam bus surašytas protokolas ir liepėm atsisėsti į mūsų automobilį, kol bus surašytas protokolas, ir jis pradėjo priešintis. Sulaikymo metu jis man užsuko ranką, kurią dabar skauda ir maudžia“. Tai sakydamas, pareigūnas G. T. laikėsi už kažkurios rankos, kurios, šiandien neprisimena, alkūnės. Tuomet ji paklausė pareigūno G. T., ar jiems nereikia kokios nors jų pagalbos, o jis atsakė, kad ne nebereikia, kad pilietį jau sulaikė. Pati sulaikyto asmens nematė ir su juo nebendravo, todėl negali atsakyti, ar jis buvo sužalotas, ar ne. Sulaikyto asmens nepažįsta, nieko apie jį papasakoti negali. Kolega G. T. dar nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, su pareigūnu D. P. jie netgi nebendravo, kadangi G. T. nurodė, kad jiems pagalbos nebereikia, jų ekipažas greitai iš ten išvažiavo. Prie kolegų jie stovėjo tik kelias minutes, nes gavo iškvietimą ir išvažiavo į teritoriją (1 t., b. l. 115 - 116). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja R. Ū. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Ū. nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate bendrosios praktikos slaugytoja. Jos darbo vieta yra Kauno AVPK areštinė, esanti adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Kauno AVPK areštinėje kiekvieną dieną dirba bent viena bendrosios praktikos slaugytoja, kurios darbo valandos yra nuo 7 val. iki 19 val. Bendrosios praktikos slaugytojos apžiūri kiekvieną sulaikytą ir į Kauno AVPK areštinę uždarytą asmenį. Taip pat surenka informaciją apie kiekvieno sulaikyto asmens sveikatą, iš jo paties žodžių. Jeigu asmuo būna sulaikytas tuo metu, kai nėra bendrosios praktikos slaugytojos darbo valandos, pvz. nakties metu, tokį asmenį jos apžiūri per 12 valandų nuo jo sulaikymo. Parodė, kad pagal Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnalą (pradėtas pildyti 2019 m. balandžio 29 d., baigtas pildyti 2019 m. rugsėjo 2 d. gali parodyti, kad 2019 m. liepos 28 d., 09.45 val., Kauno AVPK areštinės tarnybinėse patalpose ji apžiūrėjo ir surinko medicininę informaciją apie sulaikytąjį K. A. B.. Iš karto gali nurodyti, kad šio asmens asmeniškai neprisimena, jo apibūdinti negali, gali tik paaiškinti Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale savo nurodytą informaciją apie sulaikytąjį K. A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Neprisimena, ar sulaikytasis K. A. B. kalbėjo lietuvių kalba ir ji su juo susikalbėjo pati. Tik gali papildyti, kad pati moka rusų kalbą bei supranta vokiečių kalbą. Tai jeigu jis kalbėjo viena iš šių kalbų, ji pati asmeniškai su juo ir susikalbėjo. O jeigu jis būtų kalbėjęs tik anglų kalba, ji būtų pasikvietusi kažką iš areštinėje dirbusių pareigūnų, kurie moka anglų kalba ir tokiu būdu jie būtų susikalbėję. Nuoširdžiai neprisimena, kaip buvo šį kartą, bet lyg tai jis pats kalbėjo lietuvių kalba. Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale nurodė: „susirgimais nesiskundžia. Teigia, kad narkotikų nevartoja. Sumušimų nėra. Jaučiasi gerai.“ Pažymi, kad prie šio jos prierašo pasirašė pats sulaikytasis K. A. B.. Paaiškindama Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale savo nurodytą informaciją gali patvirtinti, kad K. A. B. jokiais susirgimais ar sveikatos problemomis nesiskundė, nurodė, kad jaučiasi gerai, jokios medicininės pagalbos ar medikamentų neprašė, sumušimų ir sužalojimų ant jo kūno nesimatė ir pats sulaikytasis jokiais sumušimais ar sužalojimais nesiskundė. Taip pat gali papildyti, kad Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale būtų nurodyta informacija apie pastebėtus bet kokius sulaikyto asmens sužalojimus, tokius kaip: įdrėskimus, įbrėžimus, nubrozdinimus, kraujosruvas, sumušimus ir visas žaizdas. Be to, jeigu ji tokių sužalojimų pati nepastebi, o apie juos jai pasako sulaikytas asmuo, ji taip pat pažymi tai Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale. Jeigu apžiūros metu nustato, kad sulaikytasis yra stipriai sužalotas, jam būna iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Pati medicininė apžiūra užtrunka vidutiniškai apie 10 minučių. Tyrėja ją informavo, kad K. A. B. 2019 m. liepos 28 d. įtariamojo apklausos metu parodė: „<...> tuomet jis tyčia alkūne sudavė man į lūpą, po ko pradėjo bėgti kraujas <...> Pareigūnai mane pristatė į Kauno apskrities VPK areštinę“. Gali nurodyti, kad jeigu medicininės apžiūros metu pas sulaikytąjį K. A. B. būtų buvusi sužalota lūpa, ji apie tai tikrai būtų parašiusi Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale. Kadangi tokia informacija Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale nenurodyta, gali teigti, kad lūpa sužalota nebuvo. Be to dar kartą pabrėžia, kad ir pats sulaikytasis K. A. B. nenurodė, kad jo lūpa yra sužalota ir kad jam reikia suteikti medicininę pagalbą (1 y., b. l. 121 - 122).teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Ū. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jeigu žmogus būtų sakęs, kad viduje lūpos yra sužalojimas arba jeigu pamatytų kraują ant drabužių, ji būtų žmogų apžiūrėjusi ir išsiaiškinusi visas aplinkybes, šiuo atveju žmogus nieko nesakė, sužalojimo požymių nesimatė, kraujo ant drabužių nebuvo.
