Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-281-260/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-281-260/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08422-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
Ieškovas: P. C.
Atsakovas: L. Č.

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-281-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08422-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. C. AS apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14674-451/2020 pagal ieškovės P. C. AS ieškinį atsakovui L. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. C. AS 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Č., kuriame ir 2020 m. birželio 26 d. patikslintame ieškinyje bei 2020 m. birželio 26 d. dublike prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 7 873,01 Eur negrąžintą kreditą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, 1 127,95 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 14,70 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (iki mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 708,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas L. Č. su pirminiu kreditoriumi Bigbank AS 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 8 100 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti skolą ir palūkanas, todėl pirminis kreditorius 2019 m. liepos 13 d. nutraukė sutartį. Tarp pirminio kreditoriaus ir ieškovės 2018 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimų perleidimų sutartis, kurios pagrindu ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. perėmė reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė siekė geranoriškai spręsti įsiskolinimo padengimą, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę. Atsakovui nebendradarbiaujant ir nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovė nurodė, kad egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų faktui konstatuoti, todėl nurodė, jog iš atsakovo jai turi būti priteisiama ne tik negrąžinta skola, bet ir pelno palūkanos. Tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo), kreditorius iki šiol nėra gavęs iš atsakovo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal kredito sutartį. Ieškovė nurodė, jog nesutinka su priimto sprendimo išdėstymu 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ateityje gaus pakankamas pajamas atsiskaityti su ja.

Atsiliepimas

3. Atsakovas L. Č. 2020 m. birželio 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame ir 2020 m. liepos 1 d. triplike bei 2020 m. liepos 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais, kuriais ji prašo priteisti iš atsakovo 7 873,01 Eur negrąžintą kreditą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, todėl prašė teismo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti dalinai, ieškovės ieškinį toje dalyje, kuria reikalaujama iš atsakovo priteisti 1 127,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 14,70 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajams, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2020 m. rugsėjo 22d. bei 708, 57 Eur delspinigius, atmesti, priteisti atsakovui L. Č. iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Nurodė, jog jo materialinė padėtis bloga, jis augina mažametį vaiką, jo gaunamos pajamos yra atlyginimas, kuris sudaro apie 900 Eur per mėnesį, todėl laikė, jog jo prašymo patenkinimas nesuteikia nepagrįsto pranašumo skolininkui, užtikrina teisingumą, protingumą ir sąžiningumą.

4. Atsakovas nurodė, jog 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal sutartį negali būti skaičiuojamos. Nurodė, jog 14,7 procentų dydžio metinės mokėjimo palūkanos negali būti priteisimos iš atsakovo, kadangi ieškovės su atsakovu nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovas taip pat prašė mažinti delspinigių dydį, nurodydamas, jog delspinigių skaičiavimas taikant 0,05 procento už kiekvieną praleistą dieną yra neteisingas vartotojo atžvilgiu. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, be to atsakovas yra sunkioje materialinėje padėtyje. Ieškovės reikalavimai priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamai praktikai, kadangi turi būti įrodytas nuostolių realumas, ko ieškovė visiškai neįrodinėjo, pateikdama tik savo skaičiavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės P. C. AS patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. Č. ieškovei 7 873,01 Eur skolą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, 224,28 Eur palūkanas, 708,57 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 205,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis atmetė.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas L. Č. ir Bigbank AS 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Bigbank AS suteikė atsakovui 8 100 Eur kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Bigbank AS su atsakovu 2019 m. liepos 13 d. nutraukė sutartį. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pranešė atsakovui dėl reikalavimo teisių perleidimo, remiantis 2018 m. lapkričio 8 d. Bigbank AS ir ieškovės sudaryta periodine reikalavimų perleidimo sutartimi. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodė atsakovui įsiskolinimą, kuris sudarė 10 013,77 Eur, sumokėti iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė pateikė teismui ieškinį. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. Atsakovas gavo iš pradinės kreditorės 8 100 Eur kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas, o šių prievolių laiku neįvykdęs atsakovas privalėjo mokėti priskaičiuotus delspinigius (Sutarties bendrųjų sąlygų punktas 6.4.). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, mokėtinų įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2019 m. liepos 13 d. nutraukė sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ieškovei ar pradinei kreditorei, byloje teismui nepateikta.

7. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų dėl skolos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas Sutartyje nurodytu laiku ieškovei negrąžino suteikto kredito, kuris ieškinio pateikimo dienai sudarė 7 873,01 Eur, todėl pripažino juos pagrįstais ir tenkinamais. Nurodė, kad atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti skolą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį.

8. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 127,95 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui. Ieškovės nurodytą negautų palūkanų dydį sudarė 224,28 Eur palūkanos iki Sutarties nutraukimo ir 903,67 Eur palūkanos sudarė nuo reikalavimo perleidimo iki pradinio ieškinio pareiškimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti 14,70 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (iki Sutarties grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po Sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2 ir 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Be to, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52 ir 53 punktai). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta 2019 m. liepos 13 d., Sutartyje nebuvo aptarta, jog po jos nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo ieškovei bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, bei tai, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 1 127,95 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 224,28 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos t. y. nuo 7 873,01 Eur, paskaičiuotas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) dienos – 2020 m. gegužės 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimą dėl 14,70 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas nuo 2020 m. gegužės 20 d. d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą (CK 1.5 staipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis ir 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Šalies argumentai

9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 708,57 Eur delspinigius, tai yra po 0,05 proc. už 180 dienų už laiku negrąžintą kredito sumą. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalaujamos priteisti netesybos atitinka įstatymų reikalavimus, jos nėra aiškiai per didelės, neprotingos, teismas sprendė, jog ieškovės prašoma 708,57 Eur suma priteistina iš atsakovo.

10. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo dėl mokėjimo išdėstymo dalimis teismas nustatė, kad atsakovas prašė priimtą teismo sprendimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jau po to, kai 2019 m. liepos 13 d., buvo nutraukta vartojimo kredito sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisė buvo perduota naujam kreditoriui. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kad jis bendradarbiavo su pirminiu kreditoriumi, ar su nauja kreditore, kuri yra ieškovė šioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas nurodė, kad ieškinio pateikimą teismui lėmė atsakovo pareigos bendradarbiauti nevykdymas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti savo prievolę, taip pažeisdama CK 6.38 straipsnyje nurodytus prievolių vykdymo principus. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis stengėsi išspręsti susidariusios skolos grąžinimo klausimą. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius dabartinę sunkią jo finansinę padėtį, t. y. įrodymus apie jo gaunamą darbo užmokestį bei apie šeimoje auginamą mažametį vaiką. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie vaiko mamos gaunamas pajamas, apie valstybės teikiamą paramą vaikui, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, jog ateityje jo finansinė padėtis pagerės, jis turės galimybę skolą mokėti dalimis. Todėl teismas sprendė, jog atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies 91 proc. (9 125,33 Eur x100 proc. /10 043,70 Eur) proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 205,66 Eur (226 Eur x 91 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė P. C. AS prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atsakovui L. Č. tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovė neva neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Tokios teismo išvados visiškai nepagrįstos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020 aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtu įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkama neįvertino bei netaikė šių teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų įrodinėjimo taisyklių. Tarp pradinio kreditoriaus Bigbank AS Lietuvos filialo, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje sulygto dydžio kreditas, o atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti kitas sutartyje numatytas įmokas, tame tarpe ir pagrindinėse kredito sutarties sąlygose šalių sulygtas 14,70 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžinto kredito sumos likučio. Teismui pateiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike atsispindi informacija, jog tiek kreditas, tiek sulygtos palūkanos turėjo būti mokamos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2025 m. rugsėjo 22 d.). Byloje nėra nustatyta, kad pradinio kreditoriaus Bigbank AS filialo, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, ir atsakovo sudaryta sutartis ar atskiros jos nuostatos, tame tarpe ir nuostata dėl 14,70 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžintos bendros kredito sumos likučio, mokėjimo kreditoriui, prieštarautų kokioms nors imperatyvioms įstatymo normoms ar būtų nesąžiningos kurios iš šalių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas yra konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas, kaip negautas pajamas, iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautu pajamų (nuostoliu) skaičiavimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020). Todėl akivaizdu, kad egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai (kas šioje byloje nėra paneigta) sudarant sutartį kreditorius pagrįstai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti kredito sumą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtu vykdęs tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus (mokėjęs sutarties grafike numatytas įmokas). Tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) sutartis buvo nutraukta ir kreditorė iki šiol nėra gavusi iš skolininko to ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal sutartį.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino žalos, pasireiškiančios negautų pajamų forma, įrodinėjimo specifikos, padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, dėl ko priėmė neteisėtą ir ieškovės teisę į visišką nuostolių atlyginimą paneigiantį sprendimą. Iki ieškinio pateikimo atsakovas nebuvo grąžinęs visos kredito sumos, ieškovė, atsižvelgdama į kredito sutartyje sulygtą mokėjimo palūkanų dydį bei laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, atitinkamai paskaičiavo negautų pajamų sumą – 1 127,95 Eur. Negautos pajamos paskaičiuotos tuo pačiu būdu kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu kredito sutartis būtų galiojusi, todėl toks skaičiavimas tiksliai pagrindžia ieškovės duotuoju laikotarpiu negautų pajamų sumą. Kada atsakovas įvykdys savo sutartines prievoles (ir ar apskritai jas įvykdys) ieškovei nėra žinoma, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovė patirs ateityje. Ieškovė, nors ir nenurodė negautų pajamų konkrečios sumos, tačiau ieškiniu prašė priteisti 14,70 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 873,01 Eur, nuo ieškinio parengimo teismui dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 22 d.), taigi nuostolių dydį pagal pateiktus teismui duomenis galima apskaičiuoti. Be to, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kas pirmosios instancijos teismo nebuvo padaryta. Ieškovės manymu, žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, šioje byloje yra įrodytas, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėjo būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis neva tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismų praktikoje nėra nurodyta, kad negautos pajamos turi būti išreikštos tik absoliučia suma. Be to, apeliacinės instancijos teismai yra pripažinę, jog minėtas negautų pajamų išraiškos būdas yra pakankamas, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, kuriose, atsižvelgiant į sutartinių palūkanų normą, buvo paskaičiuotos ir priteistos kreditoriaus negautos pajamos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1562-945/2020, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-425/2020). Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti 14,70 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), būtų užtikrintas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas, ieškovė turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grąžinus kreditą negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. nustačius faktą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius patyrė žalą negautų pajamų forma, tačiau negali įrodyti ir apskaičiuoti tikslaus negautų pajamų dydžio, tą privalėtų padaryti pats teismas.

Atsiliepimas

13. Atsakovas L. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bei netaikė šių teismų praktikoje suformuotų negautų pajamų įrodinėjimo taisyklių. Apeliantė, savo teisinių argumentų nepagrindžia faktais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes apie sudarytą sutartį tarp atsakovo L. Č. bei pradinio kreditoriaus Bigbank AS Lietuvos filialo, dėsto teismų praktikoje numatytas taisykles dėl nuostolių atlyginimo. Tačiau vien lakoniškas faktas, jog egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog apeliantė iš tiesų įrodė visus tris kriterijus tam, kad neva jos patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos. Apeliantė reikalaudama taikyti atsakovui civilinę atsakomybę apskritai neatsižvelgė į kriterijus, skirtus įvertinti, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos. Todėl apeliantės reikalavimas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas negali būti vertinamas kaip reikalavimas atlyginti žalą, kadangi apeliantė, reikalaudama atlyginti žalą, neįrodė jai padarytų nuostolių dydžio, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią pajamų gavimo tikimybę. Būtent nukentėjęs asmuo (šiuo atveju apeliantė) turi įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį. Tačiau apeliantė neįrodė negautų pajamų nei fakto, nei dydžio.

