Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir teistumo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kartu su prašymu teismui pateiktas ir IRD ĮKNR išrašas apie fizinį asmenį. Jame nurodyta, kad ĮKNR 2025 m. vasario 28 d. duomenimis, 1990 m. rugpjūčio 29 d. S. J. Kauno miesto Panemunės policijos komisariate iškelta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK (1961 m. redakcija) 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį. S. J. suimtas 1990 m. spalio 8 d. Kauno miesto Panemunės rajono VRS. 1990 m. spalio 23 d. S. J. atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. 1991 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 250 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 5 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Pagal BK (1961 m. redakcija) 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį išteisintas. 1991 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 1991 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto teismo nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria asmuo nuteistas ir šioje dalyje byla perduota naujam nagrinėjimui. Palikta nepakeista to paties nuosprendžio dalis, kuria asmuo išteisintas pagal BK (1961 m. redakcija) 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį. 1991 m. lapkričio 14 d. S. J. atvyko į Vilniaus OČ12/11. 1992 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 250 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 5 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 1993 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos“, likusi bausmė sumažinta trečdaliu. 1994 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės nutartimi, vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 54² straipsniu, 1994 m. gegužės 26 d. paleistas iš Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos lygtinai 7 mėnesiams 8 dienoms iki bausmės termino pabaigos. 1994 m. rugsėjo 10 d. suimtas Kauno miesto Panemunės policijos komisariato nutarimu pagal BK (1961 m. redakcija) 146 straipsnio 2 dalį. 1994 m. rugsėjo 21 d. atvyko į Vilniaus tardymo izoliatorių – kalėjimą. 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 43 straipsniu, pagal 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1992 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 1995 m. balandžio 6 d. atvyko į Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. 1997 m. kovo 10 d. iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos paleistas atlikęs bausmę. Duomenys apie 1989 m. gruodžio 27 d. įvykį yra perduoti Lietuvos ypatingajam archyvui.

Teismo posėdžio metu S. J. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra lauko darbininkas. Vaikams iš valgyklos nuveža pietus, nėra vaikų auklėtojas. Šiam darbui atlikti reikalingas QR kodas.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir teistumo padarinių pašalinimo šiuo atveju turi būti atmestas, kadangi asmuo laikomas teistu tuomet, kai yra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju, S. J. buvo pripažintas kaltu padaręs daug nusikalstamų veikų pagal tuo metu galiojusią BK redakciją, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. BK teisine prasme S. J. laikomas neteistu, teistumas išnykęs, jam negali būti keliamos jokios teisinės pasekmės, dėl įvykių, kuriems yra daugiau kaip 30 metų. Prokurorės nuomone, S. J. prašymas turėjo būti spendžiamas administracinių bylų teisenos tvarka, nes baudžiamasis įstatymas nesuteikia nei teismui, nei prokuratūrai teisės tokio klausimo spręsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą S. J. laikomas neteistu, dėl kokių priežasčių subjektai vertina daugiau nei 30 metų senumo įvykius, neturėtų būti sprendžiama šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 43 straipsniu, pagal 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1992 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atlikta 1997 m. kovo 10 d. Šiuo atveju matyti, kad procesinis sprendimas įsiteisėjęs, paskirta bausmė atlikta, teistumas yra išnykęs, todėl, vertinant formaliai BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, jog peržiūrimas tik asmens, turinčio teistumą, atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, svarstyti S. J. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš tiesų nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad ne visos praktinės, realiame gyvenime galinčios susiklostyti situacijos gali būti reglamentuotos įstatymais, todėl tais atvejais, kai pagal nustatytas aplinkybes ir bendruosius teisės principus akivaizdu, jog konkrečiu atveju teismo sprendimas bus atitinkantis teisės nuostatas, bet bus iš esmės neteisingas, pirmumą būtina teikti ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam probleminio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-59-627/2025). Tokios praktikos, kad tam tikrai atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą).

