Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. e2-311-856/2018 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikciją, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Ieškovo teiktas ieškinys teismo buvo priimtas, o tai suponuoja išvadą, kad teismas sprendė turintis jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimus. Ieškinyje buvo nurodyti du atsakovės adresai, iš kurių vienas – JAV, bet teismas vis dėlto priėmė ieškinį. Atsakovei pateikus atsiliepimą, teismas nedelsdamas priėmė skundžiamą nutartį, nenustatęs ieškovui termino ieškinio trūkumams pašalinti ar nesudaręs kitų galimybių įrodinėti ieškinio pagrįstumą ir teismingumą. Paskolos sutarties sudarymas yra įrodinėjimo dalykas, tačiau ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. Išvadas, lėmusias skundžiamos nutarties priėmimą, teismas padarė tik pagal atsakovės atsiliepimą į ieškinį. Piniginės prievolės įvykdymo vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta. Ieškovas lėšas atsakovei pervedė iš Lietuvoje veikiančiame banke atidarytos sąskaitos, ieškovo gyvenamoji vieta pinigų pervedimo metu buvo Lietuvoje, taigi, reikalavimas dėl 43 400 JAV dolerių priteisimo teismingas Lietuvos teismams. Teismas šių aplinkybių nevertino, tik formaliai pasisakęs, kad byloje nėra duomenų apie prievolės įvykdymo vietą.Iš civilinės bylos, nagrinėtos Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teisme, matyti, kad šalys (A. P. ir D. P.) susitarė nutraukti bylą ir ieškovui palikta teisė pareikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu vėliau, todėl ieškovas ieškinį atsiėmė, o ne atsisakė jo. Taigi, teisę pareikšti ieškinį Lietuvoje ieškovas turėjo. Nors 66 000 JAV dolerių buvo išimta iš JAV įsikūrusiame banke atidarytos sąskaitos, teismas turėjo spręsti klausimą dėl prievolės grąžinti be pagrindo įgytas lėšas įvykdymo vietos. Šiuo atveju taip pat turėtų būti taikomas CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas, o tai lemia, jog byla teisminga Lietuvos teismams. Tokią išvadą pagrindžia ir kitose bylose tarp tų pačių šalių nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis.Atsakovė D. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat paskirti A. P. baudą už piktnaudžiavimą teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovas akivaizdžiai neturi jokių papildomų įrodymų bylos teismingumui Lietuvos teismams pagrįsti, nes tokių įrodymų jis nepridėjo prie atskirojo skundo. Nei ieškinio pagrįstumo, nei tikrosios šalių valios teismas negali pradėti nagrinėti, neišsprendęs bylos teismingumo klausimo, todėl nebuvo procesinio pagrindo nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti, kad jis galėtų įrodinėti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju negalima remtis ieškovo nurodyta CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte esančia nuostata, nes joje įtvirtintos materialinės teisės normos nereglamentuoja civilinių bylų tarptautinio teismingumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnyje taip pat nenustatyta išimtis pateikti ieškinį dėl piniginių prievolių pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą. Taigi, teismas pagrįstai paliko ieškinio reikalavimą dėl 43 400 JAV dolerių priteisimo nenagrinėtu.Ieškovas pateikė ieškinį, žinodamas ir suprasdamas, kad su atsakove jis turėtų bylinėtis JAV teismuose, nes Lietuvos teismai nesprendžia ginčo dėl ieškovo ir atsakovės turėtų lėšų JAV panaudojimo (ne)teisėtumo. Tai pagrindžia anksčiau tarp šalių nagrinėtose civilinėse bylose priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose aiškiai pasisakyta, kad Lietuvoje nagrinėjamoje byloje Nr. 2-296-372/2013 nebuvo sprendžiamas (ir negalėjo būti sprendžiamas) ginčas dėl lėšų, esančių JAV banke, ar kaip nors panaudotų JAV. Be to, ieškinyje ieškovas nurodė atsakovės adresą, kuriuo ji negyvena, nors neabejotinai žinojo atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresą, kurį teisingai nurodė JAV Ilinojaus Kukos apygardos teismui 2016 m. teiktuose procesiniuose dokumentuose. Manytina, jog ieškovas norėjo sudaryti įspūdį, jog atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, kad galėtų remtis iki 2003 m. atsakovės buvusia gyvenamąja vieta. Ieškovo akivaizdų piktnaudžiavimą įrodo ir tai, kad jis Lietuvos teismui pateikė tapatų