- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1381-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00262-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-808-856/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės D. P. priteisti 100 118,97 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, vertybinius popierius ar turtines teises, priklausančius D. P. ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pareikšto ieškinio sumai. Ieškovas tvirtino, kad atsakovė D. P. elgiasi nesąžiningai, vengia grąžinti pinigus. Be to, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai ginčo suma yra didelė, o atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, reiškiamo reikalavimo suma yra ypač didelė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016 ir kt.), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, dėl ko teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą. Teismo nuomone, vien nurodymas, jog atsakovė yra nesąžininga, kadangi nesutinka iš ieškovo kitoje civilinėje byloje priteistos skolos sumažinti šios bylos nagrinėjimo dalyku, negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateikia naują rašytinį įrodymų – VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Su atskiruoju skundu teikiamas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovės vardu joks nekilnojamasis turtas nėra registruotas. Galimybių gauti kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį JAV, ar kitų duomenų apie atsakovės banko sąskaitas ir kitą turtą Lietuvos Respublikoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, bei į tai, kad ji neturi turto Lietuvos Respublikoje, ieškinio suma atsakovės atžvilgiu vertintina kaip didelė. Vienintelis atsakovės turtas Lietuvos Respublikoje yra jos turima 104 259,41 Eur turtinė teisė į A. P., kuri realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Išieškojus nurodytą pinigų sumą ir išmokėjus šias lėšas D. P., ši gautus pinigus gali nuimti nuo sąskaitos ir nuslėpti, dėl ko priėmus ieškovui A. P. palankų sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimas.Atsakovė yra nesąžininga, kadangi nesutinka iš ieškovo kitoje civilinėje byloje priteistos skolos sumažinti šios bylos nagrinėjimo dalyku esančių jai paskolintų ir išsimokėtų lėšų suma.Atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – VĮ Registrų centro duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovės vardu nėra registruotas joks nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Kadangi ieškovo teikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovei, be to, šio rašytinio įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas prijungtinas prie bylos ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas A. P. pateikė ieškinį atsakovei D. P., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 100 118,97 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) ieškinio suma atsakovės atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip didelė; 2) atsakovė yra nesąžininga, kadangi nesutinka iš ieškovo kitoje civilinėje byloje priteistos skolos sumažinti šios bylos nagrinėjimo dalyku esančių jai paskolintų ir išsimokėtų lėšų suma.Kadangi nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra grindžiama tuo argumentu, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisakys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog didelio ieškinio suma negali būti savarankiškas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.Nors ir sutiktina su apeliantu, kad šioje byloje prašoma iš atsakovės priteisti suma, t. y. 100 118,97 Eur, turėtų būti vertinama kaip didelė atsakovės, kuri yra fizinis asmuo, atžvilgiu, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent tokiame kontekste atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo šioje byloje prašomos priteisti iš atsakovės sumos, vien ieškovo samprotavimai, kad atsakovė yra nesąžininga, nes nesutinka iš ieškovo kitoje civilinėje byloje priteistos skolos sumažinti šioje byloje iš atsakovės prašoma priteisti suma, ir tai, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, jam pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.