- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- AS-602-130-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02273-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- UAB „Dilidus“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Dilidus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dilidus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2-8 (toliau – ir Sprendimas, Sprendimas Nr. 2), kuriuo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir paliktas galioti 2010 m. balandžio 28 d. priimtas sprendimas Nr. 1-1526, ir įpareigoti Tarybą artimiausiame posėdyje ištaisyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ esančius neatitikimus patvirtintam sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano brėžiniui, t. y. pakeisti šio sprendimo 1.5.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 9 aukštų“; pakeisti šio sprendimo 1.6.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 35 m“, pakeisti šio sprendimo 1.7.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „dalies 1b – iki 179,15 metrų“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dilidus“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Dilidus“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą pakeitė – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2-8 ir įpareigojo Tarybą artimiausiame posėdyje panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1-1526 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 1.5.2., 1.6.2. ir 1.7.2 punktus.
II.
Pareiškėjas 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui per savo atstovą advokatą D. Z. pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 5 303 Lt (su PVM) patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. II, b. l. 88 – 89).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į prašymą (t. II, b. l. 104 – 106) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o nusprendus patenkinti pareiškėjos prašymą, bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Dilidus“ atstovo advokato D. Z. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjui UAB „Dilidus“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nurodė, jog rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalimi ir konstatavo, jog pareiškėjas įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Rėmėsi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog advokato teisę atstovauti pareiškėjui patvirtina 2009 m. balandžio 8 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. TP20090408/01 (t. I, b. l. 45 – 48). Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais bei pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nurodė, jog patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui teisinių paslaugų sutartį ir ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas bei nurodė, kad už skundo parengimą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 203 Lt (su PVM) išlaidų. Taigi, teisėjų kolegija sprendė, kad šios pareiškėjos išlaidos yra realios ir pagrįstos minėtais byloje pateiktais dokumentais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bylos sudėtingumą lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan., tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir teikdamas prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismui tokių argumentų dėl jų nepateikė. Pažymėjo, jog pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 2 400 Lt (800 * 3 = 2 400 Lt), todėl teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, kad skundas (t. I, b. l. 1 – 5; t. II, b. l. 24A-24E) nėra didelės apimties, taip pat įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjui už skundo parengimą nepriteistina ne tik jo prašoma 5 203 Lt (su PVM) suma, bet ir maksimali Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta suma. Manė, jog šiuo atveju taikytinas koeficientas 1,5 MMA ir pareiškėjui priteistina 1 200 Lt (800 * 1,5) suma už skundo surašymą ir, pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, 100 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą (t. I, b. l. 6), t. y. iš viso 1 300 Lt.
IV.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (t. II, b. l. 117 – 119), kuriuo prašo 1) ginčijamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti; 2) pripažinus pareiškėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į šiame Vilniaus miesto savivaldybės atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir 45 straipsnio 1 dalimi bei nurodo, jog teismo išvada, kad pareiškėjo išlaidos yra realios ir pagristos minėtais byloje pateiktais dokumentais yra neteisinga ir nepagrįsta. Pažymi, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad šioje administracinėje byloje patyrė 5303 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir skundo parengimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui išvardijus tik atliktus procesinius veiksmus, bet nepateikus detalaus pagrindimo dėl šių veiksmų apimties (laiko ir darbo sąnaudų, kurios pagrįstų šias išlaidas), nebuvo objektyvios galimybės nustatyti ir patikrinti prašomos priteisti išlaidų sumos dydžio pagrįstumo. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju laiko ir darbo sąnaudos nedetalizuotos nei pareiškėjo UAB „Dilidus“ pateiktoje sutartyje dėl teisinių paslaugų, nei ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas, nei PVM sąskaitoje faktūroje, nei pateiktame sąskaitos išraše. Be to, ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta teisinių paslaugų kaina yra 5203 Lt, o PVM sąskaitoje faktūroje ir pateiktame sąskaitos išraše nurodyta teisinių paslaugų kaina yra 6897 Lt. Todėl mano, jog pareiškėjo pateikti dokumentai niekaip nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei teismo turėjo būti įvertinti kritiškai. Akcentuoja ir tai, jog pareiškėjas prašyme nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra 5203 Lt, prašymą teismui formuluoja neįvardindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pareiškėjas prašo teismo „priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjo UAB „Dilidus“ naudai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti“. Tikina, jog detalus suteiktų advokato paslaugų pagrindimas svarbus tuo, kad teisės aktai nenustato teismui pareigos kiekvienu atveju taikyti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, numatytus Rekomendacijose, kadangi bylinėjimosi išlaidų dydį lemia kiekvienos konkrečios bylos aplinkybės ir suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumas. Remiasi Rekomendacijų 2 punktu ir pabrėžia, jog sprendžiant dėl pareiškėjo prašyme nurodytų priteisti bylinėjimosi išlaidų svarbu įvertinti tai, kad prašyme nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra ne tik nepagrįsta, bet ir ženkliai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį pareiškėjo skundo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo sudarė faktinių aplinkybių išdėstymas ir į tai, kad skundas nėra didelės apimties. Priduria, jog nagrinėjant bylą pareiškėjo advokatui taip pat nereikėjo remtis specialiomis žiniomis, t. y. byloje nebuvo skirtos ekspertizės ar pareikalauta specialistų išvadų. Todėl mano, jog teismo priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir papildomai mažintinos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio dydžio.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Dilidus“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (t. II, b. l. 155 – 157) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymi, jog savo prašyme nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme patyrė 5303 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis bei 2011 m. spalio 27 d. skundo dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 2-8 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus projekto parengimas. Nurodo, jog šioms išlaidoms pagrįsti kartu su prašymu pateikė 2009 m. balandžio 8 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. TP20090408/1 (Prašymo priedas Nr. 5), 2012 m. spalio 18 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas (Prašymo priedas Nr. 2), 2012 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija ADZ Nr. 0500669 (Prašymo priedas Nr. 3) bei 2012 m. rugsėjo 13 d. AB SEB banko sąskaitos išrašą (Prašymo priedas Nr. 4). Pažymi, kad vadovaujantis Sutarties dėl teisinių paslaugų 4.6 punktu, šalių susitarimu už minėto skundo projekto parengimą buvo nustatytas fiksuoto dydžio atlyginimas (4 300 Lt plius PVM). Į šią kainą inter alia įėjo bylos faktinių aplinkybių ir dokumentų analizė, teisės aktų analizė, susitikimai su pareiškėjo atstovais, teismų praktikos paieška ir analizė, skundo rašymas, t. y. visi tinkamam skundo parengimui būtini atlikti veiksmai. Taigi, mano, jog pateikdamas išvardintus dokumentus, pareiškėjas įrodė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realios, t. y. teisinės paslaugos buvo suteiktos ir už jas buvo sumokėta de facto. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį bei ginčydamas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nepagrįstai teigia, kad ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas ir PVM sąskaitoje-faktūroje, sąskaitos išraše, skirtingas sumų nurodymas yra įrodymas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Pažymi, jog iš tokių teiginių matyti, kad atsakovas neatidžiai išanalizavo kartu su prašymu pateiktus įrodymus, kadangi PVM sąskaitoje-faktūroje (apmokėjimą patvirtinančiame dokumente) nurodytos ne tik išlaidos už skundo parengimą pirmos instancijos teisme, tačiau ir išlaidos už atskirojo skundo parengimą, kurį nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, ir kurių dėl to pareiškėjas prašymu nereikalavo priteisti.