reikalavimą, kurį 2016 m. buvo pateikęs JAV teisme. Be to, daug metų Lietuvos teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal D. P. ieškinį A. P. dėl į Lietuvą pervestų lėšų pripažinimo bendromis šeimos lėšomis ir padalinimo, t. y. tam tikros sumos priteisimo D. P., tačiau per visą bylinėjimosi laiką A. P. neužsiminė, kad 2008-2011 m. laikotarpiu buvo pervedęs į D. P. sąskaitą net 43 400 JAV dolerių, jokio priešpriešinio reikalavimo nereiškė. Visi ieškovo nesąžiningi veiksmai be abejonės susiję su atsakovės naudai vykdomu 104 259,41 Eur sumos išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 0098/16/00199, kurį teismas sustabdė šioje byloje priimta 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad ieškovas visais įmanomais būdais siekia užvilkinti priteistų pinigų išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal 782 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. CPK 787 straipsnyje nustatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir ko savo atskirajame skunde neginčijo ieškovas, atsakovė D. P. jau daugelį metų gyvena JAV ir neturi Lietuvos Respublikoje jokio turto, savo išvykimą į JAV atsakovė Gyventojų registre deklaravo dar 2003 m. gegužės 19 d., be to, kaip matyti iš prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, dar 2005 metais atsakovei buvo suteikta teisė gauti JAV pilietybę.Visos pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo ieškinys negali būti teismingas Lietuvos teismams pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. ieškinys negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismų ir pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo pozicija.Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo akcentuojama aplinkybė, jog ieškinys iš pradžių Šiaulių apygardos teismo buvo priimtas, nepaisant to, kad ieškinyje buvo nurodyti du atsakovės adresai, be kita ko ir esantis JAV, savaime netrukdo teismui iš naujo įvertinti bylos teismingumo ir palikti ieškinį nenagrinėtą. CPK 782 straipsnyje expressis verbis nurodyta, kad jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Dėl teismo teisės vertinti byloje pareikštų reikalavimų tarptautinės jurisdikcijos klausimą bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, įskaitant procesą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, nes ieškinio priėmimo stadijoje tarptautinio teismingumo klausimu priimtos tarpinės teismo nutartys neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, yra pasisakęs ir kasacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016), be kita ko nurodydamas, kad tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog teismas, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų.Atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, neva nepagrįstai nedelsdamas, nenustatęs ieškovui termino ieškinio trūkumams pašalinti ar nesudaręs kitų galimybių ieškinio pagrįstumui ir teismingumui papildomai įrodinėti, priėmė skundžiamą nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Viena vertus, ieškinio neteismingumas (nepriklausimas tam tikro teismo jurisdikcijai) pats savaime nėra ieškinio formos ir (ar) turinio trūkumas, kuriam pašalinti turi būti nustatomas terminas pagal CPK 115 straipsnį, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsiliepimą į ieškinį, turėjo suteikti ieškovui papildomą terminą teismingumui ir, tuo labiau, ieškinio reikalavimų pagrįstumui įrodinėti. Kita vertus, kaip visiškai teisingai akcentavo atsakovė, ieškovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų bylos teismingumui Lietuvos teismams pagrįsti, todėl ir dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį iškart po atsiliepimo į ieškinį gavimo, kaip nors apribojo ieškovo procesines teises.Kaip išdėstyta pirmiau, pagal CPK 787 straipsnio 1 dalie 3 punktą ieškinys priskirtinas Lietuvos teismų jurisdikcijai taip pat tuo atveju, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Nors apeliantas akcentuoja, kad pareikšto reikalavimo dėl 43 400 JAV dolerių priteisimo atveju turėtų būti taikomas CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas, įtvirtinantis, jog piniginės prievolės įvykdymo vieta yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta, o jis, kaip kreditorius, gyvena Lietuvoje ir pinigus atsakovei