- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1733-908/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60831-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- A. A. M. Y.
- Advokatai
- Girdutis Vainius, Aldevinas Švedas
sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei, Gintarei Prunskaitei, Ievai Janulevičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A. M. Y., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)”, neteistas,
kaltinamas padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. M. Y. 2016-12-30, apie 22 val., būdamas viešoje vietoje – kavinėje „Pas Mėtą“, esančioje Antakalnio g. 86, Vilniuje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių žmonių akivaizdoje panaudojo prieš nukentėjusįjį R. K. fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bei vieno smūgio sudavimu stikliniu bokalu į galvos sritį, taip nesunkiai sutrikdydamas R. K. sveikatą, ir tokiu savo įžuliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis 2016-12-30 apie 22.00 val., būdamas viešoje vietoje - kavinėje „Pas Mėtą“, esančioje Antakalnio g. 86, Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties rankomis sudavė nukentėjusiajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas bei vieną kartą trenkė stikliniu bokalu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. K. dešinės plaštakos V delnakaulio tolimojo galo lūžį, muštines žaizdas pakaušyje ir viršugalvio kairėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, ir taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. M. Y. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016-12-30 jis nuėjo į kavinę, į kurią eina nuolat, ten turi draugų. Nukentėjusįjį pažįsta iš ankščiau, susipažino toje kavinėje, daug kartų kartu sėdėjo. Tą dieną nuėjo į kavinę, nes norėjo susipažinti su žmonėmis, pagerinti savo lietuvių kalbos žinias. Neplanavo daryti nusikaltimo. Toje kavinėje yra didelis stalas, prie kurio sėdi žmonės. Tuo metu prie stalo sėdėjo du žmonės. Atėjo R. su žmona, su ja kalbėjo garsiai, vartojo jos atžvilgiu nederamus žodžius. Kaltinamasis priėjo ir paklausė, ar tas žodis lietuviškas ar rusiškas. Tuo momentu R. paėmė jį už striukės ir paprašė išeiti į lauką. Jis paklausė, kodėl turi išeiti į lauką. R. pasakė jam, ko čia sėdi, pavadino arabu. Jis įsižeidė, pasakė nukentėjusiajam, kad yra arabas, tačiau ne visi arabai yra žiaurūs. R. žmona priėjo prie jo ir atsiprašė už R. elgesį, pasakė, kad R. girtas ir paprašė atleisti. Tada R. paėmė jį už striukės ir vėl pabandė išstumti į lauką. Jie abu nukrito ant žemės, toje vietoje buvo apie 8 žmonės ir visi jie pradėjo jį mušti. Jam gulint ant žemės, R. pasakė savo žmonai, kad ji muštų jį. Visi šie žodžiai yra R. žmonos žodžiai. Visus paaiškinimus galima rasti R. žmonos paaiškinimuose, kadangi ji yra juos parašiusi. Jis patyrė skausmą galvos srityje, taip pat skaudėjo koją. Jį sulaikius, nebuvo suteikta medicininė pagalba, o buvo paleistas tik po paros. Prieš jam išeinant, atėjo gydytoja ir patikrino, ar viskas gerai. Pamatė, kad yra žymės ant rankos, kojos ir galvos. Apžiūrėjusi gydytoja, tai pažymėjo raštu. Jo žmona taip pat gydytoja, tad jis nesikreipė į ligoninę – žmona juo pasirūpino. Jis buvo išleistas 22 val., gruodžio 31 d., t. y. likus dviem valandoms iki Naujųjų metų. Žmona pasirūpino juo, davė vaistų, patikrino visus skausmus. Kadangi jam davė vaistų, jam buvo kažkiek geriau, jis nemėgsta eiti į ligonines. Atvirų žaizdų, kraujavimų buvo. Ant rankų ir kojų buvo žaizdų. Kruvina ranka, galva ir kojos. Kaltinamasis teisme parodė ant savo kūno, t. y. kad ant veido, kaktos, pakaušio, alkūnės ir kojos buvo kraujas. Kairės rankos alkūnė ir kairė koja buvo kruvinos. Paaiškino, kad turėjo telefoną, kuris buvo sudaužytas dėl patirto smurto, taip pat turėjo kuprinę, kuri buvo suplėšyta. Nesikreipė į policiją, nes jis to nemėgsta. Buvo įvykis, kad susimušė su lietuviu, kuris nukando jam pirštą, bet jis nesikreipė į policiją. Tą vakarą buvo neblaivus, bet pamena, kas įvyko.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46) duotus parodymus kaltinamasis paaiškino, kad kai pirmą kartą buvo apklaustas, nedalyvaujant vertėjui. Jis pasirašė, nors nelabai suprato. Lietuvių kalbą supranta, bet ne taip gerai, kaip lietuvis. Jam viską perskaitė, prašė pasirašyti ir jis pasirašė. Suprato, kad pasirašo. Pareigūnas paprašė pasirašyti, jis suprato, kad turi pasirašyti, nes buvo apklaustas, ir gali eiti. Tą vakarą gėrė apie 5 stiklines brendžio su kava. Taip nutiko ne dėl alkoholio, bet ir dėl to, kad pats R. įsikišo. Pradžioje jis kalbėjo su dviem žmonėmis, kurie sėdėjo prie to stalo. Tada atėjo R. su žmona, įsikišo į pokalbį tarp jo ir tų žmonių. Teisingi parodymai yra tie, kurie duoti apklausiant antrą kartą, kai buvo vertėjas. Jo niekas nepaklausė, kas įvyko.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 55) duotus parodymus patvirtino. Jam gulint ant žemės kartu su R., kai jiedu mušėsi, jautė, kad keletas žmonių muša jį į įvairias kūno vietas. Jis nepakeitė savo parodymų, dabar pamena geriau, yra ramesnis. Jam dabar sunku gyventi, nes kiekvieną pirmadienį turi registruotis. Dabar viską pamena gerai, nemeluoja. Patyrė stresą dėl rasizmo. Kai įvyko avarija, tada 5 m. teismuose vyko byla, nenorėjo vėl į teismą. Nesupranta, kaip taip atsitiko, kad jis vėl teisme.
Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad gal žmonių buvo 8, gal daugiau, jis gulėjo ant žemės ir jie visi jį mušė. Jis pats neskaičiavo, kiek buvo žmonių – toje vietoje buvo daugiau nei 12. Yra tikras, kad jį mušė R. ir R. žmona. Kai R. žmona ant jo atsisėdo, R. jį pradėjo mušti atsistojęs. Kadangi jis apsigynė, dengdamasis rankomis, nematė, kas jį mušė. Tada atvyko policijos pareigūnai, sulaikė jį, nuvežė į policijos komisariatą. Po to, kai susimušė, atsistojo, išėjo į lauką, paskambino savo žmonai. Kavinės savininkė pati paskambino policijai, o jam išėjus į lauką, iš karto atvyko policijos pareigūnai. Jo telefonas Samsung Galaxy S6 buvo sudaužytas. Kai susimušė, tuo pat metu paskambino žmonai, tiksliau, atidarė per Facebook tiesioginį vaizdo įrašą. Tada žmona pamatė, kas vyksta tuo metu. Telefonas buvo sudaužytas, bet jis veikė tris dienas po įvykio, po to nustojo veikti. Jis sudavė R. smūgius tik po to, kai R. jį mušė. Kai jie abu nukrito ant žemės, susimušė, kaltinamasis taip pat trenkė kumščiu R. į veidą. Jis nepanaudojo jokių daiktų, tik vieną kartą davė į veidą kumščiu R. R. dirba vienoje ligoninėje, tai jam labai lengva paprašyti gydytojo, kad parašytų aprašymą, kuriame nurodytų daugiau, nei iš tiesų buvo. Jis nesutinka, kad sužalojo R. Nežino, iš kur atsirado kiti R. sužalojimai. Tą dieną, kai grįžo pas žmoną, jie šiek tiek susipyko. Žmona paprašė ištrinti vaizdo įrašą iš Facebook. Žmona paprašė, kad ištrintų, nes tai nėra gražu. Su R., R. žmona I. nekonfliktavo. R. žmona priėjo ir atsiprašė dėl vyro elgesio. Paprašė, kad būtų vertėjas, bet tai buvo priešpaskutinė diena ir jokių vertėjų nebuvo. Jis parašė, kad parodymai teisingi, su jais sutinka. Policijoje jam sakė, ką rašyti. Šiek tiek moka rašyti lietuviškai, bet ne taip gerai. Turi lietuvių kalbos A1 lygį. Tada buvo labai pavargęs, alkanas, vieną parą prabuvęs areštinėje, todėl norėjo tik pasirašyti ir išeiti. Dirba su pardavimais, su arabų valstybėmis. Darbdavys – lietuvis, su juo jis susikalba angliškai ir lietuviškai. Jis iš dalies sutinka, kad taro jo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas, bet nesutinka, kad R. K. sužalojimai atsirado dėl jo kaltės. Jiedu abu nukrito ant žemės, jis, gindamasis, sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Nepripažįsta savo kaltės. R. prie jo priėjo ir paklausė: „ko čia sėdi, arabe?“. Tuo metu vaizdo įrašas jau buvo įjungtas, nes tai buvo rasizmas. Prieš R. pradedant kalbėti, kaltinamasis nusifotografavo su esančiais žmonėmis, kadangi mėgsta tai daryti, bet tada dar nefilmavo. Prieš prasidedant konfliktui vaizdo įrašo nebuvo. Frazė „ko čia sėdi, arabe“ buvo pasakyta du kartus, filmuoti pradėjo po antro karto. Nepanaudojo bokalo, kad trenktų R. Nežino, kaip R. susižeidė delnakaulį, bet ne nuo jo. Jis arabas, Egipto pilietis, tautybė egiptietis. Egipte nėra daug skirtingų tautų – yra musulmonai, krikščionys ir visi jie yra arabai (b. l. 121-124).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausto A. A. M. Y. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju A. A. M. Y. paaiškino, jog gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo žmona A. S.. 2016-12-30, nuo 16 val., buvo kavinėje „Pas Mėtą“, esančioje Antakalnio g. 86, Vilniuje, ten gėrė kavą ir brendį. Jis sėdėjo prie vieno stalo su iš matymo pažįstamu vyru, vardu R., kuris buvo su moterimi. Prie minėto stalo sėdėjo dar keli žmonės ir minėtos kavinės darbuotoja, vardu A., taip pat prisėsdavo prie jų stalo ir pabendraudavo. Apie 22 val. minėtoje kavinėje tarp jo ir vyro, vardu R., kilo žodinis konfliktas. Konflikto detalių tiksliai neatsimena, tačiau žino, kad R. jį puolė, o jis gynėsi. Neatsimena, ar daužė indus, kabinėjosi prie kavinės lankytojų bei ar trenkė R. per galvą su bokalu, kadangi buvo išgėręs, tačiau, jeigu žmonės tai matė ir tai yra tiesa, tuomet supranta, kad tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 46).
2017-04-27 apklaustas įtariamuoju A. A. M. Y. paaiškino, kad parodymus duos gimtąja arabų kalba. Įtarimo esmė jam aiški, prisipažįsta iš dalies. 2016-12-30, apie 16 val., atėjo į kavinę, esančią Antakalnio g. 86, Vilniuje. Buvo kelias valandas. Kavinėje buvo žmonių, jis atsisėdo prie staliuko, prie kurio jau sėdėjo 3 vyrai ir moteris. Jie buvo iš matymo pažįstami, bet vardų nežino. Normaliai visi bendravo. Apie 21 val. į kavinę atėjo iš matymo pažįstamas vyras su moterimi. Vyras aukštas, liesas, ilgais plaukais. Jis tuo metu sėdėjo prie stalo. Vyras, priėjęs prie stalo, piktai pasakė „ko tu arabe čia sėdi? Einam į lauką pasikalbėti“. Jis atsisakė tai daryti. Vyras priėjo prie jo, stvėrė jam už švarko ir pradėjo jį traukti iš už stalo. Jis griebė vyrui už švarko, jį patraukė, abu kartu nukrito ant grindų. Tas vyras trenkė jam kumščiu į veidą, jis trenkė vyrui taip pat, bet neatsimena, kiek kartų tai padarė. Jiems gulint ant grindų, kažkoks žmogus spyrė jam į įvairias kūno vietas, bet jis to asmens nematė, tik jautė smūgius. Jis tam vyrui bokalu netrenkė. Kavinėje esantys lankytojai juos išskyrė. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl įvykio apgailestauja, mano, kad R. išprovokavo konfliktą, anksčiau su juo konfliktų nebuvo (b. l. 55).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad 2016-12-31, apie 21 val., su žmona I. K. užėjo į Antakalnyje, netoli namų esančią kavinę „Pas Mėtą“. Iš pradžių pastoviniavo prie baro, pasveikino kavinės šeimininkę su artėjančiais Naujaisiais metais, nes yra pažįstami, paskui prisėdo prie didelio stalo, kur gali susėsti ir daugiau žmonių. Su žmona rusiškai aptarinėjo naujametinius planus, būsimą renginį. Jis užaugęs Peterburge, žmona kitatautė. Visiška nesąmonė, ką girdėjo iš kaltinamojo apie diskriminaciją – jis jokios diskriminacijos nepripažįsta. Prieš tai buvo prie stalo kaimynas, bet jis išėjo. Jiems besėdint, užėjo kaltinamasis. Jį anksčiau gal 1-2 kartus yra matęs, žinojo, kad jo vardas A., kilęs iš Egipto. Žinojo, kad šiek tiek kalba lietuviškai. Kažkokiu momentu A. atkreipė dėmesį, kad jis su žmona kalbasi rusiškai. Staigiai pašoko, pasakė nemalonius žodžius: „tu rusų kekše“ ir siekė jai suduoti. Jis staigiai pašoko, ir dešine ranka jį atstūmė, tada prasidėjo smūgių kruša iš kaltinamojo jam į veidą, į šoną. Po to kaltinamojo rankoje pamatė alaus bokalą, kuriuo šis užsimojo ir trenkė nukentėjusiajam į galvą. Jis nuo smūgio dengdamasis, gavo smūgį į ranką. Kaip tik tuo metu ir lūžo delnakaulis. Galva buvo praskelta dviejose vietose, susiūta 3 siūlėmis. Po to jo rankoje pamatė kažkokį aštrų daiktą, galbūt tuo metu pagalvojo, kad tai peiliukas arba bokalo šukė. Taikė jam durti su juo netoli pažasties, liko įbrėžimas. Jis buvo su liemene ir megztuku. Po to kažkokiu