Liudytojas D. P. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1 kuopos 2 – ojo būrio vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. jis dirbo su kolega G. T., kuris buvo atsakingas už pamainą, pradėjo dirbti iš vakaro 18 val. Apie 3 valandą nakties, važiuodami (duomenys neskelbtini) prospektu pamatė važiuojantį sidabrinės spalvos pirmos klasės automobilį BMW, kuris labai dideliu važiavo greičiu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) prospektą, pravažiavo kelias sankryžas degant raudonam šviesoforo signalui, Jie tarnybiniu automobiliu Skoda Yeti ėmė tą automobilį vytis, įjungė šviesos ir garso signalus, BMW automobilis nuo jų tolo. Prie (duomenys neskelbtini) g. šviesoforo BMW automobilis sustojo, juo važiavo vienas žmogus, vairuotojas. Jie tarnybiniu automobiliu privažiavo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui BMW pradėjo važiuoti, tačiau jie jį stabdė, automobilis BMW sustojo. Jo kolega G. T. paėmė bekontaktį alkotesterį ir nuėjo prie BMW automobilio. Jis ryšio priemonėmis pranešė, kad sustabdė transporto priemonę. Kolega G. T. radijo ryšio priemone paprašė, kad jis atneštų iš tarnybinio automobilio alkotesterį. Jis nunešė alkotesterį, matė, kad vyriškis sėdėjo BMW automobilyje, kolega pasakė, kad užsidegė bekontakčio alkotesterio lemputė, rodanti galimą vairuotojo neblaivumą. Jie paklausė vairuotojo, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus, jis atsakė kad prieš valandą gėrė alaus, jaučiasi gerai. Jis kalbėjo lietuvių kalba, jie jį įkalbino pūsti alkotesterį, nenoromis sutiko tikrintis neblaivumą alkotesteriu. Alkotesteris rodė, jei neklysta,1,4 promilių girtumą. Jie pasakė vairuotojui, kad jis surastų kas parvairuos jo automobilį. Vairuotojas sakė, kad jis jaučiasi gerai ir pats gali vairuoti, todėl nieko jis neieškos. Jie pasakė vairuotojui, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, protokolą rašė jis tarnybiniame automobilyje. Vairuotojas buvo agresyvus, jis sakė, kad nieko jis neieškos, kad jis pats gali vairuoti. Jie paprašė duoti automobilio BMW raktelius, kad jis nesugalvotų vairuoti, vairuotojas priešinosi, pradėjo agresyviai elgtis., išlipo iš automobilio ant važiuojamosios kelio dalies. Vairuotojas buvo ne Lietuvos Respublikos pilietis, jis pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jie sakė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, vairuotojas neklausė, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams. Tada jis paėmė vairuotoją už rankos kad nuvesti jį į tarnybinį automobilį, kol bus surašytas protokolas. Vairuotojas įtempė raumenis, ištraukė ranką ir jį, tai yra D. P., pastūmė. Tada G. T. priėjo, jie abu pargriovė vairuotoją ant BMW priekinio kapoto, kad galėtų uždėti antrankius. Vairuotojas įtempė raumenis, kad nebūtų galima uždėti antrankių. Jis traukė vairuotojo ranką traukdamas išgirdo, kaip kolega G. T. šūktelėjo, kad jam skauda ir radijo ryšio pagalba pranešė, kad jiems reikalinga pagalba. Tada vairuotojas truputį atsipalaidavo ir pavyko surakinti jam rankas ir nuvesti į tarnybinį automobilį. vedamas vairuotojas šaukė, ką mes darome. Kolega G. T. pasakė, kad sulaikymo metu vairuotojas suko jam ranką, kad jam skauda ranką, buvo susiėmęs už kairės rankos. Tu metu atvažiavo kitas policijos ekipažas, policijos pareigūnai A. V. ir M. J.. Jie paaiškino kolegoms, kad jie jau sulaikė vairuotoją ir jų pagalba nereikalinga. Jis tarnybiniame automobilyje rašė administracinio nusižengimo protokolą, tuo metu BMW vairuotojas, sėdėdamas jų tarnybiniame automobilyje, trankė galvą ir veidą į automobilį, jam pro pertvarą tai viskas gerai matėsi. Kaltinamasis šaukė „ką jūs darote“, prašė paleisti, klausė už ką yra sulaikytas. Jie paprašė vairuotoją surasti, kas paimtų jo automobilį. Jie davė vairuotojui telefoną, jis išsikvietė savo draugą. Po kiek laiko atėjo vairuotojo draugas, pateikė dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, kiek atsimena, tai buvo ne Lietuvos pilietis. Patikrinus jo blaivumą buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Jie paaiškino tam draugui situaciją, jis pasakė, kad jo draugas BMW vairuotojas blogai pasielgė. Jie perdavė automobilį BMW kaltinamojo draugui ir išvežė kaltinamąjį į areštinę. Visą kelią kolega G. T. kalbėjo, kad jam skauda ranką, atvyko į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, jie perdavė sulaikytą K. A. B. kitiems pareigūnams, jokių sužalojimų ant sulaikyto vairuotojo veido nebuvo o G. T. iš karto nuėjo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad jam suteiktų medicinos pagalbą. Po to G. T. ilgą laiką buvo nedarbingas. BMW vairuotojas nevykdė teisėtų jų reikalavimų palaukti savo automobilyje, kol bus surašytas protokolas, nueiti nuo važiuojamosios kelio dalies, kur jis vaikščiojo ir pakeltu tonu šūkavo, lipti į tarnybinį automobilį, priešinosi sulaikomas, nesutiko eiti, pastūmė jį abejomis rankomis. Kaltinamasis buvo agresyvus, jam labai nepatiko, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas girtas. Jie kaltinamojo neįžeidinėjo, jo nekeikė, kalbėjo su juo mandagiai.