Šiuo atveju S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra lauko darbininkas. Šiam darbui atlikti jam yra reikalingas QR kodas. S. J., būdamas teistas už sunkių nusikaltimų padarymą pagal 1961 m. galiojusį BK, net ir esant išnykusiam teistumui, nebegali dirbti su vaikais, nors vadovaujantis BK redakcija, įsigaliojusia nuo 2025 m. vasario 1 d., jo padarytos nusikalstamos veikos nėra laikytinos sunkiais nusikaltimais, todėl jas perkvalifikavus, S. J. galėtų užsiimti tokio pobūdžio darbine veikla. Dėl šios aplinkybės yra apsunkinama teisinė S. J. padėtis, kadangi asmuo išnykus teistumui, negali realizuoti savo teisės į darbą, asmenų lygybę. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, būtent S. J. padėčiai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių net ir išnykus teistumui, pareiškėjo teisės toliau yra varžomos. Todėl, remiantis teismų praktika bei bylos duomenimis, teisingam probleminio klausimo išsprendimui, reikalinga perkvalifikuoti S. J. padarytas nusikalstamas veikas.

S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio 2 dalyje, BK 250 straipsnio 2 dalyje, BK 16 straipsnyje, 250 straipsnio 2 dalyje, BK 246 straipsnio 1 dalyje (1992 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis), BK 16 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje (1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis).

BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio (plėšimas) 2 dalyje numatyta atsakomybė už užpuolimą, turint tikslą užvaldyti asmeninį piliečių turtą, susijusį su smurtu, pavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti toki smurtą, kai veiką padaro iš anksto susitarusių asmenų grupė arba veika padaryta asmens, pirmiau nusikaltusio plėšimu, turint tikslą užvaldyti valstybinį, visuomeninį ar piliečių asmeninį turtai arba banditizmu. Ši nusikalstama veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (1961 m. BK 25 straipsnio 5 dalis). BK (1961 m. redakcija) 148 straipsnio dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, taigi, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK (1961 m. redakcija) 250 straipsnio (nuvažiavimas automototransporto priemonių be leidimo) 2 dalyje numatyta atsakomybė už nuvažiavimą svetimos automašinos ar kitokios mechanizuotos transporto priemonės be leidimo, turint tikslą laikinai pasinaudoti. BK (1961 m. redakcija) 250 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, taigi, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnyje numatyta atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaitimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą; 250 straipsnio (nuvažiavimas automototransporto priemonių be leidimo) 2 dalyje numatyta atsakomybė už nuvažiavimą svetimos automašinos ar kitokios mechanizuotos transporto priemonės be leidimo, turint tikslą laikinai pasinaudoti. BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnyje, 250 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, taigi, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK (1961 m. redakcija) 246 straipsnio (vairuotojo pažeidimas eismo saugumo taisyklių) 1 dalyje numatyta atsakomybė už automototransporto ar miesto elektrotransporto vairuotojo pažeidim1 eismo saugumo taisyklių, jeigu tai žinomai sudarė grėsmę įvykti nelaimingam atsitikimui žmonėms, avarijai ar kitokioms sunkioms pasekmėms. BK (1961 m. redakcija) 246 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taigi, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnyje numatyta atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaitimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą; 146 straipsnio (vagystė) 2 dalyje numatyta atsakomybė už slaptą asmeninio piliečių turto pagrobimą (vagystę), kai veika padaryta nukentėjusiajam žymi žala, taip pat veika padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai. Ši nusikalstama veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (1961 m. BK 25 straipsnio 5 dalis). BK (1961 m. redakcija) 16 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, taigi, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju S. J. bausmę yra atlikęs, teistumas išnykęs, todėl bausmės jam nekeičiamos.

Šiuo konkrečiu atveju S. J. veikų perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad S. J. bausmę yra atlikęs, teistumas yra išnykęs, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamas veikas, sumažėja jų pavojingumas ir asmuo laikomas įvykdęs ne sunkių, o nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus S. J. veikų, jam būtų apribota teisė toliau dirbti lauko darbuotojo darbą švietimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, S. J. veiksmai perkvalifikuojami pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

S. J. prašymą tenkinti.

1992 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (apysunkis nusikaltimas);

nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (nesunkus nusikaltimas);

nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 250 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (nesunkus nusikaltimas);

nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (nesunkus nusikaltimas);

1995 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad S. J. teistumas yra išnykęs.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.