Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (nuteistojo) S. U. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. Prienų liaudies teismo 1989 m. sausio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-5/89 nuteistas už tai, kad 1988 m. lapkričio 22 d. apie 23 d. Prienų rajono Birštono daržininkystės ūkio bendrabutyje jis ir A. P., būdami girti, veikdami bendrai vienoje grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie J. P., S. U., suduodamas jam smūgius kumščiu į veidą, o A. P. suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir įspirdamas į koją, padarė lengvą kūno sužalojimą. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. U. paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui ir paskyrė įpareigojimus.Nuteistasis S. U. pateikė Prienų rajono apylinkės teismui prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo – veikos perkvalifikavimo.Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistojo S. U. prašymą atmetė.Pareiškėjas S. U. prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal BK 284 straipsnį, švelninantį bausmę, ir palengvinti pareiškėjo teisinę padėtį.

Atsiliepimas į pareiškėjo skundą nepateiktas.S. U. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.Nagrinėjamu atveju S. U. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita teisinę reikšmę turinčia aplinkybe – pareiškėjas nurodo, kad nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimas pagal atitinkamą šiuo metu galiojantį BK straipsnį iš esmės palengvintų jo esamą teisinę padėtį. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu jis gali būti laikomas baustu už sunkaus nusikaltimo padarymą, nors pagal galiojantį reglamentavimą jo padaryta veika yra laikoma gerokai mažesnio pavojingumo nusikalstama veika. Be to, veikos perkvalifikavimas turėtų reikšmės ir apelianto motinos teisei gauti antro laipsnio valstybinę pensiją. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, jog S. U. paaiškinimais ir byloje pateiktais duomenimis toks prašymas įtakos jo teisinei padėčiai neturi, nes prašymas motyvuotas tuo, jog, perkvalifikavus veiką pagal švelnesnį straipsnį, pareiškėjo motina galėtų gauti valstybinę antrojo laipsnio pensiją. Tačiau aukštesnysis teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi teistumas, nors ir išnykęs, yra vienu iš faktorių apibūdinančių žmogaus asmenybę. Todėl faktinė aplinkybė, jog praeityje asmuo yra baustas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nėra neįtakojantis asmens teisinės padėties. Pagal teismų praktiką, bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias. Dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, į kurį prašoma perkvalifikuoti S. U. veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis. Pastebėtina, kad pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį S. U. nuteistas už tai, kad ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo (nustatyta vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 261, 8.1 punktu). Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86, 9 punktas). BK 284 straipsnio 1 dalis apima skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK, S. U. nusikaltimą pakanka perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. U. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, perkvalifikuojama į BK 284 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju S. U. jau yra atlikęs bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

10.Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo (nuteistojo) S. U. skundą patenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: S. U. veiką, dėl kurios jis buvo pripažintas kaltu pagal Prienų liaudies teismo 1989 m. sausio 17 d. nuosprendį, iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.