Liudytojas V. M. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis dirba Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje vyriausiuoju postiniu. Jo darbo vieta yra Kauno AVPK areštinė, esanti adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Tyrėja jį informavo, kad jis yra pakviestas į apklausą dėl 2019 m. liepos 28 d. į Kauno AVPK areštinę uždaryto K. A. B.. Iš karto gali nurodyti, kad tokio asmens neprisimena. Susipažinęs su 2019 m. liepos 28 d. į Areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolu, mato, kad 2019 m. liepos 28 d., 8 val. 16 min., Kauno AVPK areštinės tarnybinėse patalpose, prieš uždarant į kamerą, buvo apžiūrėtas K. A. B.. Jis pildė 2019 m. liepos 28 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolą (toliau – protokolas). Antroje protokolo grafoje „Sužalojimai“ nurodė: „asmuo sveikas“, tai reiškia, kad ant asmens kūno nebuvo išorinių, matomų sužalojimų. Jeigu kokie nors matomi sužalojimai būtų pastebėti, tai būtų užfiksuota protokolo antroje grafoje. Protokolo penktoje grafoje pavadinimu „Kita, dėl sveikatos būklės pretenzijų“ K. A. B. varnele pažymėjo užrašą: „turiu“ ir šalia pasirašė. Po to, jis K. A. B., kaip ir kiekvienam uždarom asmeniui, nurodė, kad jis įrašytų kokių konkrečiai jis turi pretenzijų. Tačiau K. A. B. to neįrašė. Kodėl jis to nepadarė, nežino. Asmenims nėra privaloma tai įrašyti, o jam nėra privaloma tai išklausinėti. Neprisimena, ar K. A. B. jam sakė, kokių turi pretenzijų dėl savo sveikatos būklės, ar tiesiog tai pažymėjo varnele. Neprisimena, ar jam buvo pasiūlyta medikų pagalba. Tačiau gali pabrėžti, kad visus uždaromus į areštinę asmenis taip pat apžiūri ir dirbanti slaugytoja. Kokia slaugytoja dirbo 2019 m. liepos 28 d. tikrai neprisimena. Gali nurodyti, kad šiuo atveju atrodo, jog protokolo 2 ir 5 grafos nesutampa, tačiau taip nėra. Paaiškins kodėl. Antroje protokolo grafoje jis pažymi konkrečiai išoriškai matomos sužalojimus, tai yra objektyvūs duomenys, o penktoje grafoje varnele patys sulaikytieji pažymi, ar turi pretenzijų. Tikrai taip yra ne pirmą kartą, kad sulaikytasis nurodo, kad turi pretenzijų, nors išoriškai atrodo sveikas. Dar kartą gali pabrėžti, kad jeigu jis antroje protokolo grafoje nurodė, kad asmuo sveikas, reiškia jokių sužalojimų pas jį nesimatė. Jeigu pas asmenį būtų sužalota lūpa ir iš jos kraujuotų, tokį sužalojimą jis tikrai būtų pažymėjęs protokole. Be to, kiekvienas į Kauno AVPK areštinę uždaromas asmuo yra privalomai nufotografuojamas iš priekio ir iš šono. Būna padaromos trys nuotraukos. Šios nuotraukos yra saugomos areštinės duomenų bazėje (1 t., b. l. 124 - 125). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kratos protokole pažymi matomus kūno sužalojimo požymius arba, jie žmogus pasako, kad kažką skauda, bet nėra požymių, tačiau šiuo atveju pretenzijų nebuvo.
