Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3061-629/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-27
Bylos Nr.: eA-3061-629/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03678-2017-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: G. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. eA-3061-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03678-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BR-2291 (toliau – ir Išvada 1) nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tokiu būdu buvo pažeistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 7 punktas ir apsunkinta jo teisė į gynybą. Pareiškėjo galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertintas pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 20 d. valstybinio audito ataskaitą „Viešosioms įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ Nr. VA-2017-P-10-2-8 (toliau – ir Audito ataskaita), kurioje nėra individualizuoti jokie pareiškėjo galbūt padaryti pažeidimai. Ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-491 sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodžiusi jokio konkretaus veiksmo, pagrindžiančio galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą – konkrečiai nenurodyta nė viena Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) sudaryta panaudos sutartis, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nė vienas atvejis dėl turto nuomos konkurso vykdymo perdavimo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nė viena nuomos sutartis, kurioje nustatytas nepagrįstai mažas nuomos mokesčio dydis ir kt. Pareiškėjo nuomone, jo kaltė nustatyta nepagrįstai, nes visi Išvadoje 1 nurodyti įsakymai buvo vizuoti teisininkų, pareiškėjui nekilo abejonių dėl jų teisėtumo ir tinkamai atliktos kontrolės. Audito ataskaitoje paminėtos turto panaudos sutartys buvo sudarytos dar tuo metu, kai turtas buvo valdomas apskričių viršininkų administracijų, sprendimus viešosioms įstaigoms perduoti nuomos konkursų organizavimo funkciją priimdavo ministras. Komisija ministro įsakymų vizavimą nepagrįstai laikė tęstiniu nusižengimu, neatsižvelgė į kitų įsakymus vizavusių darbuotojų veiksmus (pažeistas lygiateisiškumo principas). Pareiškėjas nesutiko, kad sutartyse netinkamai nurodytas nuomos dydis, konkurso metu nuomos mokesčio dydis gali pakilti. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai ignoravo akivaizdžias turto nuomos dydžio nustatymo klaidas, kadangi pareiškėjas apie galbūt netinkamą viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais perduoto turto valdymą sužinojo tik gavęs Audito ataskaitą. Audito ataskaitoje nurodyta, kad nuomos dydis buvo apskaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, o turto valdytojas neįpareigotas pirmenybę teikti nuomos mokesčio dydžio nustatymui pagal turto paklausą, o ne nustatytą turto nuomos apskaičiavimo formulę. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos išvada apie galbūt kilusią žalą abstrakti, pagrįsta tik prielaidomis, jog galbūt didžioji dalis valstybės turto buvo išnuomota mažesne nei rinkos kaina. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, o išvada apie nežinomą SAM panaudos sutarčių skaičių nepagrįsta. Turto ir valdymo skyriaus duomenimis, visas turtas yra apdraustas, o Komisijos išvada, jog sudaromos draudimo sutartys galbūt nevisiškai tenkina turto valdytojo interesus, pagrįsta tik prielaidomis. Pareiškėjas tvirtino, kad, priešingai nei nurodė Komisija, visose pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktose jo pasirašytose pretenzijose skolininkams buvo nurodyti skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos, o duomenų, kad po raginimų sumokėti įsiskolinimų skolininkai savo pareigų neįvykdė, pareiškėjas nėra gavęs. Sprendimas ne visiems skolininkams skaičiuoti delspinigius buvo priimtas ne pareiškėjo, o Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo, tai skyrius paaiškino ir Komisijai. 2017 m. rugsėjo 28 d. išvadoje Nr. BR-2541 (toliau – ir Išvada 2) nėra konkretizuojami delspinigių nesumokėję skolininkai, o tik nurodoma bendra delspinigių įsiskolinimo suma, neaišku, pagal kokias sutartis, kada šie delspinigiai turėjo būti mokami ir kt. Komisija nėra nustačiusi, kad sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Apotheca vaistinė“ prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nepateikė siūlymo tokią sutartį nutraukti. Tai įrodo, jog pažeidimas, susijęs su nuomos sutarčių terminais, konstatuotas nepagrįstai. Komisija nepatikrino Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų (šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninė „Santaros klinikos“) 2016 m. lapkričio 30 d. rašte pateiktos informacijos apie vykdomą viešąjį lankytojų ir darbuotojų maitinimo paslaugų pirkimą teisingumo, ir netinkamai įvertino šių paslaugų pirkimo aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nieko nežinojo apie tai, jog vadovybės lygmeniu buvo pritarta Audito ataskaitos projektui, ir todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, jog jis nepaisė SAM vadovybės nuomonės ir galbūt įpareigojo Turto valdymo ir ūkio skyrių parengti rašto projektą Valstybės kontrolei, kuriuo neigiamos Audito ataskaitos išvados, kaip oficialią SAM poziciją.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl visų Išvadoje 2 nurodytų ministro įsakymų jo patraukimas tarnybinėn atsakomybėn negalimas dėl pasibaigusių patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminų – 6 mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos. Išvadoje nurodyti ministro įsakymai, kuriuos vizavo (duomenys neskelbtini) (Išvadoje 2 net nenurodoma, kada konkrečiai (duomenys neskelbtini) juos vizavo) priimti 2017 m. kovo 23 d. (įsakymas Nr. T-40), 2017 m. kovo 1 d. (įsakymai Nr. T-28 ir T-29), 2017 m. sausio 12 d. (įsakymas Nr. T-14), 2016 m. balandžio 5 d. (įsakymas Nr. T-8). Dėl visų šių įsakymų ministro nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d. jau buvo pasibaigęs naikinamasis 6 mėnesių nuo pažeidimo padarymo dienos terminas. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju 3 metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti netaikytinas, kadangi Audito ataskaitoje buvo vertinamas tik 2015 m. laikotarpis, o Komisija, atlikdama patikrinimą, vertino pareiškėjo veiksmus nuo jo darbo SAM pradžios iki tarnybinio patikrinimo pradžios. Be to, skiriant nuobaudą neatsižvelgta į pareiškėjo veiklą iki tariamo nusižengimo padarymo.

4. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais palaikė skundo argumentus. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad Komisija, tirdama jo galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus, nefiksavo Išvadose nurodytų asmenų (liudytojų) paaiškinimų, nedarė posėdžių garso įrašų, nebuvo surašytas nė vienas Komisijos posėdžio protokolas. Šie pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, kurie sudaro pagrindą Komisijos tyrimą pripažinti neteisėtu. Komisija Išvadose rėmėsi tik prielaidomis, nes Išvadose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė konkrečias veikas ar pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas tęsė SAM jau suformuotą atitinkamą turto valdymo praktiką, kuri buvo kasmet audituojama ir dėl kurios Valstybės kontrolė anksčiau nebuvo konstatavusi reikšmingų pažeidimų. Komisija nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neva veikė tyčia ir sąmoningai darė įtaką ministrui E. G.. Jokiems kitiems SAM darbuotojams nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl Komisijos išvadose nurodytų dokumentų vizavimo, pažeidimų ir / ar pareigų netinkamo vykdymo. Tiesiogiai už turto valdymą atsakingam Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjui A. B. 2017 m. liepos 4 d. įsakymu tarnybinę nuobaudą pats atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu panaikino, tai laikytina lygiateisiškumo principo pažeidimu.

Atsiliepimas

5. Atsakovas SAM atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad dėl itin aplaidaus ir nerūpestingo pareiškėjo pareigų vykdymo nebuvo užtikrintas tinkamas valstybės turto valdymas ir nuoma, todėl nustatytas akivaizdus pareiškėjo, atsakingo už turto valdymo įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę, neveikimas. Pareiškėjas nesiėmė jokių organizacinių priemonių pavaldaus Turto ir valdymo skyriaus veiklai užtikrinti ir darbo kokybei pagerinti, netaikė jokių realių ir efektyvių priemonių šio skyriaus funkcijų perskirstymui, nesudarė sąlygų ir nesprendė turto nuomos konkurso vykdymo trūkumų pašalinimo. Pareiškėjas nekontroliavo turto valdymo įgyvendinimo efektyvumo proceso, neatliko ir nesiėmė jokių priemonių rezultatams pamatuoti ir palyginti siekiant maksimalios naudos nustatant turto nuomos mokesčio kainą, nesiekė pasirinkti jokių kitų reikalingų ir būtinų veiksmų, užtikrinančių efektyvų valstybės turto nuomos santykių įgyvendinimą. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nepateisinamas tęstinis, t. y. nuo paskyrimo eiti pareigas (2015 m.) iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, aplaidus ir neatsakingas pareigų vykdymas, kuris pripažįstamas neveikimu. Pranešimuose pareiškėjui aiškiai nurodyta, kokie jo veiksmai pripažinti netinkamu pareigų vykdymu bei kokius teisės aktus jis pažeidė. Pareiškėjui buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas pateikti rašytinį paaiškinimą bei įrodymus, jis savo paaiškinimus pateikė, taigi, pasinaudojo teise į gynybą. Kadangi pareiškėjo pareigų nevykdymas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, įstatymo nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti nepraleistas.

7. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad Komisijos Išvados ir Audito ataskaita, kuri yra rekomenduojamojo pobūdžio, tėra vieni iš įrodymų, konstatuojant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. (duomenys neskelbtini) kaltė pasireiškė neatsargumo forma, t. y. atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas, pagal pareigybę turėjo ir galėjo žinoti valstybės turto valdymo įgyvendinimo principus. Pareiškėjas buvo pasyvus, ignoravo akivaizdžius valstybės turto valdymo ir pavaldžių padalinių veiklos trūkumus, nesiėmė priemonių valstybės interesams užtikrinti, taip galbūt padarydamas materialinę žalą valstybei. Toks pareigų nevykdymas yra laikomas tęstinio pobūdžio pažeidimu. Pareiškėjui nebuvo būtinybės byloje pasirinkti kelių skirtingų atstovų teisinę pagalbą, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo, jokių naujų aplinkybių nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, išanalizavo ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo argumentų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, iš dalies apsiribojo Išvadoje padarytų išvadų atkartojimu. Be kita ko, teismas visiškai netyrė pareiškėjo argumentų, kad sprendimus viešosioms įstaigoms perduoti nuomos konkursų organizavimo funkciją priimdavo ministras, o ne pareiškėjas; kad pareiškėjas turėjo tam tikrą diskrecijos teisę pasirinkti, ar nuomos dydį nustatyti pagal turto paklausą, ar pagal turto nuomos apskaičiavimo formulę, o šiuo atveju jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimai nebuvo konstatuoti; kad turto nuomos viešojo konkurso metu nuomos mokesčio dydis faktiškai būdavo daug didesnis; kad Komisijos išvada apie nežinomą SAM panaudos sutarčių skaičių visiškai nepagrįsta; kad visose pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktose pareiškėjo pasirašytose pretenzijose skolininkams buvo nurodyti skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos, bet sprendimą delspinigius skaičiuoti ne visiems skolininkams žodžiu priėmė Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas ir pareiškėjas apie tokį sprendimą nebuvo informuotas; kad Išvadose nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas žinojo, kad vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui; kad daugelis Komisijos išvadų yra abstrakčios ir pagrįstos prielaidomis (pvz., nurodoma, kad sudaromos draudimo sutartys galbūt nevisiškai tenkina turto valdytojo interesus, tokio teiginio plačiau nepaaiškinant); kad Komisija nepagrįstai nustatė jo kaltę (pastebėtina, kad iš Komisijos nustatytų keturių pažeidimų, du pažeidimai pripažinti šiurkštaus pobūdžio, padaryti pareiškėjo sąmoningais neteisėtais veiksmais (tyčia), tačiau teismas netyrė tokio vertinimo pagrįstumo) bei kt. Be to, teismas vertino, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo pareiškėjui dienos, tačiau nepasisakė dėl galimybės taikyti pareiškėjo pabrėžiamą 6 mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo dienos (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 str. 1 d.), taip pat dėl skunde keliskart išreikšto pareiškėjo nesutikimo su atsakovo pozicija, kad jo padaryti pažeidimai laikytini tęstiniais.