mokėjo būtent iš Lietuvoje esančio banko sąskaitos, pažymėtina, kad byloje nesant absoliučiai jokių įrodymų apie atsakovės prievolės ieškovui apskritai egzistavimą, jos pobūdį (ieškovas pateikė tik pinigų mokėjimo atsakovei nurodymus, kurių mokėjimo paskirtyje yra parašyta „papildymas“), nėra galimybės nustatyti nei jos atsiradimo, nei įvykdymo vietos, tuo labiau remtis ieškovo nurodyta teisės norma ir konstatuoti prievolės, kurios egzistavimas apskritai nėra aiškus, įvykdymo vietą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų leidžiančių konstatuoti, jog ieškinio reikalavimas dėl 43 400 JAV dolerių priteisimo iš asmens, kuris daug metų gyvena JAV (be kita ko ir ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų atlikimo metu), seniai deklaravęs išvykimą ir neturi Lietuvoje jokio turto, būtų teismingas Lietuvos teismams.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir antrasis ieškinio reikalavimas – dėl, ieškovo teigimu, be pagrindo įgytų 66 000 JAV dolerių priteisimo – negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir akcentuoja atsakovė, 2016 metais ieškovas su tapačiu reikalavimu jau kreipėsi būtent į JAV teismą (Ilinojaus Kuko apygardos teismą) ir pastarasis ieškovo reikalavimas buvo priimtas nagrinėti, taigi, tiek Ilinojaus Kuko apygardos teismas, tiek ir pats ieškovas pripažino bylos teismingumą būtent JAV teismams. Vien ta aplinkybė, kad JAV teisme buvo priimtas Bylos nutraukimo šalių susitarimu įsakymas, kuriuo A. P. buvo palikta teisė pateikti tapatų ieškinį vėliau, nereiškia, jog pasikeitė šio reikalavimo teismingumas ir (ar) JAV teismo buvo pripažintas bylos priskyrimas Lietuvos teismų jurisdikcijai. Todėl ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad jam buvo palikta teisė pareikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu vėliau, niekaip nepagrindžia skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, tuo labiau, kad šis ieškovo reikalavimas susijęs būtent su JAV banko sąskaitoje turėtų bei JAV panaudotų lėšų išieškojimu iš nuolat JAV gyvenančio ir Lietuvoje turto neturinčio asmens.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl baudos neskyrimo

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju ieškovo naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant ieškinį ir atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo per se spręsti, kad A. P. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Priešingai nei interpretuoja atsakovė, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-296-372/2013 Lietuvos teismų nurodyti argumentai neturėjo suponuoti ieškovui kategoriškos išvados, kad ginčas dėl lėšų, esančių JAV banke, ar kaip nors panaudotų JAV, apskritai negalėtų būti sprendžiamas Lietuvos teismuose. Savo ruožtu ta aplinkybė, kad ieškovas, įvertinęs jam JAV teismo paliktą teisę dar kartą kreiptis į teismą su tokiu pat ieškiniu, nusprendė galintis kreiptis ne į JAV, o į Lietuvos teismą, nėra pakankama manyti, jog ieškovas tokiu būdu sąmoningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir (ar) vilkina atsakovei kitoje byloje priteistų pinigų išieškojimą, todėl atsakovės prašymas skirti baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jai iš ieškovo jos patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje konstatuota, jog atsakovė iki ginčo nutarties priėmimo nepateikė jos bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų ir todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo atmetamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių faktą bei dydį patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, atlyginimas atsakovei iš ieškovo nebegali būti priteistas.Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo ją atstovaujančiai advokatei 400 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu ir įvertindamas aplinkybę, kad atsakovės prašoma priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, priteisia atsakovei iš ieškovo 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0098/16/00199. Kadangi sprendimas dėl ginčo esmės šioje byloje nepriimtas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, panaikina Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0098/16/00199 sustabdymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0098/16/00199 sustabdymą.