Ekspertė Z. M. parodė, kad ji pateikė dvi išvadas dėl nukentėjusiojo G. T. sužalojimų, pirmąją išvadą pateikė 2019 m. liepos 29 d., antrą išvadą pateikė 2019 m. gruodžio 18d. – 2020 m. sausio 17 d. Parodė, kad 2019 m. liepos 29 d. G. T. buvo apžiūrėtas, objektyvaus tyrimo duomenimis specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad nukentėjusiojo G. T. kairės alkūnės srityje audiniai skausmingi, patinę, su neryškia 1x0,5 cm. melsvos spalvos poodine kraujosruva. Buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose konstatuotas alkūnės raiščių patempimas, kuris galėjo būti padarytas buku daiktu paveikus alkūnės sritį ir galėjo gautis staigiai pasukus kairę ranką per alkūnės sąnarį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. liepos 28 d. Buvo galvojama apie lūžį, padarius rentgenogramą nebuvo matyti lūžių, buvo matyti tik patempimas, kai ranka buvo stipriai patempta, smūgių nebuvo, kad padaryti tokį patempimą reikalinga jėga. Buvo panaudota jėga, kadangi buvo sukama, kokia buvo jėga medicininiuose dokumentuose duomenų nebuvo. Patinimas gali būti ir dėl raiščio patempimo ir dėl lūžio. Turėjo būti pašalinis poveikis, maža tikimybė, kad žmogus taip susižalotų pats. Siekiant išsiaiškinti ar nėra lūžio, buvo daroma rentgenograma. Tuo metu buvo ūmus procesas, kokio jokia liga negalėjo sukelti, buvo patinimas, skausmingumas ir kraujosruvos. Nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik po įvykio. Buvo suspausta kairės alkūnės sritis, buvo konstatuota neryški melsvos spalvos poodinė kraujosruva. Tiek sukimo tiek alkūnės atlenkimo mechanizmas yra tas pats. Medicinos dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie ankstesnes traumas. Tai, kad prieš trisdešimt metų buvo alkūnės lūžis įtakos neturėjo, skysčių susikaupimas šiuo atveju negalėjo atsirasti. Jis buvo išleistas į namus. Dėl 2019 m. gruodžio 29 d. – 2020 m. sausio 17 d. specialisto išvados parodė, kad nukentėjusysis toliau gydėsi. Buvo konstatuota kairės alkūnės sumušimas su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas paspaudus arba pasukus kairę ranką per alkūnės sąnarį su stipriu raumenų įtempimu, tai galėjo būti padaryta tiek nukentėjusiojo tiek įtariamojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, tai yra 2019 m. liepos 28 d. po konstatuotų sužalojimų sutrikusios, skausmingos kairės alkūnės funkcijos – lenkimo, tiesimo, judesių ribotumo, sunku atlikti aktyvius veiksmus. Kairės alkūnės sumušimas su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Medicininių duomenų, nurodančių, kad dėl konstatuotų sužalojimų neteko bendro pastovaus darbingumo, nėra. Konstatuoti kairės alkūnės judesiai pilnos apimties, skausmingi. Tinkamas tolesnei tarnybai. Pažymėjo, kad išvadoje nurodyta aplinkybė, jog turėjo įtakos ir įtariamojo nurodytos aplinkybės yra nurodyta klaidingai, tai techninė klaida, taip įrašyta neturėjo būti. Atliekant apžiūrą, dėl patinimo galėjo ir nesimatyti stipininio raiščio plyšimo. Buvo skausmingumas, judesių ribotumas, gydymas trūko ilgiau, kaip dešimt dienų, stipininio kaulo raiščio plyšimas, todėl buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Gydymas tęsiasi įvairų laikotarpį, tokį sužalojimą gydyti keturis mėnesius yra normalu, nes daroma fizioterapija, po kurios galėjo atsinaujinti. Tai priklauso individualiai nuo žmogaus. Nukentėjusiajam uvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, buvo konstatuotas kairės alkūnės sausgyslės plyšimas, alkūnės radialinio poleteralinio raiščio. pradiniai artroziniai alkūnės pakitimai, kitų sąnarių potrauminė artrozė, sausgyslių žymesnių pakitimų nematyti, alkūnės sąnaryje saikingai padaugėję skysčių. Artroziniai pakitimai traumos pasekoje, Sausgyslės plyšimas tikrai buvo, nes nustatytas magnetinio rezonanso metu dėl alkūnės sumušimo. magnetinis rezonansas dėl alkūnės skausmo skiriamas labai retai, turbūt buvo didelis skausmas, kuris nepraėjo Skysčiai po penkių mėnesių nuo traumos galėjo atsirasti. Žmogus jautė skausmą, jam buvo atlikinėjamos fizioterapinės procedūros, kurios nelabai padėjo. Vaikystėje, prieš 30 metų, nukentėjusiajam buvo alkūnės sąnario lūžis, apie tai niekur nebuvo užfiksuota. Deformuota kairės rankos ašis, bet žmogus visą gyvenimą dirbo, galėjo atlikti įvairius darbus, VRM yra griežta sveikatos kontrolė. Medicininių duomenų, kad būtų buvusi išvarža nėra. Duomenų apie tai, kad penkių mėnesių laikotarpyje buvo naujas poveikis į alkūnės sąnarį, nebuvo. Nukentėjusysis tik 2019 m. gruodžio 13 d. gavo siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, kadangi fizioterapijos procedūros nepraėjo. Po vaikystėje atliktos operacijos ranka galėjo būti deformuota, bet jis buvo tinkamas tarnybai, per tiek laiko, per trisdešimt metų, žmogus turėjo būti pasveikęs, tokių duomenų, kad po prieš 33 metus žmogui atliktos operacijos raištis būtų silpnas nėra. Medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota vaikystėje atliktos operacijos liekamųjų reiškinių, nustatytas plyšimas yra tos traumos, dėl kurios atliktas medicininis tyrimas, pasekmė.