momentu abu nugriuvo. Jis (nukentėjusysis) buvo visas kruvinas, atsimena, kad jį kažkas pakėlė ir pasodino ant kėdės už to paties stalo. Tada labai greitai atvyko policija ir medikai, jį su greitosios pagalbos automobiliu išvežė į Lazdynų ligoninę. Du mėnesius buvo sugipsuota ranka. Ligoninėje negulėjo. Tą vakarą buvo šiek tiek išgėręs, apie 150 ml. „Dainavos“ trauktinės. Žmona gėrė to paties, tik truputėlį mažiau. Įėjus į kavinę pro duris, baras yra kairėje, vidury stalas, toliau staliukai. Kaltinamasis ketino suduoti per veidą buvo jo žmonai, bet ar buvo fizinis kontaktas, negali pasakyti. Jis atstūmė kaltinamojo ranką. Nematė, kad Ali rankoje turėtų telefoną. Tuo metu jis (nukentėjusysis) buvo laisvas menininkas, turėjo organizuoti naujametinį renginį, po to kitą renginį. Dėl sumušimo teko renginius nutraukti. Nėra dailininkas profesionalas, tik mėgėjas. Anksčiau užsiiminėjo ligonių slauga. Dabar dirba laidojimo biure. Neturtinę žalą patyrė dėl viešo jo ir žmonos pažeminimo. Įžeisdamas žmoną, kaltinamasis pažemino jį. Dėl sumušimų turėjo daugybę nepatogumų, nes valgyti turėjo kaire ranka. Kartais skauda lūžusią vietą ir dabar. Civilinį ieškinį palaiko. Jam sudavė bokalu. Baro šeimininkė buvo įvykio metu. Prie stalo buvo jų kaimynystėje gyvenantis žmogus – V. A.. Dar prieš konfliktą buvo A. J., bet jis išėjo ir konflikto nematė. Jis nuo kaltinamojo gynėsi, gindamasis galėjo jį atstumti. Tikrai jo nepargriovė, tikriausiai jie nukrito dėl pusiausvyros praradimo. Kaltinamasis jam buvo įsikibęs į liemenę. Jie nugriuvo turbūt šalia vienas kito. Kas dar galėjo girdėti įžeidžiančius žodžius be jo ir žmonos, pasakyti negali. Jis nukrito po to, kai gavo smūgį į galvą. Turėjo pats padaryti kavinei dekoracijas, bet atsisakė šios autorinės sutarties, nes visa dešinė ranka buvo sugipsuota. Veidas buvo sudaužytas, todėl negalėjo su sudaužytų veidu vesti naujametinio renginio (b. l. 138-145).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2016-12-30 jis su žmona I. K. nuėjo į kavinę „Pas Mėtą“. Sėdėjo prie bendro didelio stalo. Bendraujant su žmona, pamatė, kad į kavinę užėjo vyriškis, vardu A. Anksčiau A. yra matęs toje pačioje minėtoje kavinėje, tačiau jo nepažįsta. A. priėjo prie baro, po to prisėdo prie stalo, prie kurio sėdėjo jis su žmona. A. atsisėdo priešais, sėdėjo apie vieno metro atstumu. Jis su žmona I. tarpusavyje kalbėjo rusų kalba. A. išgirdęs, kad jis su žmona kalbasi rusiškai, staiga šoko ir rusiškai rėkė ant žmonos: „rusiška kekšė“, po to sudavė ranka per veidą jo žmonai. Negali pasakyti, ar kumščiu, ar delnu. A. sudavė, pasilenkęs per stalą. Sureagavęs į tokį A. elgesį, pašoko rėkdamas „ką darai“? Žmoną ranka atstūmė į šoną. Su A. stovėjo vienas priešais kitą. Tuomet A. abiem rankomis kumščiais pradėjo į jį smūgiuoti. Smūgiavo jam į veidą, krūtinę, kairį šoną. Negali nurodyti, kiek, kur tiksliai smūgių buvo suduota. Jis dengėsi nuo smūgių rankomis. Vienu metu A. dešinėje rankoje pamatė alaus bokalą. Nepastebėjo, iš kur jį paėmė. A. užsimojęs bokalu jam trenkė į galvą, į viršugalvį. Bandydamas išvengti smūgio palenkė galvą, ranka bandė užsidengti, tačiau smūgio neišvengė. Galvos odą teko siūti trimis siūlėmis, bei buvo sulaužytas dešinės rankos penktojo pirštelio delnakaulis. Po ko vienu metu jis A. rankoje, jei neklysta, dešinėje, pamatė kažkokį aštrų daiktą. Negali pasakyti, ką jis laikė. A. kumštyje matė kažką aštraus, gal 2 cm ilgio smailų daiktą. Iš pradžių pagalvojo, kad A. turi mažą kišeninį peiliuką, tačiau to tiksliai negali teigti. Su šiuo aštriu daiktu A. jam dūrė į krūtinę, buvo padaryta maža žaizdelė. Vėliau jie abu nukrito ant grindų. Negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko, nepamena. Mano, kad visko nepamena dėl stipraus smūgio bokalu į galvą. Prisimena, kad kažkas jį pakėlė nuo grindų ir pasodino ant kėdės. Matė, kad A. gulėjo ant grindų ir jį kažkas laikė. A. spardėsi, rėkė. Po to pamena, kad atvažiavo policijos ekipažas, kuris išsivežė A. Atvažiavo medikai, jis su žmona buvo išvežti į Lazdynų ligoninę. Žmona sužalojimų nepatyrė, jos medikai neapžiūrinėjo. Medikai, jį apžiūrėję, paleido namo. Konflikto su A. metu jis pats nesimušė, tik rankomis dengėsi nuo smūgių. Su A. anksčiau nėra turėjęs konfliktų, nežino, kodėl šis juos užsipuolė. Konfliktą, muštynes su A. kavinėje galėjo matyti pažįstamas V. A., taip pat kavinės savininkė. Vaizdo įrašo, kur būtų užfiksuotas įvykęs konfliktas, nėra (b. l. 24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad 2016-12-30 užėjo į kavinę „Pas Metą“. Užėjo pasveikinti savininkę su Naujais metais. Ten buvo 6-7 žmonės. Pasikalbėjo, pasveikino šeimininkę, išgėrė po taurelę, kažkiek laiko pastovėjo prie baro. Paskui prisėdo prie stalo, kalbėjo tarpusavyje su vyru rusiškai. Prie to stalo buvo vienas kaimynas – A. ir dar viena kaimynė, bet ji greitai išėjo. Užėjo ponas A. ir atsisėdo prie jų stalo. Liudytoja su R. sėdėjo nugara į duris. Atėjo A. ir atsisėdo priešais juos, už to paties stalo. Buvo ir A. Jie kalbėjo su vyru dėl naujametinio renginio, kurį turėjo rengti jos vyras. Kalbėjo rusiškai, nes šeimoje kalba rusiškai. Staiga A. kažkas nepatiko, jis į ją kreipėsi necenzūriniais žodžiais ir norėjo trenkti. Vyras ją patraukė sau už nugaros. Ji labai išsigando. Jai į veidą nepataikė. Po to labai greitai A. ir vyras atsidūrė ant grindų. Jos vyras bandė apsiginti nuo A. atstatęs rankas, o A. bandė muštis – abu nukrito. Po to pamatė, kad vyras kruvinas, labai išsigando. Nežino, nuo ko vyras susikruvino. Tik išsigando, kad daugiau nesusižalotų. Nukrito ant A. tam, kad sulaikyti A. Toliau prisimena, kad pareigūnai pakėlė. Ji A. nemušė. Pareigūnus iškvietė kavinės savininkė. Girdėjo, kad vyras sakė: „man dūrė, man dūrė, pas jį gal peilis“. Kiti žmonės grumtynėse nedalyvavo, niekas kitas negalėjo sumušti vyro. Konflikto pradžioje A., kildamas nuo stalo, pasakė jai tuos negražius žodžius ir atsikėlęs pradėjo eiti aplink stalą link jos, o tada jos vyras ją užstojo. Iki konflikto jos vyras nebendravo su A. Ji tą vakarą neatsiprašinėjo A., nes neturėjo už ką. Nematė, kad A. smūgiuotų vyrui, dėl to, kad buvo šoke, išsigando. Dabar irgi jaudinasi. A. gėrė alų prie stalo apie 10-15 min., ji bendravo su vyru, su A. nebendravo. Kai vyras ją patraukė į šoną, vyras bandė puolantį A. atstumti, atstumdamas rankas. Mano, kad A. sumušė jos vyrą. A. tikrai nesumušė jos vyro. Į ligoninę vežė greitoji. Buvo planuojamas Naujųjų metų sutikimas: turėjo papuošti salę, turėjo būti programa. Reikėjo stalus papuošti: įrankius sudėti. Tame renginyje ji nebūtų dalyvavusi. Jos vyras nedarbingas buvo 2 mėnesius, tuo metu niekur nedirbo. Iki gipso dirbo kavinėje, komercijos direktoriumi, mažu etatu. Dėl renginio turėjo autorinę sutartį, dar buvo planuotas renginės Trijų karalių metu. Jį pasamdė dirbti pagal autorinę sutartį todėl, kad yra iškalbus, su fantazija. Nematė, kad A. filmuotų tą vakarą mobiliuoju telefonu. Kavinėje „Leo“ vyras turėjo sutartį, dirbo 0,25 etato, be to dirbo slaugoje, tuo metu jie dar nebuvo vedę (b. l. 138-143).