- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-91-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00196-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. S., M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti kiekvienam iš atsakovų patirtos žalos atlyginimą: iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos generalinės prokuratūros, priteisti kiekvienam po 100 eurų turtinės žalos atlyginimui ir po 250 eurų neturtinės žalos; iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kiekvienam po 175 eurus turtinės žalos atlyginimui ir po 250 eurus neturtinės žalos. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. liepos 13 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Tauragės AVPK), prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtame pareiškime nurodytų Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus M. P., administracijos direktoriaus pavaduotojo V. N. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį 1 dalį, 228 straipsnį, 229 straipsnį. Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį patvirtino Tauragės AVPK viršininkas. Ieškovai 2017 m. liepos 27 d. dėl šio nutarimo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. S. ir M. V. pareiškimą dėl galimos nusikalstamos veikos, kaip nepagrįstą ir Tauragės vyriausiąjį prokurorą G. Ž. nusišalinti nuo ieškovų pareiškimo tyrimo ir perduoti šio skundo dėl 2017 m. liepos 20 d. nutarimo išsprendimo klausimą kitos apygardos prokuratūrai ir kitos apygardos policijos komisariatui, esant aiškiam suinteresuotumui ir įsipareigojimui neatskleisti Tauragės valdžios pareigūnų neteisėtų ir nusikalstamų, tęstinių veikų prieš pareiškėjus. Tauragės apylinkės prokuratūra 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu panaikino Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. nutarimą. Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį patvirtino Tauragės AVPK viršininkas. Ieškovai dėl pastarojo nutarimo Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė 2017 m. rugpjūčio 14 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. S. ir M. V. pareiškimą dėl galimos nusikalstamos veikos kaip nepagrįstą bei Tauragės vyriausiąjį prokurorą G. Ž. ir Tauragės prokuratūrą nusišalinti nuo ieškovų pareiškimo tyrimo, perduoti šio skundo dėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo išsprendimo klausimą kitos apygardos prokuratūrai ir kitos apygardos policijos komisariatui, esant aiškiam suinteresuotumui ir įsipareigojimui neatskleisti Tauragės valdžios pareigūnų neteisėtų ir nusikalstamų, tęstinių veikų prieš pareiškėjus. Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorė 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu paliko galioti Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjų A. S. ir M. V. pareiškimą. Tuomet ieškovai dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo pateikė skundą Šilutės rajono apylinkės teismui ir prašė panaikinti Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. S. ir M. V. pareiškimą dėl galimos nusikalstamos veikos kaip nepagrįstą bei perduoti šio skundo dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo išsprendimo klausimą kitos apygardos teismui, kadangi Tauragės vyriausiasis prokuroras G. Ž., Tauragės prokuratūra bei Klaipėdos apskrities teismai yra ne kartą sprendę A. S. ir M. V. prašymus dėl netinkamų Tauragės rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pareiškėjų A. S. ir M. V. 2017 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perdavė iš naujo spręsti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
3. Dėl Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. priimto neteisėto ir nepagrįsto nutarimo apskundimo ieškovai patyrė 150 eurų išlaidų advokatės J. T. teisinei pagalbai (už skundą) apmokėti ir šios išlaidos yra priteistinos ieškovams iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės AVPK. Dėl Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo ir Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. priimto neteisėto ir nepagrįsto nutarimo apskundimo ieškovai patyrė po 200 eurų išlaidų advokatės J. T. teisinei pagalbai (už skundą) apmokėti ir šios išlaidos yra priteistinos ieškovams iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos generalinės prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės).
