Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl 100 118,97 Eur priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas atsakovės D. P. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji prašo palikti ieškinį nenagrinėtu ir priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teisminės jurisdikcijos klausimas susijęs su teismo kompetencija nagrinėti ginčą, turintį tam tikrą užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos, t. y. ginčą gali pretenduoti nagrinėti kelių valstybių teismai. Bet koks teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso jo kompetencijai pagal tos valstybės vidaus teisę ir/ar tarptautines sutartis, turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso užsienio valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi tokio teismo, pažeidžiant užsienio valstybės išimtinio teismingumo taisykles, priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje.

Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, kuriose būtų išspręsti šių valstybių teismų jurisdikcijų kolizijų sprendimo klausimai, todėl nagrinėjamai bylai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintos Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos klausimus.

Vadovaujantis CPK 787 straipsniu, reglamentuojančiu bylų, nagrinėtinų ginčo teisena, tačiau neišvardintų šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrame skirsnyje (šeimos teisinių santykių, tėvų ir vaikų teisinių santykių ir daiktinių teisinių santykių), teismingumą, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nustatyta, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu (ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje).

Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį bei jo priedais, konstatuoja, jog A. P. ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl, vadovaujantis CPK 782 straipsniu, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Ginčo, jog atsakovė D. P. jau daugelį metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, nėra, be to, tas yra konstatuota ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria anksčiau minėti žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai palikti nepakeisti. D. P. išvykimas į JAV Gyventojų registre deklaruotas 2003-05-19, Lietuvos Respublikoje atsakovė turto neturi. Nors atsakovė nurodo, jog ji yra JAV pilietė, tokių duomenų byloje nėra.

Kaip minėta, ieškinio reikalavimą sudaro dvi dalys, iš kurių viena prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės 43 400 JAV dolerių skolą, kita – 66 000 JAV dolerių, kuriuos neva tai be ieškovo žinios atsakovė įgijo be pagrindo, pasirašydama ieškovo vardu čekius ir taip šiuos pinigus išsimokėdama. Ieškovas pastarąjį ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog be jo žinios, jo vardu pasirašydama čekius, laikotarpiu nuo 2008-05-20 iki 2011-01-25, atsakovė iš ieškovo sąskaitos Nr. 553417, esančios JAV banke, išsimokėjo 66 000 JAV dolerių. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog šioje dalyje ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, kadangi ginčas dėl piniginių lėšų, turėtų JAV, panaudojimo bet kokiu atveju turėtų būti sprendžiamas JAV teismuose, o iš atsakovės pateiktų Patvirtinto skundo ir Bylos nutraukimo šalių susitarimu įsakymo kopijų matyti, jog 2016 metais ieškovas A. P. ir kreipėsi į Kuko apygardos, Ilinojus, apygardos teismą dėl 66 000 JAV dolerių nuostolio, šią pretenziją reikšdamas D. P. tais pačiais pagrindais, kuriais grindžia ir ieškinį šioje dalyje. 2017 m. balandžio 13 d. minėtame JAV teisme buvo priimtas Bylos nutraukimo šalių susitarimu įsakymas, kuriuo A. P. ieškinys D. P. dėl 66 000 JAV dolerių buvo atmestas, paliekant teisę ieškovui pateikti ieškinį tuo pačiu pagrindu vėliau.

Ieškinio reikalavimą dalyje dėl 43 400 JAV dolerių priteisimo ieškovas grindžia tarp ginčo šalių neva tai susiklosčiusiais paskolos santykiais, kadangi šalims gyvenant skirtingose valstybėse pinigai buvo pervedami banko pavedimais, šalys jokių rašytinių paskolos sutarčių nepasirašinėjo, o teismui nenustačius teisinio pagrindo, kuriuo buvo perduotos piniginės lėšos, prašo jas priteisti kaip be pagrindo įgytą turtą. Tačiau, teismo vertinimu, ir šioje dalyje ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų aptarta prievolės įvykdymo vieta, nėra galimybės ir nustatyti nei galimos prievolės atsiradimo, nei įvykdymo vietos, tuo labiau nėra pagrindo spręsti, jog prievolės atsiradimo ar įvykdymo vieta yra Lietuvoje. Kaip minėta, atsakovė daugelį metų gyvena JAV, savo išvykimą yra deklaravusi 2003-05-19, nėra jokių duomenų apie atsakovės Lietuvoje turtimą turtą ar turtines teises, kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį, ji yra JAV pilietė. Taigi, ieškovui nepateikus leistinų įrodymų, jog prievolė turėtų būti įvykdyta Lietuvoje arba ši prievolė atsirado Lietuvoje, taipogi nesant sąlygų ieškovui reikšti ieškinį pagal pasirinktą teismingumą (CPK 30 straipsnis), esant tiksliai žinomai atsakovės gyvenamajai vietai, kuri paaiškėjo tik gavus jos atsiliepimą į ieškinį (ieškinyje nurodytu adresu atsakovė negyveno), ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o ieškovui siūlytina kreiptis į atitinkamą JAV teismą pagal atsakovės gyvenamąją vietą.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikia, todėl prašymas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 782 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl skolos ir nuostolių priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.