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. – Y. paaiškino, kad gruodžio 30 d. dirbo, jos darbo grafikas įtemptas. Paskambinus vyrui, šis sakė, kad turi laiko ir nueis pasėdėti į kavinę. Jai grįžus namo, jo dar nebuvo. Po kiek laiko skambino, telefonas buvo užimtas. Paskui įsijungė Facebook paskyrą, pamatė vaizdo įrašus: kad vyras sėdi prie stalo, priešais sėdi žmonės, tie žmonės kalbasi tarpusavyje. Paskui prieina žmogus – vyriškis su ilgais plaukais, jis yra salėje. Tada šis vyras sako: „ei, arabas, ką tu čia veiki, eik iš čia“. Tiesiog buvo nemalonu žiūrėti, ji išjungė įrašą. Juolab, kad žmogus buvo išgėręs. Dar bandė skambinti vyrui, telefonas neatsiliepė, nervinosi. Skambino į ligonines, jo nebuvo. Ryte sužinojo, kad jis areštinėje. Vyras grįžo kitos dienos vakare. Atsinešė nutarimus, ji pradėjo juos skaityti, pamatė, kad yra R. K. pavardė. Tada ji prisiminė, kad tas žmogus dirbo jos įstaigoje, pažinojo jį kaip bendradarbį. R. nustebo, kad A. jos vyras. Teismo salėje nėra tų žmonių, kuriuos ji matė Facebook įraše. Jos vyras grįžo sumuštas: jam visur skaudėjo, blogai atrodė. Buvo mėlynių ant rankos, atvirų žaizdų nebuvo. Pasakė, kad buvo daug žmonių, bet apšaukė jį teroristu, nors jis rankoje turėjo tik gintaro gabalą. Jos vyras domisi gintaru, renka jį, kartais jį nešiojasi. Buvo keli gabaliukai gintaro pas jį tą dieną, visiškai buki. Kiek pažįsta savo vyrą, jis nekonfliktiškas žmogus, iš geros šeimos. Rusų tautybės žmones vertina labai palankiai, turi daug draugų. Turi daug pažįstamų iš Rusijos. Taip gerai jos vyras rusiškai nekalba, kaip čia nurodė nukentėjusysis, ypač moteriška gimine. Ji norėjo žmogiškai tartis su R. K.. Nesusitarė, nes buvo pareikalauja nereali suma – 5000 Eur. Ji gydytoja, gal kada pagalbos prireiktų, tiesiog nepavyko susitarti. Kodėl vyras nesikreipė į policiją, ji nežino. Į policiją jau buvo kreipęsis R. Ji grįžusiam iš policijos vyrui liepė ištrinti įrašą, nes ten jis sėdi kavinėje, išgėrinėja. Nenorėjo, kad jo šeima pamatytų. A. labai greitai tą įrašą ištrynė. Tuo metu buvo sudaužytas telefonas. Jos vyrui grįžus ant drabužių kraujo nebuvo. Neatsimena, kurią valandą jos vyras galėjo nueiti į kavinę, nes buvo darbe. Facebook įrašą žiūrėjo namuose, kur grįžo 21.00 val. Telefono korpusas buvo sudaužytas, bet jis dar veikė. Tačiau kitą dieną ekranas užtemo ir jau nebeveikė. Telefone liko tas įrašas. Sumušimų pas vyrą buvo, bet kuriose vietose – neprisimena. Negali pasakyti, kiek truko įrašas. Ji pažiūrėjo apie 5 min. ir išjungė. 2016-12-30 žiūrėjo įrašą. Žiūrėdama ji neprisiminė, kad įraše yra jos pažįstamas R. K.. Susitikusi su R. K., šis jai pasakė sumą, paaiškino, kad jis ir jo žmona buvo išsigandę, jo ranka sugipsuota, negalėjo viešumoje rodytis. Liudytoja prašė mažinti sumą, bet R. K. nesutiko. Susitikimas vyko kavinėje „Devyni drakonai“, Antakalnyje. Ji atsiprašė R. už savo vyrą. Matė, kad R. ant rankos gipsas. Gal ir neteisingai pasielgė, atsiprašydama, manė, kad pavyks susitarti. Ji tiesiogiai neliepė A. ištrinti įrašo iš Facebook, tik pasakė: „ką darai, matys šeima, draugai“. Pasiėmė paskaityti jo atsineštus dokumentus, bet įrašas jau buvo ištrintas (b. l. 138-143).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. paaiškino, kad apie 21 ar 22 val. užėjo į barą, esantį Antakalnio g. Gyvena netoliese. Kažkur po pusės valandos įvyko incidentas. Jis (V. A.) stovėjo šalia baro. Kaltinamasis jau prieš incidentą lakstė išgėręs ir kibo prie žmonių. Jis kibo ir prie liudytojo. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bet žino, kad jis yra mėgėjas prikibti, linkęs į ginčus ir muštynes. Kaltinamasis specialiai tą vakarą ieškojo priekabių. Nukentėjusysis sėdėjo su savo žmona prie staliuko. Kaltinamasis taip pat sėdėjo prie to staliuko. Jis buvo stipriai išgėręs. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Matė, kad kaltinamasis atsistojo ir mostelėjo ranka moteriai, kuri sėdėjo šalia prie staliuko. Jis šiaip mostelėjo, tačiau jai nesudavė. Nukentėjusysis pradėjo ginti žmoną, prasidėjo muštynės. Muštynėse dalyvavo K. ir Y. Y. gal mostelėjo priešais veidą. Tada kaltinamasis atsistojo ir prasidėjo muštynės, paskui atėjusi barmenė paprašė pastarojo palikti patalpas. Jis neišėjo. Pasakė: ,,kas tu man tokia?’’ Prasidėjo muštynės. Matė, kad Y. puolė R., o R. gynėsi, sakė „baik“. Y. atsistojo, kažką išsitraukė ir smogė K. K. nukrito, atsikėlė ir prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo žmona pradėjo šaukti, o Y. laikė prispaudęs K. ir pastarąjį daužė. Viskas vyko ant grindų. Po to barmenė iškvietė policiją, po kurio laiko atvažiavo pareigūnai. Liudytojas bandė juos išskirti, tačiau buvo neįmanoma. Y. labai stiprus. Kiek matė, nukentėjusįjį daužė ranka į galvą. Paskui atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai juos išskyrė, taip pat buvo atvykusi greitoji. Greitoji išvežė nukentėjusįjį, jam buvo kraujuota galva. Kaltinamasis nebuvo kraujuotas. Nukentėjusiajam buvo daužoma per galvą, todėl mano, kad ir buvo kraujo. Įvykio metu kavinėje buvo barmenė (savininkė). Negirdėjo, dėl ko įvyko konfliktas. Matė tik nuo to momento, kai moteriai buvo bandoma suduoti ranka. R. K. – jo pažįstamas. Jis ramus žmogus. Nematė, kad R. K. būtų sudavęs smūgius Y. Nematė, kad kiti asmenys būtų sudavę smūgius Y. Barmenę ikiteisminio tyrimo metu buvo supainiojęs su R. K. žmona. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34) duotus parodymus liudytojas juos patvirtino. Patikslino, kad Y. sudavė ne barmenei, o K. žmonai. Bokalo nematė. Mano, kad įvykis buvo Naujų Metų išvakarėse, t. y., gruodžio 30 d. Praėjo tiek laiko, neatsimena. Naujus Metus šventė ne toje pačioje kavinėje, kurioje buvo įvykis. Kaltinamasis ėjo jam iš paskos ir provokavo, sakė: ,,tu man nepatinki’. Kaltinamasis išgėręs lenda ir prie kitų žmonių, tačiau anksčiau nėra matęs, kad pastarasis būtų mušęsis su kitais žmonėmis. Kavinėje įvykio metu buvo: kaltinamasis, barmenė, K., jo žmona ir jis. Tuo metu galėjo būti ir daugiau pašalinių žmonių. Ten baras – žmonės ateina ir išeina. Nepastebėjo, kad kaltinamasis būtų lindęs prie pašalinių žmonių. Įvykio metu jis buvo atsisukęs į barą. Situaciją matė, bet pokalbių negirdėjo. Nematė, kad užsienietis būtų sumuštas. A. tuo metu buvo už baro. Jai kaltinamasis nesudavė. Barmenė kvietė policiją, būdama už baro. Kaltinamojo tuo metu, kai jis buvo ant grindų, nemušė. Šiandien negirdėjo, kad R. būtų negražiai sakęs kaltinamojo žmonai. Su nukentėjusiuoju R. bendrauja, susitinka, tačiau bylos neaptarinėjo. R. jo nieko neprašė, tik sakė, kad bus teismas ir jam reikės liudyti. Jis duoda teisingus parodymus. Prieš atvažiuojant policijai, priėjo ir laikė kaltinamąjį. Jie jį laikė, kol atvažiuos policija. Laikė jis, R. ir jo žmona. A. kvietė policiją. Nuo žemės nukentėjusįjį pakėlė ir pasodino apsauga (b. l. 165-167).