- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-31
- Bylos Nr.
- 1S-2242-478/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo pareiškėjo (nuteistojo) R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės prašymas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. M. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 116 straipsnio 1 dalį (tyčinis lengvas kūno sužalojimas) ir 225 straipsnio 2 dalį (piktybinis chuliganizmas).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama R. M. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, nes šis įstatymas lengvina R. M. teisinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymas atmestas, kadangi tiek pagal galiojantį, tiek ir pagal 1961 metų BK, šiam konkrečiam atvejui, teistumas išnyko praėjus 3 metams nuo realios bausmės atlikimo dienos, todėl pareiškėjo prašymas atmestas kaip netikslingas, neturintis teisinės reikšmės, juridinio pagrindo bei negalintis palengvinti jo teisinės padėties.
Šalies argumentai
R. M. gynėja advokatė Eglė Gecevičė skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo R. M., nuteisto Kauno miesto apylinkės teismo 1992-04-02 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje (redakcija 104 - 1991-07-18, įsigaliojusi nuo 1991-08-11), perkvalifikavimo į 2000 m. BK 284 straipsnio 1 dalį.
Apeliantė nurodo, kad teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Straipsnyje numatomos alternatyvios sąlygos jo taikymui – grįžtamąją galią įstatymas turi, jei: 1) panaikina veikos nusikalstamumą arba 2) švelnina bausmę arba 3) kitokiu būdu palengviną nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nurodyti alternatyvūs asmenys, kurių atžvilgiu gali būti taikomas: 1) iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims arba 2) atliekantiems bausmę arba 3) turintiems teistumą. R. M. yra asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas pagal 1961 m. BK, o veiką perkvalifikavus jo teisinė padėtis palengvėtų, nes jo motina gautų valstybinę pensiją ir galėtų toliau slaugyti vėžiu sergantį pareiškėją R. M.. Nors jam teistumas yra išnykęs, tačiau pareiškėjas tam tikrų teisės aktų prasme (pvz., dėl valstybinės pensijos skyrimo) yra laikomas padaręs sunkų nusikaltimą. Šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio prasme 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas) yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismui perkvalifikavus nusikalstamą veiką, padarytą iki 2003 metų gegužės 1 d., būtų galimą ją priskirti prie kito sunkumo laipsnio nusikaltimų ir pagal tai spręsti su teistumu susijusius klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Advokatės Eglės Gecevičės skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
R. M. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tačiau jeigu naujajame Baudžiamajame kodekse už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, tai jis atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šio kodekso 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Nagrinėjamu atveju, R. M. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturėjo pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjo motinai R. M. pretenduoti į valstybinę pensiją motinai, pagimdžiusiai 5 ir daugiau vaikų, todėl svarstytinas.
Pagal teismų praktiką, bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias.
Nors pareiškėjo gynėja skundžia tik dalį nutarties, prašydama perkvalifikuoti R. M. nusikalstamą veiką iš 1961 m. 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu ir dėl 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK, todėl pasisako ir šioje dalyje, nes tai nepablogins nuteistojo padėties.
1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalis už tyčinį žmogaus kūno sužalojimą numatė laisvės atėmimo bausmę iki šešių mėnesių.
R. M. pagal 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nukentėjusiajai A. T. padarė lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį sveikatos sutrikimo. Pagal veikos aprašymą, ši nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 red.), numatančio atsakomybę už fizinio skausmo žmogui sukėlimą arba nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, mušant ar kitaip smurtaujant, požymius ir sudėtį. Tačiau BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Akivaizdu, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija yra griežtesnė nei 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalies sankcija, todėl veika negali būti perkvalifikuojama pagal naują BK.
Dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalis, į kurią prašoma perkvalifikuoti E. M. veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.
Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis, tačiau pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį R. M. nuteistas už tai, kad ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. T. apysunkį kūno sužalojimą. BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK, R. M. nusikaltimo nepakanka perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau būtina taikyti ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – atsakomybę už nesunkų sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą numatyta bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, toks perkvalifikavimas, kai R. M. padarytas piktybinis chuliganizmas atitinka dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis, be abejonės, sunkina nuteistojo padėtį ir yra negalimas.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai aiškino 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalies ir 225 straipsnio 2 dalies neperkvalifikavimo į 2000 m. BK pagrindus, tačiau tenkinti R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės skundą ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį, perkvalifikuojant R. M. nusikalstamą veiką pagal 1961 m. 225 straipsnio 2 dalį į šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 red.), vadovaujantis 2000 m. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo, nes toks perkvalifikavimas neleistinai pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį. Dėl šių priežasčių R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. gynėjos advokatės Eglės Gecevičės skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.