Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. J.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei G. G. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovės G. G. motinos valdžią į sūnų N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos N. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti vaiko gyvenamą vietą pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) su paskirtais laikinaisiais rūpintojais laikinosios rūpybos vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl motinos valdžios ribojimo

Atsakovei prašoma taikyti motinos valdžios apribojimą tuo pagrindu, kad atsakovė neužtikrina geriausių vaiko poreikių ir interesų, netinkamai panaudoja motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (iškilus sunkumams, atsisakė rūpintis sūnumi),

CK įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Atsakovei pareikštas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mama.

Byloje buvo nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: į socialinės rizikos šeimų sąrašą atsakovės šeima įtraukta 2006 m. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdyta šeimos atvejo vadyba, o nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar šeimos atvejo vadyba tebevykdoma. Duomenų apie inicijuotą pirmą atvejo vadybos procesą byloje nepateikta, iš (duomenys neskelbtini) sudaryto pagalbos plano šeimai galima spręsti, kad šeimoje buvo nustatytos alkoholio vartojimo problema, dėl ko atsakovė buvo skatinama gyventi blaiviai. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis (galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – motina piktnaudžiauja alkoholiu, išvežta į ligoninę), vaikai paimti iš nesaugios aplinkos, apgyvendinti Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre. (duomenys neskelbtini) N. Š. laikinai apgyvendintas pas suaugusį brolį, nustačius, kad vaiko mama neblaivi ir negalėjo užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Paskutiniais dviem atvejais inicijuoti atvejo vadybos procesai, kurie nutraukti nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Nuo (duomenys neskelbtini) vadybos procesas inicijuotas, gavus pranešimą iš policijos apie padarytą atsakovės sūnaus N. teisės pažeidimą, Tarnybai atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, pažeistą vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Ir šis atvejo vadybos procesas nutrauktas ((duomenys neskelbtini) nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Užbaigus šiuos atvejo vadybos procesus (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauti pranešimas iš policijos, jog iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo N. Š., paskelbta beniuko paieška. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauti pranešimai iš policijos dėl N. Š. bandymo įsilaužti į telefonų parduotuvę, dėl pradėto ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš degalinės, dėl smurto prieš kitą vaiką, dėl vagystės iš mažosios bendrijos, o (duomenys neskelbtini) N. brolio pranešimas apie smurtą prieš savo mamą I. G.

(duomenys neskelbtini) atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatyti rizikos veiksniai: vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams,. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į nustatytus rizikos veiksnius, nepilnamečiui N. Š. nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir (duomenys neskelbtini) jis paimtas iš jo motinos G. G.. (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis N. Š. perduotas (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui.