III.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ 2 punktą, kuriuo pareiškėjui G. A. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tarnybinės nuobaudos skyrimo metu buvo SAM (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės tarnautojas. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 2016 m. birželio 28 d. redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tarnybiniuose ginčuose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda pritaikyta nustačius, jog jis netinkamai vykdė pareigas ir neatliko jam pavestų pareigų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimo, nustatė, kad ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-491 „Dėl komisijos sudarymo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, atsižvelgus į Audito ataskaitą, buvo sudaryta komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti asmenų, atsakingų už SAM reguliavimo sričiai priskirto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo priežiūrą, valstybei nuosavybės teise priklausančio ir SAM patikėjimo teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisės aktų nustatyta tvarka koordinavimą, turto valdymo įgyvendinimo organizavimą ir kontrolę, įvertinant valstybės tarnautojo (-ų) veiksmus vykdant pavestas funkcijas turto valdymo srityje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas SAM buvo pradėtas Audito ataskaitos pagrindu, neįvardijant konkrečių asmenų ir konkrečių asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų. Pareiškėjui Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. BR-1374 (toliau – ir Pranešimas 1) buvo surašytas ir įteiktas 2017 m. gegužės 4 d., Papildymas prie 2017 m. gegužės 4 d. Pranešimo 1 Nr. BR-1409 (toliau – ir Pranešimo 1 papildymas) buvo surašytas ir pareiškėjui įteiktas 2017 m. gegužės 8 d.

12. Teismas, įvertinęs Pranešimo 1 ir Pranešimo 1 papildymo turinį, nustatė, kad juose nenurodytos jokios konkrečios datos, jokie pareiškėjo konkretūs veiksmai ar jų neatlikimas, nepateikti jokie įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais, tiksliai nenurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo / nusižengimų padarymu yra įtariamas pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad Pranešime 1 ir Pranešimo 1 papildyme pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas. Teismas vertino, jog toks informavimas apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus yra nekonkretus, neaiškus ir itin platus, apimantis pareiškėjo veiklą nuo jo darbo SAM (duomenys neskelbtini) pradžios (2015 m. balandžio 10 d.) iki galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo pradžios (iki 2017 m. gegužės 2 d.), todėl jo nelaikė proporcingu. Iš byloje esančių pareiškėjo teiktų Komisijai paaiškinimų turinio teismas nustatė, jog pareiškėjui nebuvo suprantama, kokių konkrečiai tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, dėl Pranešime 1 abstrakčių teiginių dėstymo nėra tinkamai sudaroma galimybė atsakyti į kaltinimus, jog SAM (duomenys neskelbtini) nevykdė jam pavestų uždavinių ir funkcijų.

13. Teismas pažymėjo, jog kitos viešojo administravimo įstaigos, t. y. Valstybės kontrolės, Audito ataskaita, kurioje yra nurodytos apibendrintos išvados apie SAM valstybės turto valdymą, nurodant bendrus skaičius dėl SAM sudarytų turto nuomos, panaudos sutarčių ir kt., pateikiant tik kai kuriuos vienetinius pavyzdžius, negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Audito ataskaitoje jokių pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų nebuvo nurodyta, joje SAM buvo pateiktos rekomendacijų įgyvendinimo planas dėl viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymo. Teismas vertino, kad Audito ataskaita, kuri buvo rekomendacinio pobūdžio, galėjo būti tik vada atsakovui atlikti tyrimą dėl Audito ataskaitoje nurodytų aplinkybių, o vėliau, esant pagrindui, pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padarytų konkrečių aiškiai suformuluotų tarnybinių nusižengimų. Teismas sprendė, kad Pranešimo 1 bei Pranešimo 1 papildymo turinys leidžia daryti išvadą, jog tarnybinio tyrimo dėl pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų dalykas buvo apibrėžtas netinkamai, tyrimo ribos buvo neaiškios, pareiškėjui buvo nepranešta apie jam Išvadoje 1 inkriminuojamus labiau sukonkretintus tarnybinius nusižengimus, o tai lėmė, kad buvo neužtikrintas teisės į gynybą principo laikymasis.

14. Teismas konstatavo, kad buvo padarytas procedūros pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, buvo pažeista. Teismas vertino, kad šis procedūrinio pobūdžio pažeidimas yra esminis, jis užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas nurodė, jog bylos faktinės aplinkybės ir Komisijos tyrimo pareiškėjo atveju organizavimo tvarka atskleidžia, jog šiuo atveju Komisijos tyrimas dėl pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų, Komisijai tinkamai ir aiškiai neapibrėžiant tyrimo ribų, jas plečiant, vertinant itin ilgą tyrimo laikotarpį, tačiau neužtikrinant pareiškėjo procedūrinių teisių apsaugos, yra nesuderinama su gero administravimo principu ir objektyviu bei visapusišku visų aplinkybių ištyrimu. Teismas konstatavo, kad Išvada 1, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėta ir nepagrįsta.

15. Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Nr. BR-2371 (toliau – ir Pranešimas 2) turinio teismas nustatė, kad jame yra labiau sukonkretinti tarnybinių pažeidimų požymiai ir pareiškėjas suvokė Išvadoje 2 nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad Pranešimu 2 pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam inkriminuojamus tarnybinius pažeidimus.

16. Nustatęs, kad Išvada 1 yra neteisėta ir nepagrįsta dėl esminio procedūrinio pažeidimo – pareiškėjo pažeistos teisės būti išklausytam prieš priimant Išvadą 1 ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, tačiau, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, teismas pasisakė dėl Išvadoje 1 konstatuotų pareiškėjo tarnybinių nusižengimų.

Dėl valstybės turto nuomos konkursų organizavimo ir vykdymo funkcijų perdavimo tretiesiems asmenims.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Pranešime 1 ir Pranešimo 1 papildyme pareiškėjui apskritai nebuvo inkriminuojamai kaltinimai dėl pasitarimų neorganizavimo su pavaldžiu Turto ir ūkio valdymo skyriumi ar konstruktyvių sprendimų nepriėmimo, taip pat dėl Išvadoje 1 nurodytų konkrečių ministro 2016 m. ir 2017 m. priimtų įsakymų, kuriais sveikatos priežiūros įstaigos būdavo įgaliotos sudaryti patalpų nuomos viešojo konkurso komisijas ir kuriuos vizavo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu dar kartą teismas konstatavo, jog tarnybinio pažeidimo tyrimo ribos buvo praplėstos, nepranešus apie tai pareiškėjui ir nesuteikus jam teisės teikti paaiškinimą dėl išvadoje sukonkretintų ministro įsakymų vizavimo bei pasitarimų neorganizavimo su jam pavaldžiu Turto ir ūkio valdymo skyriumi, pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą. Teismas šias nustatytas aplinkybes įvertino esminiu tarnybinio tyrimo procedūros pažeidimu.

18. Teismas nesutiko su Komisijos išvada, jog ministro konkrečių išvadoje nurodytų įsakymų vizavimas yra tęstinis nusižengimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, vizuojant konkretų ministro įsakymą, yra laikomas baigtu nuo ministro įsakymo projekto vizavimo momento. Ministrui pasirašius įsakymo projektą, jie tapo oficialiais įstaigos dokumentais (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-232 (nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 15 d.) (toliau SAM darbo reglamentas) 9, 10, 11 punktai.

19. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl dėl Išvadoje pareikštų kaltinimų vizuojant konkrečius ministro įsakymus – 2017 m. kovo 23 d. (įsakymas Nr. T-40), 2017 m. kovo 1 d. (įsakymai Nr. T-28 ir T-29), 2017 m. sausio 12 d. (įsakymas Nr. T-14), 2016 m. balandžio 5 d. (įsakymas Nr. T-8) – yra praleistas naikinamasis 6 mėnesių patraukimo atsakomybėn senaties terminas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

20. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad ministras įsakymais pavesdavo turto nuomos procedūras realiai vykdyti panaudos gavėjams – sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas klaidino ar teikė neteisingą informaciją, dėl ko ministras Išvadoje 1 nurodytuose įsakymuose išreiškė savo valią Komisijos nurodytu klausimu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, netgi ir vertinant, kad Išvadoje 1 nurodyti ministro įsakymuose pavedimai valstybės turto valdytojo funkciją organizuoti viešuosius valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus perduoti viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Nuomos aprašas) 12 punkto dėl nuomos konkurso komisijos sudarymo ne iš turto valdytojo (SAM) darbuotojų, todėl byloje nėra įrodyta, jog tai neatitiko ministro valios, o pareiškėjo veiksmai vizuojant ministro įsakymus suklaidino ministrą ir sukėlė neigiamas pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija kaltina pareiškėją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-314 partvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 papunkčio, kuris numato (duomenys neskelbtini) pareigą užtikrinti, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, informaciniai ir intelektualiniai ištekliai, pažeidimu. Tačiau Komijos tyrimo dalyku nebuvo ministerijos strateginių veiklos planų neįgyvendinimas ir pareiškėjo galbūt neteisėti veiksmai dėl šių planų neįgyvendinimo. Todėl teismas sprendė, kad kaltinimai, pažeidus Pareigybės aprašymo 7.1 punktą dėl ministerijos strateginių planų neįgyvendinimo yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Valstybės kontrolė Audito ataskaitos rekomendacijų 4 punkte ir rekomendavo turto valdytojo planavimo dokumentuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro atitinkamais įsakymais, nustatyti efektyvaus turto valdymo rodiklius bei pakeisti SAM strateginius dokumentus – 2017–2019 m. strateginį veikos planą, 2017 m. veiklos planą, papildyti viešųjų įstaigų veiklos vertinimo rodiklius, įtvirtinant efektyvaus perduoto turto valdymo ir naudojimo kokybinį rodiklį. Taigi, Audito ataskaita, kuria atsakovas grindžia kaltinimus pareiškėjui tarnybinių nusižengimų padarymų, neanalizavo ir nevertino SAM (duomenys neskelbtini) veiklos įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus, o teikė rekomendacijas tikrinamu klausimu, todėl vien Audito ataskaitos teiginiais grindžiama Išvada nepatvirtina pareiškėjo individualios tarnybinės atsakomybės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Išvados 1 turinys nepagrindžia ir neindividualizuoja pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygų dėl šio kaltinimo epizodo.

Dėl nuompinigių dydžio nustatymo.

21. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje 1 pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas dėl tinkamo pareigų atlikimo koordinuojant ir kontroliuojant pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbą nuomos mokesčio nustatymo procese neatlikimo, nurodytas kaip padarytas neveikimo forma. Teismas nurodė, kad nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

22. Teismas vadovavosi Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306 (toliau – ir Nuompinigių skaičiavimo taisyklės) ir akcentavo, jog nors Komisija Išvadoje 1 nurodo pavyzdžius, kai nuomos kaina konkurso metu pakyla net kelis šimtus kartų, tačiau Nuompinigių skaičiavimo taisyklės (4 p.) pareiškėjo neįpareigojo, o suteikė diskrecijos teisę pasirinkti, ar nuomos dydį nustatyti pagal turto paklausą, ar pagal turto nuomos apskaičiavimo formulę, taigi pareiškėjas jokių imperatyvių teisės pažeidimų nepadarė. Teismas akcentavo, kad Audito ataskaitoje, kuria grindžiami kaltinimai pareiškėjui, nebuvo konstatuota, kad SAM nustatydama turto nuomos mokesčio dydį pažeidė teisės aktus, o buvo daroma išvada, kad turtas gali būti išnuomojamas ne pačiu efektyviausiu būdu, nesiekiant kuo didesnės naudos (pajamų) bei teikė rekomendacijas, kaip efektyviau valdyti turtą. Teismas vertino, jog tai, kad Turto valdymo ir ūkio skyrius vedėjas A. B. savo paaiškinime Komisijai nurodė, kad Turto valdymo ir ūkio skyrius jau atsižvelgė į Audito ataskaitos rekomendacijas ir nuo 2017 m. kovo 23 d. pradinio turto nuompinigių dydis, vadovaujantis Nuompinigių skaičiavimo taisyklių 12 punktu, nustatomas pagal nuomojamo turto paklausą, neįrodo, kad pareiškėjas iki 2017 m. kovo 23 d. veikė imperatyvioms teisės aktų nuostatoms prieštaraujančiu būdu ir atliko neteisėtus veiksmus.