Atsakovas taip pat remiasi Rekomendacijų 2 punktu bei nurodo, jog skundo projekto rengimas pareiškėjo atstovui reikalavo pakankamai daug laiko sąnaudų, nes buvo privalu išsamiai susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis, išanalizuoti su byla susijusius dokumentus, kurių apimtis yra didelė, išanalizuoti su nagrinėta byla susijusius teisės aktus bei ieškoti aktualios teismų praktikos bei ją analizuoti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo atstovui skundo rengimo metu išanalizavus visą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su nagrinėta byla, paaiškėjo, jog šiame teisme analogiškų ar labai panašių bylų nebuvo išnagrinėta. Todėl šioje byloje sprendžiami teisiniai klausimai buvo visiškai nauji, kas sąlygojo nagrinėtos bylos sudėtingumą, o tuo pačiu ir ilgesnį bei sudėtingesnį skundo rengimą. Pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priteisė tik 50 proc. Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos, t. y. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) už advokato teisinę pagalbą ir 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, todėl mano, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų dydžio, įvertino visas atsakovo atskirajame skunde minimas aplinkybes, o priteistas bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos nepagrįstomis ar neprotingai didelėmis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (t. II, b. l. 145 – 147) nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš dalies tenkindamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai taikė proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos objektas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jo naudai iš atsakovo priteista 1300 Lt išlaidų suma.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atskiruoju skundu atsakovas iš esmės ginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimą pareiškėjo naudai, teigdamas, jog jis minėtų išlaidų nedetalizavo, t. y. nepateikė detalaus procesinių veiksmų aprašymo, tokiu būdu neišpildydamas reikalavimo pagrįsti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat apeliuoja į netikslią pareiškėjo prašyme išreikštą formuluotę (be konkrečios sumos) priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo ir tai, kad teismas priteisė akivaizdžiai per dideles išlaidas, neatsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti bei nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos arba tokia priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo akivaizdžiai per didelė ir neatitiko protingumo kriterijaus.
Pirmiausia nurodytina, jog teismui nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjas buvo tinkamas subjektas ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies prasme prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi (t. II, b. l. 78 – 84), keičiančia pirmosios instancijos teismo byloje priimtą sprendimą, buvo iš esmės apgintos jo teisės, todėl jis turėjo teisę gauti atlyginimą už patirtas teismo išlaidas. Taip pat pažymėtina, jog išanalizavus kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų turinį neabejotina ir tai, jog pareiškėjas pagrindė ir detalizavo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 88 – 96). Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog iš pareiškėjo prašymo neįmanoma suprasti, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami, nes iš šio prašymo matyti, jog pareiškėjas siekė prisiteisti už skundo pirmosios instancijos teismui rengimą patirtas išlaidas (5203 Lt) bei sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt). Tuo tarpu tai, jog jis savo prašymo gale neapibrėžė konkrečios sumos, kurią teismo prašo priteisti, jo teisės į bylinėjimosi išlaidų nepaneigia. Teisėjų kolegijos nuomone, skaitant prašymą sistemiškai yra akivaizdu, jog jis, kaip minėta, iš viso siekė prisiteisti (5303 Lt), todėl smulkmeniški ir formalūs atsakovo atskirajame skunde keliami argumentai, atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą de minimis non curat lex (lot. – teisė mažmožiais neužsiima, jos paliekamos sprendėjo nuožiūrai), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo esminiam išsprendimui reikšmės nedaro. Pridurtina, jog atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje ir pateiktame sąskaitos išraše yra nurodomos skirtingos sumos, kas sudaro pagrindą vertintini pareiškėjo išlaidų pagrindimą kritiškai. Šiuo aspektu nurodytina, jog iš pateiktų dokumentų (t. II, b. l. 91 – 92) akivaizdu, jog minėtų sumų nesutapimas susidarė, dėl to, jog į PVM sąskaitą-faktūrą buvo įtrauktos ir išlaidos už atskirojo skundo rengimą, kurių atlyginimo klausimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi (t. II, b. l. 167 – 169) ir kurių pareiškėjas analizuojamu prašymu atlyginti neprašė.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus ir priteisė pareiškėjui akivaizdžiai per dideles išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog Rekomendacijų 2 punktas įtvirtina, jog nustatant priteistino užmokesčio už suteikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teismo manymu, į visas svarbias minėtame Rekomendacijų punkte nurodomas aplinkybes (bylos sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų naujumą, išskirtinumą ir pan.) pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta bei jos buvo analizuojamos, juolab, jog teismas pareiškėjui priteisė ne maksimalią Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtintą sumą už skundo parengimą (800 MMA * 3 = 2400 Lt), o ją gerokai sumažino, faktiškai priteisdamas 1200 Lt (800 MMA * 1,5 = 1200 Lt) sumą.
Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei jų būtinumą bei realumą pagrindė byloje pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos duomenų visetą, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 300 Lt (1200 Lt už skundo rengimą ir 100 Lt už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį ar ją keisti, mažinant pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, nėra pagrindo, o atsakovo atskirasis skundas – netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.