- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1224-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04851-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-571/2016 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui P. P., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui dėl ginčytinos žemės sklypo ribos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. A. 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė nustatyti bendrą ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių A. A. ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui P. P., pagal 2000 m. balandžio mėnesio AB „Hidroprojektas“ parengtą žemės reformos skyriaus žemės sklypo planą ir priteisti jai iš atsakovo visas bylos vedimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atliekant atsakovo P. P. žemės sklypo kadastrinių matavimo darbus ir sudarant kadastrinių matavimų planą buvo pažeistos jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Atsakovo žemės sklypo ribos pasislinko į ieškovės žemės sklypą. Ji negalėjo detaliai susipažinti su atsakovo atliktu kadastrinių matavimų planu, nes sirgo, buvo prastos gamtos sąlygos. Ji rašė eilę raštų į įvairias institucijas, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio. Nei vienas matininkas nenorėjo važiuoti ir atlikti ieškovės sklypo kadastrinių matavimų. Ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl jos sklypo kadastrinių matavimų atlikimo su IĮ „Geobaitas“, kurios matininkui atlikus kadastrinius matavimus ir nenustačius jokių pakitimų, ieškovė atsisakė pasirašyti ant plano, kadangi matininkas matavimus atliko pagal atsakovo nurodymus, o ne pagal faktą. Anksčiau atliktuose matavimuose kanalas ir kelias ėjo per atsakovo žemę, o dabar kelias eina per ieškovės žemę, tačiau atsakovas tuo keliu naudojasi. Ieškovė taip pat nesutinka su riba, kuri eina per atsakovo namų valdą, kadangi ankstesnė riba buvo siauresnė, o šiuo metu daug platesnė.
Atsiliepimas
Atsakovas P. P. 2015 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės A. A. ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jam buvo atkurta nuosavybė į 14 ha, esantį (duomenys neskelbtini) 2014 metais buvo atliekami kadastriniai matavimai. Matininkas siuntė ieškovei pranešimus dėl dalyvavimo atliekant matavimus, tačiau ieškovė į nurodytą vietą neatvyko. Atsakovas siuntė ieškovei dokumentus susipažinti, prašė reikšti pastabas, tačiau jokių pastabų iš ieškovės negavo. Laikė, jog jis naudojasi savo sklypu ribomis pagal atliktus kadastrinius matavimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės A. A. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo P. P. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovei A. A. įregistruota nuosavybė į 4,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir įregistruota nuosavybė į 5,32 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Abu šie sklypai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal preliminarius matavimus. Atsakovui P. P. atkurta nuosavybė į 14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įregistruota nuosavybė į 14,1259 ha sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Matininkas parengė du atskirus žemės sklypų planus, nes atsakovo sklypą kerta kelias. Atsakovo žemės sklypai nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2014 m. rugpjūčio 26 d. atlikus kadastrinius matavimus. Byloje pateiktas atsakovo žemės sklypo planas bei 2014 m. kovo 25 d. atlikti kadastriniai matavimai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 534, atlikti nedalyvaujant ieškovei, kuri negalėjo atvykti dėl ligos ir blogų oro sąlygų. Ieškovei buvo išsiųstas surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir sklypo plano kopijos, tačiau per 30 dienų laikotarpį ieškovė pastabų dėl kadastrinių matavimų ir akto nepateikė. Todėl atsakovas kadastrinių matavimų bylą suderinimui pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės apskrities žemėtvarkos skyriui. Sklypai kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovei teismas išaiškino ir sudarė sąlygas pateikti įrodymus, t. y. savo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovė 2016 m. vasario 22 d. sudarė sutartį dėl žemės kadastrinių matavimų atlikimo su IĮ „Geobaitas“, tačiau ši ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko pagal ieškovės, VĮ Registrų centro bei Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus dokumentus ir duomenis, o ne pagal ieškovės nurodytas ribas, kad riba turėjo eiti pagal pasodintas eglutes. Todėl ieškovė nesutiko su šiais matavimais. Įvertinęs tai, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 8 d. raštą bei į ieškovės atsisakymą teikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, teismas sprendė, jog ieškovė ieškinyje remdamasi AB „Hidroprojektas“ atliktais preliminariais matavimais yra susidariusi klaidingą nuomonę dėl sklypų ribų nesutapimo, o ieškovei atsisakius pateikti jos ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus, ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmetė.
Teismas išaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsniu ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog atlikus atsakovui priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės buvo įregistruota atsakovo P. P. vardu. Nors ieškovė savo ieškinį grindė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 8 d. raštu, kuriame anot ieškovės nustatyti pažeidimai ir netikslumai, tačiau kaip matyti iš jo, jame taip pat nurodyta, jog ginčas dėl žemės sklypų ribos nesutapimo turi būti sprendžiamas tarpusavio susitarimo tvarka ar kreipiantis į teismą su ieškiniu, kurį pagrįsti privalo jį pateikęs asmuo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialinės ir proceso teisės normas todėl neteisingai išsprendė bylą ir priėmė neteisėtą bei naikintiną sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiškai nevertino Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 8 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas vietoje atlikus patikrinimą ir kuriame nurodyta, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba abrise ir lauko brėžinyje nesutampa 10 m, o sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba nesutampa 3 m ir neatitinka IĮ „Geomatas“ padarytos schemos. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovės nurodomos faktinės sklypus skiriančios ribos neatitiko pagal UAB „Hidroprojektas“ matavimus į VĮ Registrų centrą perkeltų ribų. Teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei atlikti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus pas kitus matininkus (ne IĮ „Geomatas“), o to nepadaręs, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas taisykles.