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto V. A. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju V. A. paaiškino, jog 2016-12-30 dieną nuėjo į barą „Pas Mėtą“. Vyriškis užsienietis jau buvo bare. Jis vaikščiojo po barą girtas. Matė, kad prie stalo sėdėjo vyras R., pavardės nežino, ir moteris. Užsienietis tą vakarą irgi buvo priėjęs ir žodžiu kabinėjosi, sakė jam „tu negeras žmogus“. Nekreipė į jį dėmesio ir nuėjo į šalį, nenorėdamas su juo konfliktuoti. Minėtą užsienietį ne kartą yra matęs toje pačioje kavinėje. Kiek prisimena, kai šis išgeria, visada kabinėjasi prie žmonių, pradeda konfliktus. Matė, kaip užsienietis atsisėdo prie bendro stalo, prie kurio sėdėjo R. su žmona. Užsienietis kažką pasakė R. žmonai. Negirdėjo, ką tiksliai sakė. Tuomet priėjo barmenė A. ir užsieniečiui pasakė išeiti iš kavinės. Tuomet girtas užsienietis ranka trenkė į veidą barmenei. Nepamena, kuria ranka. Barmenė po smūgio nenukrito. Tuomet R. pašoko ginti barmenės, t. y. sakė apsiraminti. Tuomet dar atsistojo Ramūno žmona, pasakė užsieniečiui ramintis. Tuomet užsienietis pastūmė R. žmoną. R. pradėjo ginti žmoną, pastūmė užsienietį. Tarp R. ir užsieniečio prasidėjo susistumdymas, muštynės. Matė, kad R. užsienietis du kartus tiksliai trenkė į veidą. Kitų smūgių negali nurodyti, neįsidėmėjo. Besimušant, R. su užsieniečiu nukrito ant žemės ir toliau tarpusavyje grūmėsi. Pribėgo R. žmona ginti, sakė, kad apsiramintų. Tuomet barmenė A. iškvietė policiją, o jis, R. žmona ir R. laikė užsienietį ant grindų, kol atvažiavo apsaugos darbuotojai. Kai atvažiavo apsaugos darbuotojai, jie užsieniečio nebelaikė. Po to atvažiavo ir policija, medicinos darbuotojai. Policija išvežė užsienietį. Kai Ramūnas su užsieniečiu grūmėsi, užsienietis stumdė, mėtė kėdes į šoką. Nematė, kada užsienietis galėjo trenkti R. su bokalu. Užsieniečio rankose jis nematė bokalo, gal nepastebėjo. Muštynių metu užsieniečio rankoje matė kažką aštraus, t. y. kumštyje šis laikė kažką aštraus, tačiau negali teigti, kokį tiksliai daiktą laikė (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja A. U. paaiškino, kad yra kavinės „Pas Mėtą“ darbuotoja. Pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį kaip klientus. Tą vakarą kavinėje buvo daug girtų asmenų. Norėjo anksčiau uždaryti kavinę, nes buvo neįmanoma dirbti. A. vaikštinėjo pagėręs, jis vis užeidavo, išeidavo. Kai jau norėjo važiuoti namo, jis atėjo, prisėdo prie stalo ir užmigo. Taip viskas prasidėjo. Prisimena, kad buvo virtuvėje ir išgirdo R. riksmą: „mano žmoną muša“. Kai išėjo iš virtuvės, jie visi buvo sugriuvę ant grindų, stalas buvo apverstas ir jie mušėsi. Žmona taip pat gulėjo ant grindų. Ji iškvietė policiją. Nematė, kas nutiko tarp jų, bet R. puolė „atseit“ ginti žmoną. R. bėgo kraujas. Ten buvo šukių, buvo galima laisvai susižaloti. Matė tik, kaip visi buvo sukritę ant grindų. R. su žmona buvo prie baro, o tas žmogus buvo prie staliuko. Pamena gerai, kad jie buvo prie baro. Matė, kaip R. žmona bandė jį pažadinti. Po to ji (A. U.) išėjo į virtuvę. Norėjo kviesti taksi ir važiuoti namo. Pas A. sužalojimų nematė. Jie anksčiau buvo draugai, bendraudavo labai gražiai. Įvykio metu R. su žmona taip pat buvo pagėrę. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19) duotus parodymus patvirtino. Patikslino, kad A. trinktelėjo, kai jį bandė žadinti. Nežino, gal jis netyčia trenkė. Dabar ji visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Teismui pagarsinus liudytojos pareiškimą (b. l. 7), ji nurodė, kad dabar negali tiksliai pasakyti, ar surašyta teisingai. Peilio ji nematė ir nerado. R. sakė, kad turėjo. Pareiškimą rašė iš visų kas, ką kalbėjo. Jame nurodyta tiesa. Ji nematė, kaip trenkė, bet žino, kad R. bėgo gelbėti savo žmoną. Tos muštynės pagrinde buvo tokios, kad jie vieni kitus laikė. Pašalinių asmenų buvo. Yra tikra, kad jis sėdėjo, o jie buvo prie baro. Jos rašyti paaiškinimai yra dauguma iš klientų žodžių. Visą dieną kaltinamasis lakstė, įžeidinėjo žmones, keikėsi. Nežino, ar jį buvo kažkas įžeidęs, ji to negirdėjo. Kaltinamasis žino rusiškų keiksmažodžių. Įvairiai jis kalbėjo, rusiškai, lietuviškai, lenkiškai. Kaltinamasis buvo padėjęs galvą ant stalo. Nežino, ar jis tikrai tuo metu miegojo. Nežino, ar jis turėjo telefoną. Daikto jo rankose nematė. Įvykio metu bokalas sudaužytas nebuvo. Buvo sudaužyti stikliukai, lėkštės. Kai kaltinamasis prisėdo prie stalo, kažkoks žmogus ten sėdėjo, jis atsikėlė ir nuėjo į kitą vietą. Ten gal buvo viena lėkštutė nuo duonos. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 20) liudytoja nurodė, kad nežino, ar jai trenkė į veidą. Negali prisiminti. Galimai ji ir žadino tą žmogų (b. l. 178-180).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos A. U. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklausta liudytoja paaiškino, jog yra kavinės „Pas Mėtą“ savininkė. 2016-12-30 dienos metu į kavinę užėjo lankytojas, jo vardas A., žino, jog jis gyvena Šatrijos Raganos gatvėje. A. ateina į kavinę kartą per mėnesį. 2016-12-30 šis žmogus visą dieną tai ateidavo, tai išeidavo iš kavinės. Kavinėje jis išgėrė apie 100 ml brendžio ir 0,5 l. alaus. Apie 22 val. šitas lankytojas vaišino kitus lankytojus alkoholiniais gėrimais ir staiga pradėjo elgtis agresyviai. A. pradėjo užgaulioti necenzūriniais žodžiais kitus lankytojus, trenkė ranka (ar kumščiu, ar delnu, nematė) lankytojai I. į veidą. Tada tą moterį užstojo ir pradėjo ginti jos vyras R. K.. R. K. pasakė, kad A. apsiramintų ir prasidėjo muštynės. Kas pirmas trenkė, ji negali pasakyti. Per muštynes buvo išpurvintos sienos krauju, sudaužyti indai, bet dėl nuostolių atlyginimo pretenzijų neturi. Nuostoliai yra mažareikšmiai, nuo ieškinio ji atsisako. Kilus muštynėms, ji iškart paskambino policijai. Atvažiavę pareigūnai išsivežė A. į komisariatą, o R. ir I. GMP brigada išvežė į ligoninę (b.l. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-01-03 specialisto išvadoje Nr. G 22/2017(01) konstatuota, kad R. K. padaryta dešinės plaštakos V delnakaulio tolimojo galo lūžis, muštinės žaizdas pakaušyje ir viršugalvio kairėje, poodinės kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-12-30). Sužalojimas visumoje dėl plaštakos V delnakaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį ((b.l. 28-29).