23. Išvadoje 1 taip pat nurodyta, kad pareiškėjas galbūt padarė materialinę žalą valstybei, tačiau teismo vertinimu, Komisijos išvada apie padarytą žalą yra abstrakti, jokių konkrečių įrodymų dėl galimos žalos nepateikta. Teismas pažymėjo, jog išvada negali būti grindžiama prielaidomis. Audito ataskaitoje nėra konstatuoti šiurkštūs SAM pažeidimai turto valdymo srityje ir žalos padarymas valstybei, o teiktos rekomendacijos, kaip efektyviau valdyti turtą. Taip pat nėra pagrindo vertinti pagrįsta Komisijos išvadą, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, nes tarnybinio patikrinimo dalyku nebuvo SAM strateginių veikos planų konkrečių nuostatų neįgyvendinimas ir pareiškėjui kaltinimai dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo neįgyvendinus SAM strateginius veikos planus pareikšti nebuvo. Įvertinęs Išvados turinį dėl šio epizodo, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo reiškiami abstraktūs aiškiai neapibrėžti kaltinimai, neatskleista pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Teismas nusprendė, jog nėra įrodytos pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos dėl šio epizodo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareigos kontroliuoti, ar turtas naudojamas pagal paskirtį.

24. Teismas sprendė, kad iš Išvados 1 turinio matyti, kad joje nėra nurodyta konkrečių atvejų dėl pareiškėjo kontrolės, ar turtas naudojamas pagal paskirtį, stokos, t. y. konkretūs atvejai nebuvo tiriami. Be to, išvada apie neigiamas pasekmes yra grindžiama tik prielaidomis, Išvadoje 1 nėra nustatytas nė vienas konkretus atvejis dėl realios žalos.

25. Teismas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pripažinta, kad pareiškėjas nevykdė (duomenys neskelbtini) pavestų funkcijų organizuoti, kontroliuoti struktūrinių padalinių veiklą, būtina nustatyti, kad struktūrinių padalinių darbuotojai netinkamai atliko jiems pavestas valstybės tarnautojo pareigas, dėl to, kad jiems nebuvo pavestas ar netinkamai paskirstytas darbas, neužtikrinta jų veikos kontrolė. Nagrinėjamu atveju Komisijos Išvadoje 1 nėra motyvuotai pasisakyta, kodėl Turto valdymo ir ūkio skyriaus pateikti dokumentai nepatvirtina fakto dėl panaudos pagrindais perduoto valstybės turto vykdomos kontrolės. Komisijos išvadoje taip pat neįvertintos tiek pareiškėjo, tiek skyriaus vedėjo nurodytos aplinkybės dėl panaudos pagrindais perduoto turto skaičiaus ir apimčių bei Turto valdymo ir ūkio skyriaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos.

26. Teismas nustatė, kad Išvadoje 1 pareiškėjui inkriminuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtintos Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos (toliau – ir Panaudos tvarka) 16 punkte įtvirtintos valstybės turto valdytojo pareigos kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas, ar vykdo visas valstybės turto panaudos sutartyje nustatytas sąlygas, ar panaudos gavėjui, turinčiam socialinės įmonės statusą, šis statusas nepanaikintas nevykdymas yra paremtas tik Valstybės kontrolės rekomendacinėmis išvadomis bei siūlymais. Teismas vertino, kad Audito ataskaitoje, kuria rėmėsi Komisija, nebuvo individualizuoti ir vertinti pareiškėjo galbūt neteisėti veiksmai, jo kaltė dėl Panaudos tvarkos 16 punkto nevykdymo, SAM nevykdant ar netinkamai vykdant pareigą kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį ir kt. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje SAM teikė rekomendacijas nustatyti efektyvaus turto valdymo rodiklius ir siūlė SAM pakeisti strateginius veiklos planus. Teismas padarė išvadą, jog Išvadoje 1 objektyviai nėra nustatyta pareiškėjo individualios tarnybinės atsakomybės sąlygos dėl šio epizodo. Komisijos padarytos hipotetinės prielaidos, jog pareiškėjas neužtikrindamas šios kontrolės funkcijos įgyvendinimo, vykdant savo pareigas, tikėtina, nesiekė naudos valstybei, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Todėl Išvadoje 1 pareiškėjui inkriminuojami abstraktūs kaltinimai yra nepagrįsti.

Dėl panaudos sutarčių administravimo ir kontrolės.

27. Teismas vertino, kad Komisijos Išvadoje 1 yra atkartojami Audito ataskaitoje nurodyti apibendrinti teiginiai dėl panaudos sutarčių netikslinimo, pasikeitus panaudos sutartimi perduoto turto kiekiui ir remiamasi ataskaitoje įvardytais atitinkamų sutarčių pavyzdžiais, kurių nepatikslinimas, pasak Komisijos, pažeidžia imperatyvius viešosios teisės principus. Teismas pažymėjo, kad Komisija pareiškėjui Pranešime 1 ir Pranešimo 1 papildyme nebuvo nurodžiusi kaltinimo dėl konkrečių panaudos sutarčių nepatikslinimo. Komisijos išvados, kad Turto valdymo ir ūkio skyriuje panaudos sutarčių atnaujinimas iš esmės nevyksta, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes Turto valdymo ir ūkio skyrius teikė duomenis apie panaudos sutarčių atnaujinimą ir jų tikslinimą. Komisija jokio savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl šio epizodo neatliko. Teismas sprendė, kad įvertinus Komisijos Išvadoje 1 dėl šio epizodo nurodytus abstrakčius teiginius dėl galbūt padarytų pažeidimų bei aiškiai neįvardijus kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė konkrečių teisės aktų imperatyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, pažeidimas padarytas neatsargumo forma, dėl pareiškėjo veiksmų atsirado formalios pasekmės – imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas. Todėl teismas sprendė, kad Išvadoje 1 nėra įrodytas šis pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinio nusižengimo epizodas.

Dėl reikalavimo apdrausti turtą įgyvendinimo kontrolės.

28. Teismas nustatė, kad Išvadoje 1 nurodyta, jog Turto valdymo ir ūkio skyrius nerenka ir neadministruoja draudimo sutarčių, dėl ko neužtikrina panaudos gavėjo pareigos tinkamo vykdymo apdrausti perduotą valstybės turtą, konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam pavaldus šis skyrius, neužtikrina tinkamo panaudos pagrindais perduoto turto ir panaudos sutarčių koordinavimo ir kontrolės. Komisija šią išvadą grindė tik Audito ataskaitoje nurodytomis aplinkybėmis ir duomenimis, kad SAM panaudos pagrindais yra perdavusi apie 98 proc. patikėjimo teise valdomo turto, taip pat Turto valdymo ir ūkio skyriaus pateiktais duomenimis, kad apie 293 sutartyse nėra numatytos prievolės apdrausti pagal panaudos sutartį iš panaudos gavėjo gautą turtą. Turto valdymo ir ūkio skyrius 2017 m. gegužės 19 d. rašte Komisijai nurodė, kad nevykdo panaudos gavėjo pareigos apdrausti perduoto turto nuolatinės įgyvendinimo kontrolės dėl žmogiškųjų išteklių skyriuje trūkumo. Teismas vertino, kad Komisija dėl šio epizodo jokio konkretaus tyrimo nėra atlikusi, Išvadoje nenurodyti nei objektyvūs duomenys apie konkrečias panaudos sutartis, kuriose nėra aptarti įsipareigojimai apdrausti iš panaudos gavėjo gautą turtą, taip pat nesurinkti duomenys, jog panaudai perduotas turtas nebuvo apdraustas, taip pat nevertintos objektyvios priežastys, galbūt lėmusios visų sutarčių neatnaujinimą. Išvadoje nenustatyta, kad Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbuotojai netinkamai atliko jiems valstybės tarnautojo pareigas, dėl to, kad jiems nebuvo pavestas ar netinkamai paskirstytas darbas, neužtikrinta jų veiklos kontrolė, jokių tai patvirtinančių įrodymų tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesurinkta. Teismas padarė išvadą, kad Išvadoje 1 nurodytų neapibrėžtų pažeidimų konstatavimas yra paremtas tik Komisijos nuomone, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių šalinti galbūt susidarančių teisės aktų nesilaikymo padarinių, tačiau jokių konkrečių aptariamo pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šio pažeidimo nenurodė ir įrodymų nesurinko. Todėl nėra įrodytas pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas.

Dėl delspinigių už pradelstą nuomos mokesčio mokėjimą reikalavimo vykdymo kontrolės.

29. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ, Įstatymas) 15 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, kad šis įstatymas numato pareigą nuomojant valstybės turtą nuomos sutartyje numatyti mokėtinus delspinigius, o tuo atveju, jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkui numatyta įstatyminė pareiga mokėti atitinkamo dydžio delspinigius. Taigi, imperatyvi pareiga mokėti delspinigius, nevykdant pareigos mokėti nuomos mokesčio, yra numatyta nuomininkui. Teismas sutiko, kad kai kuriose pareiškėjo pasirašytose pretenzijose nėra nurodyta pareiga mokėti delspinigius, tačiau nesutiko su Komisijos padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo. Tai, kad kai kuriose pretenzijose, kuriomis skolininkai buvo raginami susimokėti skolą, nebuvo nurodoma arba nebuvo imperatyviai nurodoma pareiga susimokėti delspinigius, nepatvirtina fakto, kad nuomininkai neatsiskaitė pagal prievoles, kylančias iš konkrečių nuomos sutarčių. Kita vertus, nuomininkams nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį ir sutartus ar įstatymo nustatytus delspinigius, reikalavimai dėl skolos ir delspinigių išieškojimo yra reiškiami nustatyta tvarka teisme ir teismui priteisus iš skolininkų atitinkamas sumas, išieškomi priverstine tvarka. Nuomotojo pareiga mokėti nuomą bei delspinigius nepasinaikina dėl pareikštos pretenzijos turinio. Todėl teismas sprendė, kad ne pretenzijos turinys priežastiniu ryšiu yra susijęs su Komisijos nurodytomis pasekmėmis – galbūt patirta 1 338,79 Eur žala (neapmokėtų bendrai pradelstų įsiskolinimų delspinigių dydis). Iš Išvados 2 turinio nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad nuomotojams nevykdant sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį, nebuvo išieškomos skolos ir delspinigiai teismine tvarka.

