Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2018 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. K-52 „Dėl D. Z. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-52); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą – Direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2018 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir STT raštas) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui pateikė informaciją dėl D. Z. veiksmų sprendimui priimti. Direkcijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-78 buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija Nr. 1) dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Tą pačią dieną įvyko Komisijos Nr. 1 posėdis ir buvo surašyta išvada Nr. 6-157 „Dėl direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 6-157), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl buvo pasiūlyta jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Direkcijos direktorius priėmė 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. K-63 „Dėl D. Z. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. K-63), kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – piktnaudžiavo tarnyba, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Dėl šio įsakymo pareiškėjas 2017 m. kovo 31 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), kuris 2018 m. vasario 14 d. panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Įsakymą Nr. K-63, grąžino pareiškėją į Direkcijos pavaduotojo pareigas, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

1.2. Pareiškėjas nurodė, kad Direkcijos laikinai pareigas einančio direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-28 „Dėl D. Z. grąžinimo į pareigas“ jis buvo grąžintas į Direkcijos pavaduotojo pareigas. Tą pačią dieną buvo priimtas įsakymas Nr. V-45 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo“, kuriuo nurodyta atnaujinti tyrimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, ir sudaryta Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija Nr. 2). 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-29 „Dėl D. Z. laikino nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas tarnybinio tyrimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 26 d. buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Komisija Nr. 2 2018 m. vasario 26 d. vykusiame posėdyje nutarė pridėti medžiagą, kuri buvo surinkta Komisijos Nr. 1, pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų deklaraciją ir Direkcijos pastato apsaugos sistemos išrašus. 2018 m. vasario 26 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nušalinimą nuo pareigų, visi minėti įsakymai bei paprašyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo. 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjas Komisijai Nr. 2 pateikė prašymą pateikti informaciją, kuri jam reikalinga paaiškinimams pateikti, bei įvertinti įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir pratęsti terminą paaiškinimams pateikti, iki bus suteikta prašoma informacija. Komisija Nr. 2 2018 m. kovo 1 d. posėdyje nusprendė nurodyti pareiškėjui, kad tarnybinio patikrinimo ribos yra pranešime nurodytos aplinkybės, bei nepratęsti termino paaiškinimams pateikti, taip pat nurodė, kad, negavus paaiškinimų, jais bus laikomas pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. prašymas. 2018 m. kovo 12 d. Komisija Nr. 2 nusprendė prie medžiagos pridėti STT 2017 m. birželio 6 d. pateiktus kriminalinės žvalgybos protokolus. 2018 m. kovo 20 d. Komisija Nr. 2 pateikė išvadą Nr. 1-2199 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo D. Z. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. 1-2199). 2018 m. kovo 21 d. šios išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. K-52, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir atleistas iš pareigų.

1.3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas Nr. K-52 prieštarauja įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui (toliau – ir ABTĮ) ir kitiems teisės aktams bei neatitinka susiformavusios teismų praktikos administracinėse bylose. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant esminius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad įsakyme, kuriuo atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kaip atnaujinimo pagrindas įvardijamas STT raštas – tas pats, kuris buvo ir ankstesnio patikrinimo pagrindas ir dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai. Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą, nenurodė atsakovui įpareigojimo iš naujo atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą interpretavo savo nuožiūra, nuspręsdamas, kad neva turi pagrindą atnaujinti procedūrą ir tuo pačiu pagrindu priimti priešingą teismo sprendimui individualų aktą. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju atsakovas pradėjo ne naują tarnybinį patikrinimą, remdamasis kitomis aplinkybėmis ar kitais pagrindais, tačiau atnaujino tą patį, vykdytą dar 2017 m. kovo 6 d., kurį teismas pripažino neobjektyviu, neišsamiu ir dėl to neteisėtu. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokio tarnybinio nusižengimo atnaujinimo pagrindo jokie teisės aktai nenustato, todėl tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė esmines procedūrines taisykles, viršijo savo įgaliojimus bei netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.

1.4. Pareiškėjas tvirtino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu panaikinus Įsakymą Nr. K-63, neteko galios ir Išvada Nr. 6-157, kadangi ji yra sudedamoji Įsakymo Nr. K-63 dalis. Vis dėlto Komisija Nr. 2, tęsdama neteisėtai pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadą Nr. 6-157 ir Komisijos Nr. 1 tirtą medžiagą pridėjo prie tarnybinio patikrinimo medžiagos ir ja rėmėsi priimdama Išvadą Nr. 1-2199. Taigi, pareiškėjo teigimu, atsakovas, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą už tą patį teisės pažeidimą antrą kartą (dėl tų pačių faktinių aplinkybių, t. y. tuo pačiu pagrindu), pažeidė non bis idem (negalima du kartus bausti už tą patį pažeidimą) principą.