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinėje byloje Nr. eS2-1159-1174/2024) leido paimti N. Š. iš jo motinos G. G., konstatavęs, jog motina dėl objektyvių priežasčių negebat užtikrinti vaiko teisių apsaugos ir priežiūros.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“ vaikui nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini) globos namai. Nuo (duomenys neskelbtini) vaiko laikinuoju rūpintoju paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir vaikas apgyvendintas šeiminiuose vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centras (duomenys neskelbtini) Tarnybą informavo apie situaciją atsakovės šeimoje, pateikė atsakovės paaiškinimą dėl atvejo vadybos, kuriame atsakovė nurodė, jog paslaugų jai nereikia, visos pagalbos priemonės yra išnaudotos, kad prašo paimti vaiką į globą ir atsisako prisiimti atsakomybę už sūnų. (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centras (duomenys neskelbtini) teikė pakartotinę informaciją (motyvuotą siūlymą) apie atsakovės šeimos atvejį, nurodydamas, kad pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima tik iš dalies priima pagalbą.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, nustačius vaiko teisų pažeidimus, valstybės lygmeniu įgaliotos institucijos taikė prevencines priemones ir teikė paslaugas atsakovei, siekdamos užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą ir teisėtų interesų apsaugą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovės pateiktu vertinimu, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai susiję su atsakovės kaltais veiksmais. Pagal pateiktus įrodymus galima spręsti, kad 2018-2020 m. laikotarpiu atsakovė nesugebėjo tinkamai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, jo kitų poreikių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, šeimoje nebėra. Pasak atsakovės, ji apie penkerius metus alkoholio nevartoja. Kad šeimoje nėra problemų dėl alkoholio vartojimo, konstatuota ir atvejo vadybos posėdyje, vykusiame (duomenys neskelbtini) (pagal I. R. pasisakymą atsakovė geba išlaikyti blaivybę metus ir ilgiau, tačiau išlieka atkryčio galimybė), pagal P. S. pasisakymą šeimoje lankantis du kartus per savaitę alkoholio problemos nepastebėta), dėl ko atvejo vadybos procesai nutraukti, nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, todėl nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su atsakovės veiksmais 2018-2020 m., nustačius, jog alkoholio vartojimo rizika išnyko, nesąlygoja CK 3.180 straipsnio taikymo.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad paskutinių atvejų vadybos procesų (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar) inicijavimą lėmė paties nepilnamečio N. padaryti teisės pažeidimai (pinigų vagystė iš picerijos, bandymas įsilaužti į telefonų parduotuvę, vagystė iš degalinės, smurtas prieš kitą vaiką, vagystė iš mažosios bendrijos, smurtas prieš mamą), pabėgimas iš namų. Ir nors ieškovė, atlikusi vaiko situacijos vertinimą visais atvejais nustatė vaiko teisių pažeidimus ir pagalbos vaikui poreikį ( (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos), teismo vertinimu pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė šiuo laikotarpiu neužtikrino geriausių vaiko poreikių ir interesų.

Iš atvejo vadybos (duomenys neskelbtini) posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymų seka, kad mama bendradarbiauja su mokykla, pati kreipiasi pagalbos (iš I. R., D. J. pasisakymų), motina stengiasi, vaiko poreikiai visi šeimoje užtikrinti, pagrindinės problemos šeimoje kyla dėl N. netinkamo elgesio (iš S. V. pasisakymo), Kad mama rūpinasi vaiku, jo sveikata ir priežiūra, užtikrina visus vaiko poreikius, konstatuota ir (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdyje (iš R. Z., K. R. pasisakymų). Pastebėtina, kad kai kurie N. teisės pažeidimai įvykdyti pastarajam būnant mokykloje (smurtas prieš kitą vaiką, pinigų vagystė picerijoje), todėl ne tik atsakovė, bet ir mokymo įstaiga vaikui būnant mokykloje turėtų užtikrinti tinkamą mokinio priežiūrą.

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 2023 m. lapkričio 6 d. N. Š. charakteristika, kurioje N. apibūdinamas kaip negebantis palaikyti draugiškų santykių su bendraamžiais, ieškantis būdų kaip išprovokuoti kitus vaikus konfliktui. Su mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais elgiasi nemandagiai, atsikalbinėja, keikiasi. Pažymima, kad N. negeba valdyti emocijų, greit įsižeidžia, sunkiai susitaiko su pralaimėjimu. Nepilnamečio elgesys mokykloje darosi vis įžūlesnis, grubesnis, pasireiškia nepaklusnumas ir agresyvus elgesys. Nepilnamečio elgesys ne kartą aptartas Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. Mokiniui ugdymo įstaigoje teikiama nuolatinė psichologo, socialinio pedagogo, specialiųjų pedagogų pagalba. Mokyklos psichologės, dirbančios su nepilnamečiu, pastebėjimu, N. linkęs greit įsižeisti, gynybiškai sureaguoti, impulsyviai išveikti. Pastebima nepakankama vidinė savivertė, stebimas nerimastingumas, vidinė agresija. Aplinka dažnai suvokiama kaip nesaugi, priešiška, stebima socialinių įgūdžių stoka, linkęs pasiduoti neigiamai įtakai.

Iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizės nustatyta, kad nepilnamečiui N. Š. nustatytas neįgalumas, diagnozė (F92.8) – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, diagnozė (F70.1) – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Nepilnamečiui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdomas pagal individualizuotas Bendrąsias ugdymo programas, nepilnametis lanko specializuotą ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Nepilnamečiui ne kartą taikytas gydymas Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, vaikui dėl impulsyvumo, pykčio nelaikymo paskirtas medikamentinis gydymas. Nepilnametis linkęs save žaloti, pyktį lieti fizine jėga (daiktų daužymas), grasina iššokti per langą, bendrauja su vaikais, kurie taip pat turi elgesio sutrikimų, smurtauja prieš mamą bei kitus nepilnamečius vaikus.

Remiantis duomenimis apie vaiko sveikatą, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaiko teisių apsaugos darbuotojų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų pastebėjimais, išsakytais atvejo vadybos posėdžiuose, darytina išvada, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria atsakovė, susiję su nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais. Pastebėtina, jog atsakovei, turinčiai sunkumų dėl neįgalaus sūnaus auklėjimo, šiuos sunkumus turėtų padėti įveikti ieškovė. Laikinas motinos valdžios apribojimas nėra ta pagalbos priemonė, kuri būtina šiuo atveju.

(duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centras motyvuotame siūlyme dėl motinos valdžios ribojimo, kuriuo remiasi ieškovė teikdama ieškinį, nurodė, kad atsakovė netinkamai panaudoja motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (iškilus sunkumams, atsisakė rūpintis sūnumi). Byloje pateiktas 2023 m. spalio 18 d. atsakovės paaiškinimas, kuriame ji nurodė atsisakanti nešti atsakomybė už sūnų. Ieškovės vertinimu atsakovė atsisako rūpintis sūnumi. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino šio dokumento surašymo aplinkybes, nurodžiusi, jog jai buvo nurodyta, kad tik esant tokiam prašymui bus sprendžiamas vaiko laikino globėjo paskyrimo klausimas. Dokumento turinys, kuriuo atsakovė prašo paimti vaiką į globą, nes išnaudotos visas pagalbos priemonės, atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovės tikslas rašant tokio turinio paaiškinimą buvo ne nusišalinti nuo vaiko priežiūros, tačiau informuoti atitinkamas tarnybas, jog ji viena nepajėgi užtikrinti tinkamą neįgalaus nepilnamečio vaiko priežiūrą. Šį atsakovės paaiškinimą teismas vertina kaip pagalbos prašymą valstybės institucijoms. Valdžios institucijų vaidmuo socialinės rūpybos srityje būtent ir yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, teikti jiems patarimus, kaip bendrauti su socialinės rūpybos institucijomis, ir, be kita ko, patarti, kaip įveikti sunkumus.

Aplinkybė, jog atsakovė stokoja socialinių (tėvystės) įgūdžių rūpintis nepilnamečiu neįgaliu vaiku nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią priemonę – motinos valdžios apribojimą. Atsakovė nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dalyvavo bendravimo su vaikais tobulinimosi kursuose, nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki 2024 m. birželio 18 d. dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, tačiau nepaisant jos pastangų taikyti įgytas žinias kuriant pozityvų santykį su sūnumi, nepilnamečio elgesys nesikeičia. Nepilnametis vartojo smurtą net prieš pačią atsakovę ((duomenys neskelbtini) N. brolio pranešimas apie smurtą prieš I. G.), todėl natūralu, kad atsakovė jaučiasi negebėsianti suvaldyti galimai iškilsiančius konfliktus.