30. Teismas sutiko su pareiškėju, kad Išvadoje 2 dėl šio epizodo nėra konkretizuojami delspinigių nesumokėję skolininkai, o tik bendrai nurodoma nesumokėtų delspinigių suma, nėra nurodomos nei konkrečios nuomos sutartys nei terminai, už kokį laikotarpį nėra sumokėti delspinigiai, t. y. nėra nustatomas nei galimo pažeidimo pradžios nei pabaigos momentas, iš Išvados 2 nėra aišku, nuo kada nebuvo mokami konkrečių skolininkų delspinigiai. Nesant Išvadoje 2 konkrečių duomenų, o nurodant tik neapibrėžtus abstrakčius teiginius dėl delspinigių skaičiavimo kontrolės ir nesumokėtų pradelstų delspinigių dydžio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

31. Teismas vertino, kad Išvadoje 2 nėra atskleista pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjo neteisėtas elgesys ir tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – pareiškėjo, neatlikusio pareigas, kaltė, taip pat neatskleistas pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo šiurkštumas. Išvadoje 2 dėl šio epizodo nebuvo vertinama pareiškėjo asmeninė atsakomybė, kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas neatliko, atliko netinkamai ar privalėjo atlikti. Komisija Išvadoje pareiškėjo neteisėtus veiksmus grindžia jam pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus pareigų nevykdymu ir Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjo pripažinimu, kad tinkamai nebuvo vykdomos pavestos funkcijos. Nagrinėjamu atveju Komisija Išvadoje 2 objektyviais įrodymais nepagrindė, kad pareiškėjui pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbuotojai ir vedėjas padarė tarnybinius pažeidimus ir dėl to yra kaltas pareiškėjas. Todėl nėra nustatytas pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas dėl šio epizodo.

Dėl nuomos sutarčių termino.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas nustatė, kad Nuomos sutartis sudaryta 1996 m. sausio 23 d., 2015 m. balandžio 22 d. susitarimu Nr. NS-10 pratęsta nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 27 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek Nuomos aprašo 3.6 punkto nuostata, įsigaliojusi 2007 m. gegužės 27 d., tiek nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusi VSTVNDĮ (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) redakcijos 15 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, įsigaliojo jau po Nuomos sutarties tarp šalių sudarymo. Teismas nurodė, kad teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Todėl pareiškėjas, pasirašydamas 2015 m. balandžio 22 d. susitarimą Nr. NS-10 „Dėl 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties pratęsimo“, kuriuo šalys, t. y. SAM ir UAB „Apotheca vaistinė“, susitarė pratęsti 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties, kartu su 2005 m. gegužės 9 d. priede Nr. 4 prie 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties S-05-232 2 punkte nurodytą nuomos terminą nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 27 d., nepažeidė VSTVNDĮ nustatyto maksimalaus nuomos sutarties termino, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

33. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje, pasisakydamas dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos termino ir UAB „Apotheca vaistinė“ pirmumo teisės išsinuomoti minėtas patalpas, nekonstatavo 2015 m. balandžio 22 d. sudaryto susitarimo dėl Nuomos sutarties pratęsimo neteisėtumo, o priešingai – padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju maksimalus leistinas nekilnojamojo turto nuomos terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018).

34. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad šis pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas tęstinis, kadangi minėto susitarimo pasirašymas laikomas baigtu veiksmu nuo susitarimo pasirašymo momento, o susitarimo galiojimas nedaro pažeidimo tęstiniu veiksmu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda už 2015 m. balandžio 22 d. susitarimo pasirašymą paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą.

Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso.

35. Teismas nustatė, kad Pranešime 2 nurodoma, kad laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio ūkio ministro E. G., 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kurį vizavo pareiškėjas, buvo nuspręsta be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms (šiuo metu Santaros klinikos), o 2016 m. gruodžio 20 d. sudaryta Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-19 (pasirašyta pareiškėjo), kuria SAM 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“.

36. Teismas nurodė, kad pagal VSTVNDĮ 15 straipsnį valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne tik viešo konkurso būdu, tačiau ir be konkurso. Atvejai, kuomet valstybės turtas gali būti išnuomojamas ir be konkurso įtvirtinti VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo buvo nuspręsta be konkurso 3 metams išnuomoti 343,59 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, panaudos pagrindais valdyti perduotas Vilniaus Universiteto Santariškių klinikoms, pasirašė laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs ūkio ministras E. G.. Ministro statusas yra aptartas Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje, kuriame yra numatyta, kad ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis (26 straipsnio 1 dalis). Išvadoje aptariamu atveju, būtent ministras, įgyvendindamas savo kompetenciją, priėmė teisines pasekmes sukuriantį individualų teisės aktą. Šis įsakymas yra vizuotas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitų specialistų, o Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyrius bei atstovavimo ir teisės taikymo skyrius Komisijai 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. BR-2540 nurodė, kad, jų manymu, ministro 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. T-48 yra parengtas tinkamai, nes išnuomoti turtą be konkurso leidžia VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

37. Teismas, remdamasis Išvados 2 turiniu dėl šio epizodo kaltinimo pareiškėjui, vertino, kad Išvadoje 2 keliamos hipotetinės abejonės dėl SAM pozicijos pasikeitimo lyginant su 2016 m. lapkričio 21 d. rašte, pasirašytame pareiškėjo, išdėstyta pozicija, niekaip nepatvirtina pareiškėjo neteisėtų kaltų veiksmų, vizuojant 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą T-48 ir pasirašant 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19, pagal kurią SAM 36 mėnesiams išnuomojo minėtas patalpas UAB „Dussmann Service“. Teismas sprendė, kad Komisijos išvada, jog SAM (duomenys neskelbtini), sprendžiant patalpų nuomos klausimą, savo aktyviais, galbūt neteisėtais, t. y. piktnaudžiaujant tarnyba, veiksmais dalyvavo ministro įsakymo rengimo procese ir galbūt siekė daryti įtaką priimti neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone, yra nepagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Komisija Išvadoje 2 daro tik tikėtinas išvadas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų.

38. Teismas akcentavo, jog iš Komisijos Išvados 2 turinio matyti, kad visos išvados apie tai, jog SAM (duomenys neskelbtini) darė neteisėtą įtaką ir davė neteisėtus nurodymus ministerijos darbuotojams, sąmoningai pradangino pradinį įsakymo T-48 projektą, suklaidino laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusį ūkio ministrą E. G., jam pasirašant 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48, yra grindžiamos tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Iš Išvados 2 ir jos priedų matyti, kad Komisija, atlikdama tyrimą, neapklausė asmenų, kurių suklaidinimu ar įtakos darymu kaltina pareiškėją. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai J. I. ir V. G. (V. G.) patvirtino, kad su ministru E. G. pasitarimo metu buvo aptariamas klausimas dėl minėtų patalpų nuomos be konkurso ir ministras žinojo tiek teisinę tiek faktinę situaciją šiuo klausimu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas savivaliaudamas ar siekdamas kokių nors kitų neteisėtų teisei priešingų tikslų siekė suklaidinti ar klaidino ministrą E. G..

39. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog STT 2017 m. spalio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal sveikatos apsaugos ministro skundą dėl šiame epizode nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. spalio 31 d. nutarime atmesti sveikatos apsaugos ministro skundą konstatavo, kad skunde nurodyti veiksmai dėl Santaros klinikose negyvenamųjų patalpų panaudojimo, jas išnuomojant UAB „Dussman Service“ neleidžia konstatuoti, kad valstybės tarnautojai tyčia įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo arba nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui; nėra pagrindo teigti, kad SAM (duomenys neskelbtini) veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu baudžiamosios teisės prasme.

40. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas darė neteisėtą įtaką ministrui priimti neteisėtą, imperatyvias teisės aktų nuostatas pažeidžiantį galutinį sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso bei sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone; jog pareiškėjas darė įtaką ministerijos darbuotojus parengti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dokumentų projektus, bei juos vizuojant nerašyti pastabų.

41. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Išvados 2 turinio ir bylos duomenų matyti, kad minėtas įsakymas ir sutartis yra galiojantys, o atsakovas, teigdamas, kad įsakymas ir sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl jų sudarymo yra daroma žala valstybei, savo interesų negynė civiline tvarka kreipdamasi į teismą dėl jų ginčijimo. Teismine tvarka nėra konstatuotas minėto įsakymo ir sutarties neteisėtumas ir dėl to daroma žala valstybei. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ir byloje nėra nustatytas pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas.

42. Teismas nesutiko, kad pareiškėjas, vizuodamas 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48, kuriuo be konkurso leista išnuomoti negyvenamąsias patalpas ir 2016 m. gruodžio 20 d. pasirašydamas nuomos sutartį padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, nes sutartis galioja iki šiol. Sutarties pasirašymas bei įsakymo vizavimas laikomi baigtu veiksmu nuo sutarties pasirašymo bei įsakymo vizavimo momento, o sutarties ir įsakymo galiojimas nedaro pažeidimo tęstiniu veiksmu. Todėl tarnybinė nuobauda už ministro 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. T-48 vizavimą bei 2016 m. gruodžio 20 d. sutarties pasirašymą, paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių naikinamąjį terminą. Tai yra savarankiškas pagrindas eliminuoti šį kaltinimą iš Išvados 2.

Dėl oficialios nuomonės prieštaraujančios SAM vadovybei pateikimo.

43. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog SAM oficiali pozicija dėl Audito ataskaitos projekto buvo kitokia nei (duomenys neskelbtini) pasirašytame 2017 m. kovo 28 d. rašte. Išvadoje nėra nurodyta ir argumentuota, kuo skyrėsi oficiali SAM pozicija ir kaip apie tokią oficialią poziciją pareiškėjas buvo informuotas. Atsakovo nurodomas Turto valymo ir ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto turinys to neatskleidžia. Komisija Išvadoje taip pat nepaneigė pareiškėjo paaiškinimo, jog jis nebuvo kviečiamas į SAM vadovybės posėdžius, kur buvo aptariamas Audito ataskaitos projektas, todėl nežinojo SAM pozicijos. Valstybės kontrolė, 2017 m. kovo 13 d. raštu Nr. 0-23850, teikdama Audito ataskaitos projektą, prašė pateikti pastabas per 7 dienas, šis raštas vykdymui ministro buvo nukreiptas pareiškėjui ir patarėjui D. K.. Taigi, pareiškėjas, vykdydamas ministro pavedimą ir savo kompetencijos ribose parengė ir pasirašė minėtą Raštą. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjui paaiškinime Komisijai nurodžius, jog į jo teiktas pastabas Valstybės kontrolė atsižvelgė (tai įrodo Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 7 d. raštas Nr. S-(10-4482)-510), Komisija nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių.

44. Teismas vertino, kad Komisija šio epizodo pažeidimą (duomenys neskelbtini) veiksmuose nustatė nepagrįstai, nes nėra įrodyta jokių pažeidimo subjektyviąją pusę patvirtinančių aplinkybių, nei dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Teismas sutiko, kad vertinti, jog įstatymų nustatyta tvarka teikiamos pastabos dėl Audito ataskaitos gali pakenkti SAM reputacijai, sukelti abejonių ir mažinti pasitikėjimą vieningu sveikatos politikos įgyvendinimu, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) pareiškėjui paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Įsakymo 2 punktą, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

45. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla didelės apimties, ginčo pobūdis yra gan platus ir sudėtingas, byloje vyko ne vienas kelių valandų trukmės posėdis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų galimų priteisti maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 4 055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra reali, pagrįsta, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, todėl ją priteisė.

IV.

