Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Z. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties P. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Marijampolės AVPK, Institucija) 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) P. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2025 m. liepos 29 d. 15.00 val. magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 96,500 km., vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t., būdamas neblaivus, kai po paklaidos jam buvo nustatytas 0.50 promilių neblaivumo laipsnis, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Už aptariamą administracinį nusižengimą P. Z. paskirta administracinė nuobauda – 1 000,00 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui bei konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 27 138,00 Eur išieškojimas.

6. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiagoje nėra surinkta duomenų apie pernai P. Z. padarytą administracinį nusižengimą, dėl kurio buvo paskirta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, nuo kurios įvykdymo dienos nepraėjo vieneri metai ir kurio pagrindu galima būtų spręsti apie pareiškėjo elgesį po nusižengimo padarymo bei apie kitus pareiškėjo asmenį charakterizuojančius duomenis. P. Z. neturi teisinių žinių ir niekaip negalėjo žinoti, kad 1 metų terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo faktinio nusižengimo dienos (2024 m. liepos 2 d.), o nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. 2024 m. procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas nusižengimo neginčijo, kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, o nustatytas neblaivumo laipsnis siekė vos 0,32 promiles. Be to, pareiškėjas už 2024 m. liepos 2 d. padarytą nusižengimą paskirtą administracinę nuobaudą – 225,00 Eur dydžio baudą apmokėjo 2024 m. rugpjūčio 16 d. Aktualu ir tai, kad, P. Z., kaip profesionaliam vairuotojui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams, jau pati savaime yra didžiausia ir skausmingiausia bausmė. P. Z. paskirta administracinio poveikio priemonė (konfiskuotino automobilinio vertės (22 854,00 Eur) išieškojimas), turint omeny, kad apeliantas neturi jokio turto ir yra 1 metams ir 6 mėnesiams netekęs teisės vairuoti, neišvengiamai praras darbą, jį sužlugdys finansiškai ir psichologiškai. Tuo tarpu administracinės nuobaudos paskirtis nėra siejama su visišku pažeidėjų sužlugdymu (kaip yra apelianto atveju).

P. Z.

Motyvuojamoji dalis

gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nėra ginčijama jo kaltė padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu nekvestionuojama ir P. Z. už šį nusižengimą paskirta 1 000,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Jame keliamas tik paskirtos kitos administracinio poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo individualizavimo klausimas, prašant minėtą sumą sumažinti. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje esančius įrodymus, abejonių pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant P. Z. administracinę nuobaudą (1 000,00 Eur baudą) bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtų pažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

9. Nagrinėjamu atveju P. Z. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

10. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Z. vairuotas automobilis Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne jam, automobilio savininkas P. Z. darbdavys – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš P. Z. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju byloje yra tiek VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad minėto automobilio vertė 27 138,00 Eur, tiek ir Auto Consulting atliktas transporto priemonės faktinės būklės įvertinimas, kuriame nurodyta, kad automobilio Volvo FH, 2016 metų gamybos vertė – 22 584,00 Eur. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi specialistų išvadomis ir konfiskavo iš P. Z. ne 27 138,00 Eur, o 22 584,00 Eur, kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Tik tuomet, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

11. Skunde akcentuojama didelė transporto priemonės vertė, tai yra, jog P. Z. nebus pajėgus atlyginti tokios didelės – 22 584,00 Eur sumos. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde teigiama, kad 22 584,00 Eur sumos konfiskavimas prilygsta dar vienai papildomai nuobaudai ir P. Z. sužlugdymui, kadangi jam, kaip profesionaliam vairuotojui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams, jau pati savaime yra didžiausia ir skausmingiausia bausmė, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad P. Z. padarė šiurkštų KET pažeidimą – 2025 m. liepos 29 d. 15.00 val. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t., būdamas neblaivus, kai po paklaidos buvo nustatytas 0.50 promilių neblaivumo laipsnis, nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad P. Z. prieš įvykdydamas nagrinėjamą administracinį nusižengimą, dėl analogiško administracinio nusižengimo 2024 m. liepos 2 d. jau buvo baustas administracine tvarka, taigi, Institucija ir apylinkės teismas teisingai sprendė, kad P. Z. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad P. Z. už administracinius nusižengimus baustas ne tik Lietuvoje tačiau ir Lenkijoje, kas rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir sistemingai bei piktybiškai nesilaiko KET reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sumažinus konfiskuotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys patvirtina kad anksčiau P. Z. skirta administracinė nuobauda, nesulaikė pastarojo nuo analogiško nusižengimo darymo, tai yra jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl spręstina, kad šiuo atveju tik paskyrus pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems nusižengimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo tarpu P. Z. nurodytos aplinkybės, susiję su rūpinimusi sergančiais tėvais bei šeimos išlaikymu, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. Z., būdamas atsakingu tėvu, vyru ir sūnumi, privalėjo būti atsakingesnis, prieš sėsdamas už vairo neblaivus jau antrą kartą, todėl šiuo metu turi prisiimti neigiamas savo neatsakingo elgesio pasekmes. Be to, asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

12. Apygardos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinį nusižengimą P. Z. padarė ne iš tyčinių paskatų, o dėl neapdairaus ir neapgalvoto elgesio ir savo organizmo bei sveikatos būklės pervertinimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi besąlyginę pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama ne tik tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, bet ir tuo atveju, kai, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Juolab, kad už analogišką administracinį nusižengimą P. Z. jau yra baustas administracine tvarka.

13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl P. Z. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir P. Z. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.