2.3. Apeliantė negalėjo iš anksto numatyti gaunamų pajamų iš atsakovo nuo to momento, kai jai perėjo reikalavimo teisė į atsakovą, kadangi sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir banko, kurioje būtent ir buvo numatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo dydis, buvo nutrūkusi ir apeliantė neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso į sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir banko, numatytas palūkanas. Be to, ne atsakovo iniciatyva, bet būtent banko iniciatyva, šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2019 m. liepos 12 d. Tuo tarpu faktiškai reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovei P. C. AS tik 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. šis faktas įvyko jau po to, kai sutartis buvo nutraukta. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena 2019 m. rugpjūčio 9 d., todėl būtent nuo šios datos reikalavimo perleidimo sutartimi visos iš sutarties kylančios teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos apeliantei.

2.4. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą byloje, reiškė reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Vis dėlto pateikus apeliacinį skundą apskritai nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog jo pateikimo dieną šalių nebesiejo sutartiniai santykiai, dėl ko negalėjo būti reiškiamas reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, nes tai yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Apeliantė reikalavo atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį reikalavimą, kadangi apeliantė nesivadovavo bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis ir neįrodė jos negautų pajamų fakto.

2.5. Apeliantė nepateikė teismui pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ji iš tiesų patyrė kažkokių nuostolių, nepaisydama jai įstatyme įtvirtintos pareigos, pagal kurią pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Kadangi apeliantė neįrodė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo iš anksto numatytos jos pajamos, dėl ko laikytina, kad ji neįrodė visų būtinų kriterijų civilinei atsakomybei kilti. Apeliantės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo po paskolos sutarties nutraukimo yra nesuderinamas su sutartinės atsakomybės tikslais ir paskirtimi bei sudaro prielaidas kreditoriui piktnaudžiauti savo teisėmis. Skolininkui prievolės mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo.

2.6. Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą nesivadovavo įstatyme įtvirtintas kriterijais vertinant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, bei nepaisė įstatyme taikomos įrodinėjimo pareigos.

2.7. Apeliantės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 14,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės (apeliantės) negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apeliantė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos davėjui, o ne sutartį pažeidusiam skolininkui. Todėl apeliantė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turėjo vadovautis bendros civilinės atsakomybės taikymo taisyklėmis, kuriose kreditoriui tenka bendra tvarka įrodyti tokių nuostolių faktą, dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų skolininko veiksmų (savalaikio paskolos negrąžinimo) ir jo patirtų nuostolių. Apeliantė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Norint konstatuoti, jog apeliantės patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos, ji turėjo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl 903,67 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo teisės įgijimo iki kreipimosi į teismą dienos bei 14,70 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kredito sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos), priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas L. Č. ir Bigbank AS 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 8 100 Eur kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Bigbank AS su atsakovu 2019 m. liepos 13 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 8 d. tarp Bigbank AS ir ieškovės P. C. AS buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė P. C. AS pranešė atsakovui dėl reikalavimo teisių perleidimo, remdamasi 2018 m. lapkričio 8 d. Bigbank AS ir ieškovės sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešime nurodė atsakovui įsiskolinimą, kuris sudarė 10 013,77 Eur, sumokėti iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį 2020 m. birželio 26 d. patikslinusi prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo 7 873,01 Eur negrąžintą kreditą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, 1 127,95 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 14,70 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (iki mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 708,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės P. C. AS patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. Č. ieškovei 7 873,01 Eur skolą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, 224,28 Eur palūkanas, 708,57 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 205,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė, atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis atmetė. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 903,67 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo teisės įgijimo iki kreipimosi į teismą dienos bei reikalavimą priteisti 14,70 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, nuo negrąžintos kredito sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės grąžinti kredito sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos), priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta 2019 m. liepos 13 d., sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo ieškovui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, bei į tai, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 1 127,95 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 224,28 Eur palūkanas (224,28 Eur palūkanas (reikalavimo perleidimo sutarties priedo išrašas, bylų perdavimo - priėmimo aktas)) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos t. y. nuo 7 873,01 Eur, paskaičiuotas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimą dėl 14,70 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinė skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovui atmestas.

