Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės,viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-457/2013 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui E. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AB bankas „Swedbank“, notarei L. S. ir N. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisų perkėlimo ir nuosavybės teisių pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Buto pirkimui reikalingų pinigų neturėjo, išskyrus 3 000,00 Lt santaupas, todėl teko iš banko imti paskolą. Kartu su atsakovu lankėsi banke, pas notarą, rinko būtinus dokumentus, užsakinėjo pažymas, mokėjo įvairius kredito sudarymo ir administravimo mokesčius. Būsto kredito sutartis buvo įforminta su E. P., o su ieškove – laidavimo sutartis. Visa tai rodo, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, vykdė visas buto pirkėjo pareigas. Įsigijus butą, kreditas buvo dengiamas ieškovės ir atsakovo bendromis lėšomis, taigi, ieškovė vykdė visas, kaip turto savininko, pareigas, susijusias su buto išlaikymu ir eksploatavimu. Pradėjus nesutarti, ieškovė kartu su dukra išsikėlė iš buto, namų apyvokos daiktus ir baldus pasidalino gera valia, o dalintis buto atsakovas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad butas yra jo nuosavybė.

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Vadovaujantis šia nuostata, į pirkimo-pardavimo sandorį turi būti perkeltos ir ieškovės, kaip turto pirkėjos, teisės 2005 m. balandžio 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje ir buto perdavimo-priėmimo akte, nustatant, kad ieškovė įgijo nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovė neprašė pripažinti ginčijamą sandorio turtą bendrąja daline nuosavybe, o reikalavo pripažinti sandorį apsimestiniu. Tokiu būdu, teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. normą. Ieškovei nereikalaujant nustatyti, kad R. Š. ir E. P. santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, kurios pagrindu buvo įgyta tam tikro turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai peržengė ieškinio ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, prieštaraujantį ieškinio reikalavimams bei ieškovės pateiktiems įrodymams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Be to apeliantas savo prašymo dėl žodinio nagrinėjimo nemotyvuoja. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl susiklosčiusių šalių santykių kvalifikavimo, bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo, nuosavybės teisių pripažinimo į atsakovo vardu įregistruotą turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė ir atsakovas gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, ir įsigijo bendrą turtą jų šeimos tolimesniam gyvenimui, todėl pripažino šį turtą-ginčo butą, atsakovo ir ieškovės bendra daline nuosavybe. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovė neprašė pripažinti ginčijamo sandorio metu įgytą turtą bendrąją daline nuosavybe, bet prašė pripažinti sandorį apsimestiniu. Nurodo, kad ieškovė rėmėsi sandorio negaliojimo pagrindais, bet ne bendrosios nuosavybės sukūrimo pagrindais.

Teisėjų kolegijos nuomone teismas tinkamai vertino šalių susiklosčiusius santykius ir jų pasekoje tinkamai vertino įgytą butą kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ieškovė ir įrodinėjo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą, kur prašė nustatyti šioje nuosavybėje ½ dalį. Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors ieškinyje nebuvo atskirai pareikštas reikalavimas pripažinti butą bendrąją daline nuosavybe, tačiau šis prašymas buvo pareikštas ieškinio turinyje. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, teikiami įrodymai, šalių paaiškinimai, ieškovės atstovės paaiškinimai bei atsiliepimas į apeliacinį skundą patvirtina, kad ieškovė ir turėjo siekį įrodyti, kad ginčo butas buvo įgytas gyvenant partnerystės santykiuose ir šis butas buvo įgytas kaip bendras turtas , o ne kaip asmeninis atsakovo turtas, kuris lygiomis dalimis priklauso šalims. Tačiau kolegija mano, kad ieškovės reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu ir perkelti pirkėjo teises į ½ ginčo butą yra pertekliniai ir šiuo atveju negali būti abu kartu taikomi, nes pripažinus negaliojančiu sandorį ar jo dalį, nebegali būti perkeliamos pirkėjo teisės. Todėl tai šalintina iš teismo sprendimo.