Kavinės „Pas Mėtą“ savininkės A. U. pareiškimu nustatyta, kad 2016-12-30 22.00 val. egiptietis visą dieną lakstė po Antakalnį girtas, triukšmavo, sukėlė muštynes, sužalojo klientus, sudaužė indus, iškruvino sienas, turėjo peilį. Sužalojo moterį ir jos vyrą, nori, kad jis atlygintų žalą (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės „Polis“ matyti, kad 2016-12-30, 22 val. 20 min., gautas pranešimas, jog 2016-12-30 Antakalnio g. 86, Vilniuje, kavinėje pas „Mėtą“ apie 22 val., neblaivus A. A. M. Y. (tikrintis alkoholio matuokliu atsisakė) įžūliu elgesiu ir grasinimais kabinėjosi prie kavinės klientų, alaus bokalu trenkė į galvą R. K., jį sužalojo. R. K. išvežtas į ligoninę apžiūrai (b. l. 3).
Iš 2016-12-30 Vliniaus apkrities VPK rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyriausiojo patrulio V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 22 val. 22 min. gavus pranešimą, vyriausiasis patrulis V. K., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu A. T., nuvyko į Antakalnio g. 86, Vilniuje, esančią kavinę pas „Mėtą“, kur UAB „Ekskomisarų biuro darbuotojai“ buvo surakinę A. A. M. Y., kuris sužalojo R. K. galvą ir įdūrė aštriu daiktu (b. l. 5).
Iš 2016-12-30 UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojo A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 22.10 val. gavo iškvietimą į Antakalnio kavinę „Pas Mėtą“. Atvykę rado kruviną vyriškį. Kavinės darbuotoja paaiškino, kad jį užsipuolė užsienietis, davė jam į galvą. Paprašius apsiraminti, užsienietis juos puolė, buvo panaudotos spec. priemonės- antrankiai (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2017-04-14 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad buvo bendrauta su A. U., kuri paaiškino, kad 2016-12-30 įvykio metu, jai į veidą trenkė lankytojas A. M., bet pretenzijų ji jam neturi (b. l. 20).
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta 2017-01-03 įvykio vieta: kavinė „Pas Mėtą“, esanti Antakalnio g. 86, Vilniuje, kavinės salė, kurioje įvyko muštynės (b. l. 8-11).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas R. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 169,05 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kalto asmens (b. l. 96-97).
R. K. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 600 Eur turtinė (negautos pajamos), 5 000 Eur neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 112-114).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. M. Y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas įrodo nukentėjusiojo R. K., liudytojų I. K., A. U., V. A. parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis A. A. M. Y. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad pirmas konfliktą pradėjo nukentėjusysis, o jis tik gynėsi. Teigė, kad R. atėjo su žmona ir, kalbėdamas su ja, panaudojo netinkamų žodžių savo žmonos atžvilgiu. Kaltinamasis priėjo ir paklausė, ar tas žodis lietuviškas ar rusiškas. Tuo momentu R. paėmė jį už striukės ir paprašė išeiti į lauką, vartodamas, jo manymu, rasistinę frazę: „ko čia sėdi, arabe?“. Jis įsižeidė, pasakė, kad yra arabas, tačiau ne visi arabai yra žiaurūs. Tada R. paėmė jį už striukės ir vėl pabandė jį išstumti į lauką. Jie abu nukrito ant žemės, toje vietoje buvo maždaug 8 žmonės ir visi jie pradėjo kaltinamąjį mušti. Įvykio metu jis pats buvo sužalotas. Jis sudavė R. smūgius tik po to, kai R. jį mušė. Trenkė kumščiu R. į veidą, nepanaudojo jokių daiktų. Nesutinka, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl jo veiksmų. Nežino, iš kur atsirado kiti R. sužalojimai.
Teismas, visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokia kaltinamojo A. A. M. Y. pateikta versija neatitinka tikrovės, yra jo pasirinkta gynybinė pozicija. Kaltinamojo teiginius, kad jis nesužalojo nukentėjusiojo, o pats buvo sužalotas, be to, tik gindamasis smūgiavo R. K., teismas vertina kritiškai, nes jie paneigti aukščiau ištirtais įrodymais.
Visų pirma nukentėjusysis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė vienodus parodymus apie tai, kad 2016 m. gruodžio 30 d., su žmona I. K., apie 21 val. užėjo į Antakalnyje netoli jų namų esančią kavinę „Pas Mėtą“. Jiems besėdint užėjo kaltinamasis. Kažkokiu momentu A. atkreipė dėmesį, kad jis su žmona kalbasi rusiškai. Staigiai pašoko, pasakė nemalonius žodžius: „tu rusų kekšė“ ir siekė jai suduoti. Jis staigiai pašoko, ir dešine ranka jį atstūmė, tada prasidėjo smūgių kruša iš kaltinamojo į nukentėjusiojo veidą, į šoną. Po to jo rankoje pamatė alaus bokalą, kuriuo jis užsimojo ir trenkė nukentėjusiajam į galvą. Jis, nuo smūgio dengdamasis, gavo smūgį į ranką. Mano, kad kaip tik tuo metu ir lūžo delnakaulis. Po to kaltinamojo rankoje pamatė kažkokį aštrų daiktą, gal būt tuo metu pagalvojo, kad tai peiliukas arba bokalo šukė. Taikė jam durti su juo netoli pažasties, liko įbrėžimas. Jis buvo su liemene ir megztuku. Kažkuriuo momentu abu nugriuvo dėl pusiausvyros praradimo. Kaltinamasis jam buvo įsikibęs į liemenę.