17. Iš esmės apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo. Sprendimo dalis dėl tenkintų reikalavimų nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios sprendimo dalies, nenustatęs absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimus, nepasisako.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų

18. CK 6.872 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Bigbank AS ir atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nustatyta tvarka susitarė, kad palūkanos už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas. Bigbank AS su atsakovu susitarė dėl 14,70 proc. dydžio metinių palūkanų. Reikalavimo perleidimo dieną 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 624,28 Eur. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. atliko įmokas, kuriomis sumokėjo 400 Eur, kurios, remiantis tarp šalių pasirašytos sutarties 2.3 punktu, buvo paskirstytos įsiskolinimui dengti. Po gautų įmokų paskirstymo liko nepadengta 224,28 Eur dalis mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo. Po reikalavimo perleidimo pagal sutartį mokėtinos palūkanos papildomai padidėjo 903,67 Eur suma. Bendra ieškinio pateikimo dienai atsakovo pagal sutartį mokėtina palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, suma sudarė 1 127,95 Eur (224,28 Eur + 903,67 Eur), kurią ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta 2019 m. liepos 13 d., sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo ieškovui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, bei tai, kad ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 1 127,95 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai tik 224,28 Eur palūkanas

20. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą, kadangi ji iki ieškinio pateikimo teismu dienos pagrįstai tikėjosi gauti 1 127,95 Eur pajamų (palūkanų), tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šių pajamų negavo, todėl ši suma turėjo būti priteista kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimo perleidimo dieną 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo palūkanų įsiskolinimas sudarė 624,28 Eur, o sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. liepos 12 d., atsakovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. atliko įmokas, kuriomis sumokėjo 400 Eur, kurios, remiantis tarp šalių pasirašytos sutarties 2.3 punktu, buvo paskirstytos įsiskolinimui dengti, po gautų įmokų paskirstymo liko nepadengta 224,28 Eur dalis mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo, kadangi ieškovė ją numatė gauti iš anksto, pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį. Palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., 903,67 Eur suma ieškovei iš atsakovo negali būti priteisiamos, kadangi nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

Dėl 14,70 procentų palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su pradine kreditore pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 14,70 procentų metinių palūkanų normą. Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma sudarė 7 873,10 Eur.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrojoje dalyje numatyta, jog kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

25. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2019 m. liepos 13 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

28. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė, pasirašydama reikalavimo perleidimo sutartį, perėmė visas pradinės kreditorės reikalavimo teises į atsakovą, tame tarpe ir reikalavimo teisę gauti iš atsakovo paskolintus pinigus ir sutartą mokestį (pelno palūkanas) už paskolintus atsakovui pinigus. Remiantis apeliantės apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

29. Ieškovės reikalavimas priteisti 14,70 procentus metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 873,10 Eur) nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) yra tenkintinas. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteistina po 14,70 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gegužės 20 d. nuo 7 873,10 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų. Atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės, grąžinamos sumos ir atitinkamai mokėtina nuostolių suma pasikeistų, todėl turėtų būti skaičiuojama iš naujo pagal naują hipotetinį paskolos grąžinimo grafiką įvedant negrąžinto kredito sumą ir mėnesių skaičių iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2025 m. rugsėjo 22 d.).

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 14,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 873,10 Eur) nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), todėl ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl 14,70 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 873,10 Eur) nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo papildomai po 14,70 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 7 873,10 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 226 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteisė 205,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o taip pat įvertinus jau priteistą išlaidų sumą, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 20,34 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Paduodama apeliacinį skundą ieškovė patyrė 20 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. C. AS, juridinio asmens kodas 11919806, 7873,01 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 01 ct) skolą, 293,34 Eur sutarties sudarymo mokestį, 26,13 Eur sutarties administravimo mokestį, 224,28 Eur palūkanas, po 14,70 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 7 873,10 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 22 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 708,57 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 226 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo L. Č. prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis, atmesti.“

Priteisti iš atsakovo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. C. AS, juridinio asmens kodas 11919806, 10 Eur (dešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisIzolda NėnienėArvydas Žibas