Atsiliepimas
Atsakovas P. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir išsamias išvadas bei priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų – nepagrįstas. Ieškovės pareiga įrodyti ieškinį ir jį pagrįsti. Marijampolės rajono apylinkės teismui ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribos netikslios, jo ir ieškovės sklypai persidengia, taip pažeidžiamos ieškovės teises. Pirmosios instancijos teismas apeliantei sudarė galimybes rinkti ir teikti įrodymus, tuo tikslu bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti jai priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, iš kurių būtų galima daryti įrodymais pagrįstą išvadą apie ginčo žemės sklypų ribas. Tačiau šių įrodymų ieškovė nepateikė. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nėra teisinio pagrindo, kadangi, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir išsamias išvadas bei priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu apie procesinių teisės normų pažeidimą – ieškinio trūkumų šalinimo instituto netaikymo. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą buvo ieškovės pareiga. Ieškovės interesus byloje atstovavo advokatas. Pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas ir skyrė ieškovei pakankamai ilgą laiko tarpą patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovei to nepadarius, tik siekiant, kad žemės sklypų riba būtų kitoje vietoje nepateikiant jokių jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad remdamasis nekilnojamojo turto registre esančia informacija nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m. vasario 4 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarūs matavimai). Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001 m. vasario 22 d. taip pat atlikus preliminarius matavimus. Su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) besiribojantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso atsakovui P. P. ir šie žemės sklypai nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2014 m. rugpjūčio 26 d. atlikus kadastrinius matavimus. UAB „Narma“ matininkas D. Z. atlikdamas žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, parengė du atskirus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) planus, kadangi žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kerta kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą atsakovo žemės sklypo plotą. Ieškovė, nesutikdama su nurodytas kadastriniais matavimais, nereiškė pirmosios instancijos teismui reikalavimo dėl jų panaikinimo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės interesus atstovavo kvalifikuotas advokatas, ieškovė pati dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir pati pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nuosavybės teisė į jos turimus žemės sklypus yra pažeista. Ieškovės žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl nėra aišku ar ieškovės teiginiai, kad žemės sklypai tarpusavyje persidengia, yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei nesutikus su IĮ „Geobaitas“ atliktais kadastriniais matavimais, sudarė sąlygas jai pateikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei išaiškino, jog ieškovei kadastrinius matavimus gali atlikti ir kita įmonė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Ieškovė pateikė prašymą bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad nepatenkinus šio jos prašymo, bus pažeidžiamos žmogaus teisės. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribas pagal jos pateiktą projektą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei A. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000 m. vasario 4 d., atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, o nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2001 m. vasario 22 d., atlikus preliminarius matavimus. 2014 m. rugpjūčio 26 d. atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui P. P., besiribojančių su ieškovei priklausančiais sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės teigimu, atliekant atsakovui priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, buvo tinkami neįvertintos ieškovei priklausančių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, tokiu būdu dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės buvo įregistruota atsakovo vardu. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama gera valia pakoreguoti sklypų ribas, tačiau šiam atsisakius tai padaryti, ji buvo priversta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu dėl susidariusios situacijos išsprendimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 8 d. pateikė atsakymą į ieškovės prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendra riba nėra iš esamų dokumentų aiški. Gavusi atsakymą ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė nustatyti bendrą ribą tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei A. A. ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovui P. P. pagal 2000 m. balandžio mėnesio AB „Hidroprojektas“ žemės reformos skyriaus sudarytą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų aišku, kokia konkreti dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės ir sklypo buvo įregistruota atsakovo vardu, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nuosavybės teisė į jos turimus žemės sklypus yra pažeista. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės parodytos ribos nesutampa nei su jos pateiktu preliminariu matavimų planu, kurį atliko AB „Hidroprojektas“ nei su IĮ „Geobaitas“ teismui pateikta žemės sklypų, priklausančių ieškovei ir atsakovui riba. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama nustatyti bendrą ribą tarp sklypų, savo reikalavimo negali grįsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 8 d. raštu, ji privalo pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o atsisakius juos pateikti, teismas neturi pagrindo tenkinti neįrodyto ir nepagrįsto ieškinio. Su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka ieškovė, kuri teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstomų argumentų.
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ginčijamų sklypų ribų nustatymu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Bylos duomenimis nenustatyti apeliaciniame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės nurodytų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertindamas visus byloje esančius įrodymus, sudarydamas galimybę ieškovei pateikti papildomus jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o būtent ginčo žemės sklypų ribų neatitiktis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ginčo sklypų ribų nustatymo aplinkybes, analizavo šalių elgesį, tikruosius šalių ketinimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nebuvo pakankamai aktyvus, nesudarė ieškovei galimybės tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą.
CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovė privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nurodydamas ieškovei tinkamai suformuoti ieškinio dalyką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomu argumentu. Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir dėjo maksimalias pastangas, siekdamas šalių ginčą išspręsti abiejų žemės sklypų savininkų interesų sąskaitą, buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą ir sudaręs ieškovei galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius ginčo žemės sklypų persidengimus, t. y. aplinkybę, kuria ji rėmėsi. Taigi, ir pati ieškovė būtų turėjusi galimybę patikslinti ieškinio pagrindą, ši ieškovei tenkanti pareiga negali būti parkeliama teismui. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, todėl pirmosios instancijos teismui sudarius galimybę pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, ieškovė turėjo galimybę ir patikslinti savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismas yra saistomas ieškinyje nurodytų aplinkybių, jame suformuoto ieškinio pagrindo ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdama reikalavimą, nesirėmė pati ieškovė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas atsakovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, jo turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovės priteisiamos atsakovui 150 Eur išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės A. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 4,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovės A. A. apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš jos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) atsakovui P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Priteisti iš ieškovės A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei 4,30 Eur (keturis eurus, 30 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 4,30 Eur sumą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.