Tai, kad ne nukentėjusysis, bet pats kaltinamasis pradėjo konfliktą bei sumušė R. K., teisme patvirtino ir liudytojais apklausti tiek nukentėjusiojo žmona I. K., tiek atsitiktinai įvykį stebėjęs V. A.. Liudytoja I. K. duodama parodymus tvirtino, kad jiems kalbant su vyru, staiga A. kažkas nepatiko, jis jai pasakė: „tu rusų kekšė“ ir norėjo trenkti. Vyras ją patraukė sau už nugaros. Po to labai greitai vyrai atsidūrė ant grindų. Jos vyras bandė apsiginti nuo A. atstatęs rankas, o A. gal bandė muštis, abu nukrito. Po to pamatė, kad vyras kruvinas, labai išsigando. Ji nukrito ant A. tam, kad sulaikytų jį. Nematė, kad A. smūgiuotų vyrui, dėl to, kad buvo šoke, išsigando. Liudytojas V. A. aiškino, kad kaltinamasis jau prieš incidentą lakstė išgėręs ir kibo prie žmonių. Nukentėjusysis sėdėjo su savo žmona prie staliuko. Kaltinamasis taip pat sėdėjo prie staliuko. Jis buvo labai stipriai išgėręs. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Matė, kad kaltinamasis atsistojo ir mostelėjo ranka moteriai prieš veidą, kuri sėdėjo šalia prie staliuko. Tada Y. atsistojo, kažką išsitraukė ir smogė K. K. nukrito, atsikėlė ir prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo žmona pradėjo šaukti, o Y. laikė prispaudęs K. ir pastarąjį daužė. Viskas vyko ant grindų. Kiek matė, kaltinamasis nukentėjusįjį daužė ranka į galvą. Negirdėjo dėl ko įvyko konfliktas. Matė tik nuo to momento, kai moteriai buvo bandoma suduoti ranka. Liudytoja A. U. konflikto nematė, tačiau teisme patvirtino, kad jai būnant virtuvėje išgirdo R. riksmą: „mano žmoną muša“. Kai išėjo iš virtuvės visi buvo sugriuvę ant grindų, stalas apverstas. Tai yra minėta liudytoja patvirtino nukentėjusiojo bei liudytojo V. A. išsakytus teiginius, jog konfliktas kilo dėl kaltinamojo veiksmų. Teismas neturi pagrindo nesiremti nuoseklius parodymus davusių nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais, nes nėra duomenų, kad jie norėtų apkalbėti ar pakenkti A. A. M. Y. Nukentėjusysis ir liudytojai davė parodymus prisiekę, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir vieni kitus papildo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės „Polis“ duomenys, tarnybiniai pranešimai.
Teismo posėdžio metu A. A. M. Y. nurodė, kad konflikto metu jis buvo sužalotas, buvo atvirų žaizdų, kraujavimų ant rankų, kojų, galvos. Tuo tarpu nei vienas teisme apklaustas konflikto liudytojas nepatvirtino kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad A. A. M. Y. buvo sužalotas, mušamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir teisme apklausta kaltinamojo žmona, medikė A. S. – Y., nurodė, kad vyras grįžo sumuštas, blogai atrodė, tačiau ant jo atvirų žaizdų nebuvo, taip pat ir drabužiai nebuvo kruvini. Iš A. A. M. Y., buvusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2016-12-30 – 2016-12-31, medicininės apžiūros kortelės kopijos matyti, kad sulaikytasis areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojos buvo apžiūrėtas 2016-12-31 6.40 val. Kortelėje nurodyta, kad užsienietis kalba lietuviškai. Apžiūros metu adekvatus, aktyvus, teigia, kad skauda dešinę koją. Dešinėje blauzdoje ir kairėje kelio srityje yra nubrozdinimai. Kitų kūno sužalojimų nerasta (b. l. 156). Taigi, ir iš šios medicininės apžiūros kortelės kopijos matyti, kad A. A. M. Y. konflikto metu nebuvo padaryti jokie rimti sužalojimai. Pažymėtina, jog minėti nubrozdinimai galėjo kaltinamajam atsirasti nuo kritimo ant grindų bei ten gulinčių šukių. Tuo tarpu, tai kad, nukentėjusysis R. K. konflikto metu buvo ne tik sumuštas, bet ir sužalotas alaus bokalu, patvirtino teisme apklaustas liudytojas V. A., kuris nurodė, jog A. A. M. Y. atsistojo, kažką išsitraukė ir smogė R. K.. Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai teigė, kad kaltinamasis jam smogė į galvą alaus bokalu. Liudytoja A. U. teigė, kad tą vakarą A. A. M. Y. gėrė brendžio ir alaus. Be to, 2017-01-03 specialisto išvadoje Nr. G 22/2017(01) konstatuota, kad R. K. padaryta dešinės plaštakos V delnakaulio tolimojo galo lūžis, muštinės žaizdas pakaušyje ir viršugalvio kairėje, poodinės kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-12-30). Sužalojimas visumoje dėl plaštakos V delnakaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Iš minėtos specialisto išvados taip pat matyti, kad apžiūros metu nustatyta: pakaušio dešinėje, 1 cm nuo vidurio linijos, 6 cm virš išorinio pakauškaulio gumburo projekcijos, siūta viena siūle, su marliniu tvarsčiu, žaizda. Viršugalvio kairėje, 1 cm nuo vidurio linijos, 12 cm statmena kryptimi nuo kairės išorinės klausomosios landos, išilginės krypties siūta dviem siūlėmis 1,5 cm ilgio žaizda, vietomis padengta apdžiūvusiu krauju. Kaktos kairėje, 4 cm nuo vidurio linijos, virš išorinio antakio krašto, 4 cm skersmens, žalsva poodinė kraujosruva (b. l. 28-29). Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jam nukritus ant žemės jį mušė visi toje vietoje buvę žmonės. Jo teigimu, jų buvo 8. Teismas tokius A. A. M. Y. parodymus atmeta, kadangi jie visiškai paneigti ištirtais įrodymais. Visi teisme apklausi asmenys nurodė, kad muštynėse dalyvavo du žmonės, t. y. kaltinamasis ir nukentėjusysis. Liudytojas V. A. tvirtino, kad juos bandė išskirti, tačiau A. A. M. Y. buvo stiprus, todėl to padaryti jam nepavyko. Nukentėjusiojo žmona I. K. teigė, kad nukrito ant A. tik tam, kad jį sulaikytų nuo tolesnio smurto. Nei vienas iš minėtų liudytojų jokių smūgių kaltinamajam nesudavė. Pažymėtina ir tai, kad šalia kaltinamojo muštynių metu nebuvo aštuonių asmenų, kaip nurodė kaltinamasis.
Teisminio nagrinėjimo metu A. A. M. Y. taip pat nurodė, kad konfliktą filmavo telefonu Samsung Galaxy S6. Kai susimušė tuo pat metu paskambino žmonai, tiksliau, atidarė per Facebook tiesioginį vaizdo įrašą ir tada žmona pamatė, kas vyksta tuo metu. R. prie jo priėjo ir paklausė: „ko čia sėdi, arabe?“. Tuo metu vaizdo įrašas buvo įjungtas, kadangi tai buvo rasizmas. Prieš R. pradedant kalbėti, kaltinamasis nusifotografavo su esančiais žmonėmis, kadangi jis mėgsta tai daryti, bet dar nefilmavo. Prieš prasidedant konfliktui, vaizdo įrašo nebuvo. Frazė „ko čia sėdi, arabe“ buvo pasakyta du kartus, filmuoti pradėjo po antro karto. Teismas atmeta šiuos kaltinamojo parodymus, nes jie prieštaringi, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad minėtą įvykio versiją, apie incidento filmavimą ir rodymą žmonai, kaltinamasis iškėlė tik teisme. Šią versiją teisme patvirtino tik viena apklausta liudytoja, kaltinamojo žmona A. S. – Y., kuri gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Be to, nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nematė kaltinamojo rankose telefono. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis ir liudytoja A. S. – Y. nurodo skirtingas telefonu fiksuotas aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, kad filmuoti pradėjo po antro karto kai buvo pasakyta frazė „ko čia sėdi, arabe“, t. y. jau esant konfliktui. Tuo tarpu liudytoja teigė, jog vaizdo įraše matė, kad vyras sėdi prie stalo ir priešais sėdi žmonės, tie žmonės kalbasi tarpusavyje. Paskui prieina žmogus – vyriškis su ilgais plaukais, R. Ir tada jis pasakė, kad „ei arabas, ką tu čia veiki, eik iš čia“. Tai yra, iš liudytojos nupasakotų aplinkybių galima suprasti, kad ji matė konflikto užuomazgą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad nuo stalo pirmasis pakilo ne nukentėjusysis, kaip nurodo liudytoja, o kaltinamasis. Apklausos metu A. A. M. Y. pats nurodė, kad jis priėjo prie sėdinčio R. jam ištarus nepagarbius žodžius žmonos atžvilgiu ir paklausė, kokia kalba yra tie žodžiai. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad liudytojos A. S. – Y. paaiškinimai apie vaizdo įraše matytas aplinkybes neatitinka tikrovės.