Ekspertas G. A. C. parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė išvadą Nr. G2006/2019(02) dėl K. A. B. sveikatos sutrikdymo. Buvo nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. liepos 28 d., apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) prospekte, Kaune, nepažįstamas asmuo sudavė jam į burnos sritį. Be sąmonės jis nebuvo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 1 d., 11.15 val. buvo matyti apatinės lūpos gleivinės dešinėje nubrozdinimas apie 0,5 cm skersmens kairėje, skersai, apie 2-1,5 cm plote kraujosruva, raudona, joje nubrozdinimas tos pačios krypties, apie 1,5-1 cm plote, apvalus, tiriamasis nurodė, kad kitų sužalojimų nėra. Buvo pateikta išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abu sužalojimai padaryti vienoje srityje, galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio galėjo atsirasti ir atsitrenkiant. Jiems atsirasti užtenka ir mažos jėgos, tiek suduodant tiek atsitrenkiant. Sužalojimų vaizdas, pobūdis ir lokalizacija tikslesnių jų padarymo aplinkybių nerodo. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vėliau, negu buvo įvykis. Išvadoje jis nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti lūpos gleivinėje, ne išorėje, kad būtų buvę kiti sužalojimai tiriamojoje dalyje nebuvo nurodyta. Pažymėjo, kad pareigūnas žmogaus nepažinojo ir nežinojo, kaip jis atrodė, todėl negalėjo palyginti ir pastebėti patinimų.
Ekspertas V. K. parodė, kad buvo atlikta teismo ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas, kuriame jie konstatavo, kad negali teigti, jog būtent nagrinėjamos traumos metu G. T. buvo padarytas alkūnės stipininio šalutinio raiščio dalinis plyšimas. Ekspertizė buvo atlikta remiantis objektyviais įrodymais, subjektyviais įrodymais nesirėmė. Mano, kad magnetinio rezonanso tyrimo išvada, kad G. T. buvo padarytas raiščio plyšimas nėra pakankamai pagrįsta. Jei būtų kategoriškai tvirtinama, kad šios traumos metu buvo padarytas raiščio plyšimas, tokiu atveju galimai būtų nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis neturi duomenų, kad G. T. po šios traumos būtų padaryta operacija, buvo siūloma operacija, tačiau ji atlikta nebuvo. Atlikdami tyrimą jie abejojo, tačiau nesutiko su išvada, kad raiščio plyšimas buvo padarytas šio įvykio metu, nes 2019 m. rugpjūčio 7 d. medicininiuose dokumentuose yra traumatologo įrašas kad G. T. judesiai yra geri, nerašė, kad yra plyšimas, rašo, kad yra tik alkūnės raiščio patempimas. Tai, kad judesiai yra skausmingi yra subjektyvu. Jei būtų naujas raiščių plyšimas, jo judesiai nebūtų buvę geri. Jie rėmėsi visais pateiktais dokumentais, visais įrašais ir išvadomis, juos išanalizavo ir pateikė išvadą. Mano, kad atlikus tyrimą jie negali teigti, kad šios traumos metu buvo padarytas raiščio plyšimas, tai yra nurodyta jų išvadoje. Magnetinio rezonanso tyrimas yra objektyvus įrodymas, tačiau nežino, ar tyrimą aprašiusi radiologė žinojo apie nukentėjusiojo anksčiau patirtas to pačios alkūnės traumas. Radiologė aprašė tik dalinio plyšimo požymius, tai nėra kategoriškas aprašymas, todėl šia išvada nesirėmė. Medicininėje dokumentacijoje yra 2011 metų įrašas, kad tuo metu buvo alkūnės deformacija. Jie neginčija sąnario traumos po šio įvykio ir G. T. nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodė, kad konkrečiu atveju vertinant sveikatos sutrikdymo mastą buvo pritaikytas taisyklių 12 punktas, kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo ar sužalojimo trukmė neatitinka nustatytų kūno sužalojimų ar pobūdžio sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose pateiktą gydymo trukmę. Taisyklių 13.1 punkte nurodyta, kad vertinant kūno sužalojimo ar susargdinimo mąstą įtakos neturi turėti ankstesnių ligų paūmėjimas. Kadangi buvo ankstesnės traumos, jie taikė šį taisyklių punktą. Dokumentų apie prieš 33 metus G. T. patirtą traumą jie neišsireikalavo, jiems buvo svarbu pats tos traumos buvimo faktas. Nurodė, kad sąnario traumos pasekmės gali likti visą gyvenimą gali ir nelikti. Jie savo nuomonę akte išdėstė, 1 punkte nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. magnetinio rezonanso tyrimo aprašytas ne visai struktūriško radialinio raiščio priskyrimas prie dalinio plyšimo požymio laiko nepagrįstu. Parodė, kad alkūnės sąnario trauma paprastai neįvyksta, nuo smūgių galėtų būti tik kraujosrūva, bet ne raiščio patempimas Kad tie radiniai, rasti magnetino rezonanso tyrimo metu, kada buv nustatytas raiščio plyšimas įvykio šio įvykio metu. Dalinis raiščio plyšimas pradėtas minėti po 2019 m. spalio 17 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo. Kodėl atlikdami tyrimą ir surašydami išvadą vertino ne visus gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose atsakyti negali, tiesiog pateikė tokią išvada ir viskas, daugiau nieko paaiškinti negali..