46. Atsakovas SAM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios sudaro kitos administracinės bylos dalyką, tokiu būdu peržengė pareiškėjo skundo ribas. Pareiškėjas skundu šioje byloje reikalavo panaikinti Įsakymo 2 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 2018 m. sausio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2017 m. gruodžio 7 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. K-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio pagrindu buvo pradėta kita administracinė byla Nr. el-1423-535/2018. Pastarojoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, turinčių piktnaudžiavimo tarnyba požymių, kuriuos Komisija konstatavo Išvadoje 2: 2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui vizuojant laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio ūkio ministro E. G. 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ ir dėl pareiškėjo neteisėtai pasirašytos 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-19. Administracinė byla Nr. eI-1423-535/2018 2018 m. kovo 6 d. teismo nutartimi buvo sustabdyta. 2020 m. sausio 15 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįpareigojo pirmosios instancijos teismo tirti aplinkybių, susijusių su šiais pareiškėjo pažeidimais. Todėl peržengiant skundo ribas buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

48. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas neištyrė visų aplinkybių, kurias buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje, o pakartotinai tyrė aplinkybes, kurių nebuvo įpareigotas tirti: 1) pareiškėjas buvo nurodęs, kad sprendimus viešosioms įstaigoms perduoti nuomos konkursų organizavimo funkciją priimdavo ministras, o ne pareiškėjas. Teismas neatliko pareiškėjo ir ministro funkcijų analizės, neįvertino pareiškėjo bei ministro atsakomybės santykio; 2) atsakovas tvirtina, kad pasirinkdamas netinkamą nuomos dydžio nustatymo būdą, pareiškėjas ne tik pažeidė Nuompinigių skaičiavimo taisyklių 12 punktą, bet ir nesivadovavo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais (VSTVNDĮ 9 str.). Teismui neatlikus sisteminės teisės aktų analizės (Nuompinigių skaičiavimo taisyklių 12 p., Vyriausybės įstatymo 31¹ str. 2 d. 1 p. ir Pareigybės aprašymo 7.1 p.,) buvo padaryta neteisinga išvada dėl pareiškėjui nustatytų pareigų; 3) 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nurodytos tirtinos aplinkybės, kad turto nuomos viešojo konkurso metu nuomos mokesčio dydis faktiškai būdavo daug didesnis, teismas neanalizavo. Vietoje to teismas antrą kartą pasisakė dėl to, kad pareiškėjas nevykdė Panaudos aprašo 16 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja gautą valstybės turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas, ar vykdo visas valstybės turto panaudos sutartyje nustatytas sąlygas, ar panaudos gavėjui, turinčiam socialinės įmonės statusą, šis statusas nepanaikintas; 4) nebuvo įpareigojimo tirti Pranešimo 1 ir Pranešimo papildymo pagrįstumo. Komisija, siekdama nustatyti ar tinkamai administruojamos panaudos sutartys, be kita ko, vertino duomenis, susijusius su panaudos sutarčių administravimu, vertino Turto valdymo ir ūkio skyriaus paaiškinimus, aplinkybę, kad prie pagrindinės sutarties nėra visų su ja susijusių esminių dokumentų, vertino Pareiškėjo paaiškinimus, kurie buvo prieštaringi bei dėl to sprendė, kad nebuvo pakankamai žinomas ir kontroliuojamas panaudos sutarčių sudarymo ir vykdymo procesas. Teismui ignoruojant šias aplinkybes vertintina, kad nebuvo atliktas išsamus administracinėje byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų tyrimas; 5) atsakovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl delspinigių skaičiavimo skolininkams. Pareiškėjas buvo informuotas, jog yra su delspinigių skaičiavimu susijusių problemų, bet liko pasyvus.

49. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei nustatė faktines aplinkybes. Teismas netinkamai atliko liudytojų apklausą – uždavė netinkamus klausimus, prašė liudytojų pagrįsti nurodytas aplinkybes konkrečiais įrodymais, tokiu būdu ragino liudytojus pačius atlikti įrodymų tyrimą, pernelyg daug kartų uždavė tuos pačius klausimus, kėlė liudytojams stresą. Teikdami parodymus liudytojai neturėtų patys spręsti ir vertinti, kurie byloje pateikti ir / ar Komisijos išvadoje nurodyti įrodymai patvirtina jų nurodytas aplinkybes. Pareiga ištirti įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti yra numatoma teismui, o ne liudytojams.

50. Atsakovas teigia, kad teismas nepasisakė dėl dalies atsakovo argumentų, kurie, atsakovo požiūriu, yra esminiai: 1) Nuomos aprašo 12 punkte nurodyta, kad viešajam turto nuomos konkursui organizuoti turto valdytojas sudaro turto nuomos konkurso komisiją, kuri sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių – turto valdytojo darbuotojų. Turto valdymo ir ūkio skyrius, rengdamas įsakymų projektus pavesti gydymo įstaigoms atlikti turto nuomos konkurso procedūras, į komisijos sudėtį neįtraukdavo nė vieno SAM, kaip turto valdytojo, darbuotojo, galinčio ir privalančio padėti užtikrinti konkurso procedūrų vykdymo teisėtumą ir skaidrumą; 2) 2017 m. gegužės 3 d. gauta UAB „Selecta“ pretenzija, kurioje nurodytos aplinkybės apie galbūt neskaidriai vykdytą turto nuomos konkursą, kurį organizavo ir vykdė Santaros klinikos; 3) (duomenys neskelbtini) kaltė pasireiškė neatsargumo forma, t. y. tuo, kad jis, atsižvelgiant į jo profesinę patirtį turėjo ir galėjo žinoti valstybės turto nuomos organizavimo ir įgyvendinimo principus, tačiau nekoordinavo ir nekontroliavo jam pavaldaus skyriaus darbo; 4) 2020 m. spalio 13 d. pažyma apie valstybei nuosavybės teise priklausančio išnuomoto turto nuomos mokesčio pokytį 2016–2020 m. patvirtina, jog per laikotarpį nuo tada, kai nustatant pradinį turto nuompinigių dydį imta atsižvelgti į nuomojamo turto paklausą, nuomos mokesčio įkainiai bei, atitinkamai, už turto nuomą į valstybės biudžetą surinkta pajamų suma ženkliai išaugo. Dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymo nebuvo pasiektas efektyvus, viešąjį interesą užtikrinantis valstybės turto valdymo būdas; 5) delspinigių skaičiavimo problemos egzistavimas ministerijos padaliniams bei juos kuruojančiam (duomenys neskelbtini) buvo žinomas, tiek nuompinigių įsiskolinimo, tiek delspinigių įsiskolinimo kontrolė yra SAM (duomenys neskelbtini) kompetencijos ribose; 6) pareiškėjas neužtikrino, kad būtų laikomasi reikalavimo, draudžiančio subnuomoti turtą (Nuomos aprašo 48 p.), tačiau SAM leido subnuomoti UAB „Deverono vaistinė“ patalpas; 7) Turto valdymo ir ūkio skyrius neturėjo visų panaudos sutarčių registro, nebuvo tinkamai sisteminami sutarčių sąlygų pakeitimai, pasikeitus teisniam reglamentavimui dalis panaudos sutarčių nebuvo atnaujintos; 8) dėl dalies turto, kuris buvo perduotas panaudos tikslais, bet įstaigų veiklai jis nereikalingas arba nurašytas, panaudos sutartys nebuvo tikslinamos, kas lėmė panaudos sutarties objekto (dalyko) ir faktinio perduoto turto kiekio neatitikimą. Panaudos sutarčių netikslinimas pasikeitus panaudos sutartimi perduoto turto kiekiui pažeidžia imperatyvius viešosios teisės principus ir esmines sutarties sąlygas; 9) pareiškėjas neužtikrino, kad būtų vykdomas imperatyvus reikalavimas apdrausti pagal panaudos sutartis perduotą turtą. Apie 293 panaudos sutartyse nėra numatytos prievolės apdrausti pagal panaudos sutartį iš panaudos davėjo gauto turto. Tai sudaro pagrindą panaudos gavėjams pasinaudoti aplaidžių turto valdymo funkcijų vykdymu bei nevykdyti pareigos apdrausti turtą arba sudaryti draudimo sutartis, kurios netenkina turto valdytojo interesų.

51. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 7 ir 8 punktus, nepagrįstai nustatė, kad Išvada 1 yra neteisėta ir nepagrįsta dėl esminio procedūrinio pažeidimo – pareiškėjo pažeistos teisės būti išklausytam prieš priimant Išvadą 1 ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę. Tyrimo metu vyko intensyvus bendravimas su pareiškėju, jis galėjo laisvai teikti ir teikė paaiškinimus dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė pasisakyti dėl kiekvieno tyrimo metu nagrinėto veiksmo. 2020 m. sausio 15 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė aplinkybių dėl Pranešimo 1 ir Pranešimo 2 tinkamumo ir aiškumo kaip tirtinų antrą kartą, todėl laikytina, kad jų teisėtumo tikrinti nebuvo pagrindo. Matyti, kad pareiškėjui buvo aiški kaltinimų esmė, pareiškėjas neskundė Komisijos veiksmų.

52. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl pažeidimo, kaip tęstinio pobūdžio, kvalifikavimo. Audito ataskaitoje buvo nustatytos aplinkybės, sudariusios pagrindą pradėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Todėl bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti netaikomas, o turėtų būti taikomas specialusis trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas nuo pat paskyrimo į pareigas (2015 m.) iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Pareiškėjo veiksmai, t. y. aplaidus ir neatsakingas pareigų vykdymas, laikomas neveikimu. Neveikimu padarytas nusižengimas (pareigų nevykdymas) paprastai laikomas tęstinio pobūdžio pažeidimu. Todėl įstatyme nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti nėra praleistas.

53. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Pareigybės aprašymo 7.1 punktą. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia teigti, kad už turto valdymą atsakingi asmenys privalėjo vertinti nuomojamo turto paklausą ir atsižvelgiant į tai, pasirinkti labiausiai teisės aktuose numatytą valstybės ir visuomenės interesus atitinkančio nuompinigių dydžio nustatymo būdą. Nuo 2017 m. kovo 23 d. pradinis turto nuompinigių dydis nustatomas pagal nuomojamo turto paklausą. Iš to darytina išvada, kad turto nuomos mokestis buvo nustatinėjamas ne pačiu racionaliausiu būdu, t. y. nesiekiant gauti kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto, o tai reiškia, kad išnuomojamas turtas buvo valdomas ne pačiu efektyviausiu būdu, neužtikrinant visuomenės interesų. (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas veikė neatsargiai (aplaidžiai). Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių, dėl tokių SAM (duomenys neskelbtini) veiksmų nebuvo pasiektas efektyvus, viešąjį interesą užtikrinantis valstybės turto valdymo būdas, dėl ko didžioji dalis valstybės turto, patikėjimo teise valdomo SAM, tikėtina, buvo išnuomota mažesne nei rinkos kaina. Pareiškėjas veikė ignoruodamas pareigą užtikrinti, kad SAM ištekliai būtų valdomi ir naudojami racionaliai (Pareigybės aprašymo 7.1 p.). Audito ataskaita patvirtina, jog pareiškėjas veikė neracionaliai, nekontroliavo turto nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo, taip sudarydamas sąlygas įstaigoms išnuomoti patalpas kitiems juridiniams asmenims galbūt palankiomis jiems sąlygomis.

Atsiliepimas

54. Atsakovas nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai. Pareiškėjas pasirinko kelių skirtingų atstovų teisinę pagalbą, o priteista prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma, siekianti 4 055,13 Eur, laikytina neprotinga ir neproporcinga bei turėtų būti sumažinta. Byloje yra pateikti keli prašymai atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas už paslaugas, kurias teikė skirtingi atstovai (advokatai), tačiau 2020 m. spalio 13 d. prašyme už advokato A. Kazlausko suteiktas teisines paslaugas pareiškėjo išlaidos nėra aiškiai išskirtos ir nedetalizuojamos, todėl nėra įmanoma nustatyti jų pagrįstumo.