1.5. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra praleisti tarnybinio patikrinimo pradėjimo terminai, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją, pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo, o STT raštas buvo gautas 2017 m. kovo 6 d. Be to, Komisija Nr. 2, pareiškėjui pateiktame pranešime ir posėdyje aiškiai apibrėžusi tyrimo ribas, Išvadoje Nr. 1-2199 jas peržengė ir tyrė bei nustatė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui įtarimai nebuvo pareikšti ir priešingi jos pačios priimtam sprendimui dėl tyrimo ribų. Taigi, pareiškėjo manymu, pakartotinio tarnybinio nusižengimo tyrimo metu iš esmės galėjo būti vertinama tik ta pati, jau ankstesnio tyrimo metu tirta STT rašte nurodyta informacija, kadangi tik ji nurodyta pareiškėjui teiktame pranešime ir Komisijos Nr. 2 sprendimu patenka į tyrimo ribas. Tačiau ši informacija Išvadoje Nr. 1-2199 nustatyta ir vertinta pažeidžiant esmines procedūros taisykles. Šiuo atveju buvo praleisti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, o Išvadoje Nr. 1-2199 nepagrįstai remiamasi 3 metų naikinamuoju terminu. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad jis nebuvo informuotas apie Išvadoje Nr. 1-2199 nurodomas aplinkybes, susijusias su neva netinkamu pareigų vykdymu organizuojant Direkcijos viešuosius pirkimus, t. y. nebuvo supažindintas su 2018 m. kovo 20 d. Komisijos Nr. 2 išvada Nr. 1-2171 „Dėl eismo informacijos centro pastato statybos darbų neįvykusio viešojo pirkimo priežasčių“ (toliau – ir Išvada Nr. 1-2171).

1.6. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisija Nr. 2 Išvadoje Nr. 1-2199 nepagrįstai jam inkriminavo pažeidimą dėl privačių ryšių su R. K. nedeklaravimo. Nevertino pareiškėjo pateiktų, su šiuo pažeidimu susijusių paaiškinimų. Išvadoje Nr. 1-2199 esantis teiginys dėl būtinybės minėtus interesus deklaruoti prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Be to, R. K. ir kiti Išvadoje Nr. 1-2199 minimi susiję asmenys negalėjo turėti įtakos pareiškėjo priimamiems sprendimams, nes jų atžvilgiu pareiškėjas sprendimų nepriimdavo. Taigi, Išvadoje Nr. 1-2199 visiškai nepagrįstai pareiškėjui inkriminuojamos aplinkybės, susijusios dėl tariamo atlyginimo iš R. K. gavimo. Taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad Komisija Nr. 2 ar atsakovas būtų kreipęsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK), todėl aplinkybės dėl viešųjų ir privačių interesų nedeklaravimo nustatytos nepagrįstai ir pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.

1.7. Pareiškėjas akcentavo, kad Išvados Nr. 1-2199 motyvai paremti prielaidomis ir spėjimais. Joje nenurodyti jokie konkretūs pareiškėjo priimti sprendimai jo tarnybos metu, dėl kurių STT rašte minimi asmenys būtų gavę naudos, bei nenurodoma, kokiais konkrečiais sprendimais pareiškėjas veikė tų asmenų veikiamas. Aplinkybė dėl pareiškėjo neva gauto atlygio nėra pagrįsta faktiniais duomenimis. Be to, Komisija Nr. 2 neturi kompetencijos spręsti, ar asmuo padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl Išvados Nr. 1-2199 teiginiai, jog neva pareiškėjas kartu su R. K. atliko veiksmus, būdingus nusikalstamo pasaulio atstovams, darantiems nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Šiuo metu taip pat nėra jokių įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kurie turėtų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią šioje byloje dėl R. K., jis nėra pripažintas kaltu, o pareiškėjo atžvilgiu joks baudžiamasis procesas niekada nebuvo pradėtas.

1.8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo tariamai padaryti pažeidimai motyvuojami išimtinai STT raštu, kuriame nurodoma, jog STT disponuoja informacija apie jo galimai padarytas ir daromas neteisėtas korupcinio pobūdžio veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių. Taigi, STT rašte nurodomos tik prielaidos, o prie STT rašto jokie įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, nepridėti. Tuo tarpu STT pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai prie tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos pridėti tik 2018 m. kovo 12 d. Komisijos Nr. 2 posėdyje. Tačiau kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys negalėjo būti panaudoti tiriant pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, kadangi STT rašte nurodoma apie korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, bet ne apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.

1.9. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad dėl aptartų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. neigiamus išgyvenimus, nesaugumo, nestabilumo ir teisinio netikrumo jausmą, buvo visiškai sugadinta jo reputacija, atimta ir nesugrąžinta galimybė grįžti į pareigas.

1.10. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų įvertinti Išvados Nr. 1-2199 turinį, byla turėtų būti stabdoma, kadangi šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalies ir VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl kurių konstitucingumo yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

1.11. Pareiškėjas papildomai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju jis grąžintas į darbą praėjus 12 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2018 m. vasario 26 d. Tačiau atsakovas, grąžinęs pareiškėją į pareigas, nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka apie jo privalomąjį socialinį draudimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), nors privalėjo tą padaryti prieš vieną darbo dieną iki jo grąžinimo į pareigas, t. y. 2018 m. vasario 25 d. (pareiškėjas nurodė, kad duomenys VSDFV buvo pateikti tik 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. kovo 19 d.).

2. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pasisakymus, jog tokios reputacijos asmens darbas Direkcijoje negalimas, pareiškėjui dirbti Direkcijoje būtų keblu. Taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo nevykdomas 12 dienų, o po 12 dienų grąžinus jį į darbą, jis tą pačią dieną buvo nušalintas ir buvo atnaujintas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pareiškėjas nurodė, kad apie tai, jog jis grąžinamas į darbą, sužinojo iš žiniasklaidos, o iš Direkcijos tokio pranešimo negavo, su laikinai einančiu direktoriaus pareigas V. A. susitikęs nebuvo.