2019 m. liepos 28 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio Vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 28 d. patruliuojant kartu su G. T., apie 03.35 val. buvo sulaikytas K. A. B., vairavęs automobilį BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo būdamas nelaivus, jam buvo nustatytas 1,45 promilių girtumas. Rašant administracinio nusižengimo protokolą, K. A. B. ėmė elgtis agresyviai, ėmė rėkti, kad jis gali vairuoti toliau, atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų nurodymų, mėginant vesti asmenį į tarnybinį automobilį jis įtempė raumenis, mėgino išvengti sulaikymo, norėjo rankomis juos nustumti, todėl jie panaudodami fizinių ir kovinių imtynių veiksmus mėgino asmenį sulaikyti, tuo metu sulaikytasis, vengdamas sulaikymo, sužalojo G. T. kairę ranką. Buvo iškviestas papildomas ekipažas, tačiau panaudojus specialią priemonę ir uždėjus antrankius, avyko K. A. B. sulaikyti ir patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo vietą. Tačiau asmuo ir toliau elgėsi agresyviai, kelis kartus galva trenkė į automobilio stiklą. K. A. B. buvo pristatytas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę, o kolega G. T. dėl rankos sužalojimo kreipėsi į Traumatologinį skyrių (1 t., b. l. 26, 158).
2020 m. sausio 6 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VTV AKS pranešime dėl duomenų pateikimo Nr. 20-IL-478 nurodyta, kad pil. K. A. B. buvo sulaikytas 2019 m. liepos 28 d., 03:45 val., o į Kauno apskrities VPK VTV AKS areštinę buvo patalpintas 2019 m. liepos 28 d., 08:06 val., Pristačius į Kauno AVTK AKS areštinę buvo atliekama krata ir asmens apžiūra, kurią atliko Kauno AVPK VTV AKS areštinės vyriausiasis postinis V. M.. Kratos ir apžiūros rezultatai užfiksuoti į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole (protokolo kopija pridedama). 2019 m. liepos 28 d., 09:45 val. Kauno AVPK VTV AKS areštinėje K. A. B. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos. Nusiskundimai ir apžiūros rezultatai užfiksuoti „Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnale“ (žurnalo viršelio ir įrašo žurnale kopijos pridedamos (1 t., b. l. 132 - 135).
2020 m. vasario 17 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta: „<...> Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje ikiteisminio tyrimo byloje iš Kauno apskrities VPK VTV AKS 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 20-IL-5912 į tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautos 3 K. A. B. foto nuotraukos, kurios buvo padarytos 2019-07-28 Kauno apskr. VPK VTV AKS tarnybinės patalpose. Tarnybinio kompiuterio pagalba visos trys įtariamojo K. A. B. nuotraukos buvo įrašytos į CD-R kompaktinę plokštelę, ant kurios užrašyti paaiškinamieji užrašai. Taip pat nustatyta, kad nuotrauka pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (1).jpg“ yra įtariamojo profilio nuotrauka, kurioje iš pakankamai arti matosi įtariamojo veidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tarnybiniame pranešime, nuotrauka pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (1).jpg“, kurioje matosi įtariamojo K. A. B. veidas, atspausdinta ir pridėta prie tarnybinio pranešimo.“ (1 t., b. l. 138 - 139).
2020 m. vasario 12 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešime apie vaizdo kameros pateikimą pranešė, kad 2019 m. liepos 28 d. automobilio Škoda Yeti, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų vaizdo įraša sunaikinti, „Body“ kameros tuo metu dar nebuvo naudojamos (1 t., b. l. 147).
2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad K. A. B. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas 1,45 promilių girtumas, buvo nubaustas 83 , eurų dydžio bauda. Kaltininkas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b. l. 150-151).
2019 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1934/2019(02) nurodyta: G. T. konstatuota kairės alkūnės raiščių patempimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairės alkūnės sritį ir galėjo gautis staigia pasukus kairę ranką per alkūnės sąnarį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2019-07-28 ir aplinkybėmis (2 t., b. l. 64).
2019 m. gruodžio 31 specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2628 nurodyta, kad G. T. po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai, jam paskauda kairioji alkūnės sritis, judesiai pilnos apimties, skausmingi (2 t., b. l. 73).
2019 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad trauma patyrė 2019 m. liepos 28 d. G. T. MRT nustatytas radialinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas, saikingai padaugėję skysčio alkūnės srityje, potrauminiai artroziniai pakitimai, skausminga palpacija ties alkūnine atauga (2 t., b. l. 74).