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodė, jog dėl neteisėtų policijos bei prokuratūros veiksmų ieškovai patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, stresą, nerimą, netikrumo jausmą, įtampą, pablogėjo jų emocinė savijauta. Savo patirtą neturtinę žalą kiekvienas ieškovas atskirai dėl kiekvieno atsakovo atstovo vertino 250 eurų ir prašė jos atlyginimą priteisti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, juo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas Tauragės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų priimtų nutarimų matyti, jog jų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), buvo teisingi. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų atliekami procesiniai veiksmai netenkino ieškovų, nereiškia, kad šie veiksmai turi būti laikomi neteisėtais. Teismas nusprendė, jog tai, kad Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. nutarimas, Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties, taip pat Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas netenkinti ieškovų skundo buvo panaikinti, nepatvirtina neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Ieškovai teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo neįrodė, todėl ieškovų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti turtine žala nėra pagrindo.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovai A. S. ir M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, netyrė bylai svarbių įrodymų, juos ignoravo, iškreipė bylos esmę, netinkamai taikė prejudicinių faktų institutą. Teisėja, būdama asmeniškai suinteresuota, šiurkščiai pažeidė teismo nešališkumo principą, pamynė teisėjo priesaiką, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Jungtinių Tautų visuotinai pripažintas žmogaus teises, todėl teismo sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Teismas sprendime konstatuoja, kad Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 4 d. rašte nurodytas pripažinimas, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, atmestinas kaip neįrodytas, nurodyta, kad ieškovai negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad minėtas raštas susijęs su nagrinėjama byla, ir tą patvirtino generalinės prokuratūros atstovė, nors tai 100 procentų susiję su nagrinėjama byla.
9.3. Ieškovai nurodo, kad teisėjos R. Pauparienės priimtos nutartys yra neteisėtos, teisėja daugelį kartų pažemino teisėjo vardą, sulaužė priesaiką, veikia priešingai Lietuvos įstatymams, Konstitucijai, todėl turėtų būti pašalinta iš teisėjo pareigų be teisės dirbti teisinį darbą Lietuvoje. Teisėja būdama suinteresuota nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Tauragės apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-887-367/2019 pirmosios instancijos teisme nušalinimų pareikšta nebuvo, todėl atsiliepime atsakovas išsamiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisėjos šališkumo.
10.2. Teismas sprendime visiškai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrindė įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra motyvuotas teisės taikymo aktas, teismo sprendimo teiginiai yra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas išsamiai išanalizavo byloje esančią medžiagą bei tinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą.
10.3. Apeliaciniame skunde ieškovai atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2002 m. kovo 20 d. priimtą nutarimą, kuris, ieškovų teigimu, yra nepagrįstas, korumpuotas, iki šiol nenaikinamas ir todėl yra neteisėtas. Ieškinyje dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai apie galbūt padarytus neteisėtus pareigūnų veiksmus priimant minėtą nutarimą nepasisakė, dėl to reikalavimo ieškinyje nepateikė, todėl tai nėra susiję su priimtu Tauragės apylinkės teismo sprendimu.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo Tauragės apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovų apeliacinis skundas yra abstraktus ir visiškai nemotyvuotas. Apeliantai skųsdami teismo sprendimą nenurodė, kokias materialiosios ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė bylai svarbių įrodymų ir netinkamai taikė prejudicinių faktų institutą, tačiau net neįvardija minimų prejudicinių faktų. Neaišku, kokias aplinkybes ieškovai laiko prejudiciniais faktais, kuriais turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Be to, pažymėtina, kad nors ieškovai apeliacinio skundo pradžioje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė bylai svarbių įrodymų, tačiau susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, akivaizdu, kad nėra paminėtas nė vienas įrodymas, kuris buvo neištirtas bei neįvertintas.
11.2. Ieškovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nereiškė nušalinimo teisėjai Raimondai Pauparienei. Ieškovai teisėjos Raimondos Pauparienės šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi įrodinėja remdamiesi 2003, 2004 ir 2007 metų Tauragės apylinkės teismo nutartimis ir 2005 m. birželio 13 d. Generalinės prokuratūros nutarimu. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu vertinant teisėjos šališkumą ar suinteresuotumą būtent šioje nagrinėjamoje byloje, nenurodo ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja turėjo ar turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliantų nurodomos aplinkybės pačios savaime nelemia teisėjos šališkumo.
11.3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjęs bylą, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas šališko teismo, yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.
Dėl prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų
14. Ieškovai prie apeliacinio skundo pridėjo atvirą laišką, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimą, Tarybos narių atsiliepimą, Generalinės prokuratūros 2005 m. birželio 13 d. nutarimą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 23 d., 2004 m. sausio 9 d., 2004 m. vasario 10 d. ir 2007 m. spalio 17 d. nutartis.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti išdėstyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jau yra prie ieškovų apeliacinio skundo pridėti dokumentai – atviras laiškas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 80–81), Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 117), Tarybos narių atsiliepimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 104), Generalinės prokuratūros 2005 m. birželio 13 d. nutarimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 163–164). Dėl šių priežasčių šiuos prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus atsisakytina priimti ir jie grąžintini ieškovams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti prie apeliacinio skundo pridėtas Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis, kadangi iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad minėtais dokumentais ieškovai grindžia pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą.
Dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo
17. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja buvo šališka, suinteresuota bylos baigtimi. Pasak ieškovų, šią aplinkybę patvirtina anksčiau teisėjos priimtos nutartys.
18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
19. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
21. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43).
22. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant klausimą dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (žr. pvz., EŽTT sprendimus bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36). Teisėjo šališkumas taip pat gali būti konstatuotas, kai teisėjas du kartus nagrinėjo tapačius faktus, turėjo atsakyti į tą patį klausimą, ar skirtumas tarp spręstų klausimų buvo labai menkas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Liga Portuguesa de Futebol Profissional prieš Portugaliją, peticijos Nr. 4687/11, par. 69).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Be to, vien tik aplinkybė, jog šalis nesutinka su skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog teisėjas priima apeliantui nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą bei neobjektyvumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1816-798/2016).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prie apeliacinio skundo pridėtas Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis, konstatuoja, kad jie nepaneigia asmeninio pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme būtų teikę pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Ieškovai nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismo teisėja rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu ieškovų nesutikimas su pirmosios instancijos teismo teisėjos prieš daugiau kaip 10 metų priimtomis nutartimis ar skundžiamu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu objektyviuoju aspektu. Minėtomis nutartimis, be kita ko, buvo sprendžiami kiti klausimai nei šioje civilinėje byloje. Vadinasi, nėra teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad ieškovų nuomonė dėl teisėjos šališkumo yra objektyviai pagrįsta.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės
25. Ieškovai prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jų ieškinys dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
26. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties buvo panaikinti. Be to, Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas netenkinti ieškovų skundo taip pat buvo panaikintas. Šios aplinkybės, pasak ieškovų, įrodo, kad priimti nutarimai buvo nekompetentingi, neteisėti ir nepagrįsti. Dėl to ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir prašo jos atlyginimą priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės AVPK ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
27. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens reabilitavimą tik baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006). Teismas, sprendžiantis klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 42 p.). Kitaip tariant, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Siekiant konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
29. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aplinkybė, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimai yra panaikinti aukštesnio pareigūno ar teismo, dar nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio taikymo požiūriu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro nutarimų panaikinimas reiškia tik tai, kad jie neatitinka baudžiamojo proceso normų, bet nereiškia, kad jie gali būti laikomi neteisėtais valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.272 straipsnio) taikymo požiūriu. Taigi prokuroro ar teismo sprendimas panaikinti atitinkamo pareigūno priimtą nutarimą neturi prejudicinės galios klausimu, ar egzistuoja neteisėti veiksmai valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.272 straipsnio) taikymo požiūriu. Kaip nuosekliai pažymi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekiant konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
30. Vadovaudamasi tuo, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl ieškovų nurodytų aplinkybių klausimas buvo galutinai išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nebuvo pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovų pareiškimą. Vadinasi, ieškovų nurodyti Tauragės AVPK 2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimai, Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutės) prokurorės 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas, kurie buvo panaikinti aukštesnio pareigūno ar teismo, neturėjo esminės ir lemiamos reikšmės ieškovų teisių pažeidimui. Ieškovų teisių pažeidimas, dėl kurio jie skundė minėtus nutarimus, galiausiai nebuvo nustatytas, nes, kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo pripažinta, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad tarpinių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės nutarimų panaikinimas nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK pareigūnai ir Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras padarė tokio pobūdžio klaidas, kurios turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, kad nenustatyti valstybės neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės (CK 6.272 straipsnio) taikymo požiūriu. Nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla ir nėra pagrindo priteisti patirtus nuostolius.
31. Kiti ieškovų argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovams prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus – atvirą laišką, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimą, Tarybos narių atsiliepimą, Generalinės prokuratūros 2005 m. birželio 13 d. nutarimą.