Bylos faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno 6-7 metus.2004-10-20 susilaukė dukters P. P.(1t., 27,29 b. l.).Šalys vedė bendrą ūkį, kūrė planus ateičiai, rūpinosi bendra buitimi, gyvenimo sąlygų pagerinimu-buto įgijimu, jo remontu. Šalys kartu tvarkė buto įgijimo dokumentus bei kredito gavimo dokumentus, kur paraiškoje atsakovas ieškovę įvardino sutuoktine, bendru pareiškimu abu kreipėsi į teismą dėl leidimo buto įkeitimui išdavimo (1t., 106 b.l.).Šiame prašyme šalys nurodė, kad butą įgijo kaip šeimos turtą, abu pasiima paskolą, turi nuolatines pajamas, todėl mano, kad paskolą išsimokės per sutartyje numatytą terminą. Ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai R. N.,K. K.,K. D., O Š., iš dalies R. P. (2 t., 30-35,68-69 b.l.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vardu 2005 m. balandžio 26 d. buvo paimtas 14 000 Lt kreditas iš AB Hansabankas“ nekilnojamo turto pirkimui (1 t.15-24 b.l.), kuris iki šiol nebaigtas išmokėti. Pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad iš ieškovės lėšų yra mokamas ir bus mokamas būsto draudimas (1t.,137 b.l.,2 t.,8 b. l .).Ieškovė yra šio kredito, už kurį buvo įgytas nekilnojamas turtas, laiduotoja, taigi ir ji yra pripažintina bendraskole, nes nemokant nors vienos įmokos, reikalavimas yra nukreipiamas į laiduotoją. Ieškovė kaip atsakovas ilgą laiką iki santykių iširimo naudojosi šiuo būstu, kur kartu augino vaiką. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apmokėdavo ir dalį atsakovo sąskaitų, prisidėjo prie būsto gerinimo, atliekant remonto darbus, įgijo baldus, kuriais kartu naudojosi visa faktinė šeima. Ieškovė apmokėjo dalį anksčiau atsakovo paimtos paskolos, pervedant jam 6167.05 Lt(1t., 109-110 b. l.).Abi šalys turėjo pajamas, ką patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai. Šie įrodymai patvirtina, kad šalys gyveno kaip šeima. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką šalių santykiai atitiko jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Anksčiau nurodytos aplinkybės, byloje pateikti įrodymai dėl laidavimo sutarties sudarymo, draudimo įmokų mokėjimo, naudojimosi turtu ir kiti liudytojų parodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl nekilnojamo turto įsigijimo. Tai iš dalies patvirtina ir pats ieškinio pareiškimas, kur ieškovė nurodo suklydus, įformindama sandorį tik vieno iš atsakovo vardu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2012 m. gruodžio 20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju pakanka duomenų išvadai, jog ginčo šalys 6-7 metus trukusios faktinės santuokos metu, auginančios bendrą vaiką, siekė sukurti turtinius santykius ir išlaikyti teisinius padarinius, būdingus asmenims, gyvenantiems santuokoje, abu save laikė įgyto turto bendraturčiais, nes gyvenant kartu ne tik įgijo turtą, bet ir remontavo įgytą būstą. Pažymėtina, kad įgijus šį turtą, kuriam išduotas leidimas jį įgyti, yra laikytinas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog ją ir atsakovą ilgą laiką siejo šeiminiai ryšiai ir ji savo darbu bei lėšomis prisidėjo prie bendros veiklos ir bendro turto sukūrimo, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dėl to teismas sprendžia, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla.Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita ( CK 6.970 straipsnio 2 dalis).Todėl nustačius, kad butas buvo įgytas kaip bendras turtas, nustačius valią įgyti bendrą turtą, ieškovei pripažintina nuosavybės dalis į ½ dalį buto. Kaip anksčiau minėtina, tam nėra reikalinga panaikinti sandorį, perkelti pirkėjos teises.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių valios, jų dalies bendrojoje veikloje ištyrė byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas– teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje susideda iš turinčių reikšmės bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nurodymo, įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui, įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tikruosius šalių jungtinės veiklos teisinius santykius, bendro turto sukūrimą, aiškinosi šalių valią, todėl turėjo pagrindą išspręsti ginčą ir nustatyti ieškovei tenkančią nuosavybės dalį.

Nors ieškovė nurodė tik sandorių negaliojimo teisinius pagrindus, tačiau ieškinyje nurodė faktines aplinkybes dėl bendro turto sukūrimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tikruosius šalių jungtinės veiklos teisinius santykius, todėl turėjo išspręsti ginčą, nustatyti ieškovei tenkančią nuosavybės dalį ir išspręsti jos pareikštą reikalavimą dėl nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažinimo. Teismas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, ieškinio reikalavimų ir faktinio pagrindo ribose turėjo nustatyti teisinį pagrindą, taikytiną šalių teisiniams santykiams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje nustatant teisinį pagrindą, taikytiną šalių teisiniams santykiams, nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nepažeistas CPK 320 straipsnio reikalavimas.

Teismui nustačius, kad šalys butą įgijo kaip bendrąją dalinę nuosavybę ir nesant nuneigtai prezumpcijai dėl lygių dalių, ieškovei pripažintina nuosavybė į ½ dalį ginčo buto.

Iš esmės sprendimas paiktinas nepakeistas, tik iš jo pašalinant rezoliucinės dalies dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atmestus apeliacinį skundą, yra spręstina dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje priteisimo, kurios atlyginamos LR CPK 93 - 98 str. pagrindais. Ieškovė patyrė 1200 Lt už apeliacinio atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurios yra artimos maksimaliam dydžiui, nustatytam Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą. Šios išlaidos mažintinos iki 700 Lt , atsižvelgiant į nedideles darbo laiko sąnaudas, t.y. į nedidelę procesinio dokumento-atsiliepimo apimtį, apeliacinio skundo argumentus, į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti šią sprendimo dalį:„Pripažinti iš dalies negaliojančiu (apsimestiniu) sandoriu 2005-04-26 sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2005-04-28 buto perdavimo-priėmimo aktą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyje, pripažinti ieškovei R. Š. pirkėjos teises.“Rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Nustatyti, kad 2005-04-26 buto pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2005-04-28 buto perdavimo-priėmimo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu R. Š. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo E. P. vardu“.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo E. P. 700(septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

.