Ieškovė ieškinyje dėl motinos valdžios apribojimo tik apibendrintais teiginiais nurodė pagrindą motinos valdžios apribojimui (problemos šeimoje neišnyko, pokyčiai šeimoje yra minimalūs, asmeninė tėvų atsakomybė dėl esamos situacijos prisiimama fragmentiškai, ignoruojamos neigiamos faktinės aplinkybės, atsakovės prioritetai yra priešingi vaiko interesams ir pan.), nenurodė kuo konkrečiai pasireiškia atsakovės kaltė. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nepilnamečio elgesį ir suvokimą sąlygoja ne netinkama vaiko priežiūra, bet vaiko elgesį įtakoja nustatyta nepilnamečio sveikatos būklė (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), kuriai esant atsakovė gali tik minimaliai koreguoti berniuko elgesį. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centras motyvuotame siūlyme dėl motinos valdžios ribojimo pateikta informacija, pagal kurią vaikas ir būdamas ugdymo centro priežiūroje savo elgesio nekeičia: dažnai konfliktuoja, provokuoja bendraamžius, dažnu atveju netinkamais būdais sprendžia konfliktus (muštynėmis), nesilaiko specialiojo ugdymo centro taisyklių (pasišalina iš teritorijos be leidimo, miega su drabužiais, atsisako praustis, atsinešta neleistinų daiktų), ne visai adekvačiai vertina elgesį, didžiuojasi padarytais nusižengimais, nesugeba suvokti iki galo galimų pasekmių ir kt. Tokia informacija apie vaiko elgesį leidžia daryti išvadą, kad socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų specialistų įtaka vaiko elgesiui minimali. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad pagrindinės problemos šeimoje kyla dėl ligos įtakojamo vaiko elgesio, laikinas motinos valdžios apribojimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros ar daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė lanko vaiką, atveža lauktuvių, palaiko ryšį telefonu, pats vaikas noriai bendrauja su mama, svečiuojasi pas ją, atsakovė bendrauja su socialiniais darbuotojais, domisi vaiko pasiekimais, elgesio pokyčiais ((duomenys neskelbtini) globos namų informacija, pateikta (duomenys neskelbtini) rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui).

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas).

Remiantis CK 3.179 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai tėvas ar motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, gali būti taikomas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, kurios rodo, jog gyvenimas kartu su tėvais kenkia vaiko interesams. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl CK 3.179 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, jog siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, minėtame straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. spalio 7 d. e3K-3-251-378/2020).

Teismo vertinimu nagrinėjam atveju atsakovės šeimoje ir susiklostė aplinkybės, dėl kurių atsakovė su sūnumi kartu negyvena.

Šalių paaiškinimais, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, tačiau atsakovė dėl nustatytos sūnaus ligos negeba valdyti konfliktinių situacijų šeimoje, įtakoti sūnaus elgesio, dėl ko gyvenimas kartu yra negalimas. Atsakovė dėl objektyvių aplinkybių (dėl sūnaus turimo lengvo protinio atsilikimo negalios) negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, kas konstatuota ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi išduodant leidimą paimti nepilnametį sūnų iš atsakovės, tad būtina nuspręsti, kur vaikas turi gyventi. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, siekiant užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo jo mamos.

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (pav. teisė vaiką lankyti). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovės sūnui N. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, rūpybos vietos nurodymo ir išmokų mokėjimo“ i nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir vaikas apgyvendintas šeiminiuose vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), kur sudarytos gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Teismas nenustatė duomenų, kad rūpyba minėtoje įstaigoje prieštarautų vaiko interesams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinio laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovė yra dirbanti, jos pajamos sudaro per mėnesį gaunamas vidutinis 500 Eur atlyginimas, atsakovei nustatytas 80 procentų darbingumas, dėl ko galimybė susirasti geriau apmokamą darbą ribotos, atsakovė nekilnojamojo turto įgijusi nėra, gyvena nuomojamame socialiniame būste.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti periodinėmis išmokomis kas mėnesį 200 Eur dydžio išlaikymą.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pajamos yra minimalios, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties, iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo netenkinamas (CPK 178 straipsni)..

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis). Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nekilnojamojo turto nėra įgijusi, nuo bylinėjimosi išlaidų atleistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nuo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinosios rūpintojos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šeiminiuose vaikų globos namuose, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2025 m. balandžio 16 d.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.