55. Pareiškėjas G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

56. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė skundo ribų, o siekė visapusiškai, kompleksiškai ištirti bei išsamiai aptarti visas administracinės bylos aplinkybes. Administracinėje byloje nagrinėjami tie patys, t. y. su valstybės tarnyba susiję santykiai, byloje yra tos pačios šalys. Išvadoje 2 nurodytos aplinkybės privalėjo būti nagrinėjamos šioje byloje, nes tiek Išvada 1, tiek Išvada 2 priimant ginčo sprendimą buvo sujungtos ir Įsakymu nuobauda paskirta už tęstinį pažeidimą. Taigi, Išvadoje 2 nurodytos aplinkybės buvo reikšmingos nagrinėjamoje byloje ir privalėjo būti ištirtos. Todėl pirmosios instancijos teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutarus panaikinti 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo sprendimas buvo panaikintas ne iš dalies, o visiškai. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs bylą, privalėjo nagrinėti ją iš naujo iš esmės. Taigi visi įrodymai privalėjo būti tiriami iš naujo, t. y. visa byla buvo nagrinėjama iš naujo, kadangi anksčiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, nevykdė pakankamai išsamaus byloje pateiktų įrodymų tyrimo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, atliko išsamų įrodymų tyrimą, detaliai aptarė visas aplinkybes, kurios nulėmė sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, kadangi visi byloje šalių pateikti įrodymai buvo kruopščiai ištirti. Teiginiai dėl spaudimo liudytojams nepagrįsti. Teismas pasisakė dėl visų reikšmingiausių bylos aplinkybių. Pareiškėjui tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo suteikta visa išsami informacija, nesudaryta galimybė laisvai pateikti paaiškinimus, būti tinkamai išklausytam. Be to, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas savo pareigas atliko tinkamai, nebuvo jokio pagrindo jam skirti tarnybinę nuobaudą ir nusižengimo laikyti tęstiniu, nes pareiškėjas nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo. Jokios išimtys byloje neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu ne tik tyrimas užtruko nepagrįstai ilgai, bet ir 6 mėnesių terminas, kuris yra naikinamasis, paskirti tarnybinę nuobaudą, buvo praleistas. Administracinėje byloje procesas vyksta jau ilgą laiką, byla yra sudėtinga dėl daugybės faktinių epizodų bei sudėtingų teisės klausimų, tai lemia poreikį advokatui skirti ilgesnį laiką pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos, be to, jas pirmosios instancijos teismas sumažino.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

57. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir Įsakymo dalį panaikino konstatavęs, kad pareiškėjas dėl dalies jam inkriminuojamų pažeidimų nebuvo tinkamai informuotas, todėl buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, buvo pažeista, o Išvada 1 dėl pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių nusižengimų, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyta kitų pareiškėjui inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų sudėtis, o dėl dalies nusižengimų yra suėjęs 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

59. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, nes pasisakė dėl aplinkybių, kurios sudaro kitos administracinės bylos dalyką, taip pat nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu – nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurių grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo nurodęs tirti. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 7 bei 8 punkto, Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nevertino dalies atsakovo argumentų, netinkamai atliko liudytojų apklausą.

60. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

VI. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo

61. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 10 d. ėjo SAM (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Audito ataskaitą dėl viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymo, kurioje konstatuota, jog SAM perduotas valstybės turtas valdomas neefektyviai. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo surašyta Išvada 1. Šio nusižengimo tyrimo metu nustačius naujai paaiškėjusias aplinkybes, galbūt turinčias tarnybinio nusižengimo požymių, buvo inicijuotas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas bei 2017 m. rugsėjo 28 d. surašyta Išvada 2. Ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą 1 ir Išvadą 2, į SAM (duomenys neskelbtini), kaip ministerijos administracijos vadovo, turimus valdingus įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais daromas poveikis viešajam interesui, ir tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai įrodo neigiamą poveikį (neigiamas pasekmes) visuomenės interesams ir materialinę žalą valstybei netinkamai valdant valstybės turtą, į nustatytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes, kaltės laipsnį bei tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodytas Išvadoje 1 ir Išvadoje 2, jas apjungęs bei pripažinęs, kad padaryti tęstiniai tarnybiniai pažeidimai, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

62. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl aplinkybių, kurios sudaro kitos administracinės bylos dalyką. Atsakovo tvirtinimu, Išvadoje 2 konstatuoti pažeidimai (2016 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui vizavus laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjusio ūkio ministro E. G. 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ pažeisti imperatyvūs VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Nuomos aprašo 4 punkto reikalavimai; pareiškėjas neteisėtai pasirašė 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-19) sudaro kitos administracinės bylos dalyką.

63. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla (bylos Nr. eI3-38-535/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2018-6), iškelta pagal pareiškėjo G. A. skundą, kuriame, be kita ko, prašoma panaikinti Ministro 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. K-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ bei įpareigoti Ministrą grąžinti jį į eitas SAM (duomenys neskelbtini) pareigas. Nurodytos administracinės bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi sustabdytas iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

64. Vertinant nagrinėjamo atsakovo apeliacinio skundo argumento pagrįstumą būtina nustatyti, ar Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už visus Išvadoje 2 nurodytus tarnybinius nusižengimus, t. y. ar tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl dalies pažeidimų nebuvo sustabdytas.

65. Valstybės tarnybos įstatymo (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2496 redakcija) 30 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ginčui aktualios Taisyklių redakcijos (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) 18 punkte.

66. Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ginčijamo Įsakymo 1 punktu Ministras nutarė apjungti tarnybinio tyrimo išvadas (Išvada 1 ir Išvada 2 (toliau – ir Išvados) ir pripažinti, kad SAM (duomenys neskelbtini) padarė tęstinius tarnybinius nusižengimus. Nustatyta, kad Išvados 2 II dalyje yra nurodyti šie Komisijos (tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarytos vadovaujantis ir 2017 m. gegužės 2 d. Ministro įsakymu Nr. V-491 ir 2017 m. rugsėjo 2 d. Ministro įsakymu Nr. V-1057) nagrinėti tarnybiniai nusižengimai: 2.1. „Dėl pradelstų nuomos mokesčių mokėjimo susidariusių delspinigių reikalavimo vykdymo kontrolės“; 2.2. „Dėl nuomos sutarčių terminų“; 2.3. „Dėl valstybės turto subnuomos“; 2.4. „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos be konkurso“; 2.5. „Dėl oficialios nuomonės prieštaraujančios ministerijos vadovybei pateikimo“. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda už Išvados 2.4 dalyje nurodytą nusižengimą pareiškėjui paskirta nebuvo.

67. Įvertinusi Išvados 2 turinį, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog joje nėra aiškiai nurodyta, kad Išvados 2 2.4 dalyje nurodyto tarnybinio nusižengimo tyrimas yra stabdomas, kol institucija, kompetentinga tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, priims sprendimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui. Priešingai, Išvadoje 2 buvo pateiktas pasiūlymas Ministrui apjungti Išvadą 1 ir Išvadą 2 bei pripažinti, kad pareiškėjas padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą ir paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Išvadoje 2 nėra išskirta, kad siūloma pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ne už visus Išvadoje 2 nurodytus tarnybinius nusižengimus.

68. Apie tai, kad yra stabdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl dalies Išvadoje 2 nurodytų tarnybinių nusižengimų nėra nurodyta ir Įsakyme. Įsakyme tik pažymėta, kad dėl Išvadoje 2 nurodytų aplinkybių apie antrąjį šiurkštų pažeidimą bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, todėl „kol nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuris turi įtakos nuobaudos parinkimui“ ministras nutarė apjungti Išvadą 1 ir Išvadą 2 ir pripažinti, kad pareiškėjas padarė tęstinius tarnybinius nusižengimus bei paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taip pat Įsakyme nurodoma, kad tarnybinė nuobauda skiriama už šiurkščius tarnybinius nusižengimus, o vadovaujantis Išvada 2, buvo nustatyti du šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai, vienas kurių nustatytas Išvados 2 2.4 dalyje.

69. Tai, jog nei Išvadoje 2, nei Įsakyme nėra aiškiai suformuluoto sprendimo dėl Išvados 2 2.4 dalyje nurodyto tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo, taip pat įvertinus tai, kad Išvados 2 2.4 dalyje nurodyta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nurodyto nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas. Išvados 2 bei Įsakymo tyrinys neleidžia konstatuoti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne už visus Išvadoje 2 nurodytus pažeidimus.

70. Taip pat akcentuotina, kad iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas teikė argumentus dėl tarnybinio nusižengimo, nurodyto Išvados 2 2.4 dalyje, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjui buvo suprantama ir aišku, jog Įsakymu tarnybinė nuobauda už Išvados 2 2.4 dalyje nurodytą tarnybinį nusižengimą nėra skiriama. Be to, atsakovo pozicija byloje šiuo klausimu taip pat nebuvo nuosekli – atsiliepime į skundą atsakovas teikė argumentus (2017 m. lapkričio 30 d. atsiliepimo į skundą 6 dalis) dėl aptarimo tarnybinio nusižengimo, nors ir užsiminė (2017 m. lapkričio 30 d. atsiliepimo į skundą 2.97 punktas), kad tarnybinė atsakomybė už šį nusižengimą ginčijamu Įsakymu nebuvo taikyta. Be to, 2021 m. sausio 15 d. papildomuose paaiškinimuose atsakovas taip pat teikė argumentus, jo nuomone, pagrindžiančius tai, kad pareiškėjas padarė Išvados 2 2.4 dalyje nurodytą tarnybinį nusižengimą. Visa tai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad net ir pats atsakovas nebuvo įsitikinęs, kad Įsakymu tarnybinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta ne už visus Išvadoje 2 nurodytus tarnybinius nusižengimus. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo visus Išvadoje 2 nurodytus tarnybinius nusižengimus.

VII. Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą

71. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad Išvada 1 dėl nustatyto esminio procedūrinio pažeidimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pranešimo 1 bei Pranešimo 1 papildymo turinys leidžia daryti išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas buvo apibrėžtas netinkamai, tyrimo ribos buvo neaiškios, pareiškėjui buvo nepranešta apie jam Išvadoje 1 inkriminuojamus labiau sukonkretintus tarnybinius nusižengimus, o tai lėmė, kad buvo neužtikrinta teisė į gynybą.

72. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas netinkamai interpretavo ir taikė Taisyklių 7 bei 8 punktus, teismo sprendime cituojamose bylose kalbama tik apie nesuteiktą galimybę pateikti paaiškinimus, su pareiškėju viso nusižengimo tyrimo metu buvo bendradarbiaujama, jam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, informaciją bei dokumentus, dalyvauti tiriant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje ir kt. Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendime buvo konstatuota, jog Pranešimuose pareiškėjui pakankamai aiškiai ir išsamiai apibūdinta nusižengimų esmė, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodyta iš naujo tirti šių aplinkybių.

73. Pirmiausia, išplėstinė teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendime padarytų išvadų reikšmės. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą visa apimtimi, vadinasi šis sprendimas bei visos be išimties jame padarytos išvados neteko teisinės galios. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje nurodė, kokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo neištirtos, nesudaro pagrindo išvadai, kad turėjo būti tiriamos vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, nes pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš naujo, todėl iš naujo buvo nagrinėjamos bei vertinamos visos bylos aplinkybės. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendime padarytomis išvadomis kaip turinčiomis res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią.

74. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 7 punkte numatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 8 punkte išdėstyta, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

75. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti anksčiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012; 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2018 m. vasario 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

76. Byloje nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybės kontrolės surašytą Audito ataskaitą, kurioje padaryta išvada, jog SAM perduotas valstybės turtas valdomas neefektyviai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pateikusi išaiškinimą, jog kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam tarnybinio nusižengimo padarymu, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

77. Pranešime 1 nurodoma, kad galbūt neužtikrinamas arba netinkamai vykdomas panaudos sutarčių įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė (dalis panaudos sutarčių neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nenustatytas panaudos sutarčių galiojimo terminas, nenumatyta panaudos gavėjo pareiga apdrausti turtą, netikslinamos panaudos sutartys išnuomojus ar nurašius įstaigų veiklai nereikalingą turtą (keičiantis perduoto objekto dydžiui, privalo būti keičiamas sutarties dalykas), nėra korektiški ir žinomi tikslūs su panaudos sutartimi susiję duomenys (sutarčių skaičius ir kt.), dėl ko nėra užtikrinama pareiga vykdyti panaudos sutarčių vykdymo kontrolę siekiant nustatyti, ar panaudos gavėjas naudoja turtą pagal paskirtį, ar vykdo panaudos sutartyje numatytas sąlygas ir kt.; neužtikrinamas arba netinkamai vykdomas valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė, kai valstybės turto valdytojo funkcija organizuoti viešuosius valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus nesant teisinio pagrindo (nėra įstatyminio pagrindo) perduodama vykdyti kitiems subjektams, t. y. viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms; galbūt neužtikrinamas arba netinkamai vykdomas su nuomos teisiniais santykiais susijusių turto valdymo funkcijų įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė, t. y. tam tikrais atvejais nustatant, tikėtina, nepagrįstai mažą nuomos mokesčio dydį, kuris lemia neefektyvų turto valdymą ir mažesnes valstybės pajamas, dėl ko galimai nėra (nebuvo) užtikrinami ir yra pažeidžiami ministerijos (valstybės) ir visuomenės interesai; neužtikrinamas arba netinkamai vykdomas organizuojamų ir vykdomų aukcionų (nustatant parduodamo turto kainos dydį) įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė; nesiimama jokių veiksmų dėl anksčiau be teisinio pagrindo (nesant sudarytų turto perdavimo sutarčių), sveikatos priežiūros įstaigoms neatlygintinai naudotis perduoto turto įteisinimo (nustatant turto perdavimo teisinį pagrindą).

78. Iš Pranešimo 1 turinio matyti, kad kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui formuluojamas atsižvelgus į Audito ataskaitoje nustatytus pažeidimus, susijusius su valstybės turto valdymo neefektyvumu. Pranešime 1 iš esmės yra atkartojama Audito ataskaitoje užfiksuoti su valstybės turto valdymo efektyvumu (panaudos sutarčių priežiūra, nuomos konkursų organizavimo, nuomos mokesčio dydžio nustatymo) susiję pažeidimai ir pareiškėjas informuojamas, kad nurodyti pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad pareiškėjas neužtikrino arba netinkamai vykdė valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą bei kontrolę. Pranešime 1 daroma išvada, kad dėl galbūt netinkamai vykdytų (vykdomų) SAM (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų koordinuojant ir kontroliuojant valstybės turto valdymo funkcijų įgyvendinimą, SAM galbūt tinkamai neužtikrino (neužtikrina) visuomenės poreikių atitinkančio, racionalaus, efektyvaus ir teisėtumo reikalavimų nepažeidžiančio valstybės turto valdymo.

79. Įvertinusi Pranešimo 1 bei Pranešimo 1 papildymo turinį, tai, kad prie Pranešimo 1 buvo pridėta Audito ataskaita, atsižvelgusi į pareiškėjo užimtas pareigas, jo veiklos sritį ir funkcijas, išplėstinė teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas Pranešimu 1 bei Pranešimo 1 papildymu buvo netinkamai informuotas apie tarnybinius nusižengimus dėl kurių yra pradėtas tyrimas, jog pranešimas yra nekonkretus, neaiškus ir itin platus. Pažymėtina, kad Pranešime 1 konkrečiai nurodoma, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn traukiamas už netinkamai vykdytą valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą bei kontrolę. Pranešime 1 bei jo papildyme yra nurodyti teisės aktai (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Vyriausybės įstatymo 31¹ str. 2 d. 1 p., Pareigybės aprašymo 7.7, 7.12, 7.13 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 6 p., VSTVNDĮ 9 str., 14 str. 4, 5 d. 15 str. 2 ir 4 d.), kurių pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, prie Pranešimo 1 pridėta Audito ataskaita.

80. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl netinkamo informavimo apie tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, teisė būti išklausytam. Vertintina, kad Pranešime 1 bei Pranešimo 1 papildyme pateikta konkreti ir pakankama informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Iš pranešimo 1 bei Pranešimo 1 papildymo turinio yra pakankamai aiškios atliekamo tyrimo ribos – tiek tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, įvardinti ir konkretūs veiksmai bei aktai, įrodantys, kad valstybės turtas buvo galbūt valdomas netinkamai.

81. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo apimtyje bei šiam ginčo aspektui aktualiu teisiniu reguliavimu (žr. nutarties 71–80 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esminį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimą, pasireiškusį netinkamu pareiškėjui pranešimu apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris užfiksuotas Išvadoje 1. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad teismas atskirai analizavo bei vertino, ar pareiškėjo veiksmuose yra Išvadoje 1 nustatytų tarnybinių nusižengimų sudėtis, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad kritiškai įvertinta teismo išvada nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo visa apimtimi.

VIII. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

82. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2019 m. liepos 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019).

83. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-2498-662/2021).

84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).

85. Įvertinusi Išvadų turinį, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, kaip SAM (duomenys neskelbtini), pripažintas padaręs trejopo pobūdžio tarnybinius nusižengimus. Išvadoje 1 iš esmės konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė SAM perduoto valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo bei pavaldaus Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklos koordinavimą bei kontrolę (dėl valstybės turto nuomos konkursų organizavimo ir vykdymo funkcijų perdavimo tretiesiems asmenims; dėl nuompinigių dydžio nustatymo; dėl pareigos kontroliuoti, ar turtas valdomas pagal paskirtį, įgyvendinimo; dėl panaudos sutarčių administravimo; dėl reikalavimo apdrausti turtą įgyvendinimo kontrolės). Išvadoje 2 taip pat konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo, kaip SAM (duomenys neskelbtini), pareigas ministerijai perduoto valstybės turto valdymo srityje bei nevykdė, netinkamai vykdė Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklos koordinavimą bei kontrolę (dėl pradelstų nuomos mokesčių mokėjimo susidariusių delspinigių reikalavimo vykdymo kontrolės). Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pasirašė 2015 m. balandžio 22 d. nuomos sutarties termino pratęsimo susitarimą Nr. NS-10 „Dėl 1996 m. sausio 23 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutarties pratęsimo“, 2016 m. gruodžio 2 d. vizavo Ministro 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. T-48 „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos“ bei pasirašė 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės ilgalaikio materialaus turto nuomos sutartį NS-19, taip pat, netinkamai vykdydamas Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, Valstybės kontrolei išsiuntė 2017 m. kovo 28 d. raštą, kuris neatitiko oficialios Ministro pozicijos.

86. Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio (2010 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. XI-863 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad ministerijos (duomenys neskelbtini) yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Viena iš šiame įstatyme nustatytų ministerijos (duomenys neskelbtini) funkcijų – koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrinti, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai (31¹ str. 2 d. 1 p.). SAM (duomenys neskelbtini) Pareigybės aprašymo 4 punkte numatyta, kad SAM (duomenys neskelbtini) pareigybė skirta SAM administracijos padalinių veiklai koordinuoti ir kontroliuoti bei SAM administracinei veiklai kontroliuoti. Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo veiklos sritis – ministerijos administracijos padalinių veiklos koordinavimas, strateginis planavimas bei teisės aktų projektų rengimo organizavimas ir kontrolė (specialioji veiklos sritis) (Pareigybės aprašymo 5 p.). Pareigybės aprašymo 7.1 punkte atkartota Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta SAM (duomenys neskelbtini) funkcija – koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos administracinių padalinių veiklą, užtikrinti, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai.

87. Nustatyta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimų metu buvo analizuojami Audito ataskaitoje užfiksuoti valstybės turto, perduoto SAM, valdymo pažeidimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-730 patvirtintais Ministerijos Turto valdymo ir ūkio skyriaus nuostatais (toliau – ir Skyriaus nuostatai) ministerijos reguliavimo sričiai priskirto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka priežiūra bei koordinavimas yra Turto valdymo ir ūkio skyriaus, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas SAM (duomenys neskelbtini) (Skyriaus nuostatų 4 p.), uždavinys (Skyriaus nuostatų 5.1–5.2 p.). Iš Išvadų turinio matyti, kad Komisija iš esmės konstatavo, kad Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbas vykdant nurodytus uždavinius buvo organizuojamas netinkamai. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjui, kaip ministerijos (duomenys neskelbtini) – ministerijos administracijos vadovui – teisės aktais yra pavesta koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos administracijos padalinių veiklą. Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbą organizuoja šio skyriaus vedėjas.

88. Kaip nurodyta nutarties 77–78 punktuose, Pranešimu 1 pareiškėjui buvo pranešta, kad jis kaltinamas tuo, jog neužtikrino arba netinkamai vykdė valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą bei kontrolę. Pranešime 1 bei Pranešimo 1 papildyme nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė tokiais veiksmais. Tačiau įvertinus Pranešime 1 bei Pranešimo 1 papildyme nurodytų, pareiškėjo – SAM (duomenys neskelbtini) – funkcijas nustatančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad jose nėra įtvirtintos pareiškėjo, SAM (duomenys neskelbtini), funkcijos valstybės turto valdymo srityje. Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracinių padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informacijos ištekliai (7.1 p.); savo darbe vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, šiuo pareigybės aprašymu (7.12 p.); atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas tam, kad būtų pasiekti ministerijos strateginiai tikslai, asmeniškai atsako už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą (7.13 p.). Pažymėtina, kad Pranešime 1 bei jo papildyme nebuvo suformuluotas kaltinimas pareiškėjui netinkamai organizuojant Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą, kad nepasiekti ministerijos strateginiai tikslai. Tačiau Išvadoje 1 konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą tiek netinkamai koordinuodamas ir kontroliuodamas valstybės turto valdymą, tiek ir netinkamai koordinuodamas ir kontroliuodamas Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą (ministerijos (duomenys neskelbtini) funkcija įtvirtinta Vyriausybės įstatymo 31¹ str. 2 d. 1 p. bei Pareigybės aprašymo 7.1 p.), nors, kaip pažymėta, kaltinimas netinkamai organizuojant Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą Pranešime 1 bei jo papildyme suformuluotas nebuvo.

89. Pavyzdžiui, Pranešime 1 nurodoma, kad galbūt neužtikrinamas arba netinkamai vykdomas panaudos sutarčių įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė, nėra korektiški ir žinomi tikslūs su panaudos sutartimi susiję duomenys, dėl ko nėra užtikrinama pareiga vykdyti panaudos sutarčių vykdymo kontrolę siekiant nustatyti, ar panaudos gavėjas naudoja turtą pagal paskirtį, ar vykdo panaudos sutartyje numatytas sąlygas ir kt. Išvadoje 1 pagal šį Pranešime 1 suformuluotą kaltinimą konstatuota, kad SAM (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisės aktais numatytos koordinavimo ir kontrolės funkcijos turto valdymo ir įgyvendinimo srityje, koordinuojant ir kontroliuojant pavaldų Turto valdymo ir ūkio skyrių, neužtikrino (neužtikrina) ir pažeidžia teisės aktų imperatyvius reikalavimus, nesiima priemonių šalinti, tikėtina, susidarančių teisės aktų nesilaikymo padarinių, todėl tokiu jo neveikimu pažeidžiami valstybės turto valdymui nustatyti teisės aktų reikalavimai. Išvadoje 1 be Pranešime 1 bei jo papildyme taip pat nurodoma, kad SAM (duomenys neskelbtini), kuriam pavaldus Turto valdymo ir ūkio skyrius, neužtikrindamas tinkamo panaudos pagrindais perduoto turto ir panaudos sutarčių koordinavimo ir kontrolės, pažeidė (pažeidžia) Skyriaus nuostatų 5.1, 5.2, 6.1, 6.5, 6.7, 8.1, 8.2 punktus. Kaip pažymėta nutarties 87 punkte, ministerijos reguliavimo sričiai priskirto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka priežiūra bei koordinavimas yra Turto valdymo ir ūkio skyriaus uždavinys, tačiau Išvadoje 1 konstatuojama, jog Skyriaus nuostatų 5.1, 5.2, 6.1, 6.5, 6.7, 8.1, 8.2 punktus pažeidė SAM (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje 1 konstatuotas tarnybinis nusižengimas neatitinka Pranešime 1 apibrėžtų veiksmų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Toks pranešimo, kuriuo valstybės tarnautojas informuojamas apie konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymą, bei išvados, kurioje konstatuotas valstybės tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas, neatitikimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas teisės į gynybą pažeidimu.