Teismo vertinimu, A. A. M. Y. nurodytą gynybinę versiją paneigia bei jam pareikštų kaltinimų pagrįstumą patvirtina ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo (bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjuiojo prašoma suma už netrutinę žalą pasirodė per didelė).
Žemesnės instancijos teismas
Visos šios aplinkybės rodo, kad A. A. M. Y. iniciavo konfliktą ir prieš R. K. dėl chuliganiškų paskatų vartojo fizinį smurtą.
Teismas vertina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko kavinėje „Pas Mėtą“, esančioje Antakalnio g. 86, Vilniuje, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties. Kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas V. A., jau prieš incidentą A. A. M. Y. lakstė po kavinę išgėręs ir kibo prie žmonių. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija į nukentėjusiojo veiksmus, bandant apginti žmoną, rodo, kad buvo veikiama dėl chuliganiškų paskatų. Veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamojo poelgiui priežasčių nebuvo. Kaltinamasis veikė tyčia. Įvertinus surinktus įrodymus byloje akivaizdu, kad kaltinamasis viešoje vietoje suduodamas R. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas bei vieną kartą trenkus stikliniu bokalu į galvos sritį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Nukentėjusysis buvo sumuštas dėl menkavertės dingsties (anot kaltinamojo, išsakytų netinkamų žodžių), ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. A. M. Y. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. M. Y., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę (neturintis teistumo, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka, be kita ko, už nedidelį chuliganizmą, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, tyrimo metu negauta duomenų, kad Ali A. M. Y. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. A. M. Y. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. A. M. Y. klausimą, vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, tai, kad asmuo neteistas, dirba, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, ir mano, kad yra pagrindas A. A. M. Y. skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.
Kaltinamasis A. A. M. Y. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2016-12-30, 22.28 val. iki 2016-12-31, 17.56 val. (b. l. 39, 41). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
A. A. M. Y. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 169,05 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad R. K. dėl patirtų sužalojimų dėl A. A. M. Y. neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 169,05 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 96-99). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo A. A. M. Y. priteistina 169,05 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti 600 Eur turtinės (negautos pajamos), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 112-114).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Ieškiniu nukentėjusysis R. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 600 eurus negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jis 2016-12-20 buvo sudaręs autorinę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtos sutarties 1 straipsnį ieškovas R. K. kaip autorius buvo įsipareigojęs iki 2016-12-31 iki 2017-01-07 sukurti autorinius kūrinius ir perduoti juos užsakovui. Pagal minėtos sutarties 2 straipsnį užsakovas įsipareigojo autoriui (ieškovui) sumokėti už atliktą autorinį darbą 600 Eur (užsakovas sutartyje pats įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius). Ieškovas savo įsipareigojimų užsakovui neatliko, kadangi 2016-12-30 buvo sumuštas A. A. M. Y., dėl ko fiziškai negalėjo atlikti savo įsipareigojimų pagal 2016-12-20 autorinę sutartį Nr. 16-03.
Išnagrinėtoje byloje įrodyta, kad R. K. 2016-12-20 buvo sudaręs autorinę sutartį Nr. 16-03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir iki 2017 m. sausio 7 d. atitinkamai sukurti žemiau nurodytus kūrinius ir pasirodymus, bei perduoti juos bei visas intelektinės nuosavybės (autoriaus) turtines teises į juos užsakovui. 1. Naujųjų Metų sutikimo renginio kavinės „Leo” patalpose scenarijus. 2. Autorinis „Leo” kavinės patalpų apipavidalinimas naujametiniam renginiui. 3. Naujametinio renginio aktorinis vedimas. 4. Šventinio renginio „Trys džazroko karaliai” 2017-01-07 kavinės „Leo” patalpose scenarijus. 5. Autorinis „Leo” kavinės patalpų apipavidalinimas Trijų Karalių šventės renginiui. 6. Aktorinis renginio vedimas. Pagal minėtos sutarties 2 straipsnį užsakovas įsipareigojo sumokėti autoriui už kūrinio sukūrimą bei atlikimą ir autoriaus teisių perleidimą autorinį atlyginimą kurio bendra suma sudaro 600 eurų (b. l. 115-117). Iš byloje esančio 2016-12-31 papildomo susitarimo dėl autorinės sutarties Nr. 16-03 matyti, kad minėta autorinė sutartis tarp šalių buvo nutraukta, nes autorius dėl 2016-12-30 patirtų užpuolimo metu traumų negalėjo įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų (b. l. 119). Įvertinus byloje esančius dokumentus, R. K. padarytus sužalojimus (sužalotas veidas, galva, lūžęs dešinės plaštakos V delnakaulis), tai, kad dėl lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, jam priteistinos negautos pajamos – 600 Eur.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš A. A. M. Y. prašė priteisti ne tik turtinę, bet ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė fizinį skausmą, taip pat ir dvasinius išgyvenimus – baimę, stresą, pažeminimą.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam R. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti kūno sumušimai bei dešinės plaštakos V delnakaulio tolimojo galo lūžis. Jo nurodytam laikotarpiui buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, šeimyninis gyvenimas. Vis tik, teismo vertinimu, šie sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo teigimu kartais skauda lūžusią vietą ir dabar. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (A. A. M. Y. dirba, nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi), priteistinos turtinės žalos dydį.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 1000 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (BK 284 str. atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 4400 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K—170-699/2016, 2K-452/2014), Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos didesnės (pvz., 9000 Lt (2606,58 Eur)), panašaus dydžio (pvz., 5000 Lt (1448 Eur), 1000 Eur) ir daug mažesnės (pvz., 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur)) pinigų sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-648/2017, 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017).
Dėl proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš A. A. M. Y. nukentėjusiajam R. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Girdutis Vainius. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai, 100 Eur ir 250 Eur (b. l. 175,176). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 6 teisiamuosiuose posėdžiuose. Jis viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad esminius nukentėjusiojo reikalavimus teismas pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo A. A. M. Y. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas.
Vadovaujantis BK 72 str. nuostatomis, konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, asmens apžiūros metu pas A. A. M. Y. rasti penki akmens dirbiniai (b. l. 5, 12-16), grąžintini A. A. M. Y., nesant duomenų, kad jie yra BK 72 straipsnyje nurodytas konfiskuotinas turtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
A. A. M. Y. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
A. A. M. Y. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-30, 22.28 val., iki 2016-12-31, 17.56 val., bausmę atlikti pataisos namuose.
A. A. M. Y. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. A. M. Y. 169,05 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Iš A. A. M. Y. nukentėjusiajam R. K. priteisti 600 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 Eur advokato pagalbai apmokėti.
A. A. M. Y. grąžinti penkis akmens dirbinius, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.