2019 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3388/2019(02) nurodyta: G. T. konstatuota kairės alkūnės sumušimas su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas paspaudus bei pasukus kairę ranką per alkūnės sąnarį su stipriu raumenų įtempimu, tai galėjo būti padaryta tiek nukentėjusiojo, tiek įtariamojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku 2019-07-28. po konstatuotų sužalojimų sutrikusios, skausmingos kairės alkūnės funkcijos – lenkimo, tiesimo, judesių ribotumo, sunku atlikti aktyvius veiksmus. Kairės alkūnės sumušimas su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Med. dokumentų, nurodančių, kad dėl konstatuotų sužalojimo neteko bendro pastovaus nedarbingumo, nėra. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos 2019-12-31 Nr. 2628 kopijoje konstatuoti kairės alkūnės judesiai pilnos apimties, skausmingi. Tinkamas tolesnei tarnybai (2 t., b. l. 77 - 79).
2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2006/2019(02) nurodyta, kad K. A. B. nustatyta kraujosrūva, nubrozdinimai apatinės lūpos gleivinės abipus. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 82 - 83).
2020 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešime nurodyta, kad K. A. B. pateikė kompaktinę plokštelę su įrašytomis 7 nuotraukomis, pateikta viena nuotrauka (2 t., b. l. 86 – 87).
2020 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto P. P. teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0202/20 nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal K. A. B. prašymą, , pagal pateiktų dokumentų duomenis pateikta tokia išvada: G. T. 2019 m. liepos 28 d. nebuvo padaryta sužalojimų, nes ekspertė, apžiūrėjusi nestebėjo išorinių sužalojimų, o rankos imobilizacija atlikta, nesant objektyvių raiščių patempimo požymių. G. T. kairės alkūnės judesių amplitudės sumažėjimas ir alkūnės skausmas sietinas su trauma vaikystėje, po kurios liko pooperaciniai pakitimai alkūnėje, išsivystė artroziniai pakitimai bei alkūnės varus deformacija. Dar vėliau galimai buvo pakartotinė trauma, nes alkūnės sąnarys patino ir traumatologai diagnozavo alkūnės sumušimą, magnetinio rezonanso metu buvo įtartas radialinio keterinio raiščio plyšimas. Nesant sužalojimų G. T. kūne sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas (4 t., b. l. 46 – 49).
2021 m. spalio 15 d. Kauno apskrities VPK raštu pateiktos K. A. B. pateikta kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, pateikta kompaktinė plokštelė ir trys nuotraukos (4 t., b. l. 59 – 63).
2021 m. vasario 2 d. – 2021 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 30/2021(03) nurodyta, kad G. T. po 2019 m. liepos 28 d. įvykio nustatyta: nedidelė poodinė kraujosrūva kairės alkūnės sąnario srityje nepatikslintos lokalizacijos (nenurodytas konkretus sąnario paviršius), kairės alkūnės sąnario raiščių patempimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdyo mąstą (remiantis taip pat sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 12 bei p. 13.1). Taip pat pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. VRM Specialiosios medicininės ekspertizės pažymos sprendime (išvadoje) nurodyta, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. liepos 28 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Ekspertai negali teigti, kad būtent nagrinėjamos traumos metu G. T. buvo padarytas alkūnės stipininio šalutinio raiščio dalinis plyšimas. Poodinė kraujosrūva padaryta kietu buku daiktu, tačiau dėl nepatikslintos lokalizacijos, negalima pasakyti apie galimas jos susidarymo aplinkybes. Alkūnės sąnario raiščio patempimas įvyko dėl perteklinės jėgos trauminio poveikio, viršijančio alkūnės sąnario fiziologinės amplitudės ribą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo 1 ar 2 trauminių poveikių užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suėmus už rankos ir ją sukant ar kitaip fiziologiškai pakreipiant per alkūnės sąnarį. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo susidaryti sulaikant besipriešinantį asmenį. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti paties G. T. nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nėra susiję su paauglystėje patirta kairės alkūnės trauma, tačiau minėtos traumos padariniai turi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Neatmetama galimybė, kad G. T. sužalojimai galėjo būti padaryti įtariamojo K. A. B. nurodytomis aplinkybėmis (muistantis bei besipriešinantis pareigūnų sulaikymui).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusioj asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Kaltinamasis K. A. B. savo kaltės nepripažino, tačiau, tvirtina, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams ir nesužalojo policijos pareigūno G. T., Nukentėjusysis G. T. ir kartu dirbęs pareigūnas liudytojas D. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad K. A. B. priešinosi, kaip tik todėl buvo iškviestas kitas policijos ekipažas. Tiek liudytojas D. P. tiek atvykę kiti policijos pareigūnai A. V. ir M. J. tvirtino, kad G. T. skundėsi rankos skausmu, sakė, kad besipriešinantis asmuo suko jo ranką. Liudytoja R. U. parodė, kad jokių K. A. B. nematė, jis niekuo nesiskundė, analogiškai parodė ir liudytojas V. M.. Taigi neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. A. B. priešinosi teisėtiems pareigūnų reikalavimams, abejoti nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams nėra pagrindo. Dėl sveikatos sužalojimo laipsni taip pat nekyla abejonių, nes po traumos G. T. konstatuotas kairės alkūnės sąnario raiščio patempimas, tačiau atlikus magnetinio rezonanso tyrimą buvo nustatytas dalinis šio sąnario raiščio plyšimas. Nors 2021m. vasario 2 d. – 2021 gegužės 19 d. akte nurodyta, kad kelia abejonių rezonansinio tyrimo rezultatai, todėl raiščio plyšimo negali konstatuoti, tačiau ekspertas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad magnetinio rezonanso tyrimas yra objektyvus, tačiau abejoja radiologės aprašymu, kadangi ji greičiausiai nežinojo apie vaikystėje G. T. patirtą traumą. Tačiau ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie patys medicininių dokumentų apie prieš trisdešimt trejus metus patirtą traumą neturėjo ir jų nereikalavo. Po Magnetinio rezonanso išvadų visuose medicininiuose dokumentuose G. T. nurodytas kolateralinio alkūnės raišio plyšimas, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. M.. Esant išvardintoms aplinkybėms, abejoti, kad G. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nėra pagrindo.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo G. T. ir liudytojų D. P., V. M., A. V., R. Ū., M. J. parodymais, specialistų ir ekspertų išvadomis, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais, teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. A. B. 2019 m. liepos 28 d., apie 3 val. 40 min., Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., prie pastato, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,45 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl pavojingo vairavimo vairuojant automobilį „BMW 120D“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. P. ekipažo, patruliavusio Kaune iš anksto nustatytu maršrutu, radijo šaukiniu „K1739“, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, numatytų Kelių eismo taisyklių 16 punkte, leidžiančių vairuotojui išlipti iš vairuojamo automobilio tik tikrinančiam pareigūnui leidus, o išlipęs iš automobilio garsiai ir aktyviai reiškė nepasitenkinimą dėl pareigūnų draudimo jam toliau vairuoti nustačius jo neblaivumą, agresyviai mosavo rankomis ir blaškėsi po važiuojamąją kelio dalį, piktindamasis pareigūnų veiksmais jo atžvilgiu, bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies ir palaukti savo arba policijos tarnybiniame automobilyje iki, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ko pasėjoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistas G. T. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. P. paėmė jį už abiejų rankų ir mėgino vestis link policijos tarnybinio automobilio „SKODA YETI“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to nepatenkintas pareigūnų veiksmais, aktyviais veiksmais siekė ištrūkti iš pareigūnų ir išvengti sulaikymo, todėl stangrino raumenis, intensyviai muistėsi į visas puses judindamas savo rankas, su jėga dešine ranka nustūmė pareigūną D. P., po ko, grumtynių metu sugriebė už pareigūno G. T. kairės rankos ir staigiu judesiu stipriai patraukė ją į save, tuo pačiu metu intensyviai muistydamasis pečiu pastumdamas pareigūną G. T. nuo savęs, tokiais savo veiksmais pareigūno G. T. kairę ranką stipriai įtempdamas ją užlaužė per alkūnės sąnarį, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. T. kairės alkūnės sumušimą su kairės alkūnės raiščių patempimu, stipininio šalutinio raiščio daliniu plyšimu, teismo medicinos ekspertų vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra, tokiais savo aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio specialistui G. T. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą jo tarnybos pareigų vykdymo metu.
Kaltinamojo K. A. B. kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, požymius.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 401,06 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam G. T. suteiktos ambulatorinės priėmimo - skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, radiologo. ortopedo traumatologo bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijų priteisimo iš kaltinamojo. Nors kaltinamasis K. A. B. savo kaltę neigia ir civilinio ieškinio nepripažįsta, tačiau nustatyta, kad civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 59 - 63), todėl tenkintinas.
Civilinis ieškovas Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 4 332,20 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos išmokėjus nukentėjusiajam G. T. kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo, priteisimo iš kaltinamojo. Nors kaltinamasis K. A. B. savo kaltę neigia ir civilinio ieškinio nepripažįsta, tačiau nustatyta, kad civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 71 - 105), todėl tenkintinas.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis K. A. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo K. A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam K. A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis dirba, į tai, kad padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas jos vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, yra idealioji nusikaltimų sudėtis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. A. B. studijuoja, dirba, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į tai, kad kaltinamajam pirmą kartą skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą baigti medicinos mokslus, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam K. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Nuosavybės teisių apribojimas K. A. B. automobiliui „BMW 120D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas galioti iki to laiko, kol bus visiškai atlyginta turtinė žala civiliniams ieškovams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktinės plokštelės su paaiškinamais užrašais voke, pateiktos kartu su baudžiamąja byla ir K. A. B. pateikta kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, laikoma voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendė:
K. A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1) punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1, 5, ir 8 punktais, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant K. A. B. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo G. T., tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam K. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo patenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. B. 401,06 Eur (keturis šimtus vieną eurą ir 6 ct) civilinio ieškovo naudai.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo patenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. B. 4 332,20 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt du eurus ir 20 ct) civilinio ieškovo naudai.
Nuosavybės teisių apribojimą K. A. B. automobiliui „BMW 120D“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki to laiko, kol bus visiškai atlyginta turtinė žala civiliniams ieškovams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles su paaiškinamais užrašais voke, pateiktas kartu su baudžiamąja byla ir K. A. B. pateiktą kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, laikomą voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.