90. Vertindama Išvadose konstatuotą pažeidimą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė SAM perduoto valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Išvadose analizuojant pareiškėjo, kaip ministerijos (duomenys neskelbtini), vaidmenį ministerijai perduoto valstybės turto valdyme, nebuvo nustatytos Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjo bei SAM (duomenys neskelbtini)atsakomybės ribos. Akcentuotina, kad Išvadose konstatuojamas konkrečių pareiškėjo veiksmų valstybės turto valdymo srityje neteisėtumas, tačiau Išvadose nenurodyti teisės aktai, kurie nustato SAM (duomenys neskelbtini) funkcijas valstybės turto valdymo srityje, t. y. nepateikiamas teisinis neteisėtomis įvardijamų veikų pagrindimas. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo, kaip SAM (duomenys neskelbtini), veiklą reglamentuojančio Vyriausybės įstatymo bei Pareigybės aprašymo nuostatas, Išvadose nustatytus pažeidimus valstybės turto valdymo srityje, konstatuoja, kad SAM (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas betarpiškai atsakingu už neefektyvų valstybės turto valdymą, naudojimą bei disponavimą, nes valstybės turto valdymo, naudojimo bei disponavimo teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka priežiūra bei koordinavimas pavestas SAM struktūriniam padaliniui – Turto valdymo ir ūkio skyriui, kurio darbą organizuoja ir yra atsakingas už šiam skyriui pavestų uždavinių tinkamą įgyvendinimą, šio skyriaus vedėjas. SAM (duomenys neskelbtini) pareigybės funkcija – koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos administracinių padalinių veiklą negali būti tapatinama su konkretaus SAM struktūrinio padalinio jam pavestų funkcijų netinkamu įgyvendinimu. Išvadose aiškiai neatribojus pareiškėjo, kaip SAM (duomenys neskelbtini), atsakomybės nuo Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjo atsakomybės valstybės turto valdymo srityje, laikytina, kad tarnybinė atsakomybė už netinkamą SAM perduoto valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę pareiškėjui taikyta nepagrįstai.

91. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir už tai, kad nekoordinavo ir nekontroliavo Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklos. Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013). Visuotinė Lietuvių enciklopedija koordinavimą apibrėžia kaip vieną iš vadovavimo funkcijų, kuri apima veiklos elementų reglamentavimą, normavimą, tiesioginį vadovavimą, tarpusavio derinimą (https://www.vle.lt/straipsnis/koordinavimas/).

92. Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte bei Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytos SAM (duomenys neskelbtini) funkcijos (koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos administracijos padalinių veiklą) yra bendro pobūdžio valdymo funkcijos. Išvadose konstatuojant, kad pareiškėjas, kaip SAM (duomenys neskelbtini) nevykdė ar netinkamai vykdė nurodytas funkcijas, turėjo būti nustatyta, kokių konkrečiuose teisės aktuose nustatytų veiksmų pareiškėjas neatliko, nors juos pagal konkrečius teisės aktus privalėjo atlikti. Išvadose nėra aiškiai apibrėžta, kokių veiksmų turėjo imtis pareiškėjas vykdydamas jam, kaip SAM (duomenys neskelbtini) priskirtas ministerijos administracijos padalinių veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad Komisija neanalizavo, kaip ministerijoje yra organizuojamas darbas, nenurodė, kokie teisės aktai tai reglamentuoja, o Išvadų teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) veikė aplaidžiai, nesiėmė jokių organizacinių priemonių, netaikė jokių priemonių, turėjo imtis iniciatyvos ir pan. taip pat laikytini bendro pobūdžio, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas padarė aptariamą tarnybinį nusižengimą.

93. Pažymėtina, kad ne valstybės tarnautojas turi atsikirsdamas į abstrakčius kaltinimus įrodinėti, kad veikė tinkamai, bet atsakovas, konstatuodamas tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį netinkamu funkcijų vykdymu, privalo nurodyti konkrečius faktus bei aplinkybes, jų teisinį pagrindimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, jog pareiškėjas, kontroliuodamas ir koordinuodamas Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą, veikė ne taip, kaip reikalauja teisės aktai, nustatantys jo pareigas bei funkcijas. Taip pat akcentuotina, kad Ministro 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. K-505 Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjui A. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau tarnybinė nuobauda Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjui buvo panaikinta Ministro 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. K-720. Toks ministro veiksmų nenuoseklumas, siekiant nustatyti ir taikyti drausminę atsakomybę ministerijos darbuotojams, atsakingiems už Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų valstybės turto valdymo srityje padarymą, taip pat sudaro pagrindą abejoti Komisijos padaryta išvada, kad Turto valdymo ir ūkio skyriaus veikla buvo kontroliuojama ir koordinuojamas netinkamai.

94. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė Išvadose nurodytų teiginių, jog pareiškėjas nekontroliavo ir nekoordinavo ar netinkamai kontroliavo ir koordinavo Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklą. Tai reiškia, kad atsakovas nepagrindė pareiškėjo tarnybinės atsakomybės taikymo esminės sąlygos, nes neįrodė paties tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Kai nėra įrodytas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas (t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), tarnybinės atsakomybės taikymas nėra galimas.

IX. Dėl nuobaudos skyrimo termino

95. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl pažeidimo kvalifikavimo kaip tęstinio.

96. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Nurodytoje teisės normoje taip pat buvo nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

97. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai – draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020, 2020 m. birželio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-575/2020).

98. Lietuvos vyriausiasis administracinis, aiškindamas šią Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – 3 metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020).

99. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už Išvadoje 1 bei Išvadoje 2 nustatytus tarnybinius nusižengimus. Kaip jau šioje nutartyje buvo akcentuota, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir Išvada 1 buvo surašyta gavus Valstybės kontrolės parengtą Audito ataskaitą. Tačiau antrasis tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pirmojo nusižengimo tyrimo metu paaiškėjus kitų tarnybinių nusižengimų sudėties požymių turinčioms aplinkybėms.

100. Įvertinus tai, kad Išvada 1 buvo surašyta gavus Valstybės kontrolės parengtą Audito ataskaitą, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda už šioje išvadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus galėjo būti paskirta per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tačiau nustačius, kad tarnybinė atsakomybė už netinkamą SAM perduoto valstybės turto valdymo funkcijų tinkamo įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę bei Turto valdymo ir ūkio skyriaus veiklos koordinavimą ir kontrolę pareiškėjui taikyta nepagrįstai (Išvadoje 1 bei Išvados 2 2.1 dalyje nustatyti pažeidimai), nebėra aktualu, ar tarnybinė nuobauda už šiuos tarnybinius nusižengimus pareiškėjui buvo paskirta laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

101. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadoje 2 nustatytus tarnybinius nusižengimus, konstatuoja, kad šie nusižengimai nebuvo nagrinėti bei vertinti Audito ataskaitoje, todėl jie nepatenka į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį, kuriai esant taikoma 3 metų nuobaudos skyrimo terminas. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad tarnybinė nuobauda už Išvados 2 nusižengimus turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos.

102. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas 6 mėnesių terminas skirti tarnybinę nuobaudą už 2015 m. balandžio 22 d. susitarimo Nr. NS-10, kuriuo pratęsta patalpų nuomos sutartis, pasirašymą bei už 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. T-48 vizavimą ir 2016 m. gruodžio 20 d. sutarties pasirašymą.

103. Atsakovas savo poziciją, jog terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, grindžia tuo, kad pareiškėjas padarė tęstinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta tiek už tam tikrų veiksmų neatlikimą (nekoordinavimą bei nekontroliavimą), tiek ir už konkrečių veiksmų atlikimą – tam tikrų dokumentų vizavimą bei sutarčių pasirašymą.

104. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariant tęstinio tarnybinio nusižengimo atvejus, ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A10-593/2005, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, 2019 m. kovo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019).

105. Įvertinusi nutarties 102 punkte nurodytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, atsižvelgusi į aktualią teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad buvo praleistas 6 mėnesių terminas skirti tarnybinę nuobaudą už 2015 m. balandžio 22 d. susitarimo Nr. NS-10, pasirašymą bei už 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. T-48 vizavimą ir 2016 m. gruodžio 20 d. sutarties pasirašymą. Akcentuotina, kad dokumentų vizavimas bei pasirašymas yra baigtinis veiksmas, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo tokio veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju tarnybinė nuobaudą už šiame nutarties punkte nurodytus veiksmus buvo skirta 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu, todėl laikytina, kad buvo praleistas 6 mėnesių terminas.

X. Dėl procesinės bylos baigties

106. Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad už Išvadoje 1 bei Išvadoje 2 (išskyrus 2.5 dalyje) nustatytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl Išvados 2 2.5 dalyje nustatyto pažeidimo (dėl oficialios nuomonės prieštaraujančios ministerijos vadovybei pateikimo Valstybės kontrolei), taip pat atsižvelgusi į su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi susijusius apeliacinio skundu argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Komisija šio epizodo pažeidimą SAM (duomenys neskelbtini) veiksmuose nustatė nepagrįstai, nes nėra įrodyta nei pažeidimo subjektyviąją pusę patvirtinančių aplinkybių, nei dėl to kilusių neigiamų pasekmių.

107. Nors ir buvo konstatuotas dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepagrįstumas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo, nes panaikindamas Įsakymo 2 punktu pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

108. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti Įsakymo 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Toks skundo reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos dalyką sudarė ir Įsakymo 1 punkto, kuriuo buvo apjungtos Išvada 1 ir Išvada 2 bei pripažinta, kad pareiškėjas padarė tęstinius tarnybinius nusižengimus, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byloje konstatavus, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai, atitinkamai pripažintas ir Įsakymo 1 punkto neteisėtumas. Įvertinus šias aplinkybes, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad panaikinamas ir Įsakymo 1 punktas.

109. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisę į 4 055,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šią sumą priteisė iš atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma laikytina neprotinga ir neproporcinga, todėl turėtų būti mažinama. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais grindžiamas pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimas, byloje nagrinėtų klausimų sudėtingumą, tai, kad byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama du kartus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

110. Pareiškėjas, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1 210 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prašomą priteisti sumą sudaro 350 Eur suma, sumokėta advokatui už apeliacinio skundo analizę, ir 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (taip pat 210 Eur pridėtinės vertės mokestis). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui atlygintina visa prašyme nurodyta suma – 1 210 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir patikslinti jo rezoliucinę dalį nurodant: „Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) G. A. skyrimo“ 1 punktą ir 2 punktą, kuriuo pareiškėjui G. A. už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.“

Priteisti pareiškėjui G. A. iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava RuskanMilda VainienėVirginija Volskienė